Forumas: temos peržiūra
Lietuvoje - beveik pusketvirto milijono gyventojų. Ar tarp jų atsirastų dvyliką vyrų, kurie pasirinktų šiandieninio APAŠTALO tarnavimą? Ar atsirastų septyniasdešimti penki EVANGELININKAI, kurie sklelbtų Urantijos Knygos apreiškimo Tėvą? Ar
Lietuvoje - beveik pusketvirto milijono gyventojų. Ar arp jų atsirastų dvylika vyrų, kurie pasirinktų šiandieninio APAŠTALO tarnavimą? Ar atsirastų septyniasdešimti penki EVANGELININKAI, kurie skelbtų Urantijos Knygos apreiškimo Tėvą? Ar atsirastų dvylika moterų EVANGELININKIŲ, kurios atsiduotų Dievo Meilės ir Tiesos skelbimui ŠIANDIEN, NE RYTOJ? O juk taip buvo prieš du tūkstančius metų, o šiandien YRA KAS?
Algimantas
2006-05-16 11:44:26
Komentarai
nū, bliam, svarbiausia sau prisiimt... :)) visi mes čia vaikaujam, bet aš tai noriu retkarčiais draugint su tuo Algimantu...golgoto
2006-07-12 17:39:56
Mielieji, net ir tie, kuriems 87-eri, nelaikykite savęs senais. Tai tikrai dar tpli gražu ne toks amžius, jeigu gyvenate pagal Tėvo meilę atrastą SAVYJE. Nes tik ji suteikia ląstelėms ir gyvybingumą ir ilgaamžiškumą, kad savo patyrimą perduotumėte visiems.
Mano klausimas nėra retoriškas. Ir labai gaila, kad patys nenorite pamąstyti šitokia svarbia tema. Dėl to, atsakysiu pats, nors labai norėjau, kad tą darytumėte JŪS.
Jėzaus laikais buvo įprasta net gatvėse kalbėtis apie Dievą. Sinagogose po pamaldų patys iškiliausi žmonės dalyvaudavo diskusijose apie Dievą, ir kiekvienas galėdavo vaikščioti nuo vienos grupelės prie kitos ir klausytis ką apie Dievą samprotauja išmintingi Izrealio vaikai.
Namuose nemėgink gultis ar sėstis prie stalo nesukalbėjęs vienos iš daugiau kaip trisdešimt tuo metu buvusių maldų. Mokykloje Dievas buvo centrų centras, nes mokymas ir skaityti ir rašyti buvo iš vadinamojo šventojo Rašto. Dėl to tokioje aplinkoje užaugusiam jaunam vyrui nebuvo keista, kad ateina žmogus, sakydamas "Eik su manimi, aš žianau tą kelią." Visa aplinka, visas gyvenimas buvo persismelkę Dievo sampratos ir Mozės mokymų. Ir dėl to buvo norinčių eiti ir skelbti dangaus karalystę, astiduoti vien tik šitam darbui. Dėl to ir buvo dvylika Jėzaus apaštalų, dvylika Jono Krikštytojo apaštalų, dvylika moterų evangelininkių, ir septyniasdešimt penki vyrai evangelininkai. Ir visi jie ATSISAKĖ TURTO, KAS LABAI SUVARŽO ŽMOGŲ, NES NIEKAS NEGALI TARNAUTI DVIEMS ŠEIMININKAMS. Ir tokia gausia nestebino nieko. O jie visi ėjo nešdami tokią šviesą, kuriai prieštaravo visa tuometinė religinė hierarchija ir paprasti tikintieji. Nes jų ritualinė religija reikalavo iš tikinčiojo atlikti RITUALĄ. Ir Dievas bus "patenkintas." O tie naujieji šviesos deglai skelbė naująją karalystę ŠIRDYJE. Pirmieji, iki Pauliaus pasirodymo. dėl to dauguma apaštalų ir buvo NUŽUDYTI.
