Šeimininko Sūnaus Kūrėjo-Jėzaus apreiškimas Velykų išvakarėse, suteiktas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, atsiliepiant į Vandos prašymą Jėzui tarti šia proga savo Žodį, gyvosioms pamaldoms dėl karantino apribojimų vykstant per Skaipą, 2021 04 03

Spausdinti
Dokumentų sąrašas

Algimantas:

Mylimas Šeimininke Sūnau Kūrėjau, čia, mūsų pasaulyje, gyvenęs Jėzaus iš Nazareto tapatybe, prieš du tūkstančius metų, patyręs mūsų žmogiškąjį gyvenimą, iki galo sėkmingai įgyvendinęs savo Misiją šitame pasaulyje, ir net dar daugiau – pasilikęs ją tęsti – po viso mirtingojo, žmogiškojo gyvenimo patyrimo įgijimo - kad atskleistum Tėvą visiems ir parodytum žmogų Tėvui, koks jis turėtų būti. Tu tą padarei Meilės Galia ir laisva valia.
Šiandien, po dviejų tūkstančių metų, tavieji vaikai vis dar atkartoja tavo mirtį ant kryžiaus, atkartoja, o tu gi esi gyvas, tikras mūsų brolis dvasioje, ir sesė Vanda, išreiškė pageidavimą, kad tu tartum savo žodį, kai didelė dalis pasaulio gyventojų būtent rytoj paminės tavo ir skausmingą, ir tuo pačiu galingą patyrimą dviejų tūkstančių metų praeityje. Ką tu galėtum šita proga pasakyti mums, einantiems Gyvuoju Keliu, ir dabar Gyvojoje Šventovėje bendraujantiems tiktai techninių priemonių dėka, izoliuotiems vieniems nuo kitų.
Aš esu pasirengęs tavąjį virpesių harmoningą tekėjimą įprasminti teiginiais, kuriuos galėtų išgirsti dabar manęs besiklausantys gyvojoje Kūrėjo - Rojaus Trejybės-AŠ ESU - vardo šventovėje mano dvasiniai broliai ir sesės.


Šeimininkas Sūnus Kūrėjas:

 

Mano mylimiausi broliai ir sesės dvasioje, gyvenantys Urantijoje, mano brangioje planetoje, patirtoje savuoju gyvenimu, koks tai nuostabus yra pasaulis. Aš žinojau ir lankiausi ne kartą dvasiniu lygiu šitoje planetoje, bet aš bendravau tiktai su tais, kurie išreiškia dvasinę kryptį kaip manieji vaikai, vadovaudami įvairiems manosios Visatos mažesniems junginiams, ir šitoje planetoje apsilankydamas, stebėdamas ją iš aukščiau, aš žvelgiau manojo Tėvo, ir Motinos, kaip jūs vadinate, žvilgsniu – žvelgiau iš aukščiau. Aš nebuvau nusileidęs iki jūsų lygmens, neturėjau patyrimo, ką reiškia jums gyventi šitą gyvenimą, nors aš turėjau puikų supratimą, ką reiškia spręsti mirtingajam tokias iškylančias problemas, kada aplinkui yra sujauktis – bet patyrimas įgyjamas tiktai būnant tame mirtingojo pavidale. Jo negali net ir būdamas tobulas įgyti žvelgdamas į šį nuostabų pasaulį iš manųjų aukštybių.
Man Kūrėjas, kaip jūs vadinate Rojaus Trejybė, ir net prijungiate ir atskleidžiate kūrinijai Visuminės Dievybės Asmenį – davė įgaliojimą sukurti visą Visatą, ir suteikė man Amžinąją Partnerę, kad padėtų įgyvendinti šitą milžinišką užduotį. Mes prisiekėme prieš iškeliaudami, prisiekėme ištikimybę Rojaus Trejybei, įkūrėme Vietinę Visatą ir joje esančių, galima sakyti, Kūrėjo anūkų ir anūkių gausą, mūsų vaikų. Kaip ir jūsų kilmė yra iš mūsų, tik asmenybę jūs gavote, kuri ir yra amžina, iš paties Kūrėjo, kaip ir aš ją gavau, ir su šita asmenybės kilme mes esame broliai tarpusavyje dvasioje. Bet pradžia šitam jūsų žingsniui nuo paties žemiausio laiptelio turint mirtingąjį išorinį apvalkalą, jūsų vadinamą žmogiškąjį kūną, kilo iš manosios Meilės potvynio, kuris pritekėjo į mane iš Rojaus Trejybės. Aš patyriau, ir patiriu, vis augančią Meilės potvynio bangą savyje ir ja apgaubiu savo Partnerę,

