Šeimininko Sūnaus-Kūrėjo-Jėzaus mokymas, suteiktas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Pakalniuose, prie Utenos, 2015 07 19

Spausdinti
Dokumentų sąrašas

Algimantas:
Šeimininke Sūnau Kūrėjau, mums žinomas Jėzaus vardu, aš esu pasirengęs perteikti tavąjį mokymą, tavąjį žodį, kurio prašė tavo dvasinė dukra Vanda, kad mes galėtume visi išgirsti tavo suteikiamą šviesos žodį mums visiems.

Šeimininkas Sūnus-Kūrėjas-Jėzus:

Mano mylimieji sūnūs ir dvasiniai broliai ir sesės, jumis vadinu sūnumis dėl to, kad jūs pradedate šitą pirminį gyvenimą į savojo likimo, padovanoto Rojaus Trejybės-AŠ ESU jums visiems, įgyvendinimą šitame pasaulyje, manojoje visatoje. Todėl mano suteikta jums gyvybės pradžia leidžia man pavadinti jus savo sūnumis, bet jūs iš tikrųjų esate manieji dvasiniai broliai, kadangi kada pasieksite mane, pačiame visatos centre, aš jums palinkėsiu tolimesnio kelio įgyvendinant jūsų likimą, ir žengiant tolyn į savo tikruosius namus, esančius Rojuje, pas mūsų visų Tėvus. Skirtumas tarp manęs ir jūsų visų yra tiktai toks, kad aš jau esu tobulume, nes jį gavau iš savo tiesioginių Tėvų, jūs gi iš savųjų Tėvų gavę asmenybės amžinąją dovaną, įgyvendinate ją patyrimu – patyrimu paversdami savo potencialus į aktualus. Ir jums užtruks ilgą laiką, kol nužengsite per visatas, per daugybę pasaulių, ir pasieksite savo tikruosius namus. Bet tada jūs tapsite ištobulintais ribiniais tvariniais, turinčiais pradžią – kaip ir aš turiu pradžią – ir neturinčiais pabaigos – kaip ir aš neturiu pabaigos – kada mes esame gyvajame ryšyje su savaisiais Dvasiniais Tėvais, ir sulieję savo valią su Jų valia, kad galėtume gyventi amžinybėje šią akimirką, visą laiką būdami tikri, kad niekada neatsižadėsime šitos sulietos valios vykdymo.
Man nuostabą kelia jūsų dvasinis troškimas siekti panašėjimo į savo Dvasinius Tėvus. Kokia tai yra nuostabi šviesa ir nuostabus jūsų siekimas visu savo nuoširdumu dvasioje, jau dabar, patiriant pačiame pradiniame etape, kada jūs dar turite materialų pavidalą, paties aukščiausio tobulumo lygio ketinimą – atspindėti savo Dvasinius Tėvus, Tikrovės Šaltinius ir Centrus, Tobulumo Šaltinius ir Centrus! Koks milžiniškas jūsų dvasinis vidus, kokia akinanti šviesa, kada jūsų pasaulyje vyksta karai, kada jūsų dvasiniai broliai ir sesės tiesiogine materialia prasme žudo vieni kitus! O juk aš, būdamas tarp jūsų prieš du tūkstančius metų, tęsiau jau ankstesniųjų apreikštų šviesos teiginių skleidimą, tarp jų buvo ir tas teiginys – nežudyk! Jūs užmiršote šitą teiginį šios akimirkos aplinkoje ir žudote vieni kitus materialia prasme be atsikvošėjimo, nors atliekate tam tikrą ritualą bažnyčioje, cerkvėje, mečetėje, po jo vėl tampate brutalūs, neteisingi, žiaurūs! Todėl jūs atliekate tuos veiksmus visiškai užmiršę prieš akimirką išgirstus žodžius – nežudyk!

