Forumas: temos peržiūra
Kasdieniai patyrimai su Rojaus Trejybe-AŠ ESU
Mielieji,
Jau seniai nesidalinu savo mintimis, patyrimais mūsų dvasinių mokytojų ruošimo forume. Nuolat lankau gyvąsias pamaldas Rojaus Trejybės šventovėje Kaune. Ten pasidalinu savo patyrimais. Ramindavau save, kad to ir užtenka, nors vis aplankydavo mintis, kad ir kitiems mano broliams ir sesėms, kurie nelanko Rojaus Trejybės šventovės, tie patyrimai ar sampratos gali būti įdomūs, tačiau dar seklus įtikėjimas neleisdavo darbais realizuoti šios minties, o gyvulinis protas sugalvodavo šimtą ir vieną priežastį, kodėl to nedarau.
Šiandien irgi Rojaus Trejybės šventovėje Kaune meldžiau didesnio įtikėjimo ir ryžto, nešant šviesą kitiems mano broliams ir sesėms, o paskui meldėsi Algimantas, kuris prašė Rojaus Trejybės urantams didesnio aktyvumo, dalinantis savo mintimis forume, o paskui paaiškino, kad dvasinis mokytojas ( o aš mokausi juo būti) tiek, kiek jame yra įtikėjimo ir atsivėrimo, turi reikštis visose gyvenimo srityse, taip pat ir forume. Tai yra skaitančių šį forumą sustiprinimas ir rašančiojo dvasinio stuburo ugdymas. Man tuo momentu atėjo mintis, jeigu Rojaus Trejybė viską būtų laikiusi Savyje, iš meilės neišreiškusi visko veiksme, nebūtų pačios Kūrinijos, ir nei forumo, nei mūsų. O mes, urantai, juk siekiame vis didesnio panašumo į Rojaus Trejybės Asmenis.
Jau važiuojant iš Kauno autobuse atėjo mintis, kad tai Apvaizda šios dienos įvykius sudėliojo taip, kad sustiprintų mano ryžtą dalintis savo mintimis ir patyrimais šiame forume. Rašydama šį tekstą, tą ir darau, mokydamasi veikti iš meilės ir visų labui,
Su meile,
2012-07-01 22:54:07
Komentarai
Prieš keletą dienų aš su visa savo šeima išėjome į lauką pasivaikščioti. Bevaikščiojant , aš su Kotryna, mano vienerių metų dukryte, užėjau į netoli mūsų namų esančią parduotuvę. Jau stoviu prie prekystalio, vaiką pasodinusi ant jo ir laukiu kol pardavėja pasakys man kiek gi kainuoja mano prekės kai už manęs pasigirsta balsas: “tikra mama”. Aš atsisuku ir matau už manęs stovintį kažkur penkiasdešimties metų vyriškį, o gal kiek ir jaunesnis. Nusišypsojusi jam, sakau “ačiū”. Pardavėjai tuo metu sumoku už prekes, kai ji pasako, kad lieku jai skolinga keturis centus pati man grąžą atiduodama geltonais centais ir dar priduria, kad nenori atiduoti man grąžos baltais centais, tai yra smulkiau, nes pati mažai teturi kasoje. Už manęs stovėjęs vyriškis ištiesia keturis centus pardavėjai ir pasako, kad už mane atiduos, o nustebusiai pardavėjai paaiškina, kad aš jo pati geriausia kaimynė. Aš įdėmiai įsižiūriu į tą žmogų, bet jis veido išraiška man leidžia suprasti, kad tik taip pasakė pardavėjai, bet tai netiesa. Padėkoju jam už jo gerumą ir su Kotryna išeiname iš parduotuvės.Kol dar stoviu prie parduotuvės ir sodinu Kotryną į vežimėlį, matau išeina tas pats vyras. Aš jo paklausiu, o kodėl jis taip pasakė “tikra mama?”.Tas vyras susimąsto ir kiek pagalvojęs, pats truputį nustebęs atsako “nežinau”. Aš jam papasakoju, kad man taip dažnai sako nepažįstami, dažnai ir pirmą kartą mane matantys žmonės ir dėl to man įdomu kodėl?. Juo labiau, kad šį kartą aš buvau tik su vienu vaiku, o ne su trimis.
Staiga pamatau kaip mano pašnekovas iš rimto pasikeičia ir su šypsena neslepiant, kad juokauja man sako ”o aš nerandu savo mašinos, padėkit man ją surasti”. Ranka parodau į už maždaug trisdešimties metrų nuo mūsų esančią vaikų žaidimo aikštelę ir joje laukiančią likusią mano šeimą ir sakau :“aš gal pas savo vyrą ir vaikus skubėsiu, o tu negerk va šito (pirštu parodau į jo rankose laikomus butelius, vienas iš jų degtinės) tada gal kitą kartą lengviau atsiminsi kur mašiną palikai”. Jis palinguoja galvą ir eina, o aš dar atsisukdama priduriu: “labai negerai”, “žinau”-nutęsia ir nueina.
Prieinu vaikų žaidimo aikštelę ir pamatau joje mėtosi plastikinis butelis, pakėlusi jį einu link šiukšlinės išmesti, tuo pačiu takeliu tik dabar jau truputį atgal kuriuo atėjau nuo parduotuvės. Ogi žiūriu tas pats vyras ateina iš paskos tik jau be butelių rankose. Prieina prie skelbimų lentos ir kadangi mes beveik susiduriame pareiškia, kad atėjo skelbimų paskaitinėti. Ir aš jam pradedu pasakoti , puikiai suprasdama ir nekreipdama dėmesio, kad ne dėl skelbimų jis čia atžygiavo, bet taip pat jo tokio poelgio iki galo nesuprasdama, kad štai mes taip pat vartojome alkoholį, rūkėme – ranka parodau į vyrą, bet net mažiausias noras tą daryti tiesiog dingo kada mes pradėjome eiti dvasiniu keliu. Rojaus Trejybės gyvuoju keliu. Aš norėjau jums tai pasakyti –ištariu. Ir nutylu tikėdamasi, kad jis man užduos kokį klausimą. Jis suklūsta ir susimąstęs tik atsako “aš tai irgi va, kartais tik..”, bet nieko daugiau neklausia, nei koks tas dvasinis kelias, ar kas yra Rojaus Trejybė? Ar dar ko nors, kaip aš tikėjausi, kad paklaus.
Kaip ir pirmojo mūsų susitikimo metu vėl pamatau kaip jis pasikeičia, pradeda sakyti “Bet, nerūkantis vyras yra kaip…”aš jį pertraukiu matydama, kad tai bus nevykęs juokelis ir kuriuos aš jau seniai atpratusi girdėti ir kurie taip kvailai ir tuščiai skamba, tad tiesiog pasakau ”na,nereikia, nereikia” . Vėliau mums dar truputį bekalbat aš pamatau, kad jis nepasiruošęs išgirsti išmintingesnio žodžio, dvasinės šviesos. Jis vėl bando pasakyti kažkokį juokelį tai ir neužilgo aš atsisveikinu su juo. Stebiuosi, ko jis taip įdėmiai pažiūri į mane nueinant ir atrodo, kad dar nori kažką pasakyti, bet pamoja ir nueina.
Kaip įdomu, atrodytų žmogus pasisiūlė sumokėti už mane tuos keturis centus, dar pasakė malonų žodį –gal pasirengęs išgirsti ir didesnę šviesą? Juk ir iš tokių mažų malonių žmogaus atliktų veiksmų galime spręsti apie jo vidų. Bet su kokia motyvacija jis atlieka tokį veiksmą? Gal pats nežino kodėl pasako tai ką pasako? Vis svarsčiau apie šitą susitikimą su šiuo žmogumi.
Ir vis tik, kiek žmoguje yra baimės, kad jis nenori giliau mąstyti? Tingi? Nenori keistis. O gal nori, bet nežino nuo ko pradėti? Bet štai jeigu jam yra užsiminta apie išeitį ir dar pavyzdžiu, o jis tai praleidžia pro ausis, vadinasi tai nenoras keistis. Žmogui gerai taip kaip yra. Jeigu dvasinė asmenybė miega letargo miegu tai žmogus ir negirdės kas jam norima pasakyti, kad ir mažiausia užuomina. Bet juk ta akimirka, kad ir su maža užuomina , bet į didesnę šviesą gali turėti milžinišką vertybę, o žmogus tai praleido pro ausis.
