Forumas: temos peržiūra
Kasdieniai patyrimai su Rojaus Trejybe-AŠ ESU
Mielieji,
Jau seniai nesidalinu savo mintimis, patyrimais mūsų dvasinių mokytojų ruošimo forume. Nuolat lankau gyvąsias pamaldas Rojaus Trejybės šventovėje Kaune. Ten pasidalinu savo patyrimais. Ramindavau save, kad to ir užtenka, nors vis aplankydavo mintis, kad ir kitiems mano broliams ir sesėms, kurie nelanko Rojaus Trejybės šventovės, tie patyrimai ar sampratos gali būti įdomūs, tačiau dar seklus įtikėjimas neleisdavo darbais realizuoti šios minties, o gyvulinis protas sugalvodavo šimtą ir vieną priežastį, kodėl to nedarau.
Šiandien irgi Rojaus Trejybės šventovėje Kaune meldžiau didesnio įtikėjimo ir ryžto, nešant šviesą kitiems mano broliams ir sesėms, o paskui meldėsi Algimantas, kuris prašė Rojaus Trejybės urantams didesnio aktyvumo, dalinantis savo mintimis forume, o paskui paaiškino, kad dvasinis mokytojas ( o aš mokausi juo būti) tiek, kiek jame yra įtikėjimo ir atsivėrimo, turi reikštis visose gyvenimo srityse, taip pat ir forume. Tai yra skaitančių šį forumą sustiprinimas ir rašančiojo dvasinio stuburo ugdymas. Man tuo momentu atėjo mintis, jeigu Rojaus Trejybė viską būtų laikiusi Savyje, iš meilės neišreiškusi visko veiksme, nebūtų pačios Kūrinijos, ir nei forumo, nei mūsų. O mes, urantai, juk siekiame vis didesnio panašumo į Rojaus Trejybės Asmenis.
Jau važiuojant iš Kauno autobuse atėjo mintis, kad tai Apvaizda šios dienos įvykius sudėliojo taip, kad sustiprintų mano ryžtą dalintis savo mintimis ir patyrimais šiame forume. Rašydama šį tekstą, tą ir darau, mokydamasi veikti iš meilės ir visų labui,
Su meile,
2012-07-01 22:54:07
Komentarai
Manau daugeliui svarbi ši žinia iš „Urantijos knygos“ apreiškimo, kai Jėzaus viešnagės metu pas Ezrą, šis išreiškė savo beviltiškumą, sakydamas: “Aš noriu būti tikrasis Abraomo sūnus, bet Dievo negaliu surasti. Jėzus tarė: “Jeigu tu tikrai nori surasti Dievą, tai tas troškimas pats savaime yra įrodymas, kad jį tu jau suradai. Tavoji problema yra ne ta, kad tu Dievo negali surasti, kadangi Tėvas jau surado tave; tavoji problema yra tiesiog tai, kad tu Dievo nepažįsti“. 1440 – 08 Mums urantams suprantamas šis Jėzaus pareiškimas, nes iš patyrimų žinome, kad dieviškoji dvasia Minties Derintojas yra vidinis mūsų gyventojas suteiktas Kūrėjo. Žmogaus nuoširdus troškimas, yra jo mintis bei vidinis noras užmegsti dvasinį ryšį su Kūrėju. Tas troškimas ir patvirtina, kad žmogus surado Kūrėją, o dangiškasis Tėvas energetiniais virpesiais pajuto ribinio vaiko troškimą. Daugeliui tai nauja ir nesuprantama, nes bažnyčia šito nemoko. Žmonės ieško Dievo tradicinėse bažnyčiose, Šiluvoje, Kryžių kalne, Keturnaujienos Dievo Gailestigumo koplyčioje ir kitose ,jų supratimu, šventose vietose. Vyksta net į Vatikaną atgailauti dėl savo žmogiškų klaidų, kai Kūrėjo dvasinė dalelė yra kiekvieno žmogaus širdyje ir Jis viską mato, viską jaučia, viską žino apie žmogų, nereikalaudamas jokio tarpininko. Man asmeniškai kiekvienas Žemės kampelis yra šventa vieta, visur jaučiu dievybės pasireiškimus. Kadangi esame Kūrėjo apdovanoti Minties Derintoju, tuo mes ir skiriamės nuo gyvūnų, žinoma, jeigu širdimi atsigręžiame į Tikrovės Šaltinį ir Centrą, jeigu gyvename Jo suteikta Išmintimi bei Dievo Tėvystės ir žmonių