Tėvo mokymas apie minčių materializavimą, suteiktas Giedrei, 2009 12 14

Spausdinti
Dokumentų sąrašas
Sveiki, brangūs nuostabios kūrinijos šviesuliukai,
Turbūt ne vienam iš jūsų yra tekę susidurti su populiaria „Minčiu materializavimo“ tema,- apie tai prirašyta daug knygų ir apstu liudijimų, kaip tyriausi norai ir vaizdiniai, atkakliai puoselėjami galvoje, persmelkti besąlygišku tikėjimu, tampa tikrove. Ir aš pati tą ne kartą patyriau. Todėl man parūpo išsiaiškinti Tėvelio ir šito dėsnio pasireiškimo santykį.
VII
MOKYMAS APIE MINČIŲ MATERIALIZAVIMĄ
Gautas ir užfiksuotas 2009.12.10 22:05
Labas tėveli, noriu pakalbėti su tavimi apie minčių materializacijos akivaizdžius dalykus: tiek iš mano, dar ne didelės, patirties, tiek ir iš aplinkinių. Man aiškiai suvokiama, kad mintys išties materializuojasi,- ir tą padaro pačiomis neįtikėčiausiomis aplinkybėmis. Juo labiau, kad tie rezultatai, kaip taisyklė, visada pranoksta lūkesčius.
Ir tada man kyla, Tėveli, toks klausimas - jei aš koncentruojuosi į pinigų turėjimą, labai tikiu ir aiškiai įsivaizduoju , kad kas mėnesį gaunu konkrečią sumą pinigų. Taip aiškiai įsivaizduoju, kad jau net matau vaizdinius, kaip einu į parduotuve, laisvai perku tai, ko man reikia ar norisi tuo metu, kaip aš keliauju į tas šalis, į kurias ir noriu keliauti, nors tai, galbūt, nesutampa su tavo valia. (nes galima numanyti, kad tavo valia nėra, jog žmogus savo mintis koncentruotų į pinigus).
Bet tu tą vistiek materializuoji !!!- kodėl taip yra, Tėveli?
Ką tu tuo nori parodyti, ar koks čia dėsnis veikia? Ar verta tuos vaizdinius propoguoti? Ar tokiu būdu iš ties galiu pagerinti savo šeimos financinę būklę? Prašau, Tėveli, atsakyk man į šiuos klausimus.
<<Miela dukrele, minčių materijos pasireiškimas yra ne kas kita, kaip mano dėsnio,- priežasties- veiksmo- pasekmės dėsnio pasireiškimas. Aš myliu savo vaikus lygiai taip, net jei jie ir nevykdo mano valios, nes dar nemoka išgirsti jos. Bet jie eina savo keliu į mane, į atsivėrimą man, ir jie eina minties materializavimo keliu.
Aišku, jų motyvai yra grynai jų asmeninė nauda, bet jie su giliu atsidavimu ATSIREMIA Į TIKĖJIMĄ, kad jie gaus tai ko prašo. IR TAS TIKĖJIMAS SUKURIA VISAS SĄLYGAS, JOG TAI TAPTŲ MATERIALIA TIKROVE. Nes vaikeli, jie prašo ir pasitiki būtent manimi, tik jie dar manęs neįvardina, jie kreipiasi į visatos priežasties pasekmės dėsnį, remiasi juo, kai tuo tarpu net nepagalvoja kas tą dėsnį sukūrė. Bet tai toks jų kelias, ir jis yra savaip teisingas. Tu pati atėjai iki manęs dažnai remdamasi šiuo tikėjimu, tu neklausei, kas tą dėsnį sukūrė, tik tikėdavai betarpiškai ir džiaugdavaisi pilna nuostabos, kad visa tai įsigyvendino.
Ir tik dabar tau atėjo supratimas, kad tai aš veikiau per priežasties- veiksmo- pasėkmės dėsnį. Aš myliu visus vaikus,- ir tuos, kurie nevykdo mano valios, ir tuos, kurie vykdo. Ir kadangi mano VALIA YRA, KAD JŪS KREIPTUMETĖS Į MANE, PASITIKĖTUMETĖ MANIMI, REMTUMĖTES Į MANE, tai tie vaikai, kurie pasikliauna minčių materija iš esmės tą ir daro, tik jie neįvardija to mano vardu, jie dar nesusipranta, kad kreipiasi į mane. Jie patiki savo galiomis pritraukti ir formuoti aplinkybes, ir iš tikrųjų jūs visi turite tas galias, nes patikėję jomis, jūs patikite manimi, patikite savo viduje gyvenančiu derintoju.