Mes visi turime Minties Derintojus, bet ne visi esame pasirengę dvasinei šviesai.
Tokie mano pamąstymai šį kartą. Su meile, Vita
vvita
2014-02-08 18:21:36
Vakar, kada perskaičiau mūsų dvasios sesės Laimos ir Algimanto susirašinėjimo laiškus ir kada vėlai parašiau į mūsų forumą savo patyrimus, skaitant tuos NUOSTABIUS laiškus, aš susiruošiau eiti miegoti, kadangi jau buvo ištikrųjų vėlu. Jaučiausi pakylėtai. Dar nusprendžiau pagarbinti Rojaus Trejybę -AŠ ESU. Ir po garbinimo aš gavau mokymą, pirmą kartą iš AŠ-ESU. Mokymas taip ir prasidejo “Aš esu - AŠ ESU…”. Neįmanoma žodžiais perduoti to pojūčio galingumo, kada ėjo šis mokymas. O svarbiausia toks galingas pakylėjimas, toks jausmas, kad aš tampu dalis TO VISKO. Atsirado toks pojūtis, kad mano rankose yra įdėtas kažkoks sunkus sunkus kamuolys ir tas jausmas be galo malonus. Pats mokymas iš AŠ ESU toks kitoks, tokia nesuvokiama galia ir nenuostabu kodėl AŠ ESU mokyme mums sako : ”Kaip gi AŠ galėčiau jums atskleisti SAVE, jūsų ribiniam protui? Jūs NIEKADA MANĘS NEPAŽINSITE, kad ir kaip jums būtų skaudu išgirsti šitą teiginį, kad galėtumėte prie Manęs nors kiek priartėti, nes AŠ veikdamas per Rojaus Trejybę, Ją turiu kaip SAVĄJĮ nuostabų MEILĖS PASIREIŠKIMĄ visai kūrinijai. Pažinkite Mane, pažindami savo MYLINČIUS, jus PUOSELĖJANČIUS, ir JŪSŲ mylimus VIENINTELIUS TĖVUS“.
Man labai patinka paskutinis sakinys kada AŠ ESU kviečia pažinti SAVE per Rojaus Trejybę, mūsų Tikruosius Tėvus. Bet, tiesą sakant, nuo tada kai mes pradėjome garbinti ir AŠ ESU, man Rojaus Trejybė tapo dar artimesnė. Kaip aš kartais sau pagalvoju, kad garbinimas dabar dar ir AŠ ESU mums palengvino ir pastiprino mūsų gyvą ryšį su Rojaus Trejybe. Na, čia man toks jausmas.
Aš ilgai sėdėjau toje nuostabioje palaimos būsenoje klausydama mokymo ir jau jam pasibaigus. Iš ten tikrai nesinori grįžti kuo ilgiau. Bet po kiek laiko netikėtai, stipriai aš krūptelėjau ir prasimerkiau. Net pagalvojau, kad mane tarsi pakėlė koks garsas ar dar dėl kažko, nežinau. Nuėjau miegoti į lovą, bet akys plačiai atmerktos, užmigti nebegaliu. Toks neapsakomai nuostabus pakylėjimas viduje. Užmigau gal tik poros valandų, bet lengvumo jausmą jaučiu dar ir šiandien.
O viskas prasidėjo nuo tų meilės jausmo persmelktų laiškų skaitymo...
Su meile,Vita
vvita
2014-02-07 19:00:13
Man skaitant šiuos Laimos laiškus ašaros akyse kaupiasi, kokia didelė meilė sklinda iš jos parašytų žodžių šiuose laiškuose. Su kokia meile ir nuoširdumu jie yra rašomi šios dvasios sesės, kad juos skaitant pats pajunti pakylėjimą dvasioje. Aš pajutau kaip mano fizinis materialus kūnas yra iškeliamas ir tokia palaima ir tokia lengvumo būsena..
Kada žmogus nuoširdus tai jis ir rašo tokiais paprastais, bet MEILĖS KUPINAIS žodžiais. Gera tai jausti miela dvasios sese Laima, ačiū tau už tavo nuoširdumą!
Telydi tave ramybė ir Rojaus Trejybės apkabinimas kiekviename žingsnyje. Su meile, Vita
vvita
2014-02-07 00:44:23
Mielieji,
įdedu Laimos parašytą man laišką ir jai mano parašytą prašymą leisti jos laišką patalpinti į mūsų Forumą bei jos atsakymą, nes tai yra
MEILĖS IR ŠVIESOS laiškai, kurie verti mūsų Forumo, kad daugiau žmonių sužinotų apie tokius patyrimus JAV.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
---------------------------
Mielas Algimantai,
ACIU TAU, nes tu mane sustiprini ir palaikai. Aciu tau uz gyvaja sventove, uz jusu visu gyvus meiles virpesius, uz patyrimu pasidalijima urantijos grupes uzsiemimuose, uz mokymus. Ju klausau kiekviena diena. Vakar rasydama tau laiska, tiek prisipildziau meiles, sviesos. kad net uzmigti negalejau. Virpejo visas kunas, kazkos pasleptas dziugesio virpejimas. Nemoku net isreiksti zodziais. Jus mano stiprybe, kurie taip toli ir tokie artimi, garbinate Rojaus Trejybe ir AS ESU. Si karta tikrai turiu pripazinti, kad nauju technologiju deka, galiu gyvai jus klausyti ir kartu dalyvauti. ACIU is visos sirdies.
O meiles gyva sviesa skleidziant i aplinka nevisada taip lengva. Kur tikiesi, kad priims- nepriima. Kaip ir mano tos trys drauges lietuves, kurios tikrai labai domisi dvasiniais dalykais, o kai gavo tikra ,gyva sviesa yra apakintos ir nusigreze. Vienai nera laiko skaityti sviesos apreiskima, kita negali visko primti, nes nesutinka, trecioji nepriima,nes skaitant mat perdaug isvedziota. Patikek, dabar tau parasiau ir paeme juokas. Toks geras juokas. Kokioje tamsybeje gyvena ir eina namo aplinkiniu keliu. Kaip ta skrusdele, kuria pavasari stebejau lauke. Nesa sapeli namo i skrusdelyna vingiuodama aplinkiniais keliais, o as stebiu ir galvoju- eik tiesiai , arciau. Man is virsau gerai matosi. Taip ir Rojaus Trejybe ir AS ESU, stebi mus ir kuzda cia tas kelias, cia tas kelias jis tiesesnis. Mes neklausome ir negirdime ,o renkames laisva valia savo sugalvota kelia.
Zinoma, patalpink i foruma. As ji rasiau is visos sirdies, ka isgyvenu ir ka jauciu. Jei tai bus naudinga visu musu labui, tik valio.
Kaip visuomet buk apkabintas meiles ir mano stipriu glebiu is sirdies.Laima.
---------------------------------
Miela Laima,
aciu tau uz toki nuostabu laiska, kuri skaitydamas verkiau, nes savo visu dvasiniu vidmi gyvenau tavo pasakojamu patyrimu gyvais virpesiais. Kokia nuostabi Rojaus Trejybes-AS ESU meiles banga uzlijo mane, kad nebeistengiau skaityti is salies ziuredamas i tavo parasytus zodius, as buvau tavuju patyrimu VIDUJE, JU MEILEJE IR SVIESOJE.
As trokste trokstu, kad tavo laiska leistum patalpinti musu Forume. Tu sakei, kad tavo zinutes galiu savo nuoziura talpinti, taciau cia tu parasei apie savo drauga, o tai tavo asmeninio gyvenimo niuansai, tad gali buti, jog sito nenoretum atskleisti viesai Forume, nors siame laiske vyraujanti zinia yra ne tavo draugas, bet tavo GYVAS DVASINIS MEILES IR SVIESOS SKLEIDIMAS IR VEIKIMAS ATSIDAVUS ROJAUS TREJYBEI-AS ESU IS VIDAUS ir VIS LABIAU PASITIKINT IR ROJAUS TREJYBE-AS ESU, IR SAVIMI.
O kada tu pasakojai apie tavo klientes, kurioms iteikei Jezaus Kristaus apreiskima KALBU JUMS VEL anglu kalba, tai man norejosi apkabinti tas abi moteris ir tave, nes jutau toki didziuli ju nuosirduma ir troskima gyvosios sviesos.