21 amžius. Lietuva. Kiek dabar ne gatvėse, bet namuose, mokykloje, darbe kalbama apie Dievą? Kiek dabar žmonių be nuostabos, o gal net pasibjaurėjimo, žvelgia į gatve praeinančius krišnaitus, kiek jiems pritaria, kada jie su savo ramybe nori paskleisti savo meilės ir gėrio virpesius? O kada be Dievo auginami vaikai, iš kur gi kils mintis eiti apaštalo keliu, kada tėvai ima planuoti vaikų ateiti vien tik materialaus gyvenimo požiūriu, visiškai NESUVOKDAMI, KAD ŠITAIP SPENDŽIA SPĄSTUS SAVO VAIKAMS, nes jie niekada nepajus palaimos iš materialaus turto. O ką tėvai darytų, jeigu jų vaikas pasakytų, kad nori pasišvęsti tik Dievui ir nešti didesnę šviesą, būtent tokią, kurią perteikia Urantijos Knygos apreiškimas? Kaip jie sureaguotų? Ar paremtų tokį sprendimą, ar visomis jėgomis tam prieštarautų? Šiandien Urantijos Knyga gali būti palyginta su Jėzaus laikų dangaus karalystės naujiena, kada pastaroji plėtė žydų Raštų sampratas, o Urantijos Knyga plečia Biblijos sampratas. Dėl to vienuoliai ir kunigai, pastoriai, popai, netinka lyginimui su apaštalais, nes jie dirba savo religinį tradicinį darbą, kaip Jėzaus laikais tokį darbą dirbo rabinai. Apaštalai nepriklausė jokiai organizacijai, jie gyveno iš paaukojimų tų, kurie tikėjo karalystės evangelija. Iš pat pradžių jie dar pakaitomis, po dvi savaites, žvejodavo ir mokydavo, bet vėlaiu gyevno tik iš aukų. Ir jas rinko labai jiems priešiškoje aplinkoje. Kiek galėtų šiandien atsisakyti savo materialios gerovės ir PASITIKĖTI TIK TĖVU IR NIEJŽKUO DAUGIAU? Artimiausiu metu tokių bus tik VIENETAI, ne dešimtys, ne šimtai. Nors praėjo du tūkstančiai metų.
Ir Dievo GYVAS ŽODIS, NE IŠ KNYGOS bus reikalingas VISADA. IR KOLEKTYVINIS GYVAS TĖVO GARBINIMAS YRA BŪTINAS, KAD PAŽINTUM IR PATIRTUM GARBINIMO METU TĖVO DVASINĖS ŠEIMOS RYŠĮ IR BROLYSTĘ, kurią ir skelbė Jėzus. Šito negali patirti VIENATVĖJE GARBINDAMAS.
Dėl to ir reikalingi LIETUVAI IR PASAULIUI NAUJIEJI APAŠTALAI IR GYVOSIOS ŠVENTOVĖS. Deja, KOL KAS, Lietuvoje tam dar neišpurenta dirva. Tad imkime ją purenti, skaitydami URANTIJOS KNYGĄ, BENDRAUDAMI SU TĖVU, IR ATRASDAMI JĮ SAVYJE, kad galėtume pasirinkti ir apaštalo kelią nešdami gyvą žodį daug sunkesnėmis sąlygomis, negu šį žodį nešė Jėzaus laikų apaštalai.
Praėjo du tūkstančiai metų
Algimantas
2006-07-12 18:28:48
Algimantai,jei jau toks noras mokyt ima,tai eiki į mokyklą ir dėstyk ten vaikams savo žinias anglų kalbos srityj.Iš to tikrai turėtume daugiau naudos.Tau čia ką ?Totalizatorius?Atspėsim ,neatspėsim?nežino niekas ir tu nežinai.O į savo retoriką ,retoriką ir gauni atgal .Ir nėr ko čia mane vaikinti .Nesijaučiu dar suvaikėjus.
Senutė,87 metų
2006-07-12 17:04:44
Mielieji, jūs ir vėl, kaip maži vaikučiai, vietoje to, kad analizuotumėte temą, bėgate tolyn nuo jos iš viso, ir dar šaukdami "O tu negeras ir aš su tavimi nedraugausiu."
Algimantas
2006-07-12 16:45:15
tu nuostabi ir viskas... daugiau nieko
Gabrielius-Zitai
2006-07-12 09:05:15
ALgimantai , jei tu nori skleisti geriiii ir tiesaaaa, o svarbiausia MEILE.. nes MEILE IR YRA DIEVAS... nenorek kad visi mastytu taip kaip tu.. beje tos tiesos URANTIJOJE NERA jau tokios stebuklingos .. kad shast! perskaitei, "pamastei" ir jau viskas - ir kanciso baigtos, ir nebera susipainiojimo
BEJE KNYGOS IZANGOJE parasyta, kad sitos knygos paskirtis yra TIK VILTIS PALENGVINTI SUVOKIMA. ta prasme duoti proto, nes mes vis dar " nemastancios bezdziones":) skamba lyg tai butu niekada neimanomas dalykas ..."Vildamiesi, kad palengvinsime kiekvieno mirtingojo, kuris gali atidžiai analizuoti šituos dokumentus, suvokimą ir užkirsime kelią kiekvieno mirtingojo susipainiojimui. Beje kas tokio painasu buvo tavo galvoje priesh skaitant URANTIJA???
