Mondžoronsono-SAI BABOS mokymas suteiktas po gyvųjų pamaldų, trečiadienį, Rojaus Trejybės gyvojoje šventovėje Vilniuje, Žvėryno skverelyje, 2011 07 13

Spausdinti
Dokumentų sąrašas

Mondžoronsono mokymas suteiktas po gyvųjų pamaldų, trečiadienį, Rojaus Trejybės gyvojoje šventovėje Vilniuje, Žvėryno skverelyje, 2011 07 13

Violeta:

Mylimas vyresnysis broli, Rojaus Sūnau-Sūnau Arbitre-Mondžoronsonai, mums žinomas Širdi Babos ir Sai Babos vardais, prisiminiau, kad viena mūsų sesė dvasioje išskrido į Indiją ir dabar ji yra Putapartyje, ir aš noriu tavęs paklausti, ką tu gali mums pasakyti apie savo dvasinę misiją, kurią tu vykdei įsikūnijęs Sai Babos pavidale. Ar tau ji pavyko, ar nepavyko? Na, tiesiog ir visiems pasekėjams tark savąjį žodį.

Mondžoronsonas:

Mano mylima dvasios sese, ir mano visi mylimiausi dvasiniai broliai ir sesės, aš buvau žemėje šituo pavidalu labai trumpą laiką. Manoji misija visiškai buvo įvykdyta, ir manosios misijos buvo įvykdytas ir sutrumpinimas tam, kad galėčiau užleisti vietą jums, gyviesiems mano broliams ir sesėms, kad galėtumėte skelbti VISOS TREJYBĖS šviesos ir meilės gyvą žodį.

Visi įvykiai, kurie rutuliojasi mūsų nuostabioje Urantijos planetoje, dabar neleidžia atidėlioti, kad galima būtų ilgiau tęsti manąją misiją, todėl aš ir PASIRINKAU IŠĖJIMĄ PAANKSTINTA forma.

Aš negalėjau aiškinti mano kitiems dvasiniams broliams ir sesėms, kurie mane išpažino kaip Aukščiausiąjį Dievą, kaip tą, kuris siuntė Jėzų Kristų į žemę žmogiškuoju pavidalu – TOKIŲ dalykų – aš negalėjau aiškinti, nes jie NEBŪTŲ supratę. Todėl aš galėjau atskleisti šviesos tiktai tiek, kiek jie, šitą akimirką, yra pajėgūs įsisavinti. Todėl aš jiems skelbiau ne Rojaus Trejybę, kurią aš puikiai pažįstu, nes pats, būdamas kilęs iš Dviejų Rojaus Trejybės Asmenų – kaip ir Sūnus Kūrėjas, jums žinomas Jėzaus iš Nazareto vardu, taip pat kilęs iš tos pačios – VIENINTELĖS – Rojaus Trejybės Dviejų Asmenų – aš aiškinau savo pasekėjams, kad jie atvertų savo vidų, atvertų savo visam gyvam dvasiniam aš, kad jie išdrįstų pasikalbėti su savimi, nesiektų išpažinti dogmą, ir atlikti ritualą, kokiai konfesijai jie bepriklausytų, bet kad jie taptų NUOŠIRDŽIAIS tos konfesijos skleidžiamo tikėjimo išpažintojais. Todėl aš jiems ir sakiau, kad atėjau į pasaulį suvienyti visas religijas judėjime už gėrį. Tačiau aš puikiai žinojau ir tada, kad religijų suvienyti negalima, nes jos tarpusavyje skiriasi išoriniais ritualais ir skirtinga dogmos samprata.

Dabar, matydamas jūsų gilų atsivėrimą ir gyvą Rojaus Trejybės išpažinimą, aš ir PAANKSTINAU savąjį išėjimą, kad UŽLEISČIAU areną JŪSŲ VEIKLAI. Juk neveltui tai pačiai jūsų dvasios sesei aš pasakiau, kada ji buvo atvykusi pas mane praėjusį kartą, kad man labai patiko jos malda – o būtent ji garbino ROJAUS TREJYBĘ, meldėsi ROJAUS TREJYBEI – tačiau aš neatskleidžiau net ir tai savo dvasios sesei INDEI, kuri perdavė mano žodžius, iš jūsų krašto atvykusiai, jūsų dvasios sesei, ir mano dvasios sesei, aš jai, TAI INDEI, neatskleidžiau, kokia gi buvo jos malda, kuri man taip patiko. Jeigu aš būčiau jai kalbėjęs, kad ir ji turėtų melstis Rojaus Trejybei, ji būtų manęs nesupratusi.