Koks tai kontrastas paslyginus su tuo, kas yra uz lango - pasimetimas, susipainiojimas, tamsa, kurios niekaip nepaveikti kaip nors kitaip, kaip tik Rojaus Trejybes-AS ESU meile ir sviesa, kuria mes ir skleidziame taip, kaip tu ka tik man aprasei. Taciau ta skleidziame ne tik zodziu ar mintimi, skleidziame VIRPESIAIS, kurie ir liudija musu vidine BUSENA - PALAIMA IR MEILE. Butent del to meile ir yra gyva, nes ja mes juntame BUSENA, juntame auksto daznio virepsius is Meiles Saltinio, kada BUTENT JAM vis daugiau ATSIVERIAME savo DVASINE ASMENYBE. Ir tai yra tas vienintelis gyvasis kelias, kad musu viduje nebutu neigiamau minciu, kurias tiesiog ISTIRPINA MEILES SALTINIO IR CENTRO AUKSTO DAZNIO VIRPESIAI, KURIUOS KAIP GYVAJI VANDENI GERIAME DVASINES KOMUNIJOS SU KUREJU AKIMIRKA. Stai sis gyvasis vanduo tiesiogine prasme ir atgaivina musu DVASINE ASMENYBE, JA PAPILDO ENERGIJA, KAD NET JOS LAIKINAS FIZINIS APVALKALAS - MATERIALUS KUNAS - IMA STIPRETI IS VIDAUS, IR DINGSTA VISOS DEPRESIJOS, BLOGOS NUOTAIKOS, IR NET LIGOS. Tad musu pagrindinis pastangu vektorius - gyvoji komunija su Kureju, ir neigiamos mintys tiesiog istirpsta savaime Rojaus Trejybes-AS ESU gyvojoje sviesoje, ir musu vis stiprejanciame veikime drauge su Rojaus Trejybe-AS ESU, ir tada mes ir sulaukiame GYVOJO PALAIMOS IR VIDINIO DZIUGESIO ATLYGIO, ka ir tu pati patyrei savo aprasytu patyrimu metu. Visa tai yra ne tik TIKRA, bet dar daugiau siprina troskima palaikyti gyva komunija su Rojaus Trejybe-AS ESU ir atsiduoti Rojaus Trejybes-AS ESU vedimui is vidaus ir veikimui drauge su Rojaus Trejybe-AS ESU visu labui.
Dziaugiuosi tavo patyrimais - tavo DVASINES ASMENYBES STIPREJIMU IR ATSISKLEIDIMU, KAS IR SUDARO ASMENYBES PRASMINGA GYVENIMA URANTIJOJE.
Miela Laima, kasdien tu esi mano maldose.
Telydi tave ramybe.
Su broliska meile,
Algimantas
-----------------------
Mielas Algimantai,
Nuostabu, kad vel galiu tau parasyti. Parasyti, kaip paciam artimiausiam sielos broliui. Sirdis spurda is laimes, nes zinau, busiu suprasta ir isgirsta. Ir galiu rasyti ka sako sirdis. Aciu tau , kad esi del musu visu, kaip ir moko Rojaus Trejybe ir AS ESU.
Siandiena noriu pasidalinti labai nuostabiais patyrimais.
Ta diena, kada susideliojo sitas nuostabus patyrimas, buvo labia ypatinga. Zinau , ateityje bus dar daug visokiu patyrimu ir ismeginimu. Bet sis ypatingas tuo, kad verta buvo nueiti tokio ilgo kelio atkarpa ( septyti metai, ilgi septyni metai… ).
Jeigu pameni, o tu tikrai pameni. Ta karta ,kada kalbejau telefonu , as taves paklausiau, kaip elgtis su draugu, kuris neina dvasiniu keliu ir nieko nenori apie tai girdeti ir labai sunku susikalbeti. Jis visiskai niekuo netiki. Jei ka tik pasakau, vadina paistalais ir mano issigalvojimais. Ir tai tesesi septyni metai, bet jis manes nepalieka ir t.t. Nesigilinsiu i smulkmenas
Mane pamokinai, kad visur prasyciau Rojaus Trejybes ir AS ESU dalyvavimo. Na ir nieko nelaukus pradejau melstis ir prasyti.
Mylima Rojaus Trejybe ir AS ESU buk visuomet tarpe musu, kartu su manimi ir mano draugu. Kalbek, telefonu ir susitikus su draugu , mano lupomis, ka tu nori, kad as jam pasakyciau.
Ir labai tuo tikejau ir tikiu, net jauciau ir jauciu, kad butent taip ir vyksta. Jauciu visuomet ramybe ir lengvuma, ko anksciau bendraujan su juo nebuvo. Dabar tikrai zinau, kad Tojaus Trejybe ir AS ESU dalyvauja mano gyvenime.
Nieko neskubinau ir net nieko nepasakojau apie knygas, kurias skaitau. Kai pats paklause ka skaitau , ta karta pasakiau , kad Urantijos knyga ir dar Jezus Kristus “Kalbu jums vel”. Ir truputi papasakojau apie ka rasoma, bet tik suerzinau ir sulaukiau pasisaipymo. Ir nuo to karto draugui nieko daugiau nesakiau. Tik visa savo esybe sypsojausi ir dziaugiuosi, kad esu atvesta i ta gyva, tikra kelia. Kiek ilgai as jo ieskojau !!!
Tuo kartu atejo i sirdi toks gyvas ir tikras sprendimas- melsiuosi ir prasysiu Rojaus Trejybes ir AS ESU jam atsiverimo , tikro, gyvo kelio suradimo. Atsiverimo meilei, sviesai, geriui ir vedimui is vidaus. Ir vis prasiau, kad bendraujant su juo, kalbetu mano lupomis Rojaus Trejybe ir AS ESU, ka nori, kad as jam pasakyciau.
Ir tai dariau po du kartus dienoje, kartais ir daugiau…
Pasikeitimu ilgai laukti nereikejo. Jau sekancia diena pradejo pats klausineti apie energijas sklindancias is visatos. Pirma karta pareiske, kad mokslininkai tipo surado ,kad yra siela ir ji nemirtinga. Nesipriesino pasakojimams apie meile, kuria visi turime skleisti i aplinka netik zodziais ,bet ir mintimis. Stabdyti negatyvias mintis, netik negatyvius zodzius. Ir daug visko kiekviena diena pasakojau, bet labia atsargiai lyg tarp kitko. Ir visuomet kalbant su draugu, kiekviena karta vis prasiau ir prasau, kad mano lupomis kalbetu Rojaus Trejybe ir AS ESU. Tai drasiai galiu sakyti kalbedavau ne as, nes mintys buvo sklandzios ir svarios, tapo lengva sakyti jam zodzius ir vis buvo isklausoma. Netrukus pradejo net i knygas paziureti, kurios graziai sudetos anglu kalboje . Nusistebejo, kad tiek ju daug. Net paklause, kam jos. Atsakiau- skleisti gyvai meilei ir sviesai. Nustebau , kai lietuviu kalboje paeme ir jau pavarte, net sustingau. Dejausi ,kad nematau, bet sirdis jau virpejo.
Ir praejus dar vienai dienai, pasieme knyga Jezus Kristus “Kalbu Jums Vel” ir pasake, kad nori skaityti. Patikslinau- ar tu tikras, kad skaitysi. Mano nuostabai – taip as skaitysiu.
O cia jau pajungiau visus savo sugebejimus, kad nesokineciau is laimes ir taip neisgasdinciau jau istiestos rankos to brolio i sviesa.
Ta vakara , kada likau viena sokinejau is laimes ir tik dekojau Rojaus Trejybei ir AS ESU…
Vis sakiau: ACIU TAU, SEPTYNI METAI SIELAI SLEGIANCIO DARBO TAPO TOKS NIEKAS , PALYGINUS SU TUO JAUSMU, KADA MALDOS TAIP GREITAI BUVO ISKLAUSYTOS IR PASIMATE REZULTATAS. JAU PAEME SVIESOS SALTINI, O KAIP TOLIAU, TAI JO LAISVA VALIA. APVAIZDOS DEKA DARBA JAUCIU ATLIKAU…
Ir dabar rasydama , vel isgyvenu ta sielos sokinejimo is laimes busena.