brolystės samprata. Nuoširdžiai įtikėję dvasinėmis akimis mes matome Kūrėją visur, kiekviename grožio ir gėrio pasireiškime. Suprantama dalis žmonių šito nemato ir nesuvokia, kad tas gėris ir grožis ne šiaip yra, o tikrasis Kūrėjo pasireiškimas. Nesuprasdami tai, žmonės be gailesčio teršia gamtą, naikina augmenij1, šiukšlina, žudo, be saiko naudoja gamtos išteklius, siekdami kuo daugiau išspausti sau naudos ir apie pasekmes nesusimąsto. Už kiekvieną mums suteiktą gyvenimo akimirką turėtume gyventi dėkingumo būsena Kūrėjui, gyventi taupiai, suvokdami mums teikiamų vertybių kainą ir prasmę. Nuostabu, kai žmonės savo veikla ir kūryba prisideda puoselėdami mus supantį grožį ir teikiamą gėrį. Ši dieviška savybė atitinka Tėvo valią. Iš apreiškimo „Urantijos knyga“ yra Jėzaus pasekėjo Ganido vienas reikšmingas pastebėjimas, kada jis nesuprato Jėzaus elgsenos prasmės, kai šis atidavęs monetą gatvės elgetai, nesustojo ir nepaguodė šito vyro. Jėzus tarė: „Kam eikvoti žodžius tam, kuris negali suvokti prasmės to, ką tu sakai? Tėvo dvasia negali išmokyti ir išgelbėti to, kuris neturi sugebėjimo sūnystei“. Jis turėjo omeny tai, kad tas žmogus nebuvo normalaus proto; kad jis stokojo sugebėjimo reaguoti į dvasinį vadovavimą. 1441 – 01.Šis teiginys mums pažįstamas iš apreiškimų mokymų, kad ne visi bičiuliai žmonės yra imlūs dvasinei šviesai ir tiesai, todėl neverta sielotis dėl kitų, kurie yra nusigręžę nuo Tikrovės Šaltinio ir Centro. Trokšdama malonės kaimynei iš laiptinės, padovanojau Jėzaus Kristaus apreiškimo knygą „Kalbu jums vėl“. Dabar supratau nereikėjo, nes ši sesė ne tik nenuoširdi, bet ir negailestinga. Netikiu, kad tokie žmonės, kaip ji ir jos šeima skaitytų šią knygą ir širdimi gręžtųsi į tikrąją Šviesą ir Tiesą, tad belieka už juos pasimelsti. Asmeninio patyrimo dėka galime Dievą pažinti savo širdyje. Gali būti, kad Jo teisingumo neįmanoma išsiaiškinti, bet Jo gailestingumą žemėje gali gauti ir pati nuolankiausia būtybė. Mūsų Tėvas myli net ir nusidėjėlius, ir visada yra nuoširdus nedėkingiems. Visi geranoriški dalykai nusileidžia iš šviesos Tėvo. Tikra Tėvo dvasia yra žmogaus širdyje. Jis nori, kad visi žmonės tikrai būtų broliai. „Patyrimas yra geras tada, kada jis išaukština grožio suvokimą, didina moralinę valią, plečia tiesos supratimą, didina sugebėjimą mylėti savo bičiulius ir tarnauti jiems, iškelia dvasinius idealus, ir aukščiausius žmogiškuosius laiko motyvus suvienija su viduje gyvenančio Derintojo amžinaisiais planais, kurie veda tiesiai į padidintą troškimą vykdyti Tėvo valią, šituo puoselėdamas dieviškąją aistrą pažinti Dievą ir būti labiau panašiam į Jį.“ 1458 – 02 Šie „Urantijos knygos“ teiginiai sustiprina mūsų įtikėjimą patvirtindami žinojimą, kad Kūrėjo dvasia yra mumyse. Kuo nuoširdžiausiai trokštu gyventi harmoningai su Kūrėjo dvasia, stengdamasi gyventi Dievo Tėvystės ir žmonių brolystės samprata, kaip to moko Jėzaus evangelija.Su Kūrėjo meile
adolfina
2019-05-26 18:43:20
Mielas Petrai, perskaičiusi , kaip įvertinai mano rašinį, pajutau savyje, jog nederėjo man taip įvardinti į tamsą nuklydusius brolius. Tad ačiū tau už įvertinimą , kuris padėjo man pajausti širdimi, jog taip rašyti nedera. Pirmiausia sau pažadu, kad tai nepasikartos. Ačiū ! Telydi tave Kūrėjo Palaima ir Ramybė.