ir ji man atlygina tai nuostabiu Meilės antplūdžiu, skirtu ir man. Ir mes abu sukūrėme tą gyvybingą aplinką visoje Vietinėje Visatoje, pulsavome, ir pulsuojame, Meilės Energijos galia, ir atiduodame save kaip asmenybes - vienai kitą papildant - savosios Visatos Gerovei, užtikrindami, kad Rojaus Trejybės – o dabar aš iš jūsų mokausi – ir AŠ ESU – Evoliucinis Planas būtų įgyvendintas taip, kaip sumanė Rojaus Trejybė-AŠ ESU, įnešant ir mūsų su Partnere asmeninį indėlį.
Ir aš žaviuosi jumis, kaip jūs jau šitoje mano gimtojoje planetoje žmogiškuoju pavidalu, esate milžiniškos Šviesos vis ryškėjantis spindulys - jūsų nebeužgesinti - nes jūsų Meilė viduje liepsnoja milžiniškos galios laužo liepsna, jūs esate tie mano dvasiniai broliai ir sesės, kuriuos motyvuoja, kaip ir mane motyvavo būnant vienu iš jūsų ir tarp jūsų, būtent mano Tėvas, ir kaip jūs sakot – Motina – motyvavo Meilės Galia, ir būtent šitos Meilės Galia aš kabėdamas ant kryžiaus pranokau fizinį skausmą, kurį patyrė fizinis mano išsekęs kūnas. Aš jau ir tada buvau išsekintas patyčių, rykščių kirčių, ir dar mano žinojimo, kad visą reginį stebi manieji vaikai, stovintys ant aukštesnio dvasinio Evoliucinių kopėčių laiptelio, jie mato viską – kaip tie žemiausio dvasinio statuso mylimiausi Kūrėjo vaikai, kilę ir iš manęs šitoje mano jau tapusioje gimtojoje planetoje, jau man įgyvendinus sėkmingai misiją, tik dar pasilikus iš Meilės jiems toliau skleisti Šviesą apreiškiant Tėvo Meilės Asmenį, elgiasi su manimi.
Šitas žinojimas man buvo skaudus. Skaudus smūgis, kad manieji dvasiniai broliai ir sesės, aukštesnio dvasinio statuso negu mirtingasis šitame pasaulyje, gali man padėti, bet aš jiems neduodu ženklo – net mintimi, nes aš, gavęs savęs apraminimą dar prieš mano suėmimą, kada patyriau to materialaus mirtingojo proto man teikiamą baimės proveržį, kad aš akimirkai buvau sutrikęs, laukiau mano suėmimo žinodamas, kad vienas iš mano apaštalų surezgė tą sąmokslą prieš mane išdavyste. Man buvo skaudu, skaudu būnant žmogiškuoju pavidalu, kai aš nieko nedalinau ir jam nors kiek mažiau kaip ir kitiems savo apaštalams - Meilės pasireiškimą, vien tik juo aš girdžiau visus - ir savo mokinius, ir persekiotojus - girdžiau Meilės Galia – ir aš dabar kabau ant kryžiaus, ir ta Meilės Galia leidžia man patirti, kaip galima dvasine jungtimi su Tėvu, pranokti fizinio kūno kančią, tarsi ištrūkti iš to kūno, nutolti nuo jo – su Tėvu įmanoma viskas.
Būtent dėl to aš ir kartojau psalmes, kad jos stiprintų mane, nes man buvo sunku dvasioje kilti virš to patiriančio išsekimą materialaus kūno. Psalmėms aš turėjau dvasinių jėgų, kilti link Tėvo buvo per daug išsekintas mano pavidalas, protas nualintas, bet dvasia pulsavo asmenybės išmintimi – remtis į tą Dvasinį Šaltinį, kuris man šią akimirką prieinamas kaip psalmių, psalmių giesmė, mano Širdyje, atitinkanti mano tos akimirkos energinę pulsaciją, kaip materialiame kūne gali dar pakilti virš aplinkos manoji dvasia-asmenybė.
