Makiventos Melkizedeko mokymas apie padėtį mūsų planetoje, suteiktas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Pakalniuose (9km. nuo Utenos), 2018 03 25

Spausdinti
Dokumentų sąrašas

Jurgita:
Mano mylimas broli Makiventa Melkizedeke, tu geriausiai žinai mūsų šios planetos padėtį, nes tu veiki kartu su Apvaizda, ir aš tiesiog noriu kreiptis į tave, kad tu mums plačiau atskleistum, kaip mes dar geriau galime prisidėti prie ateities kartų gerovės, kaip tu tai matai savuoju žvilgsniu?

Algimantas:
Mylimas Tėve, Amžinoji Motina, Begaline Motina, AŠ ESU, aš esu pasirengęs perteikti Tavojo sūnaus – Makiventos Melkizedeko – atsakymą į Jurgitos klausimą, kaip jis mato mūsų padėtį planetoje, kokia jo samprata.

Makiventa Melkizedekas:

Mano mylimieji broliai, sesės dvasioje, aš džiaugiuosi galėdamas pasveikinti jus šitoje planetoje, kurioje aš irgi vaikščiojau žmogiškuoju pavidalu, rodydamas žmonėms tą Šviesą, kurią jie buvo tą akimirką imlūs suvokti, patirti. Patyriau aš tą gyvenimo aplinką, ir toji aplinka man suteikė didesnio ryžto, kaip reikia šitai aplinkai net ir tos Šviesos, kurią aš savyje turėjau, bet negalėjau jos atvirai paskleisti, nes manoji Šviesa buvo per daug ryški, todėl aš turėjau save suvaržyti ir leisti mano aplinkoje esantiems broliams ir sesėms suprasti, kad Kūrėjo Trejybė nėra toji Rojaus Trejybė, bet tik Žvaigždyno Patys Aukštieji – Trys Tėvai. 
Bet tai buvo tas pradinis vektorius mirtingiesiems, kad visiškai neišnyktų Kūrėjo samprata tarp mirtingųjų, gyvenančių šitoje planetoje. Dėl to aš ir atėjau įsikūnydamas žmogiškuoju pavidalu, kad galėčiau tą Šviesą, kaip mokytojas iš Salemo, perteikti būdamas materialiu matomu pavidalu – tą Šviesą, nes aš žinojau, kad pasirodys planetoje Sūnus Kūrėjas savęs padovanojimo misijos metu. Pasirodys, todėl buvo svarbu, kad aplinka būtų turinti nors minimalų supratimą, kas yra Dievas ne pagoniška prasme, bet dieviška samprata, kaip Dvasinė Asmenybė, kaip Tas skleidžiantis Meilę ir Tiesą tikrovės pavidalu. Štai dėl to Jėzaus misija ir galėjo įvykti Palestinoje, nes mano indėlis per tą nepilną šimtmetį, kada aš buvau žmogiškuoju pavidalu, turėjo vaisių daugybės tūkstančių dvasinių pasiuntinių ir manosios žinios skleidėjų pasiekimu. Štai jie ir nešė tą žinią, kad Dievas yra vienas, kad Dievas globoja, ir toji žinia, kad ir kaip buvo iškraipoma dėl baimės, mano dvasinių brolių ir sesių baimės, gyvenusių tuo metu Urantijoje, vis tiek ji pasiekė žydus kaip ryškiausia Šviesa, kurioje šitoji tauta galėjo būti išskirtinė, skleidžianti dar ryškesnę Šviesą, vieno Dievo, net ir Tėvo Šviesą, jeigu ji būtų neatstūmusi Sūnaus Kūrėjo, įsikūnijusio Jėzaus iš Nazareto tapatybe. Tačiau įvykiai, kurie nulėmė ir tos pačios tautos pakrikimą – tai yra ne širdies atvėrimas, bet ritualų išpažinimas ir jų aklas laikymasis, suformavo fariziejus, kurie turėjo galingą įtaką ir tuometiniam Romos imperatoriui. 