adolfina
2019-05-17 14:48:23
Miela Adolfina, nors rašai apie tokius žemiškus, buitiškus dalykus, kaip kaimynų kovą su varna, apie valkatą, kurį pavadinai žiurke, bet tavo mokymas toks mielas, toks šiltas. Tavo mintys liejasi, čiurlena kaip upelis. Gera skaityti.
Ačiū tau.
PetrasK
2019-05-17 14:17:48
Apreiškimo knygoje „Urantijos knyga“ perskaičiau reikšmingą žinutę apie blogio ir tamsos griaunantį poveikį mūsų aplinkoje. Jėzaus mokymo laikais paminėtas jaunas filistinietis Gadijus tiesos ieškotojas, kuris reiškėsi tiesa tajai kartai Urantijoje. Gadijus buvo labai sunerimęs dėl neteisingo jausmo, dėl to, jog pasaulyje blogis egzistuoja šalia gėrio. Tomis dienomis žmonės vis dar tikėjo, kad Dievas sukuria tiek gėrį, tiek blogį, bet Jėzus niekada nemokė tokios klaidos. Jėzus pasakė: „Mano broli, Dievas yra meilė, dėl to jis turi būti geras, ir jo gėris yra toks didžiulis ir tikras, kad jame negali būti mažų ir netikrų blogio dalykų. Blogis yra nesubrendęs pasirinkimas ir neapgalvotas klaidingas žingsnis tų, kurie priešinasi gėriui, atstumia grožį, ir yra neištikimi tiesai. Blogis yra tiktai nesubrendimo klaidingas prisitaikymas arba griaunantis ir iškreipiantis nežinojimo poveikis. Blogis yra neišvengiama tamsa, kuri seka įkandin neišmintingo šviesos atstūmimo.“ 1428 – 01 Tai nuostabūs, šviesūs ir prasmingi Jėzaus teiginiai pagarsinti to laikmečio jaunuoliui bei tinkantys šiuolaikiniam žmogui, kuris vis dar tiki, kad yra pragaras, ir netikintys, kad Kūrėjas yra vien Tiesa ir Meilė, o kur Meilė, ten pragarui ne vieta. Kasdienybėje mums kiekvienam kartais tenka susidurti savo aplinkoje su mus liūdinančiu tvyrančiu blogiu ir tamsa. Mane trikdo dar dažnai pasireiškianti agresija, įvairios priklausomybės, vagystės, apgaulės, besaikė vartotojiška manija, nuvertinta gyvybė ir kitos vertybės, gamtos teršimas, šiukšlinimas, niokojimas ir visa kita. Mūsų brolių sesių skirtingas požiūris į vertybes ir nemeilė gyvajai gamtai bei nepagrįstos baimės gamtos pasireiškimams sukelia prieštaravimus ir nesutarimus tarpusavyje. Pastaruoju metu ir mano gyvenamoje aplinkoje išsivystė susipriešinimas tarp kai kurių namo gyventojų. Suprantama, kad kai kuriems namo gyventojams labai nepatinka, kad kieme medyje susisuko lizdą ir apsigyveno varnų šeimyna. Drąsi varna vaikštinėja kieme ieškodama maisto, o kartais sekdama paskui praeivius savaip prašo maisto ar vandens ( ypač kai lauke sausra ir niekur aplinkui nėra nė šlakelio vandens). Kai kurie namo gyventojai iš baimės ir nesupratimo, drąsuolę varną agresyviai baido su lazda. Paukštis, jausdamas priešiškumą, nemeilę bei žemus agresyvius energetinius virpesius, dažnai priešinasi ir puola gindamas save ir lizdą. Stebėdama šią situaciją, pastebėjau, kad varna puola ne visus, išskirtinai matyt piktus bei nedraugiškus žmones. Vieną rytą eidama į miestą netoliese medžio, kur yra varnos lizdas, pabėriau saujelę saulėgrąžų sėklų. Po kelių minučių paukštis mane pasivijo ir skrisdamas sparnu švelniai palietė mano ausį. Buvau nustebinta ir supratau, kad šis protingas paukštis kažko manęs prašo. Atsigręžusi jam pasakiau, kad sėklas jau