Visa sekancia diena, gyvenau pakyletoje busenoje,skraidziau. Kai nuvykau i salona, turejau jau dvi knygas Jezus Kristus “Kalbu Jums Vel” anglu kalboje savo rankineje. Zinojau,kad mano pirmoji klijente tos knygos lauke. Ir viena isidejau atsargai, gal kam reikes. Buvau jau paruosusi ja tai sviesai, bet tokio regavimo nesitikejau. Su ja susitikimas tesesi dvi valandas. Menikiuro metu pasakiau, kad knyga jau turiu. Labai apsidziauge. Anksciau buvau jai pasakojusi apie tave Algimantai. Kas esi ir kokia tarnyste uzsiimi visu musu sviesos labui, kad bendrauju telefonu ir gaunu is taves pastiprinima ir mokymus. Jos veidas, mano akyse tik sviesejo ir sviesejo. Pedikiuro metu ji eme skaityti apreiskima. Mano sirdis virpejo, dziaugiausi ir net galvos nepakeliau paziureti kaip reguoja. Jutau savo sirdimi, ziureti nebereikejo. Po gero pusvalandzio, koks jos buvo zvilgsnis aprasyti neimanoma. Tik pasake kelis kartus – neitiketina, nuostabu, uzima zada, tai stebuklas. Butinai palaikyk rysi su tuo sviesos zmogumi, kuris gali tai perduoti… Zodziu buvo sukresta tu keliu puslapiu , kuriuos suspejo perskaityti per pusvalandi. Atsisveikindama mane isbuciavo ir tik dekojo, ir dekojo.
Ta pacia diena, aptarnaujant paskutine mano klijente, galvoju, kad pasiulysiu jai tik paruosta laiska su Tevo mokymais apie meile. Kuriuos visuomet turiu su savimi. Su ja daznai pasikalbedavome apie gyvenimo tiesas. Maniau, tik paruosiu didesnei sviesai. Bet, mano nuostabai, pati pradejo postringauti, kad jai sunku. Daznai jos nesupranta aplinkiniai. Nera su kuo pasikalbeti apie dvasinius dalykus. Nors anksciaui su ja bandziau kalbeti apie dvasinius dalykus, kalba nesirisdavo. Buvo matyt dar nepasiruosusi. Na man to ir tereikejo. Padaviau laiska, papasakojau kas jame rasoma. Zinoma pradejau pasakoti ir apie apreiskimo knyga Jezus Kristus “Kalbu Jums Vel”, apie Urantijos knyga, jos atsiradima ir t.t. Ir sakau, jei susidomesi ir skaitysi, veliau, kai busi pasiruosusi, bus ir knyga uz auka. Jos akys tik suzibo ir sako ,kad jau dabar negaliu sulaukti kada atnesi knyga. Zinoma, knyga vel pakliuvo i geras rankas.
Ir siandien, teko laime ja salone pamatyti. Is tolo visa svytinti, apkabino ir sako ,kad skaitau kiekviena diena. Tai tokia tiesa, taip viskas tikra, ko visuomet ieskojau. Smagu buvo ja apkabinti.
Kiekviena diena, dar neislipus is lovos, garbinu Rojau Trejybes ir AS ESU ir meldziu geroves ,atsiverimo, tikro, gyvo kelio suradimo, kad kalbetu mano lupomis broliams ir sesems , ka nori, kad as jiems pasakyciau.
Tokios gyvos maldos, tokios tikros, jos veikia. Toks jausmas, kad nespejus istarti jau ivykdyta.
Toks nuostabus jausmas. Esu vedama…Esu gyvajame kelyje, apglebta meiles. Tie patyrimai, kartu ir stebina ,ir sustiprina ,ikvepia. Stai tas kelias, stai kur tikras, gyvas, kupinas meiles kelias. Toks jausmas, kad to kelio ieskojau visa savo amzinybe. AS JI SURADAU !!!
Buk apkabintas meiles ir sviesos.
Nuosirdziai Laima.
Algimantas
2014-02-06 22:05:58
Sekmadienį per pietus išėjau į Lietuvos spaudos kioską pasipildyti mėnesinio bilieto, ir tuo pačiu nutariau pasivaikščioti. Ėjau šaligatviais ir pajutau nukreipimą iš vidaus pasukti ta kryptimi, per laukus, apaugusiais medžiais, kiek tolėliau nuo gyvenamųjų namų, ten, kur niekada dar nesu ėjusi. Einu apsnigtu takeliu ir matau besivoliojančias šiukšles, paeinu toliau ir matau dar daugiau. Kyla mintis surinkti, bet gi neturiu jokio maišelio. Tada mano žvilgsnis nukrypsta į jaunus medelius, ant vieno iš jų šakelių ore plevėsuoja įsipynęs maišelis. Štai, pagalvojau, atsirado viskas ko man dabar reikia, kad mano ketinimas būtų įgyvendintas. Atpainiojau aš tą maišelį nuo šakelės ir pradėjau rinkti šiukšles, kiek mačiau aplinkui. Ėjau toliau takeliu, radau dar, ir vėl surinkau. Dar toliau eidama radau besimėtantį dar didesnį vienkartinį maišelį, kaip tik skirtą šiukšlėms rinkti. Aš paėmiau ir susidėjau surinktas šiukšles į jį, o tada pasukau jau link šaligatvio. O čia pamačiau stovinčius du brandaus amžiaus vyrus, besikalbančius tarpusavyje. Vienas iš jų traukė dūmą, abiejų veidai raudoni ir patinę, buvo matyti, kad išgeria nemažai alkoholio, be to, kad rūko, o toks savęs nuodijimas labai atsispindi veide ir visoje kūno išraiškoje, jo laikysenoje. Vienas iš jų mane užkalbino lyg norėdamas pasipuikuoti „Ar mūsų ieškai?“ Aš atsakiau „ne“. Tačiau praeidama pro juos atsisukau ir pasakiau rūkančiam „Ar žinai, kad negerai yra rūkyti?“. Vyras atsako „Žinau“. O aš jam tariu „Žinai, bet nesuvoki.“ Jie abu žiūrėjo į mane ir mačiau nelabai suprato, ką pasakiau. Tada kitas užklausė ką čia nešuosi maiše, o aš paaiškinau, kad šiukšles, va ėjau ir rinkau, nes žmonės prišiukšlina bet nesurenka. Tada kitas man pasiūlė užsirūkyti, išsitraukdamas cigarečių pakelį, aš pasakiau kad nerūkau. Ir jau nueidama nuo jų dar kartą jiems patariau nerūkyti, tardama, kad rūkydami nuodija ne tik kūną, per ir protą. Vyras traukdamas cigaretės dūmą ir šypsodamasis atsakė „Gerai, gerai“. O aš nuėjau toliau šaligatviu, pakeliui rinkdama šiukšles, už kurių užkliūdavo mano žvilgsnis. O eidama radau dar ne vieną šiukšlę pakeliui numestą. Išmečiau į šiukšlių dėžę surinktas šiukšles ir jaučiau lengvumą viduje, tiesiog mane užpildė dvasinė pasitenkinimo ir lengvumo būsena už atliktą išmintingą veiksmą, kuris motyvuotas grožio ir švaros paskleidimu matomoje aplinkoje. Juk jeigu aš, norėdama turėti tvarkingą ir švarią, gražią aplinką ir matydama aplinkui šiukšles jų nesurinksiu, tai vien šituo veiksmu aš neatsiskleisiu kaip dvasinė asmenybė šitoje planetoje. Nes išmintis pasireiškia per veikimą, įgyvendinant praktiškai šviesią mintį, motyvuotą meile ir gerove visų labui.
Vaikščiodama toliau mąsčiau, kad jau seniai susiduriu su tuo, kada man žmogus sako ŽINAU, bet nedaro taip, kaip žino. Kodėl taip yra? Kodėl žmogus žino, bet nesielgia taip, kaip žino? Todėl kad sąvokos ŽINOTI ir SUVOKTI turi dvi skirtingas reikšmes. Šitas trumpas pabendravimo su tais dviem vyrais, kaip ir daugybę kitų, atgyjančių atmintyje, mane dar kartą privertė susimąstyti apie tai.