Tai štai – tokia aplinka buvo pati nepalankiausia Sūnaus Kūrėjo įsikūnijimui, nes toje aplinkoje fariziejai, turėdami didžiulę baimę ir turtus, nenorėjo prarasti savo padėties, kuri buvo sukurta visos žydų tautos laikymu ritualų priespaudoje – vergijoje – jie nenorėjo išleisti savosios tautos į laisvę. Ir būtent Kristus užmokėjo gyvybės kaina, kad fariziejai vis tiktai išleistų savuosius brolius ir seses iš to narvo – dogmų ir ritualų narvo – tačiau tolimesnės kartos nesiteikė išsaugoti Jėzaus evangelijos – Dievo Tėvystės ir žmonių brolystės – kaip gyvosios žinios visam pasauliui, ir iškraipė jo mintis, kurios atvedė į krikščionybės susiformavimą, ir tuo pačiu tai užprogramavo Jėzaus evangelijos atstūmimą Rytų kraštuose, o Vakariniai karštai priėmė Sauliaus, tapusio Pauliumi – apaštalu Pauliumi – iškraipytą Jėzaus evangeliją, kad tiktai Kristus buvo tas vyriausias kunigas tos bažnyčios, kurią Paulius pavadino krikščioniška, ir tik bažnyčios bendruomenėje yra tie broliai ir sesės tarpusavyje, kai Kristus aiškino, jog ir pagonys yra broliai – žydams tai buvo per daug akinanti, per ryški šviesa, jie nelaikė pagonių žmonėmis. Todėl Paulius padarė kompromisą, padarė kompromisą, pasinaudodamas savąja samprata, graikų filosofo Filono teiginiais, ir tuo pačiu iškraipė gyvąją Jėzaus žinią nebeapjungdamas visos žmonijos į brolystę, nes Tėvas – Visuotinis Tėvas – yra bendras visiems – ir pagonims, ir judėjams. Štai tokia iškraipyta žinia po 600 metų pagimdė islamą – islamą – pačią karingiausią religiją tuo metu veikusią Mahometo dėka. Islamas išsikovojo milžiniškas pozicijas ir apėmė daugybę kraštų. Tačiau šiandien islamas jau turi savo neigiamų pasireiškimų visame pasaulyje. Tas karingumas, kuris buvo toks pat kaip krikščioniškų kryžiuočių žengimas, nešant Jėzaus vardu pridengtą tariamą šviesą, kalaviju kapojant kitiems galvas ir prievarta priverčiant krikštytis, Islamas taip pat ginklu, neteisingų sampratų dėka mėgina priversti kitus nusilenkti, parklupti, parklupti prieš Koraną, kuriame Kūrėjas – Alachas – šlovinamas, bet tuo pačiu pateisinama ir bet kokia žūtis, bet kokia kaina vardan Alacho.
Todėl dabartinė jūsų planetos padėtis yra dar sudėtingesnė negu buvo Kristaus laikais, ir tuo labiau – mano laiku, kada aš buvau įsikūnijęs mirtinguoju pavidalu. Dabar jūs turite gausybę susiskaidžiusių sektų, nebėra nė vienos religijos, kuri būtų nesusiskaidžiusi į sektas, ir visur viešpatauja skirtingi ritualai. Jūsų žmonija tapo ritualų ir dogmų įkaitu. Nėra Gyvojo Kelio toje Širdyje, kurioje nėra Gyvosios Meilės būsenos, o jeigu vyrauja ritualas, reiškia Širdį užima ne Meilė, bet proto pasireiškimas, ir jo apraminimas ritualo atlikimu. 
Štai, kada jūs pastebėsite, kad Širdis ima viešpatauti šalto ir logiškai mąstančio, ir kupino baimės proto atžvilgiu, tada iš tikrųjų bus tų milžiniškų dvasinių aukštumų ir viršūnių suspindėjimas to mano brolio ar sesers viduje. Dabar yra gūdi naktis, kurioje – milžiniški ledynai – naktyje jie netirpsta, o naktį sudaro ritualų ir dogmų milžiniška tamsa. Ledynai – tai yra jūsų tas šaltas protas, kurio niekaip negali atitirpinti niekas, išskyrus Kūrėjo Saulę, esančią jūsų viduje, ir tik ji pasiekia Širdį, ir ji ima pulsuoti ir kviesti atsigręžti į Saulės vidinę Šviesą – Kūrėjo Meilę. Kūrėjo Meilė yra gyvoji Saulė, šildanti iš vidaus, ir proto šešėlių tamsos ledynai ima tirpti – baimė tirpsta Meilėje, Meilė įsiviešpatauja.