Štai kodėl daug ką iš mano pasekėjų glumina, ir jie skaičiuoja, ar mano ankstesni pasakymai apie manąjį išėjimą, ir metai manojo išėjimo sutampa su mano anksčiau minėtais skaičiais ir metais, ar nesutampa, koks yra skirtumas, ir mėgina savaip interpretuoti tą skirtumą.

O aš jums sakau kaip TIEMS, kurie einate GYVUOJU keliu – VIENINTELIAI ŠITOJE PLANETOJE – taip, aš PAANKSTINAU šitą išėjimą, kad atiduočiau savo estafetę savo dvasios broliui Algimantui, kad jis galėtų dar ryškiau ir ryžtingiau skelbti Rojaus Trejybės gyvąjį žodį, ir nešti JOS šviesą, kad jūs galėtumėte taip pat patirti, jog mano žodžiai yra tikras Tikrovės pasireiškimas, priklausomai nuo to, kiek jūs mano girdimuose dabar, šitą pačią akimirką, žodžiuose patiriate savo viduje tų pačių meilės virpesių, kurie jums ir paliudija manųjų žodžių tikrovę ir tiesą.

Jūs negalite veikti po vieną, negalite veikti ir apimdami visą žmoniją, bet jūs turite, kiekvienas, veikti kiek tiktai jums leidžia tą akimirką atsiverti Rojaus Trejybei gelmė ir gaunama iš Rojaus Trejybės energetinė galia kaip VISOS KŪRINIJOS ŠEIMOS NEATSKIRIAMI NARIAI. Jūs nesate ŽMONIJOS nariai, jūs esate VISOS KŪRINIJOS ŠEIMOS NARIAI. Tiktai šitą pačią akimirką jūs esate šitame pasaulyje, tuo pačiu jūs ir priklausote žmonijai.

Bet įsivaizduokite – pagal jūsų sampratą – kada jūs priklausote kokiai nors verslo kompanijai, ir kada ta verslo kompanija pasiunčia jus verslo reikalais į kitą šitos planetos – ar joje esamų valstybių – kitą kraštą, kitą pusę, jūs tada atliekate tos kompanijos užduotį. Nereiškia, kad jūs būdami tame krašte esate to krašto dalis, ne, jūs vis tiek sakote: “Aš atvažiavau vykdyti tam tikrą užduotį, tam tikrą įpareigojimą, kurį gavau iš kompanijos, kuriai aš dirbu, ir kuri man moka materialų atlygį.“

Taip ir jūs, mano mylimieji dvasios broliai ir sesės, esate šitame pasaulyje, jūs esate tarp kitų savo dvasios brolių ir sesių, kurie ir sudaro visą šio pasaulio žmoniją. Tačiau jūs esate neatsiejama visos kūrinijos šeimos dalis. Jūs esate kaip su Rojaus Trejybės užduotimi atsiųsta iš tikrųjų Rojaus Trejybei priklausanti ir neatskiriama dalis, kad atliktumėte savo užduotį, kad skleistumėte šviesą ir tiesą Rojaus Trejybės išmintingu žodžiu.

Štai kodėl aš ir sutrumpinau savąjį buvimą šitame pasaulyje, kad iš tikrųjų be manęs, kada žmonės pradės kurti įvairias ritualines tradicijas išorinio ritualo pagrindu, be manęs lankydamiesi ir tose vietose, kuriose gyvenau aš, tai nėra tas kelias, kuris juos stiprintų ir vienytų. Jie ir dabar jaučia nusivylimą, kada nebėra mano asmens atramos. Jiems stinga pasitikėjimo, nes jie nebuvo gyvąjame kelyje taip, kaip ESATE JŪS, NET ATSIRĖMĘ Į PATĮ VISOS KŪRINIJOS ŠALTINĮ IR CENTRĄ, kaip ir MES į JĮ remiamės.

Įsivaizduokite, nieko nuostabaus, kad MES remiamės į Rojaus Trejybę, juk mes TIESIOGIAI esame kilę iš Rojaus Trejybės, bet JŪS, kurie kilote iš šito pasaulio materialiu pavidalu, niekada neturėję TOS DVASINĖS ATRAMOS, ir dar daugiau – šitame pasaulyje tiek daug susiskaidymo ir dvasinių mokymų, kurie vienas kitam prieštarauja, ir apipinti įvairių dogmų, užteršti įvairių išorinių materialių ritualų – ir JŪS ATSIREMIATE, NET KAIP MES PATYS, būdami kūrinijos dvasinės šeimos centriniai asmenys, Į TĄ PATĮ CENTRĄ, Į TĄ PATĮ ŠALTINĮ!

Tai įsivaizduokite, KAIP AŠ GALĖJAU DAR ILGIAU UŽSILAIKYTI ŠITAME PASAULYJE, NEUŽLEISDAMAS JUMS VEIKLOS ARENOS? Argi tai būtų gailestinga iš mano pusės net ir mano pačių pasekėjų atžvilgiu?