išbarsčiau ir nebeturiu. Po kiek laiko, man grįžus namo, pro atdaro balkono duris išgirdau triukšmą ir man mestą kaltinimą, kad lesinu varną. Išėjus į balkoną, pamačiau, kad varna lydi piktąją kaimynę, o ši iš baimės ir pykčio triukšmauja mosuodama rankomis bei barasi skųsdama mane kitai moteriai. Tą akimirką pamaniau, blogį sukuria patys žmonės dėl nesupratimo, nežinojimo, dėl meilės nebuvimo ir baimės. Šia prasme turiu vienintelį troškimą ir melsiuosi, kad pagaliau aprimtų žmonių nesutarimai mūsų aplinkoje dėl varnos, ir duok Dieve, kad nenukentėtų šis nekaltas paukštis dėl piktų, bailių ir negailestingų kiemo gyventojų. Aš pagal galimybę, nežiūrint man grasinimų bauda, stengsiuosi apginti šio paukščio šeimyną nuo riboto proto ir negailestingų žmonių.. Kitą mano samprata blogio situaciją stebėjau prie „Rimi“ parduotuvės, kur jaunas ir simpatiškas žmogus rausėsi šiukšlių dėžėse ir ieškojo butelių. Šiuos žmones aš įvardijau „žiurkėmis“. Iš tikrųjų žiurkės yra priverstos ieškoti gėrio šiukšlynuose bei sąvartynuose, kadangi graužikai neturi kitų galimybių, jie negali susikurti sau gerbuvio. Bet žmogus, turintis kojas, rankas, privalo dirbti savo ir kitų labui. Iš patirties žinau, kad žmonėmis su protine negalia yra pasirūpinama valdžios institucijų, ir jų tikrai nėra tarp valkataujančių ir tinginiaujančių žmonių. Man nesuprantama, kodėl šių sveikų fizine ir protine prasme žmonių toks pasirinkimas? Juk toje pačioje „Rimi“ parduotuvėje nuolat ieškoma darbuotojų, net senjorus kviečia dirbti įvairius pagalbinius darbus. Šiandieną važiuodama visuomeniniu transportu, atkreipiau dėmesį, kad tinginiaujantys bei valkataujantys jaunuoliai pasirodo dar yra savanaudžiai bei negailestingi. Įlipus į troleibusą neįgaliai močiutei su lazdele, minėti jaunuoliai pirmi užėmė tuščias sėdimas vietas ir neužleido vietos vos pastovinčiai senutei. Žinoma, niekad nieko neteisiu, tai tik mano apmąstymai. Šias savo mintis patvirtinsiu Jėzaus teiginiais pasakytais mums visiems šio laikmečio žmonėms: „Tavo Tėvas danguje, apdovanodamas tave galia pasirinkti tarp tiesos ir klaidos, sukūrė šviesos ir gyvenimo teigiamo kelia potencialų neiginį: bet tokios blogio klaidos iš tikrųjų neegzistuoja tol, kol protingas tvarinys panori to, kad jos egzistuotų, klaidingai pasirinkdamas gyvenimo būdą. Būtent dėl to mūsų Tėvas danguje leidžia gėriui ir blogiui būti greta iki gyvenimo pabaigos, lygiai taip, kaip gamta leidžia kviečiams ir vikiams augti vieniems šalia kitų iki derliaus nuėmimo. 1429 – 02 Taigi mūsų pačių asmeninis pasirinkimas gyventi tarp gėrio ar blogio, gyventi harmoningai su Kūrėju vykdant Jo valią ar gyventi su pykčiu, nepakantumu, tinginyste, baimės bei agresijos ydomis. Ir pabaigai pasidalinsiu man priimtinais maldos teiginiais pagal Antoine,ą de Saint –Exupery: Neprašau tavęs Viešpatie, stebuklų ir vizijų, tik jėgų kasdienybei, išmokyk mane mažų žingsnelių meno. Suteik man galios tiksliai pajusti, kas yra svarbiausia, o kas ne taip svarbu. Padovanok man blaivų suvokimą, kad sunkumai, pralaimėjimai, nesėkmės, klaidos yra duoti mums paties gyvenimo, kad augtume ir bręstume.