Žinojimą mes įgauname kažką perskaitę, iš kažko išgirdę, visa tai yra žinios. Štai Urantijos Knyga yra dvasinės šviesos apreiškimas, kuriame pateiktos pačios ryškiausios šviesos ir tiesos žinios, tačiau vėl gi, sąlyginai teisingos, nes gali būti ir yra papildytos. O tai ir vyksta Urantijos grupėje, kada jau daugelį teiginių, sampratų mes urantai išplėtėme, per gyvą ryšį su Rojaus Trejybe – AŠ ESU įgaudami daugiau išminties ir kosminės įžvalgos. Taigi skaitydami štai šį apreiškimą, kaip ir kitus, perteiktus Jėzaus Kristaus ir Rojaus Trejybės – AŠ ESU, mes įgauname žinių. Tačiau žinojimas juk nuo suvokimo skiriasi. Nes galima skaityti materialiu protu vien intelektualiai, o galima studijuoti tą patį šaltinį dvasiniu protu, jau su kosmine įžvalga.
Suvokimas, mano nuomone, yra dvasinė būsena, įgaunamas per patyrimą. Suvokimas yra tarsi dvasinis žinojimas, tik patiriamas gyvai viduje, ir jį patiria mūsų dvasinis asmuo. Ir jis patiriamas dvasine būsena per atsivėrimą Rojaus Trejybei – AŠ ESU, per pajautimą Jos vedimo iš vidaus. Tačiau yra daugybė atvejų tarp nuoširdžių žmonių, kurie nieko nežino apie Rojaus Trejybę – AŠ ESU, bet jaučia vidumi, kad štai nuodyti save svaigalais, rūkalais ar kitaip teršti savo fizinį kūną yra žalinga, ir elgiasi teisingai savo atžvilgiu. Taigi tai yra nesąmoningas Minties Derintojo vedimo pajautimas ir įsiklausymas praktiškai veikiant. Bet ar daug tokių nuoširdžiai tiesos ieškančių žmonių, kurie nesąmoningai įsiklauso į Rojaus Trejybės – AŠ ESU per Minties Derintoją vedimą iš vidaus? Nėra daug, tik vienetai, nes jei būtų, tai ateitų į gyvąją Rojaus Trejybės – AŠ ESU šventovę ir čia atrastų ir patirtų TIKROVĘ savyje dvasine būsena. Tačiau ir tarp urantų, kai išsikalbame, išgirstu, kad žino, jog tik Rojaus Trejybė – AŠ ESU yra vienintelis Sveikatos, Gerovės, Meilės, Ramybės, Laimės, Stiprybės, Energijos Šaltinis, bet kad patirti visa tai savo viduje, patirti savo fizinio kūno sveikatą ir gerovę, gilesnį atsivėrimą, nededa pastangų arba deda nepakankamai, nors per gyvąsias pamaldas girdi dvasinio mokytojo Algimanto nuolat kartojamus žodžius. Taigi žino, bet nedaro, nes nesuvokia ir nepajaučia tų žodžių gelmės.
Galima girdėti, bet neišgirsti. Galima žinoti, bet nesuvokti. Galima žiūrėti, bet nematyti. Ir Jėzus savo mokiniams kalbėjo:
„Tas, kuris turi ausis, kad girdėtų, teišgirsta, ką aš sakau.“ (1870-02-07)
Tam, kad tikrai IŠGIRSTI, reikia klausytis dvasine klausa, kad PAMATYTI, reikia žvelgti dvasinėmis akimis, ir kad SUVOKTI ir suprasti, reikia vadovautis dvasiniu protu. O kaip šito pasiekti? O gi tik vieninteliu būdu – atrasti Rojaus Trejybę – AŠ ESU savo viduje ir nuolat gilinti įtikėjimą nuosekliomis ir kantriomis pastangomis, kad dvasinė klausa taptų aiškesnė, dvasinis žvilgsnis platesnis ir skvarbesnis, ir dvasinis protas veiklesnis, pasireiškiantis dieviškąja išmintimi visų gerovės labui.
Taigi yra labai daug žmonių, kurie klausosi, bet neišgirsta tiesos, nes gyvulinis protas dar pripildytas chaotiškų minčių, kurios nuolat įsiterpia ir blaško dėmesio koncentraciją, kad tampa sunku atlikti bet kokį darbą nuosekliai, kokybiškai ir teisingai. Tačiau tai dar ne viskas. Baimė paralyžiuoja žmogų tiek, kad dažnai visai neišgirsta tai, kas yra sakoma, ar nemato to, kas yra rodoma. Ir viskas dėka per kartų kartas, o dar ir šiame gyvenime labai užterštos pasąmonės, kuri kaip ugnikalnis nuolat išsiveržia, o atitinkamomis aplinkybėmis ir visiškai tiek užvaldo, kad žmogus nebesupranta, kas su juo vyksta, emocijos bujoja, nesėkmės virtinėmis ritasi, ir puola tada kreiptis pas įvairias būrėjas ar raganas, kad nuimtų prakeiksmą, net pas egzorcistus, kad velnią išvarytų, kurio visai neegzistuoja. Ir kas gali padėti žmogui tokioje situacijoje? Ar gali padėti tie būrėjai, egzorcistai ar kokie šamanai, kada patys skendi žemuose energetiniuose virpesiuose kaip kokone susisupę, pasislėpę nuo Kūrėjo Tikrovės? NEGALI. Ir niekas žmogui negalės padėti tol, kol jis pats neatras Kūrėjo savyje, kol gyvai nepatirs Rojaus Trejybės – AŠ ESU realaus buvimo viduje. O kada tai nutinka, tada įvyksta nuostabiausias atradimas – buvęs našlaitis suvokia ir realiai patiria esąs Rojaus Trejybės sūnus ar dukra, pagaliau atradęs savo TIKRUOSIUS TĖVUS. O toks atradimas išlaisvina iš bet kokių pasąmonės gniaužtų, apramina gyvulinio proto viešpatavimą, atstato dvasinę pusiausvyrą fiziniame kūne, prote ir dvasioje – visa tai apjungdamas į harmoningą visumą. Ir tada Rojaus Trejybės sūnus ar dukra pagaliau išgirsta, pamato ir pajaučia realią Kūrėjo Tikrovę, jos pasireiškimą savojoje aplinkoje per kiekvieną gimusią mintį, ištartą žodį, atliktą veiksmą.
„Jūsų GALIA yra jūsų ATSIVĖRIME Man, ir jūsų BŪSENA liudijamoje Mano GYVOJE MEILĖJE, kurią Aš jums suteikiu kiekvienam. Kuo daugiau jūs prisipildote šitos gyvosios meilės bangos SAVYJE, tuo stipriau jūs gyvenate MEILĖS GYVENIMĄ.“ (Tėvo mokymas apie aplinkos žalojimą, teršimą, ir mūsų gyvenimą joje, 2014 01 12)
Įtikėjimas neturi krantų. Kiek mes beplauktume neaprėpiamu Kūrėjo vandenynu, vadovaujant Minties Derintojui mumyse, vis viena nepamatysime jokio kranto. Jei Visuminė Asmenybė AŠ ESU užpildo visą kūriniją, ir net tai, kas yra už jos ribų, Savimi, tai kaipgi gali tvarinys pasiekti įtikėjimo gelmę? Štai kodėl tikrovės pažinimui mes turime visą amžinybę, nuolat atsiskleisdami savąja dvasine asmenybe, visą laiką ta pačia ir nepakartojama, bet vis kitokiu atspalviu, vis nauja nuvilnijančia bangele iš savęs paskleisdami gyvai patiriamą šviesą ir tiesą, grožį ir meilę, teisingumą ir gailestingumą, po visą kūriniją, įsitraukdami į niekada nesibaigiantį ir nenusibostantį evoliucijos vystymosi žaidimą, kartu su visa dvasine kūrinijos šeima.
Štai tokie mano pamąstymai. O grįžusi namo aš pagarbinau Rojaus Trejybę – AŠ ESU ir pasimeldžiau už tuos sutiktus vyrus. Po to išgirdau iš Tėvo mokymą, o Jis praplėtė mano dvasinį žvilgsnį, pajaučiau dar didesnį tvirtumą, dvasinį pasitenkinimą ir aiškumą savyje. Šituo ir pasidalinau su jumis.