Jūs turite nuostabią areną veiklai. Jūs turite nuostabias suteiktas Rojaus Trejybės priemones – Jų dvasią, esančią jūsų viduje, kiekviename iš jūsų, turite savojo Sūnaus Kūrėjo ir mano Tiesos Dvasią – juk tai yra MŪSŲ Tiesos Dvasia, išliejama tame pasaulyje, kur mes atliekame savęs padovanojimo misiją – jūs turite Sūnaus Kūrėjo partnerės, ir mano dvasios sesės, išlietą Šventosios Dvasios grandinę, ir turite gausų Apvaizdos kolektyvą, kuris jums padeda iš išorės. Štai jums suteikta veiklos arena su visomis pagalbinėmis priemonėmis.

Todėl aš ir turėjau palikti šitą pasaulį, bet aš visą savo misiją įgyvendinau šitame pasaulyje, kokia buvo numatyta dabartiniam etapui. Sutrumpinimas manosios misijos nereiškia, kad aš tą sutrumpinimą įvykdžiau pažeisdamas Rojaus Trejybės man numatytą misiją. Ne. Visi sutrumpinimai GALI įvykti tada, JEIGU ĮVYKIAI YRA PRIBRENDĘ TOKIAM SUTRUMPINIMUI.

O jūsų nuoširdus atsidavimas Rojaus Trejybei, Jos Asmenų atradimas savyje, ir toks ryžtingas ėjimas gyvuoju keliu, ir parodė gyvu patyrimu, kad jums reikalinga platesnė veiklos arena negu turėjote iki šiol.

Aš, būdamas šitame pasaulyje, atitraukiau daug savo dvasios brolių ir sesių nuo kitų religinių tikėjimų, dogmatinių tikėjimų, link savęs. Ir jiems tai buvo vienas žingsnis į priekį. Jie nežinojo KAS AŠ ESU IŠ TIKRŲJŲ. Tačiau kada aš pradėjau savo mokymus, kada aš pradėjau aiškinti, kad svarbiausia yra nuoširdus atsivėrimas – nuoširdumas yra iš Rojaus Trejybės – nuoširdus atsivėrimas tai ne ritualo atlikimas, ne dogmos išpažinimas, bet TAPIMAS SAVO TIKRUOJU DVASINIU ASMENIU. Todėl aš jiems ir sakiau: “Aš esu Dievas, ir kiekvienas iš jūsų esate Dievas, skirtumas tik tas, kad aš tą žinau, jūs to nežinote.“ 

Ir kada Algimantas parašė, kad jis taip pat žino, kad jis yra Dievas, ir yra tas skirtumas tarp jūsų – tie, kurie dar neišdrįsote šitų žodžių tarti – ir jo, aš labai apsidžiaugiau, reiškia viduje jis pajuto TĄ BŪSENĄ, ir TOJI BŪSENA padiktavo dar kartą man, kad šitas sutrumpinimas, ką aš buvau anksčiau skelbęs, jog aš išeisiu vėliau, man parodo, kad jis buvo teisingas, ir jis buvo reikalingas JUMS VISIEMS – VISAM ŠITAM NUOSTABIAM PASAULIUI, kuris LABAI LAIKINAI patiria tamsos viešpatavimą.

Nuo JŪSŲ priklauso, KIEK šviesa įsigalės šitame pasaulyje net ir be manojo vardo, be Jėzaus vardo, be Mohamedo vardo, be Budos vardo, bet BŪTINAI SU ROJAUS TREJYBĖS VARDU – BŪTINAI – NES TIKTAI JINAI SUVIENIJA VISUS TARPUSAVYJE, nes Jų vaikų vardai gali vienus patraukti, kitus atstumti, vienus sustiprinti, kitiems išmušti pagrindą iš po kojų, ir tiktai ROJAUS TREJYBĖ YRA PAJĖGI SUVIENYTI.

Štai kodėl aš ir turėjau sutrumpinti savo misiją šitame pasaulyje. Štai kodėl aš turėjau užleisti areną jums, gyviesiems mano dvasios broliams ir sesėms. 