Su Kūrėjo meile
adolfina
2019-05-16 16:34:13
Miela Adolfina, ačiū tau už tokį nuostabų mokymą, už tavo gilias - ir vis gilėjančias - įžvalgas - jau Dvasinio Mokytojo įžvalgas. Esu labai patenkintas jomis, kad jos apšviečia visus Kūrėjo Šviesa ir Tikrove.
Dar daugiau esu patenkintas dėl tavo pačios tokio milžiniško augimo Gyvajame Kelyje.
Tarp urantaų tu tapai viena aktyviausių, o juk buvo tas metas, kada jautei tokį didžiulį jaudulį ištarti balsu bet kokią mintį tarp pačių urantų, nes nepasitikėjimas ir baimė kaustė tave iš vidaus, o dabar tu sakai mokymus Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, pastaruoju metu Forume tu irgi viena aktyviausių, rašančių savo mokymus, tu daug patyrimų pateiki, kaip tu užkalbini visai nepažįstamus trukinyje, troleibuse, ir jiems suteiki daug Šviesos ir sustiprinimo.
Štai kokią Rojaus Trejybė-AŠ ESU tavyje uždegė Gyvąją Šviesą ir Meilę, kuri nebegali tilpti vien tik tavo viduje ir tu jas išleidi į LAISVĘ VISIEMS.
Ačiū Kūrėjui už tavo tokią gilią ir prasmingą transformaciją, kaip ir tau - už tavo asmeninį vis stiprėjantį dvasinį Indėlį į Evoliuciją visoje planetoje ir Kūrinijoje.
Tavo asmeninis Indėlis Kūrėjo Banke danguje vis auga, ir niekas nedings per visą amžinybę.
Šlovė ir Garbė Kūrėjui - Rojaus Trejybei-AŠ ESU, kad jis sumanė Meilę ir Šviesą, kurią patiriame ir mes, atvėrę savo Širdį Kūrėjui, ir tampame Kūrėjo atvaizdu veikloje kaip Bendrakūrėjai su pačiu Kūrėju visų Gerovei.
Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.
Algimantas
2019-05-12 07:30:04
Rašau savo patyrimus ir apmąstymus, remdamasi Jėzaus pasakytais teiginiais sutiktam bei prislėgtam jaunuoliui kalnuose. Jėzus, švelniai uždėdamas ranką ant jo peties, tarė: „Ne, sūnau, ne žodžiais, bet ilgesingais žvilgsniais tu iš tikrųjų kreipeisi į mano širdį. Berniuk mano, tam kuris myli savo bičiulius, iškalbingą pagalbos šauksmą parodo tavo liūdna ir nusivylusi veido išraiška. Prisėsk šalia manęs, tuo tarpu aš tau papasakosiu apie tarnavimo takus ir laimės kelius, kurie veda iš savojo aš liūdesio į meilės kupinos veiklos džiaugsmą žmonių brolystėje ir tarnaujant Dievui danguje“ 1437-06. Skaitydama šias Jėzaus įžvalgas, prisiminiau vakarykštį savo patyrimą ir apmąstymus. Laukdama transporto ar šiaip viešose vietose, mėgstu stebėti aplinkinius žmones, nesigilindama apie prasmę ar tikslą. Tą kartą laukiau troleibuso, prie „Mindaugo tilto“ stoteles ir atkreipiau dėmesį į laukiančias troleibuso dvi brandaus amžiaus vienuoles. Matyt jos vyko į Petro ir Povilo bažnyčią. Stebint vienuoles, netikėtai širdyje pajutau joms gailestį. Pirmiausia pagalvojau, kam reikalinga ši išskirtinė, nesikeičianti ir, mano supratimu, negraži apranga. Argi nepakanka išskirtinumo mylėti bei garbinti Kūrėją ir savo bičiulius širdyje? Taip mąsčiau tą akimirką paslapčia stebėdama vienuoles. Studijuojančių „Urantijos knygą“ brolių, sesių patirtis sako, jeigu dvasine prasme nuoširdžiai atsiveriame Kūrėjui ir garbiname Jį, mes prisipildę Jo aukšto dažnio virpesių bei Meilės, savo būsena jaučiame trokštamą dalintis ta