Su meile,
Jurgita
2014-02-05 22:36:15
Ne visada užtenka laiko prisesti ir aprašyti savo patyrimus, o kai juos parašai tai dažniausiai jie lieka neistaisyti ir nesuredaguoti, o laikas lekia nežmoniškai greitai.
Bet visgi nusprendžiau ir as aprašyti bent kelias dienas savo patyrimu.
Ta dieną gyvenau su Tėvu-Rojaus Trejybe-AŠ ESU viduje. Taip, ne kiekviena diena tokia, atsiverimas visada svyruoja, ir t diena buvo kaip tik po to kai pradėjome garbinti AŠ ESU. Nuostabus buvo vakaras, ėjau ir garbinau Rojaus Trejybe, ir AŠ ESU, energijos antplūdis toks papilnejęs, žodžiais sunku išreikšti, atrodo, kad kiekviena ląstele kaip balionas prisipildė kazkios ypatingos didingos energijos. Einu ir sakau, "Einu su Tavimi, kur vesi ten ir eisiu". Gerai, kad tai galiu suderinti su savo nauju verslu. Atvaziavau i miesto centra ir einu, mėgstu taip vaikščioti, tarsi į niekur, atsiduodi ir eini, ir tiesiai man prieš akis bhagavadgita Krishnaistas pardavineja. Rusas, atvažiavęs i Londoną paviešėti. Prieš jį stovi kažkokia moteris ir klausinėja jį visokių dalykų. Tai ir sakau jai – "labai gera knyga, nusipirk, paskaityk", ir galvoju nagi jeigu pradedantis ieskoti žmogus tai vis nuo kažko pradės ir tai jau geriau. O ji sako "o tu ar skaitai"? sakau: "ne nebeskaitau jau, žinau geresnius šaltinius, tai man jau praeitas etapas, skaičiau savo laiku, tik originalo vertimą be jokių komentarų, ir ta be komentarų knyga savu laiku mane tikrai sustiprino dvasiškai, ir davė vidiniu sielos patyrimų. tik šia knyga, kaip ir visas dvasines knygas reikia skaityti atvertu vidumi, o ne intelktualiu protu, ir kai skaitai būtent taip, tai netrukus vidumi pradedi patirti tos užrašytos išminties veikimą – viskas pradeda materializuotis". Ji šiek tiek manęs paklausė, uždavė dar keletą klausimu, tarsi tikrintų, o tada ištraukė is kišenės Biblija ir pamosavus mums abiems pries nosį tarė: "štai jums dievo žodis, čia visa tiesa parašyta, ir nereikia man daugiau nieko, cia yra gyvenimas, tai yra dievo žodis". Nepuoliau jos atvertineti, ir dar kažin ka aiškinti nes tai yra beprasmiška bendraujant su žmonėmis kurie toliau savo fanatizmo nemato ir matyti nenori, ji šiek tiek mano patirties išgirdo, ir sėkla jau paseta, kada nors savo vienatvės tyloje, ar gyvenimo sunkumuose kažką prisimins. Likau su krišnaitu, o jis man: "pirk knygą", "neprksiu" sakau, "as čia esu ne tam, aš cia tam, kad duočiau tau". Šviesus vaikas, matau, prisimeditaves
–"Tai kiek laiko jau siuo keliu eini? klausiu.
– "Jau 4 matai"
–"Tu turėtum pradėti su Tevo-Rojaus Trejybės dvasia savo viduje kalbėti, Ji ten gyvena, ir mane link tavęs atvedė tam, kad tau apie tai pasakyčiau, neužtenka vien tik medituoti ir mantras kartoti, tai padeda tau tik protą nuraminti, o tavo sielai issiskleisti taip vietos ir neatsiranda, kai gryzti i kasdienines būsenas is meditacijos, tai ir vėl visas pasąmonės hlamas atgal gryzta, o kai su gyvu asmeniu – Kureju – bendrauji, savo viduje, kai gyvais žodžiais i Jį kreipiesi, tai Jis atsiliepia, is pradžių uzliedmas tavo vidu meiles energija, o paskui ir į tave gyvai prabildamas, ir dar pasamone apvalo. Papasakojau jam apie Urantijos Knyga, pasakiau savo patyrimus, kodėl nustojau Mantras kartoti ir medituoti, sakau juk Kūrėjas gyvas, ir i Jį nuoširdžiu savo sielos atsiverimo žodžiu reikia kreiptis, juk tu nenorėtum, kad tavo vaikas tau kažką burbulouotu, o norėtum gi, kad kalbėtų. Apie reinkarnacija tai net neuzsiminiau, nes tai per daug akina, tuom gyvenančiam krishnaitui, kai jie tiki, kad žmogaus siela net ir į kiaulę gali įsikunyti jeigu valgys mėsa ir nevaldys savo juslių. Kalbėjom apie Jėzaus apreiškimą. Jis sako" tu turėtum ateiti pas mus i šventyklą, cia visai netoli, ir mes tada visi pabendrautume, su malonumu, sakau. Pasikeitem telefonais, nusiunčiau jam nuoroda i Rusišką knygos variantą. Kai lyg ir viską išsakiau, jis sako paaukok mums pinigų, mes keliaujam ir gyvenam iš aukų. Gerai, sakau tik palauk tavo telefono numerį ir emailą užsirašysiu. Tik spėjau užrašyti, Staiga suskambo mano telefonas. Privalėjau atsiliepti, labai svarbus skambutis, ir taip nuėjau ir paaukot nespėjęs, jaučiau lengva nepasitenkinimą iš jo pusės. Išliko jam mano kalba apie meditacijos nepakankamą naudą žmogaus atsiverimui savo dvasiniu vidumi. Labai retai būna, kad neįsikišu i žmonių pokalbius, nes taip jau esu pripratęs per gerus paskutinius 15 metu.
Vieną sekmadienį prieš kelias savaites, apsirengiau kostiumą ir išvažiavau i susitikimą. Laiko dar turejau tai nuėjau i lietuviškų prekių arduotuvę, pardavėja sako "O kur gi taip gražiai pasipuošęs eini, gal į bažnyčią"? Oi ne, sakau, jau labai seniai ten nebevaikštau, man ten nereikia eiti, Tėvas-Rojaus Trejybė mumyse visuose gyvena, ir melstis bei garbinti galiu visur. Ji sukluso ir pradėjom kalbėti, žmonių parduotuvėje tuo metu nebuvo. Apie Jezaus apreiškimą "Kalbu Jums Vėl", ir Rojaus Trejybes Asmenų mokymus uzsiminiau, jos akys įsižiebė. Ji sako, noriu tu knygų dabar. Gerai, sakau, grysiu namo paimsiu ir atnesiu. Ji sako pazystanti, savo sūnaus klases draugą, jam 16 metu ir jis labai nori nusvisti. Tai jos ir klausiu kaip toks jaunas vaikis apie tokius dalykus kalba? Klausiu ar lietuvis, ji sako taip lietuvis. Idomu, galvoju. Tai Jezaus knyga ir Akimirkos Amžinybę, reiketu parodyti ir duoti skaityti jam, ir jeigu jam kiltų klausimu, ar jis norėtų pabendrauti, tai lai man paskambina. O šiap yra svetaines adresas ir jis gali lietuviskai skaityti tuos šviesos mokymus kurie jam ir apie nusvitima papasakos. Atsisveikinom, gryzau namo, paemiau knygas, ir nunesiau i Parduotuve, ji gerai paaukojo, ir pasijautė kaip gavusi didziule dovana. Knygas greitai pakavojo po prekystaliu ir toliau su šypsena aptarnavo, porkejus. Šauni matosi moteriškė.
Sekmadienį su vaikais vaikščiojom po Londono senamiestį ir mane sustabdė du jauni vaikai, ir klausia manęs ar nežinau kur Cia bažnyčią rasti, sakau, o kam jums bažnyčia? Ir vienas is ju rodydamas pirštu i savo draugą, sako, "jis pasimelsti nori". O, sakau, reikalingą žmogų sustabdet, juk melstis galit ir patys, mūsų visų Tėvas-Rojaus Trejybe ir jumyse gyvena. Atsiverkit jam savo žodžiais ir savo nuosirdzia malda. Jie lyg ir susimėtė, truputi nesuprato kas gi cia vyksta, bet visada as drąsiai ir aiskiai išsakau viska kas tuo metu ir toje vietoje reikalinga, jaučiant vedima is vidaus. Sakau jiems, duokit savo telefono numerį as jums nuoroda atsiusiu, kur galesit pasiskaityti ką Jėzus kalba šiandien apie bažnyčias ir malda, mokslą, seima ir ekonomika, jus jauni ir jums reikia tai žinoti, o kaip šaunu kad savo sielos reikalais rupinates. Davė man telefona, Atsisveikinom ir jiems nuoroda nusiunčiau. Skaitys ar neskaitys jau ne man spręsti.