Beje kam tos temos, kai i kiekviena ishkelta klausima, ponas Algimantai vienintelsi teisingas atsakymas.. gali buti vienas - Algimanto. Kiek zmoniu nuosirdziai ( tikraja ta zodzio prasme ) pasisako, o tau ju pasisakymai vis ne i tema... beje ar cia gali buti nuosirdziu pasisakymu, ar cia reikia laukti tik tuomet kada DIEVAS DUODA MALONE BUTI NUOSHIRDZIU...
SAULE -SAULUZELE_ RYTA _
2006-07-12 08:00:59
Irena, šiaip gyvenime iš tiesų kartais verta nutraukti visokiausius netikrus ryšius, kad pajustum arba jau pajutęs TIKRUMĄ, galėtum jausti , ką jauti, kalbėti ką galvoji, o ne ką turėtum. Dažnai giminės, artima aplinka - nebūna ta palanki dirva, deja.
O kunigų yra visokių. Jei jie savo kalbomis laisvina žmogų gyventi laimingesnį gyvenimą - tvarka. Bet jei visokiomis dogmomis prikausto jį prie kančios - tada ne kas.
Dalia
2006-07-12 07:49:06
Nesuprantu Jūsų, Algimantai, kodėl nuoširdžiai tikintys kunigai ir vienuoliai, kaip, mano nuomone, labai teisingai parašė Laima, atliekantys savo misiją skleisti Dievo žodį, ir už tai paguldę net galvas sovietiniuose lageriuose ir, deja, jau nebegalintys, anot Jūsų „nuoširdžiai kalbėti“, o ir tie, kurie šią misiją atlieka dabar, labai realiai padėdami žmonėms, nėra apaštalai? Vien dėl to, kad jie priklauso Bažnyčiai, kaip Jūs rašot, organizuotai struktūrai? Juk tai absurdas!
Ši organizuota struktūra, kuri susikūrė tiktai ne be Dievo Tėvo ir Jėzaus Kristaus pagalbos ir gyvuoja jau 2000 m.- ji ką, neša blogį? Kodėl Jūs pastoviai užsipuolat ją?
Kunigai ir vienuoliai duoda įžadus nekurti savo šeimos, kad galėtų geriau pasišvęsti Dievo Tėvo reikalui. Ar žinote, kiek jų globoja vargšus, vienišus senelius, našlaičius? Beje, ar Jūs nueinate kada į bažnyčią paklausyti jaunų kunigų pamokslų, kuo labai abejoju? Nueikite, pasiklausykite, gal tada nekelsite savęs aukščiau visų, nes iš viso suformuluoto klausimo konteksto aišku, kad tokiu apaštalu, kuris „atsisakė VISKO, KĄ TURĖJO ANKSČIAU - TURTŲ, RYŠIŲ, DRAUGŲ, IR T.T. - KAD TURTUS, RYŠIUS, IR DRAUGUS-BROLIUS GAUTŲ IŠ DIEVO“ Lietuvoje esate tik vienas Jūs.
Nuoširdžiai patariu, nesusirkite didybės manija, nes ja labai jau kvepia kai kurie Jūsų pasisakymai.
IRENA
2006-07-12 01:48:20
„Forumas yra skirtas ne šiaip replikuoti "tas geras, o anas blogas," bet dvasinio žvilgsnio plėtimui ir gilinimui per ryšį su Tėvu, kūrinijos giluminiam atskleidimui per Urantijos Knygos apreiškimo pažinimą.