meile su visais sutiktais savo kelyje. Apmąsčiusi vienuolių gyvenimo būdą, pagalvojau, kokios jos būtų nuostabios ir mylinčios motinos, kurios išaugintų dorus ir meile išpuoselėtus vaikus. Be galo skaudu girdėti per informacijos priemones, kiek daug mūsų visuomenėje yra nusigręžusių nuo Dievo bei degradavusi merginų ir moterų, tapusių alkoholikėmis, kurios nuodija savo organizmą netgi besilaukdamos gimstančio kūdikėlio. Daugeliui gal nesuprantama tai, nes gyvūnai myli savo vaikus bei globoja ir taip žiauriai nesielgia kaip žmogus. Urantams seniai nusigręžusiųjų nuo Kūrėjo degradavimo priežastys ir pasekmės žinomos. Kūrėjui nereikia kažkokio materialaus išskirtinumo ir pasiaukojimo, kaip šiuo atveju Jėzaus sužadėtinėmis save įvardijusios vienuolės. Juk svarbiau gyventi neatsiribojus nuo visuomenės (šiuo atveju ne vienuolynuose), svarbu gyventi ir darbuotis visuotine prasme visumos labui bei vadovaujantis Jėzaus evangelijos Dievo Tėvystės ir žmonių brolystės samprata. Net nepabendravus su sesėmis vienuolėmis, aš jų žvilgsniuose ir suvytusiuose veiduose įžvelgiau ne gyvenimo džiaugsmą, o prislėgtą nuotaiką ar nepriimtiną jų pačių pasirinkimą (dėl nesusiklosčiusių aplinkybių), tai yra nepriimtiną joms gyvenimo būdą. Dažnai tenka pastebėti šiuolaikinį žmonių susvetimėjimą, tad ta prasme pacituosiu teiginį iš „Urantijos knygos“. Kada Ganidas pasiteiravo Mokytojo, ką daryti, kad susidraugautume su žmonėmis. Jėzus pasakė: “Rodyk susidomėjimą savo bičiuliais, išmok pamilti juos ir ieškok galimybės padaryti jiems ką nors, ko jie nori“. Dar jis pacitavo senovės žydų patarlę: “Žmogus, kuris norėtų turėti draugų, turi pats būti draugiškas“. 1439 – 07 Stebint vienuoles, pamaniau, jog dėl asmeninių aplinkybių mano gyvenimas nebuvo man palankus, tačiau, ačiū Dievui, netapau vienuole. Ir dabartiniu metu dažnai padėkoju Kūrėjui už patirtą motinystę ir galimybę turėti vaikų, už prasmingą gyvenimą. Labai myliu savo jau suaugusius vaikus. Man tai netrukdė ir netrukdo mylėti Kūrėją, aplinkinius brolius seses bei tarnauti ar aukotis kitiems. Pabaigai pacituosiu Jėzaus pasakytus teiginius jaunuoliui, tinkančius mums visiems: „Priversk savo protą dirbti, kad spręstų savąsias problemas, išmokyk savo intelektą dirbti tau; neleisk, kad tave kaip nemąstantį gyvūną valdytų baimė. Bet iš visų pats vertingiausias, tavo realaus pasiekimo potencialas yra toji dvasia, kuri gyvena tavo viduje, ir kuri skatins bei įkvėps tavo protą tam, kad jis save valdytų pats ir stimuliuotų kūną, jeigu gyvojo įtikėjimo galios buvimo dėka tu tikrai jį išlaisvinsi iš baimės pančių ir įgalinsi savąją dvasinę prigimtį pradėti savo išsilaisvinimą iš neveiklos blogio. Paskubėk sugrįžti prie pareigos ir gyvenk savąjį gyvenimą materialiame kūne kaip Dievo sūnus, mirtingasis, atsidavęs kilninančiai tarnystei žmogui žemėje ir turintis likimą nuostabiai ir amžinai tarnauti Dievui amžinybėje.“ 1438 – 01. Štai Jėzaus viskas pasakyta ir nebūtina tapti vienuole, kad pašvęstum save kilninančiai tarnystei žmogui žemėje ir Kūrėjui visa ko Šaltiniui ir Centrui.