Jūs neturite šito patyrimo, jūs stebite tiktai išoriškai vykstantį spektaklį, bet net ir tie, kurie iš tikrųjų mano, kad taip pademonstruoja ištikimybę man, taip pat sutinka, kad juos prikaltų prie kryžiaus fizine išraiška – tai klaidingas sprendimas. Atkartoti mano gyvenimą neįmanoma, nė vienam iš jūsų. Dėl to ir nesistebėkite, kada neatvertas protas elgiasi taip, kad kopijuoja manąjį gyvenimą ir net manąją mirtį, kurią ne aš pasirinkau – tai man ją suteikė mano dvasiniai broliai ir sesės mirtingojo pavidalo pasireiškimu. Tai buvo natūrali įvykių eiga tokiam materialiam ir degraduojančiam per daugybę kartų protui – iš baimės šitaip saugoti savo interesų aplinką, to laiko ir tos kartos religinių vadovų spaudimu, kad ir mano dvasinis brolis Pontijus Pilotas priėmė tokį jį patį išduodantį sprendimą - jis nebuvo tikras, kad aš esu kuo nors nusikaltęs, bet jis bijojo Sanhedrino spaudimo imperatoriui, bijojo, nes tai yra milžiniška baimė, kuri leido Pontijui Pilotui išlikti savajame poste, bet jis patyrė milžinišką sąmonės sukrėtimą ir jo neatlaikė. Jeigu jis būtų išlikęs ištikimas Tėvui, bet jis Jo nepažino, nepažino, nes buvo atsidavęs pagonybei ir nenorėjo tapti mano pasekėju. O jeigu būtų tapęs, jis būtų užleidęs šitą postą ir būtų likęs ilgesniam laikui ir galėjęs iš tikrųjų skelbti manąją Šviesos Evangeliją.
Šitie sprendimai kiekvienam iš mūsų, ir kiekvienam iš jūsų, nepaprastai svarbūs, nes jie tarpusavyje susiję.
Žiūrėkit, kada jūs žvelgiat į bet kokio mezginio akį, jūs matote – ten yra plyšelis, bet kada tos akys sumezgamos į megztinį, tos akys yra suspaustos, ir visas megztinis, iš akių susidedantis, bet kada yra sumegzti siūlai, jie šildo tą materialų kūną. Tuomet ir jūs turite, kaip tas tarsi tuštumoje esančias mezginio akis – savo sprendimus - susieti į tą gyvą mezginį savajame gyvenime iš visų sprendimų, iš tikrųjų gausoje, susieti su manimi ir Kūrėju, mūsų Tėvu ir Motina, kaip jūs sakote – kad tas mezginys jūsų gyvenimu šildytų visą aplinką, kad jūs būtumėte nuostabios palaimos būsenoje, žinodami, kad jūs numezgėte tą šildantį megztinį, numezgėte iš savosios Meilės virpesių, įprasmintų jūsų veiksmais kaip jus veda Tėvas ir Motina šitoje kartoje ir šituo lygiu visumos Gerovei.