Todėl mano mylimieji, tie, kurie dabar liko be mano asmens, ir liko pasimetę, neturėdami pagrindo, kurį matė atvažiuodami kasmet pas mane, o dauguma net tikėdamiesi galbūt pasilikti ir ilgesniam laikui, o gal net ir visam laikui nesugrįžti į tą terpę, iš kurios buvo atvažiavę, jie nenorėjo, nes tarp manęs ir jų nebuvo jokio įsivyravusio priešiškumo, buvo tiktai mano siunčiama Rojaus Trejybės jiems meilė, dėl to juos traukė atvažiuoti, DABAR jie jaučia, kad NETURI Į KĄ ATSIREMTI. Manojo asmens – net jeigu aš ir nepasirodydavau – poveikį, energiją, jie jautė, o dabar jie žino, savo sąmone suvokia, kad ir kiek laiko jie sėdės ašrame, aš nepasirodysiu KAIP ASMUO, ir tai juos LIŪDINA, o liūdesys dar daugiau juos slegia – žemėja jų energetiniai virpesiai. Štai kodėl jiems nereikia važiuoti į tą patį ašramą, kuriame jie nebegali išvysti manojo asmens, o gyventi praeitimi, kada jiems buvo malonu matyti mane, klausytis manųjų mokymų, ir dabar prarasti tą viltį, kad vėl išgirstų mano mokymus, tai jų žemų virpesių dar labiau nužeminimas, ir tuo pačiu savęs įskaudinimas. Jie turi, kaip jūs, atsiverti Kūrėjui SAVO VIDUJE, ir tada – NEPRIKLAUSOMAI NUO VIETOS – jie pajaus tvirtą pagrindą SAVYJE – KŪRĖJĄ. 

Aš juos mėginau apšviesti, aiškindamas, nors mažai kas suprato.

Ir aš labai dėkingas savo dvasios broliui, Algimantui, kada jis ŠITAS mano mintis taip giliai įsidėjo į savąją širdį, kad vėliau jis teigė ir kitiems, net patiems mano pasekėjams, jog aš sakiau: “Daug kas atvažiuoja pas mane, bet iš tų daugelio tik KAS ŠIMTASIS supranta, KO jis čia atvažiuoja. Iš tų suprantančių, ko jis čia atvažiuoja tiktai KAS ŠIMTASIS supranta MANO MOKYMUS, KO aš mokau. Iš tų suprantančių mano mokymus, tiktai KAS ŠIMTASIS jais mėgina VADOVAUTIS.“

Tai, įsivaizduokite, aš jiems vis teigiau, kad atvažiuoti, pamatyti mano pavidalą NEUŽTENKA, reikia GYVENTI MANO MOKYMAIS, o mokymais gali gyventi tiktai tada, kada tu esi atsivėręs, kada neišpažįsti mane kaip dogmą, kada tu ne intelektualiai pripažįsti mano sakomus teiginius, bet kada tu jiems atsiveri ir jais gyveni, tada dingsta susiskaldymas.

O kiek mano įkurtoje Sai Babos organizacijoje yra susiskaidymo, nesutarimų, siekimo viešpatauti kitų atžvilgiu. Tai nėra tas kelias, kuriuo turi eiti mano pasekėjai. Todėl dabar be manęs jie dar daugiau susiskaidys, dar daugiau patirs priešiškumo tarpusavyje, nes neturėdami manęs kaip jungiamosios grandies, jiems matomu fiziniu asmens pavidalu, kiekviena stipresnė pusė nurungs silpnesniąją, bet bus tų, kurie jausis nuskriausti, pasitrauks iš šitos organizacijos, kurs kitas organizacijas taip pat mano vardu, bet tarpusavyje jos nebebendraus. Ir šitas kelias, kaip krikščionybėje atvedė į daugybę dabartinių sektų, taip ir manojoje organizacijoje atves į daugybę susiskaldžiusių sektų. 

Štai kodėl aš turėjau užleisti kelią tiems savo dvasios broliams ir sesėms, kurie eina GYVUOJU keliu, nes kito pasirinkimo aš neturėjau – toliau man likti šitame pasaulyje, tai dar daugiau telkti aplink save naujų ir papildomų savo dvasios brolių ir sesių, mano pasekėjų.

TAČIAU AŠ NESU TAS, KURIS GALĖČIAU SUVIENYTI JUS TAIP, KAIP GALI SUVIENYTI MANO TĖVAI – IŠ JŪSŲ TĖVAI – ROJAUS TREJYBĖ.

Algimantas:

Ačiū tau, mylimas dvasios broli už šitą mokymą-šviesą. Manoji valia, kad visą laiką būtų TĖVO, AMŽINOJO SŪNAUS, IR BEGALINĖS DVASIOS valia. Amen. 
----------------------
Nuoširdus ačiū Violetai už Mondžoronsono-Sai Babos šio mokymo įrašymą ir išrašymą, kad su juo galėtume susipažinti visi, kurie NUOŠIRDŽIAI nori didesnės šviesos mūsų planetoje, ir trokšta ją skleisti ir patys.

Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas



Algimantas
2011-07-15 22:59:05


Dokumentų sąrašas
Spausdinti
Grįžti atgal