Su Kūrėjo meile
adolfina
2019-05-11 20:28:00
Mielieji,
Norėjau pasidžiaugti, kad vakar, tai yra šeštadienį, dalyvavau Mokytojo Algimanto vedamose Gyvosiose Pamaldose, kurios vyko Utenos rajone, Pakalniuose, dvasios sesės Aldonos – mielos – urantės – svetinguose namuose, kur buvome susirinkę net septyniolika urantų pagarbinti Kūrėją – Rojaus Trejybę-AŠ ESU. Atvykusiųjų urantų buvo iš Vilniaus, Kauno, Utenos, Pakalnių, ir buvo labai malonu susipažinti su man dar nematytais iki šiol urantais – mano broliais ir sesėmis. Jaučiau nuostabų patyrimą – jau man gilesnį atsivėrimo patyrimą – kad laikas atrodė nejučia greit praėjo. Po Pamaldų vaišinomės labai skaniais savo pačių atsivežtais ir paruoštais valgiais, ir net iš savo jau išaugintų, ankstyvų daržovių paruoštais valgiais.
Nuoširdžiai dėkoju Pakalniuose visiems nuolat besirenkantiems urantams už nuostabų brolišką-seserišką visų priėmimą, už galimybę pagarbinti mūsų Visų Tikruosius Tėvus, pajausti kūrinijos Šeimą.
Ir štai šįvakar, atsidariusi forumo puslapį, vėl randu mielos Rasos jai patikusią dienos citatą, kuri ir išreiškia tą nuostabią ir tikrą tarpusavio trauką – Brolystę – kurią ir jutau Pakalniuose, ir dabar jaučiu. Tikrai nieko šiaip sau nevyksta, štai ši citata:
Dvasinės gravitacijos traukimas ir reagavimas į ją veikia ne tik¬tai visatoje kaip visumoje, bet taip pat net ir tarp individų ir individų grupių. Dvasinio sąryšio jėga egzistuoja tarp bet kokio pasaulio, rasės, nacijos, ar tikinčiųjų individų grupės dvasingų ir sudvasintų asmenybių. Tiesioginis dvasinės prigimties traukimas egzistuoja tarp dvasingai mąstančių asmenų, turinčių panašų skonį ir troškimus. Terminas giminingos dvasios yra ne vien tiktai vaizdinė kalbos priemonė. 82-5 U.K.
Linkiu visiems Gerovės ir apkabinu su Meile.
DDaiva
2019-04-21 21:40:37
Daiva , nesupratau ką Jūs norėjot pasakyt. Galbūt , kad jūsų vyras sėdėtų prie kompiuterio ir netvarkytų spintos ?
Ar norėjot pasakyt , kad Jūs geriau žinot kas yra Kūrėjas už jūsų vyrą ?
Ar jam skauda nugarą , nes jis nežino šito tikėjimo ?
Haris
Pasiuntinys
2019-03-28 20:42:29
Mielieji broliai ir sesės, tai yra toks paprastas, buitinis patyrimas, bet gal kam bus įdomus paskaityti. Šios savaitės antradienio dieną mane paleido anksčiau iš darbo, o mano žemiškasis vyras, patyręs nugaros traumą dar šiais metais negali dirbti, tad visą šitą laiką gydosi namuose, ir kokius tai lengvesnius darbus susigalvoja atlikti, nes be fizinės veiklos jam sunku ištverti. Papietavus nuėjo tvarkyti prieškambario spintos, kuri buvo pradėta tvarkyti iš vakaro, sakau jam su užuojauta – sunku tau susilenkti – sako – sunku, bet, kas padės? – sakau – Kūrėjas, tu su Juo gali. – Ech – man sako taip atlaidžiai – eik tu prie kompiuterio, nes paskui grįš vaikas, tai žiūrėsit vienas į kitą (na, ta prasme, kad abu norėsime vienu metu prie jo prisėsti). – Gerai, einu – sakau. Įsijungiu kompiuterį, atsidarau forumą ir perskaitau Rasos įkeltą dienos citatą. Vyrui sakau, kad perskaičiau tokius žodžius apie ką mes ir kalbėjom, ir kad norėčiau, kad kas paklausytų. Tai jis klausia – o kur tas klausytojas? Sakau – koridoriuje spintą tvarko. Ateina jis į kambarį, atsisėda, sako – na, klauso tvarkytojas. Sakau – bet tu klausyk labai atidžiai, kad suprastum. – Gerai, tu skaityk. Ir aš pamažu ir aiškiai perskaitau šią įkeltą citatą –