Štai, mano mylimieji dvasios broliai ir sesės, jūs ir esate tie pirmieji šaukliai, tos Saulės ir Šviesos šaukliai, vidinės Saulės ir vidinės Šviesos šaukliai, Kūrėjo Šviesos ir Meilės, Tiesos ir Tikrovės šaukliai, kurių Širdys atitirpo, patyrė Kūrėjo vidinę Saulę. Štai jūs esate atrama man, kad aš galėčiau iš tikrųjų būdamas Planetos Princu koreguoti ir savo veiksmus, stebėdamas jūsų gyvenimus, stebėdamas jūsų augantį ryžtą, stiprėjančią drąsą, gilėjantį įtikėjimą ir atsivėrimą Kūrėjui, kurį jūs net ir išplėtėte iki Rojaus Trejybės-AŠ ESU. Ir aš mokausi iš jūsų garbinti Rojaus Trejybę ir AŠ ESU. Tai man džiugu, kad mano vadovaujamoje planetoje yra tokie mano dvasios broliai ir sesės, kurie yra man mokytojai. Aš jums padėsiu dirbdamas savuoju lygiu, ir jūs man padedate atlikti man suteiktą misiją – prižiūrėti šitą planetą dvasiniu lygiu, kad ji žengtų – kaip ir numatyta – evoliucine kryptimi – Šviesos ir Gyvosios Kūrėjo Meilės kryptimi – Gyvuoju Keliu.
Dabar jūs turite daug viduje pasimetimo ir susipainiojimo, kuris yra iš tikrųjų realus, bauginantis jus. Jūs nedrįstate gyventi Kūrėjo Meile ir Šviesa, nes aplinka nesupranta jūsų, tačiau jūsų laikinas pasimetimas prieš iššūkį ištirpsta, kada jūs vis tiktai išdrįstate tą iššūkį priimti ir pamatote, kad iššūkis buvo pagal pečius – jums tai suteikia pasitenkinimo. Todėl aš jus raginu būti visuomet drąsiais, ryžtingais. Negali vykti Evoliucija be drąsių ir ryžtingų žingsnių, nes tiktai pirmeiviai neturi į ką žvelgti be Kūrėjo – nėra prieš juos ėjusiųjų. Bet jūs pamąstykite, jeigu jūs neisite ir toliau, tai bus kitos kartos, kurios taip pat neturės į ką remtis – ir jos taip pat bus dar daugiau degradavusios, jeigu lauksime mes dar tolimesnės šviesos, kurios nesulauksime per kartų kartas, jeigu nepradėsite žengti pirmieji jūs, nes kiti lygiai taip pat iš baimės atsisakys žengti tą gyvąjį žingsnį, kada stigs ryžto priimti naują iššūkį.
Štai kodėl aš jums kaip pirmeiviams nuoširdžiai sakau, linkiu, ir už jus meldžiuosi visu savo nuoširdumu – nebijokite, priimkite kiekvieną naują iššūkį ir ženkite su mūsų Tėvais.

Algimantas:
Ačiū tau, mylimas Makiventa už šitą atsakymą. 
Manoji valia, per amžių amžius ir amžinybėje, yra sulieta su Tavąja, mylimas Tėve, Amžinoji Motina, Begaline Motina, AŠ ESU, ir su manosios Partnerės valia. Amen. 


Dokumentų sąrašas
Spausdinti
Grįžti atgal