Ir jūsų toji šviesa, kuri yra gyva jumyse, paverčia jus tokiais, kurie yra iškelti virš tos materijos iliuzijoje. Jūs turite viduje tą nuostabų patyrimą, ką reiškia mylėti. Vakar jūs iš Algimanto išgirdot naują mokymą, kad tikrovėje viskas yra iš mūsų Dvasinių Tėvų, iš Kūrėjų, pačiais aukščiausio dažnio virpesiais apkabinta ir myluojama, todėl meilė yra tiktai dalinis Kūrėjo virpesių paaiškinimas. Kūrėjo tikrovę sudaro visuma, ir toje visumoje mes gyvename ir esame gyvi patys. Štai kodėl jūs gavote platesnį apreikštą žodį, vakar, šiandien jums Algimantas taip pat papildė, išreikšdamas tą pačią sampratą, kad nesegmentuotumėte mūsų visų Tėvų, Dvasinių Tėvų, Amžinybės Šaltinių ir Centrų tikrovės.
Jūsų aplinka gyvena iliuzinį gyvenimą, kuriame reikalinga supaprastinti tikrovę. Net ir jūs patiriate, kada mėginate supaprastintai aiškinti savąsias jau patirtimi įgytas nuostabias suvokimo sampratas, jūsų dvasiniai broliai ir sesės greit pavargsta nuo tokio jūsų aiškinimo, jie pasimeta, nežino kaip sureaguoti, dažnai susierzina ir nebenori jūsų klausyti. Todėl jums per daug akinanti tiesa – išgirsti, kad Tikrovės Šaltinis ir Centras nėra segmentuojamas. Jis apima visą nuostabią atspalvių gamą Savyje. Ir šitoji atspalvių gama nušviečia kiekvieną, kuris atsiduoda Kūrėjo vedimui iš vidaus, ir nušviečia to kiekvieno manojo dvasinio brolio ar sesės kiekvieną veiksmą, ne segmentuotai, bet visa visuma. Todėl jūs gyvendami tikrovėje, paskleistoje iš Kūrėjo, tikrovės gyvenimą, patys tampate tikri sau. Ir vis toliau žengdami tikrovės keliu, jūs pamatote, kokia yra atitrūkusi aplinka nuo tikrovės, kaip ji suteikia skirtingas prasmes toms pačioms vertybėms, kurias įvardija tais pačiais žodžiais – teisingumas, gailestingumas, gėris, grožis, meilė. Jūs matote, kiek tai prasilenkia su jūsų patyrimų sukaupta tikrove, ir kur jūs galite jau atskirti iliuziją nuo jūsų patirtos tikrovės. Štai kodėl, žengdami tolyn – ir tuo pačiu artyn į savo tikruosius namus – jūs žengiate tuos nuostabius septynmylius žingsnius Šviesoje. Ir toji Šviesa sklinda iš jūsų tiek, kiek esate atsivėrę ir įtikėję, įtikėję tuo, ko dar negalite paliudyti savuoju patyrimu.
Tačiau labai dažnai net ir patyrimai nublanksta, kada aplinka vėl jus mėgina iš įvairių pusių spausti savąja tamsos milžiniško svorio skraiste. Ji užmeta tą skraistę įvairiais blizgučiais, ir atrodo ji nesunki, bet iš tikrųjų prispaudžia jus, ir dažnai savo patyrimus, kurie dar nėra tokie tvirti ir gausūs, jie nusveria tuos patyrimus – ir jums sukyla abejonės – sukyla nepasitikėjimas net ir savimi – ir savuoju žingsniu.
Jūsų asmenybė turi gilumines šaknis. Giluminės šaknys yra jūsų Dvasinių Tėvų viduje, tačiau pats tas daigas, kuris iškyla iš iliuzijos gyvenimo jūsų iliuzinėje aplinkoje, jis dar nėra toks stiprus ir didelis, jums dar stinga to įtikėjimo gelmės ir gyvojo vandens, kad palaistytumėte jį, kad jis stiprėtų gyvąja šviesa, gyvąja savosios asmenybės tapatybe kiekvieną akimirką, kad jis apšviestų aplinką, o ne pats skleistųsi nuo šešėlio, sklindančio iš tos tirštos tamsios aplinkos.
Kada jūs žvelgiate į gėlę, artėjant vakarui, ji savo žiedą suskleidžia, laukdama ryto aušros, kad vėl pakiltų šviesai, pasveikintų ją ir išsiskleistų savo grožiu visai aplinkai. Tuo tarpu dvasiniame kelyje mes turime kitokią sampratą – kuo nepalankesnė tamsos aplinka, tuo ryškiau suspindi dvasinis asmenybės charakteris, tuo ta nepalanki aplinka užgrūdina jūsų dvasinį stuburą, kad jūs pajuntate, kiek jūs sustiprėjote savo dvasiniu ūgiu. Todėl kiekvienas patyrimas, įgytas sunkiomis aplinkybėmis, jus sustiprina daug daugiau negu panašus patyrimas be tos išorinės tamsos spaudimo. Štai kodėl džiūgaukite, kad turite tą aplinką, kurioje jūs galite augti kaip savųjų Dvasinių Tėvų sūnūs ir dukros, ir manieji dvasiniai broliai ir sesės!
Kada aš buvau šitame pasaulyje jūsų pavidalu prieš du tūkstančius metų, aš gi buvau persekiojamas, tiesiogine prasme aš buvau nužudytas, ant kryžiaus. Nepaisant to fakto, kad aš drauge su savo Partnere sutvėriau šitą mažą dalelę kūrinijos, pavadintą Vietine Visata, manieji sutvertieji tvariniai savo Kūrėją, ir kaip aš jau minėjau, net ir jūsų dvasinį Tėvą, nužudė! Štai kokią aš patyriau aplinką!
Todėl jūsų charakterio ugdymui šitoji aplinka nėra tokia agresyvi, bet jinai yra subtiliai rafinuota. Jūsų sielą gali paveikti ne išoriškas jėgos ir agresijos demonstravimas, bet įvairių pramogų industrija, įvairių klaidingų siekių blizgantys ir labai patraukiantys jūsų vidų pasiūlymai, kurie gali žlugdyti jūsų dvasinės asmenybės charakterio ugdymą.