Kaip neprotinga negarbinti Dievo dėl to, jog žmogiškosios prigimties apribojimai ir jūsų materialios kūrinijos kliūtys padaro taip, kad jums neįmanoma jo pamatyti. Tarp jūsų ir Dievo yra milžiniškas atstumas (fizinė erdvė), kurį reikia nukeliauti. Lygiai taip pat egzistuoja didžiulė dvasinio skirtumo bedugnė, kurios krantus privalu sujungti; bet nepaisant viso to, kas fiziškai ir dvasiškai jus skiria nuo Dievo asmeninio buvimo Rojuje, stabtelkite ir apmąstykite šį rimtą faktą, kad Dievas gyvena jūsų viduje; jis savo paties metodu jau nutiesė tiltą per šią bedugnę. Jis iš savęs pasiuntė savąją dvasią, kad gyventų jūsų viduje, ir kad sunkiai dirbtų su jumis, kada jūs siekiate savo amžinosios karjeros visatoje. (Urantijos knyga 39-5)
– Na, va matai kaip yra – sakau jam, ir aš dar labai glaustai ir trumpai papasakoju apie bendravimą su Kūrėju, apie nenorą dabar bendrauti tiesiogiai su Juo, apie užmigdymą, laukiant Dieviškojo pažadinimo ir tą laiką, kuris juk sugaištamas, kurio metu jau galima būti iškart pažadintam ir toliau tęsti gyvenimą kitame pasaulyje ir pažinti aplinką, kitus pasaulius, kurie visi yra skirtingi, kaip ir visi vaikai visuose pasauliuose yra unikalūs ir skirtingi, ir kad ne visi pasirenka gyventi toliau, kad nebenori, neįdomu, nes reikia daug mokytis, patirti, pažinti, nes gyvenimas toliau, tai yra ištisas mokymasis, ir kad Kūrėjui gaila, kad negrįžta Jo vaikai į Namus pas Jį, apie kūrinijos milžinišką Šeimą, kurią parodau, kokia ji yra bendram supratimui, kur yra ALBUMO lange – Urantija. Pagrindinės Visatos. Menininko samprata 2017 12 29. Jis paklauso, pasižiūri, ką rodau, klausia – o kas yra Rojus? o ko Jis neateina čia?(turi galvoje Kūrėją) Paaiškinu apie Rojų, kad iš ten Kūrėjas skleidžia visą Energiją visai kūrinijai, sakau, kad Jis negali pasitraukti, yra veikloje, nes subyrėtų visa kūrinija, jei tik pasitrauktų, bet bendrauja virpesiais su mumis kiekvienu, kad turim Minties Derintojus. Sakau – tu dabar ir apmąstyk apie viską dirbdamas. Sako lyg juokais – reiks pasirinkt gyvenimą. Klausiu – pažadi? – Pažadu. Ir jutau, kaip jis ramiai toliau tęsė savo darbą, ramiai dirbo ir jautėsi toks kitoks, tikresnis, pakylėtas.
Tai štai, kaip viskas yra susieta, štai Rasa paskaitė ir įkėlė į forumą šią nuostabią citatą, ir susidarė tokios aplinkybės, kad savo vyrui galėjau nors truputį įlieti Gyvos Šviesos į jo pasąmonę, kuri pasireikš bent jau morontiniame pasaulyje po jo pažadinimo.
Kaip mūsų mylimas Kūrėjas – Rojaus Trejybė-AŠ ESU – myli mus ir veda į išlikimą taip subtiliai, jau taip subtiliai, kad tik eitų.
Gerovės visiems linkiu ir apkabinu su Meile.
DDaiva
2019-03-28 11:25:34
Miela Birute, tavo patirtį perskaičiau savo mamai ir ji labai dėkojo, taip pat prašė padėkoti visiems už maldą, kurie meldėsi. Ji stengiasi kaip gali ir supranta, ir jaučiasi žymiai geriau.
Rita
2018-11-24 16:57:23
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Informacija atspausdinta iš interneto svetainės www.urantija.lt.