"Tu labai geras tėti, tu visisems padedi ir as tave myliu" ištarė mano dukryte, cia jau man buvo kaip nektaras sirdziai, "tėti o kam tu visiems tai pasakoji" paklausė sūnus. Jiems paaiskinau:
"Aplink mus kiekviena diena vaiksto tūkstančiai žmonių, o žmones savo mintyse visada kazko ieško, ieško laimes, ramybes, ir jos neranda. Kai tu padedi vienam zmogui, tai būtinai ateis toks laikas, kai visa tai atsilieps visiems. Ateis laikas jus vaikai turėsite savo seimas turėsite savo vaikus, ir kas žino, gal tas vaikis kuriam šiandien istariau šviesos žodį kitiems padarys gera darbą. Ir tada geru darbu grandine nusites ir atsilieps ir jums mano vaikai, kada nors ateityje. Mes, kiekvienas esame tos laimes ramybes ir šviesos skleidėjai, tada, kai atsiveriam Rojaus Trejybei-AŠ ESU-savo vidumi, tik tada mes tampame realus Savo tikru ir vieninteliu tėvu vaikai. Esame viena komanda su Rojaus Trejybe-AS ESU, ir Rojaus Trejybes apvaizda. Tai yra dvasinis darbas, praktiniai dvasiniai žingsniai, kaip Jėzus mego sakyti, Tėvo reikalas. Aš taip pat žiūriu i tai kaip i versla, mano dvasinį darbą, bendradarbiavimą su Kūrėjo Apvaizda ir tam, kad ji atlikciau geriau turiu labiau atsiverti pats, tam, kad giletu įžvalga, turiu deti pastangas atsiverti savo dvasia, tam kad kuo geriau atlikciau savo darbą kuri man patiki mano ir visų Tevas-Rojaus Trejybė-AS ESU. O jeigu as neatliksiu savo darbo, tai kazkas liks neaptarnautas, kazkas klaidzios toliau tamsoje ieškodamas, taip kaip ir as klaidziojau ieškodamas ir nerasdamas, nesuprasdamas. O nebuvo kas paaiskina, kad meditacijos neužtenka, nebuvo kol neatsirado mano gyvenime Algimantas, Urantijos Knyga, Gyva Šventovė, gyvųjų pamaldų įrašai, Rojaus Trejybes, o dabar ir AS ESU mokymai, ir jus mieli broliai ir seses. Už dyką gauname už dyką ir atiduoti turime, visumos labui, mūsų pačių ir mūsų ateities kartų labui.
Ramybes jums.
ValdasAirija
2014-01-19 12:23:52
Laimos patyrima jau sekmadieni, po to kai ji man paskambino. Koks nuostabus patyrimas! kaip dziaugiuosi del Laimos! As taip pat dabar dar karta su malonumu perskaiciau ir pajutau Laimos busena Kaune, lyg pati stebeciau ta svelniai rozine forma ir butybes aplink mus visus. Taip viskas realu, tikra.
O po sekmadienio susitikimo Kaune vis iš galvos neišėjo Algimanto pamokymas mums: Ka reikia daryti, jei aplink visur šiukšlės, netvarka, abejingumas? Mes negalime pakeisti kitų žmonių, jeigu jų žemi virpesiai. Jeigu jų žemi virpesiai, reiškia mes dar patys per mažai atsivėrę, mūsų pačių virpesiai nepakankamai aukšti, kad paakštėtų kitų žmonių virpesiai.
Turime padidinti kiek imanoma daugiau savo virpesius, skleisti kuo daugiau meiles aplinkai. Tik taip keisis aplinka, per mūsų pačių pokyčius.
Galvojau ir galvojau apie tai. O po to garbinau ir meldžiausi, garbinau ir meldžiausi, kad galečiau paskleisti kuo aukštesnio dažnio virpesius. Ir šiandien bendradarbis , kuris skaito Urantijos knyga ir''Kalbu Jums vel'' paklause, kur ir kada galetu prisijungti i garbinimo pamaldas. AS jam papasakojau , kaip tai vyksta, o po to pasiuliau tiesiog darbe pagarbinti taip kaip mes ta darom per pamaldas. Ir mes dviese sedejom ir garbimom. Buvo nuostabu. JIs pasake, kad tai daug stipriau už meditaciją. Kas galetų abejoti.
O vaziuodama namo troleibusu, prisedau ir užsimerkau, mintyse pagarbinau Rojaus Trejybę ir AŠ ESU. Po to pradejau melstis už kiekvieną važiuojantį troleibuse, pažvelgdavau į kiekvieno veidą, akis ir meldžiau jam atsivėrimo, palaimos, ramybės, sveikatos, gryžus namo rasti nuoširdumą, gerumą, meilą.
TRoleibusas riedejo letai ir užtikrintai, mes visi buvom kaip tikra šeima. Tokie jie man visi artimi tapo.
Išlipus iš troleibuso pakeliui sutikau 3 įkaušusius vyriškius. Meldžiausi už juos, už jų šeimas, už tai , kad gryžę rastų ramybę ir meilę namuose.
Ačiū Jums Rojaus Tėvai ir AŠ ESU.
Telydi Jus visus ramybė ir meilė,
Birute
2014-01-15 22:26:05
Mielieji, įdedu į Forumą Laimos iš Amerikos laišką, kuriame ji pasidalino su manimi savo patyrimais ir paprašė jį įdėti ir į Forumą. Su mielu noru tą ir darau.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
--------------------------------
Mielas Algimantai.
Pasidalinsiu patyrimu, kuris mane nustebino.
Praeita penktadieni,susitikau vel su viena savo kliente ( ja grazinu jau desimt metu). Mes visuomet maloniai pabendraujame dvasiskai kas dvi savaites.
Pries tris savaites ja apakinau ta gyva nauja sviesa. Sakau apakinau,taip. Mat ji yra kataliku mokyklos mokytoja, administratore ir dar kazkokia vadove, jau pensijinio amziaus. Dirba nepina savaite. Ir dar mokosi pastores kursuose,galvoja tarnauti pastore baznycioje. Labai giliai studijuoja ir moko kitus, biblija.
Tuo metu, jai paskleidziau gyva sviesa, kad Jezus nemire uz musu nuodemes, kad gimimo diena neatitinka pagal biblija ir dar daug visokios sviesos ir tiesos.Tiesos apie sventes ir baznycios nusenusias dogmas ir t.t. Tiesiog negalejau sustoti , o viska pyskinau kaip is rasto. Toks jausmas, kad tai ne as kalbu. Ir i visus jos argumentus turejau atsakymus. Tai tikrai kalbejo Rojau Trejybe ir AS ESU . Ta jauciau visa savo esybe. Nes skiekviena diena pries darba, paprasau,kad dirbtu mano rankomis ir kalbetu mano lupomis tai ka nori pasakyti broliams ir sesems.
Kalbedama stebiu jos veida. Net pati negalejau patiketi. Jis tik keiciasi, tik tysta ir kreipiasi...
Staiga atejo mintis. Juk mes salone, tai musu darbo vieta,esame parspeti – apie politika ir religijas su klijentais nekalbeti. Sustojau. Ne del baimes ,nes ja pazystu daugeli metu, bet labia pagailo jos. Jauciu ,kad drasiai griaunu jos jauku pasauli su kataliku baznycia ir “diziaja biblija”. Nes ir pati dar visai neseniai su ja dalinausi apie baznyciu veikla ir klausiau daug klausimu.Nes visuomet jauciau sirdyje , kad kazkas ne taip ko nori siela. Tiesa, is jos atsakymu negavau.
Idomu tas, kad atsisveikindama su diziule meile,kaip visada, apkabinau ir padovanojau ta laiska, graziame vokelyje su Musu Visu Tevo mokymu apie meile.Istrauka is knygos “Akimirkos Amzinybe”
Esu atsispaudinusi labia daug anglu kalboje. Man ta istrauka labia patinka ir ikvepia. Tu voku, su ta atspaudinta istrauka istisai nesiojuosi kartu su savimi,gal reikes.