Mano mylimieji, šitoji diena, kurią jūs paverčiate tradicinėmis šventėmis, turi prasmės, kada jūs susėdate bendraudami už stalo, pasakodami ir mano gyvenimo tam tikras nuotrupas, kurios yra išlikusios ir užfiksuotos evangelijose, o dabar nuostabiame Urantijos Knygos Epochiniame Apreiškime, ir net mano knygoje, kurią aš jums per mano dvasinį brolį Algimantą perteikiau – Kalbu Jums Vėl – ir jeigu jūs prie stalo dalintumėtės savo asmeninėmis sampratomis, patyrimais su pačiais artimiausiais savo žemiškosios šeimos atstovais – sūnumis, dukromis, broliais, sesėmis, tėvais – tuomet jūsų aplinka nebūtų sujaukiama - nebūtų joje korupcijos, karų, skyrybų, nebūtų tų, kurie jus dar daugiau gąsdintų, sujauktų jūsų darnų gyvenimą, net jeigu jūs ir norite darnos, net jeigu jūs ir siekiate eiti taip, kaip ėjau aš, vykdydamas Tėvo Valią, o jūs – Rojaus Trejybės-AŠ ESU Valią - jūs patirtumėte, kad su Kūrėju viskas yra įmanoma, net ir jūsų aplinkoje įmanoma, kad Šviesa būtų galingesnė, stipresnė už tą milžiniškos apimties tamsą.
Žinokit, tamsa yra mirtis, tamsa - negyva, tamsa yra kapinės, tamsa yra tas kūnas, kuris jau nebeturi asmenybės, jis savo laiptelį atliko, dabar nebereikia jam skirti jokio dėmesio, jį reikia tik sutvarkyt, kad jisai būtų atitinkamai pagal jūsų tradicijas palaidotas arba sudegintas, bet prisimint jūs turite, kas šitame kūne buvo gyvas, kuris priėmė sprendimus Gėrio labui, Šviesos labui, Gerovei, prisimint tą asmenį, prisimint, kas buvo šviesu, prasminga, ir tuo jūs galite dalintis - dalintis žiniomis ir apie mane, ir apie savo dvasinius brolius ir seses, kurie jus pakylėja, sustiprina, nesvarbu kokioje sferoje jums teko juos matyt, bendraut, išgirst, ar skaityt apie juos.
Prasmė yra tada, kada jūs žvelgiate į Šviesą, todėl jūs ir esate tas ryškiausias Kūrėjo jums teikiamas Meilės Galios spindėjimas dabartinėje žmonijoje. Jūsų Įžvalga jau leidžia jums patirti kontrastą tarp visos tamsos aplinkos visame pasaulyje ir jūsų Širdies pasireiškimu, ypač komunijos akimirką, kada jūs iš tikrųjų pakylate virš materijos, susiliejate su manimi, ir net su Kūrėju, ir tai yra ta Galia, kokią jūs gaunate iš Kūrėjo, priklausomai kiek jūs asmeniškai įdedate pastangų, palaikydami gyvąją komuniją su Kūrėju, su manimi.
Gera būti tarp jūsų, gera jus stebėti. Aš žadėjau ateiti antrą kartą į jūsų pasaulį, kuris yra ir mano dabar gimtasis pasaulis. Aš savąjį pažadą įvykdysiu, tai bus naujas įvykis visoje kūrinijoje. Tai bus pirmasis manojo statuso asmenybės atėjimas į pasaulį antrą kartą, bet tai nebus tas materialus atėjimas, kokį jūs įsivaizduotumėte. Tai bus atėjimas tiktai tiems Gyvajame Kelyje, stiprinant juos, kada žengimas Gyvuoju Keliu tampa jau plataus ir galingo pobūdžio visoje planetoje. Dabar ta akimirka yra labai tolima. Ką gi aš daryčiau atėjęs šitoje planetoje, kada jūs užsiėmę savimi, užsiėmę - jūs gi manęs ne tik kad nepastebėtumėte, bet dar mane ir pastumtumėte.
Tik Širdis gali atpažinti mane.