Mielieji, tai visiškai naujas dalykas, dėl to jis jus gali ir stipriai apakinti, kad kuriam laikui galite net išsigąsti tos akinančios šviesos. Bet toks išgąstis laikinas. Jis praeis. Kada pajusite, kad prisipildote patys tokios šviesos, kad ji tampa jūsų pačių dalimi, neatskiriama dalimi. O tada ir kitiem pašviesite. Ir patys nustebsite, kad jūsų šviesa išgąsdino ir kitą, nes per ryški. Lygiai taip, kaip ir jūs buvote išsigandę. Bet patys būsite patyrę, kad toji šviesa, apsipratus, tampa net viliojanti.“
Mano patyrimas, kaip to nori Algimantas: Skaitau Urantijos knygą, pasiskaitau ir Forumą, kai lieka laiko nuo visų moteriškų darbų namuose ir tarnyboje. Kažkodėl manęs niekas „neapakina“, apart to, kad ištisai visose temose Algimantas kartoja ir kartoja vis tas pačias mintis... Prisipažinsiu, imu kartais ir praleidžiu tai, ką jis rašo,o skaitau tik kitų forumiečių mintis, nes žinau, ką kiekvienoje temoje jis parašys: „Svarbiausią savyje pajusti Tėvą, svarbu kiekvienoje situacijoje su juo bendrauti, pajusti ryšį su visa kūrinija, pajusti meilės virpesius, skaityti ne protu, o širdimi, pajusti šviesą“ ir t.t. Deja, žmogaus jau tokia struktūra, kad jis skaito protu, o jaučia „širdimi“. O „širdis“ sako: „Mielas Algimantai, Jūs per daug įsijautėte į apaštalo misiją, esate atitrūkęs nuo realaus žmonių gyvenimo, jų problemų, nuo jų asmeniško supratimo apie įtikėjimą. Susidariau įspūdį, kad Jūs Dievą atradote, tik skaitydamas Urantijos knygą, o juk dauguma Jį pažįsta nuo ankstyvos vaikystės, iš senelių, tėvų pasakojimų, lankymosi bažnyčioje, vaikiškų maldų, kurios beveik visos buvo išklausomos...Urantijos Knyga praplečia Dievo, visatų sandaros, Žemės, kaip planetos sukūrimo, gyvybės joje atsiradimo, kūrinijos gausybės, Adomo ir Ievos misijos, Liuciferio maišto, Jėzaus, kaip mūsų visatos kūrėjo, o ypač jo savęs padovanojimo misijos sąvokas... Naujas dalykas, manau, yra visi tie herarchiniai ryšiai, konkretūs skaičiai, morontinis gyvenimas ir kas ypač mane sužavėjo Minties derintojo ir Morontinės motos sąvokos. Ši Knyga adapduota šiuolaikinio žmogaus protui, tam, ką jis jau pajėgus kiekvienas asmeniškai suvokti.
Beveik esu įsitikinusi, kad iki šios Knygos Dievas Jums neegzistavo, todėl su tokiu atsidavimu Jūs dabar pasišventėt savajai misijai. Žinoma, žemiai Jums lenkiuosi už tai, kad išvertėte Knygą iš anglų kalbos-tai milžiniškas darbas ir be Dievo pagalbos to tikrai nebūtumėt padaręs. Bet darbas jau atliktas. Knyga gyvena savo gyvenimą. Ją atranda tie, kurie ieško, o kuriems dar per anksti, nepadės nė pats iškiliausias Jūsų pamokslas.“
Pagarbiai, su seseriška meile ir dėkingumu.
Irena.
IRENA
2006-07-12 00:50:48
Mielieji, mano klausimai yra skirti tam, kad žadintų jūsų gilesnį aplinkos analizavimą, norą pažvelgti į kūriniją, kaip organizuotą sistemą ir tuos ryšius pastebėti mūsų planetoje, mūsų visuomenėje. Dėl to ir šį klausimą, kaip ir kitus pateikiu jums, kad mėgintumėte analizuoti dabartinę padėtį. Dėl to pamėginsiu šiek tiek pateikti platesnį kontekstą. Laimos suminėti pavyzdžiai teigiamo atsakymo nepatvirtina. Tie žmonės kalba nuoširdžiai, bet jie priklauso ORGANIZACIJAI, KURI YRA PRIPAŽINTA - BAŽNYČIA IR VIENUOLIŲ ĮVAIRŪS STRUKTŪRIŠKI ORGANIZAVIMAI.
Apaštalai ir evangelininkai PATIKĖJO JĖZAUS NAUJA ŠVIESA, KURI AKINO TUOMETINES ORGANIZUOTAS STRUKTŪRAS IR VIS VIEN JIE IŠĖJO JĖZAUS PAKVIESTI. Atsisakė VISKO, KĄ TURĖJO ANKSČIAU - TURTŲ, RYŠIŲ, DRAUGŲ, IR T.T. - KAD TURTUS, RYŠIUS, IR DRAUGUS-BROLIUS GAUTŲ IŠ DIEVO.
Aš suprantu, kad jums tokią padėtį sunku įsivaizduoti, be tvis tik pamėginkite ją panagrinėti.
Kad Jėzus, Visatos Aukščiausis Valdovas, buvo nukryžiuotas, o jo pasekėjai išsigandę išsilakstė, o vėlaiu iškraipė jo mokymą, net atsisakydami jo evangelijos, tarp jų ir patys jo apaštalai, argi liudija jo misijos žlugimą.
Misijos sėkmę lemia ne pasekėjų skaičius, o ją vykdančiojo įtikėjimas į Tėvą ir Jo valios vykdymas iš meilės Jam. Tai irgi labai daug kam sunkiai suvokiama tiesa.
Algimantas
2006-07-11 23:17:18
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Informacija atspausdinta iš interneto svetainės www.urantija.lt.