Mes numatėm jūsų tikrųjų dvasinių asmenybių panaudojimą šitoje tamsos aplinkoje neatsitiktinai. Mes tikrinome jūsų praeities kartų pasireiškimą tų kartų aplinkoje, kuri buvo taip pat pilna tamsos, ir Mes jums atiduodame šviesos lengvą nešulį, šviesos deglą, kad neštumėt tą nešulį ir deglą, šviesdami kitiems – be jokios baimės, remdamiesi tiktai į tai, ką Mes suteikėme jums – aš jums paskleidžiau savąją Dvasią, Tiesos Dvasią, jūsų Tėvai paskleidė savo fragmentą, savąją Dvasią, pavadintą Minties Derintojo vardu, manoji Partnerė paskleidė visą savosios Šventosios Dvasios grandinę – jinai yra taip pat jūsų viduje. Jūsų Dvasiniai Tėvai jums suteikė įvairių dvasių kolektyvą, pavadintą Apvaizda, jums į pagalbą, kad padėtų jums eiti šituo gyvuoju šviesos tikrovės keliu.
Todėl ženkite ryžtingą žingsnį savuoju gyvenimu ir savajame gyvenime, patirdami vedimą iš vidaus vis stipriau, ir gyvenkite tą šviesos ir doros gyvenimą be baimės. Kad ir kokia būtų aplinka, likite atsirėmę į savųjų Tėvų vedimą iš vidaus, ir manąjį skatinimą Tiesos Dvasios veikimu iš išorės, ir Apvaizdos jums suteikiamos pagalbos įtakoje, kad jūsų patyrimai, suteikiantys jums prasmę, ugdytų jus, o ne slopintų, kad aplinka jūsų neveiktų, bet jūs paveiktumėte aplinką, savimi, tokiu, kokiu jūs esate sumanytas savųjų Dvasinių Tėvų, ir mano Dvasinių Tėvų. Mes turime vienus Tėvus, dėl to mes ir esame dvasiniai broliai tarpusavyje.
Aš jus raginu nebijoti būti savimi, net ir taip, kaip aš nebijojau būti savimi.

Algimantas:
Ačiū tau Šeimininke Sūnau-Kūrėjau, mums žinomas Jėzaus vardu, už šitą šviesos žodį, už mūsų stiprinimą. Manoji valia, kad būtų Tavoji – Tėve, Amžinasis Sūnau, Begaline Dvasia, AŠ ESU. Amen.


Telydi jus Kūrėjo ramybė ir palaima, ir mano broliškas apkabinimas dvasioje.

Algimantas


Dokumentų sąrašas
Spausdinti
Grįžti atgal