Aš nepalikau jums tada, prieš du tūkstančius metų, savojo atvaizdo, nupiešto, kad galėtumėte šiandien pasakyti, koks buvau aš. Jūsų tik fantazijos vaisius yra įvairūs atvaizdai, kuriuos koks nors dailininkas mėgina pavaizduoti, tai tas pavaizdavimas nėra mano atvaizdas, todėl jūs ir negalėsite manęs atpažinti pagal kažkieno nupieštus vaizdus. O kadangi jūs užsiėmę savom problemom, ir jau ne vienerius metus, tai jūs negalėsite žvelgti į mane kaip į tą Jėzų iš Nazareto, kuris sugrįžo. Jums aš nebūsiu madingu, jums aš neatrodysiu madingu, nes madingumas yra trumpalaikis, o trumpalaikiškumas nėra manoji būdo savybė. Aš esu amžinas, nes kilęs iš Amžinybės Šaltinio, todėl aš ateisiu būdamas aukštesnio statuso negu mirtingasis, bet dvasios akimis žvelgiantys galės mane išvysti. Mano energinė virpesių galia yra nepaprastai aukšto dažnio, todėl mane išvysti tiems savanaudiškai gyvenantiems mano dvasiniams broliams ir sesėms nepavyks. O tie, kurie žengs Gyvuoju Keliu, kad galėtų plėsti savo matymo diapazoną – aš ateisiu juos stiprinti. Ir šitas stiprinimas bus juntamas virpesiais, ir nuo to jie turės dar didesnį kokybinį šuolį dvasioje, patyrimu paliudys gyvą jungtį su manimi. Tai bus kokybinis šuolis ir jiems, kokio apgyvendinta planeta nepatyrė nė vienoje kitoje kūrinijos apgyvendintoje planetoje.
Tai nauji iššūkiai ir man. Aš neateinu net ir savąjį pažadą duotą prieš du tūkstančius metų įgyvendindamas, šiaip, kaip turistas, kaip besižvalgantis į gražius vaizdus, aš ateinu kaip savo lygiu prisiimto naujo iššūkio įgyvendintojas. Todėl manasis atėjimas nėra toks paprastas kaip jūs galite skaityti tą teiginį, užrašytą ir tose knygose, kurias jūs laikote šventomis ir Urantijos Knygos Apreiškime, kaip ir mano knygoje - Kalbu Jums Vėl.
Todėl, mano mylimieji, prieš manąjį atėjimą, aš pasiųsiu kitą Rojaus Brolį, bet irgi tai dar bus ne greit, kuris padės rengti jus susitikimui su ateities iššūkiais, ruošiantis mano antrajam atėjimui.
Visi įvykiai vystosi tokia vaga, kokią diktuoja jūsų Širdis, ir jūsų veiksmai. Nuo jūsų Širdies pasireiškimo veiksmais ir priklauso laikas, kada ateisiu aš dar kartą, jūsų sustiprinimui - kai daugiau bus jūsų nušvitusiųjų, kai stipresnis energinis aukštesnio dažnio virpesių bendras planetos laukas bus ryškiau matomas kūrinijoje.
Būkite, mano dvasiniai broliai ir sesės, dar daugiau atsidavę Meilės Galia Rojaus Trejybei-AŠ ESU. Pasireikškite savo tikruoju asmeniu, net ir taip, kaip pasireiškiau aš būdamas vienas iš jūsų ir tarp jūsų prieš du tūkstančius metų.

Algimantas:

Ačiū tau, mylimas broli, Šeimininke Sūnau Kūrėjau, Jėzau iš Nazareto. Ačiū už šitą nuostabų mokymą. Myliu tave ir manoji valia sulieta su Mylimo Tėvo, Amžinosios Motinos, Begalinės Motinos, ir AŠ ESU valia. Amen.


Dokumentų sąrašas
Spausdinti
Grįžti atgal