Tu klausi ar dabar tau reikia puoselėti tą vaizdinį dėl konkrečios sumos sąskaitoje. Ar tai neprasilenkia su mano valia.
Dukrele, aš tau galiu pasakyti, kad su mano valia jokiu būdu neprasilenkia tavo geresnis gyvenimas- ne tik dvasine prasme, bet ir materialios tavo aplinnkos gerinimo prasme. AŠ TAU LINKIU TIK GERO, TIK GERO, NES AŠ TAVE TAIP MYLIU KAIP MYLIU IR KIEKVIENĄ SAVO UNIKALŲ VAIKUTĮ, bet žinok duryte, tie vaizdiniai galvoje, kur tu sakei, kad nori puoselėti,- yra tik pagalbinė priemonė, kad ugdytum pasitikėjimą, jog tu gausi ko prašai. Ir ji yra pagalbinė ir tikrai reikalinga priemonė, ir aš tau sakau- tu puoselėk tuos vaizdinius, jei taip tau lengviau padės įsisąmoninti, kad aš tikrai pasirūpinsiu tavo materialiu saugumu, nes aš tikrai tą darysiu, jei tu pasitikėsi mano vedimu.
Ir tavo materialūs norai neprasilenkia su mano valia, tu turi jaustis saugi ir tą gali pajusti tik atsirėmusi į mane. TURI JAUSTIS VERTA TO, KO PRAŠAI, IR TU TIKRAI ESI VERTA, NES AŠ TAVE MYLIU, IR KIEKVIENAS VAIKAS GAUNA TAI KO PRAŠO, JEI JIS TĄ DARO SU NUOŠIRDŽIU ATSIDAVIMU IR TIKĖJIMU, net neįvardindamas manęs, kaip tos gausos šaltinio. Bet tai manęs neskaudina, nes aš matau, kad jie susivoks, tik kiekvienas savo laiku.
Tie, kurie propoguoja minčių materijos dėsnį, supras kad tokia protinga jėga, pritraukianti tai, ko vaikas nori, negali būti stichiška, ji yra organizuota ir protinga, jautri ir reaguojanti. Vadinasi, yra ir tas, kas tą jėgą sukūrė.>>
Bet Tu, Tėveli, ir Jėzus mokinate nieko nemelsti sau ir nemelsti žemiškų turtų, o melsti savo asmenybės tobulėjimo.
<< Taip Jėzus tikrai taip sakė, bet jis taip pat sakė, kad nori duoti vietoje žuvies jums meškėrę. Tai vaikeli, suprask, aš ir esu ta meškerė- tavo ryšys su manimi, mūsų tyri, dar tik besiskleidžiantys santykiai, ir yra ta meškerė, su kuria prigaudysi daugybę žuvų, ir tai bus įvairios žuvys-pinigų, ramybės, sveikatos, palaimos, tobulėjimo, ir ta meškerė gyva, nes ji stiprėja ir tvirtėja kiekvieną kartą kai pagauni žuvį, nes per tokį laimikį tvirtėja tavo pasitikėjimas manimi ir tvirtėja mūsų nuostabus besiskleidžiantis ryšys.>>
Tėveli, yra daug pavyzdžių dabartinėje aplinkoje ir istorijoje, kad žmonės, einantys Tavo keliu materialiai skursta. Man ir gimsta iš tokių istorijų protinės asocijacijos, kad ant vienos svarstyklių lėkštutės padėtas dvasinis augimas ir žemiškas nepriteklius, o ant kitos lėkštutės- dvasinis skurdas ir žemiški turtai.
Tu pažįsti, Tėveli, mane iš vidaus ir žinai, kad ši prieprieša mane labai seniai kamuoja, todėl aš prašau Tėveli, atverk man akis, pakeisk man tas nuostatas, nuramink mano gyvulinį protą, kad jis nelaikytų užėmęs šiuo klausimu įsisenėjusios pozicijos, per kurią neprasimuša tavo šviesa. Tėveli, juk Tu esi dosnus, mylintis ir geras.
Bet kodėl vaikai, pasukę tavo keliu vos vos stumiasi finansiškai, o gal taip tik man atrodo? Jaučiu poreikį turėti santaupose nemažą sumelę savo saugumui.