Ir vis dalinu, nors tokia sviesa ir tikra meile.
Istorija lyg ir pasibaigtu. Bet ta preita penktadieni, zinodama ,kad ja susitiksiu, nusprendziau patyleti. Galvoju ,duosiu erdves sudelioti gautai informacijai.
Susitikimo metu dirbau savo darba ir sypsojausi kaip visada. O mintys nebuvo be darbo- garbinau Rojaus Trejybe ir AS ESU.
Ir mano nustabai , ji sako:
TA ,KA TU MAN PADOVANOJAI ,TAI TOKS NUOSTABUS DALYKAS. TAI TAIP TIKRA, NET SIRDI SPAUDZIA. NORISI SKAITYTI IR SKAITYTI. Jos net akys prisipilde asaru.
Buvo ir man toks dziugus patyrimas. Ko maziausiai is jos tikejausi. Patariau skaityti kiekviena ryta. Gal nors tokiu budu nugales nors truputeli baime.
O as ir vel jai porinu. Mieloji,gal noretum suzinoti daugiau apie Jezu Kristu, isplesta tiesa, to ko nera biblijoje. Ir kaip jus manot…VALIO !
Pramusiau sarvus. Su malonumu sutiko ir laukia gyvos knygos.
Ir mane moka tas patyrimas. Dar daugiau prisikroviau i savo rankine tu nuostabiu meiles laisku. Nors is simto vienas brolis ar sesuo priims i sirdi, ir tai jau pasetas meiles grudelis.Nors ju isdalinusi jau esu turbut koki trisdesimt,gal daugiau.
Ir pabaigai noriu pasakyti.Esu viena, siame urantijos kampelyje. Toli nuo jusu, urantai. O taip norisi gyvai pasidalinti patyrimais, pasitarti, apsikabinti,gauti gyvu pamokymu. Gyvai dalyvauti Rojaus Trejybes ir AS ESU garbinume.
Ir mano dziaugsmui, tikram dziaugsmui ir ikvepimui yra tie nuostabus irasai. Ju klausau kiekviena diena. ACIU uz tai ,kad man pasiunciate TA STIPRYBE, MEILES GYVUS VIRPESIUS, kuriuos jauciui visa savo sirdimi ir visu fiziniu kunu. Tikrai sustiprina, dziugina ir yra diziule pagalba ir pareama.
ACIU JUMS MIELIEJI BROLIAI IR SESES. MYLIU JUS VISUS !
Mielas Algimantai, o kai pasakei, kad yra ir penktadieniniu urantijos grupes uzsiemimu mokymu irasai, kuriuos dabar taip pat klausau, pasakiau: zinai, Laimute dabar tai tikrai atradai roju. Buvo neispasakytai dziugu,skaidziau. ACIU MYLIMA ROJAUS TREJYBE IR AS ESU !
Aciu tau, Algimantai uz ta dalinima sviesos ir meiles.
Buk broliskai apkabintas meiles is visos mano sirdies. Laima.
Algimantas
2014-01-15 09:30:37
Mielieji.
Mes su šeima einame į šventovę Kaune, beveik, tris metus, ir niekada nepraleidome nė karto. Ir važinėjame į Vilnių (kas antrą savaitę). Kodėl aš tai rašau, nes aš ŽINAU, kad tai valo pasąmonę, kad tai yra geras būdas, dar daugiau, atsiverti ir pajausti vedimą.
Tiesa aš, kaip visi teisinausi,-aš užsiėmęs, labai dirbu, tas...anas...Bet blogiausia, kada teisiniesi sau...
Bet pasąmonė valėsi. Buvo daug patyrimų, apie kuriuos, aš pasakodavau šventovėje , tačiau apie šitą nusprendžiau parašyti į forumą.
Dieną prieš šventovę, aš ėjau į kino teatrą ir užėjo noras pagarbint, ir pašvęsti šitą filmo žiūrėjimą ROJAUS TREJYBEI (paskutiniu metu, man dažnai norisi garbint). Grįžau vėlai, atsiguliau į lovą apie antrą nakties, pagarbinau, pajaučiau tokią palaimą, tokią ramybę, tokią minčių harmoniją, kokios dar niekad nejaučiau...
Mano nuostabai , aš atsikėliau labai žvalus. Atvykome į šventovę ir mano nuostabai garbinimo maldoje buvo paminėtas AŠ ESU ...užliejo palaima... ir kada prasidėjo prašymo maldos aš dėkojau už vakar dienos patyrimus ir mane užliejo nesuvokiamos galios banga ir šviesa tokia ryški, kaip ‚,svarkė‘‘ (metalo virinimo), kad net neįmanoma į ją žiūrėti. Aš visą dieną jaučiausi nuostabiai.
Mieli sielos broliai ir sesės, rašau šitą patyrimą vedamas iš vidaus. Noriu pasidalinti savo patyrimu, kad jus sustiprinčiau, nes man, jūsų patyrimai, labai padeda...
Bet pirmiausia, turi būti nuoširdus noras, atsiduoti tam vedimui, kuris man yra negirdėtas nei iš gimdytojų, nei mokykloje, nei iš draugų...TIK IŠ URANTŲ.
Su meile Vytautas
VytautasKaunas
2014-01-14 11:04:41
Mielieji, šiandien Rojaus Trejybės-AŠ ESU šventovėje Kaune pamaldų metu patyriau įsimintiną būseną.
Kai Algimantas garbinimo metu ištarė kreipinį į Rojau Trejybę-AŠ esu, pamačiau vaizdinį. Pro viršugalvį į mano kūną pradėjo plūsti šviesos srautas. Jis nutekėjo iki kojų, nuo ten pakilo į viršų ir suformavo apie kūną tokią neišsiskleidusios tulpės žiedo arba krintančio lašo formą. Kartu su ta šviesa aš pati išsidėsčiau toje formoje, o kūnas liko mano viduje. Formos sienelės buvo labai švelnios, vos rausvos, perregimos, išvagotos sidabrinėmis gyslelėmis. Buvau ta forma ir kartu buvo Laima, sėdinti ant kėdės ir matanti tą formą iš šalies. Forma nebuvo susilietusi su jokiais paviršiais, tačiau aplinkui buvo ryškios šviesos aikštelė, kurią aš suvokiau, kaip mūsų garbinimo aplinką. Tą aikštelę iš visų pusių supo daugybė baltai apsirengusių figūrų, o kitos net sklandė virš tos aikštelės. Tas būtybes aš suvokiau, kaip dalyvaujančias mūsų pamaldose. Dar mintyse apsižvalgiau, ar jos tikrai yra iš visų pusių, ar tik išsidėstę prieš mano akis. Pamačiau, tikrai, yra iš visų pusių. Algimanto žodžių beveik negirdėjau, tačiau tą formą-mane nuolat švelniai lietė nuo tariamų žodžių atsklindančios bangos ir aš suvokdavau, ką Algimantas sako. Taip tęsėsi visą garbinimo, pamokomojo žodžio ir prašymų maldos, kuriuos sakė Algimantas, laiką. Per pamokomąjį žodį bandžiau atsimerkti, nes taip visada darydavau, bet akys pačios vėl užsimerkdavo. Kai broliai ir sesės dvasioje pradėjo sakyti prašymų maldas, vaizdinys palaipsniui išnyko, tačiau būsena, kuri liudijo vidinę ramybę ir galią, išliko. Taip ir išsėdėjau užsimerkusi dar ilgą laiką, kol tęsėsi prašymų malda, Tėvo mokymas, net po to dar norėjosi kuo ilgiau likti toje būsenoje.
Ta būsena lydėjo mane važiuojant namo autobusu. Čia ja pasidalinau su dvasios sese Daiva, joje be jokių pastangų, nejausdama laiko, penkis km. parėjau namo, labai trokšdama su visais pasidalinti savo patyrimu. Tą iš karto tik grįžusi ir darau ir mėgaujuosi šiais patyrimais. Tai man suteikia daug vidinės tvirtybės.
Su meile.
Laima
2014-01-12 18:56:06
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Informacija atspausdinta iš interneto svetainės www.urantija.lt.