Bet tu, dukrele, pati šiandien pas Laimą pasakei, kad tai ne ta suma turi teikti saugumo jausmą, o rėmimasis į mane. Ta sumelė yra tik mano virpesių labai žema forma. Aš ją galiu sukurti ir valdyti. Tu turi atsiverti tiems kanalams ir visada žinoti, kad gausi tai, ko tau reikės, ir manieji žemiški apaštalai tikrai neskursta varge, dukrele, jie išmoksta džiaugtis kiekvienu pirkiniu ir dėkoti už jį, jie ugdosi savo pasitikėjimą manimi per pasikartojančius nutikimus, kai jie tikrai gauna tai, ko reikia.>>
Bet, Tėveli, negi jie negali turėti daugiau negu jiems reikia šią akimirką? Ir mane gąsdina tokia padėtis- mano žemiski tėvai gyvena vos sudurdami galą su galu ir aš nenoriu taip gyventi žemėje kaip gyvena jie.
<<Dukrelė, jie gyvena visai kitaip, nei gyvensi tu- nes jie neturi pasitikėjimo šiuo klausimu manimi. Ir jie daug dėl to pasitikėjimo nebuvimo stresuoja. Ir iš tikrųjų tokiu būdu, kai jie šiuo klausimu nesiremia į mane su savo tikėjimu, jie į darbą įkinko priežasties pasekmės dėsnį, o kai priežastis yra baimė, kad neužteks pinigų tai ir pasėkmė yra- pinigų neužtenka, ir daugiau nei bijojo, kad pritrūks.
Jei jie remtųsi į mane ir turėtų užtikrintą žinojimą, kad pinigų jie užteks, tai tuomet aš irgi veikčiau ne kaip kitaip kaip per priežasties pasekmės dėsnį- pinigų jie užtektų ir užtektų apsčiai. BET VAIKELI, AŠ JUMS PADOVANOJAU VALIĄ IR JŪS LAISVA VALIA PATYS MODELIUOJATE PRIEŽASTIS, TODĖL IR GAUNATE PASEKMES. Ir jei nesiremiate į mane, tai pasekmės dažnai būna labai liūdnos, ir man dėl to pačiam liūdna matyti, kaip kankinasi mano vaikučiai, bet JŪSŲ VALIA YRA MAN ĮSTATYMAS IR PRIEŽASTIES-PASEKMĖS DĖSNIS IRGI VEIKIA TIK REAGUODAMAS Į JŪSŲ SUFORMULUOTAS MINTIS. Ir jei jūsų niekas nei mokyklose, nei šeimojo nemoko sąmoningo savo minčių stebėjimo ir formulavimo, tai žinant kad mintys yra impulsas visoms pasekmėms, kurios reiškiasi per žemiškas aplinkybes ir apčiuopiamus jums dalykus, tai ir jūsų gyvenimo etapai, kiekvienos sekundės etapas, gaunasi kaip pasekmė tų stichiškų, beimėm ir žemais dažniais persisunkusių minčių pasekmė.
Vaikeli, tu turi sąmoningai suvokti, kad REIKIA STEBĖTI KIEKVIENĄ SAVO MINTĮ, ir kad tai būtų lengva, VISADA KREIPKIS Į MANE ir prašyk mano pagalbos ir aš tau tikrai padėsiu aptikti negerą mintį. KREIPKIS Į MANE ir mes ją ištrinsime mano aukštuose virpesiuose, KREIPKIS Į MANE ir mes ją pakeisime puikiausia dieviška mintimi, kuri džiugins tavo širdelę. IR VISADA ATSIMINK, KAD SKURDO BAIMĖ YRA NE MANO, NE DIEVIŠKA MINTIS, ĮSIDEMĖK TAI VAIKELI, AŠ TIKRAI ESU GAUSOS ŠALTINIS IR SUKŪRIAU SAVO VAIKUČIUS KAD JIE GYVENTU GAUSOJE, pažiūrėk kaip gyvūnai,- visada turi ką pavalgyti, kur permiegoti ir jie gyvena tikrai jų poreikius atitinkančioje gausoje. Todėl ir aš tau sakau- dar kartą- skurdo baimė, nepritekliaus, paskolų neišsimokėjimo baimė, tai vaikeli čia yra ne dieviškos mintys, tikrai ne. NES AŠ ESU MEILĖ IR SKLEIDŽIU MINTIS PERSMELKTAS MEILE, BET JOKIU BŪDU NE BAIME. Ir tik tavo atsiribojimas nuo manęs šiuo klausimu leidžia tavo galvoje užauginti tokias baime grįstas mintis. O atsimink KIEKVIENA MINTIS FORMUOJA PASEKMĘ. KIEKVIENA KIEKVIENA.
Dėkoju, Tėveli, už paskleistą išmintį.


Giedrė [giedrear@yahoo.com]
2009-12-14 00:51

Dokumentų sąrašas
Spausdinti
Grįžti atgal