Forumas: temos peržiūra
Kasdieniai patyrimai su Rojaus Trejybe-AŠ ESU
Mielieji,
Jau seniai nesidalinu savo mintimis, patyrimais mūsų dvasinių mokytojų ruošimo forume. Nuolat lankau gyvąsias pamaldas Rojaus Trejybės šventovėje Kaune. Ten pasidalinu savo patyrimais. Ramindavau save, kad to ir užtenka, nors vis aplankydavo mintis, kad ir kitiems mano broliams ir sesėms, kurie nelanko Rojaus Trejybės šventovės, tie patyrimai ar sampratos gali būti įdomūs, tačiau dar seklus įtikėjimas neleisdavo darbais realizuoti šios minties, o gyvulinis protas sugalvodavo šimtą ir vieną priežastį, kodėl to nedarau.
Šiandien irgi Rojaus Trejybės šventovėje Kaune meldžiau didesnio įtikėjimo ir ryžto, nešant šviesą kitiems mano broliams ir sesėms, o paskui meldėsi Algimantas, kuris prašė Rojaus Trejybės urantams didesnio aktyvumo, dalinantis savo mintimis forume, o paskui paaiškino, kad dvasinis mokytojas ( o aš mokausi juo būti) tiek, kiek jame yra įtikėjimo ir atsivėrimo, turi reikštis visose gyvenimo srityse, taip pat ir forume. Tai yra skaitančių šį forumą sustiprinimas ir rašančiojo dvasinio stuburo ugdymas. Man tuo momentu atėjo mintis, jeigu Rojaus Trejybė viską būtų laikiusi Savyje, iš meilės neišreiškusi visko veiksme, nebūtų pačios Kūrinijos, ir nei forumo, nei mūsų. O mes, urantai, juk siekiame vis didesnio panašumo į Rojaus Trejybės Asmenis.
Jau važiuojant iš Kauno autobuse atėjo mintis, kad tai Apvaizda šios dienos įvykius sudėliojo taip, kad sustiprintų mano ryžtą dalintis savo mintimis ir patyrimais šiame forume. Rašydama šį tekstą, tą ir darau, mokydamasi veikti iš meilės ir visų labui,
Su meile,
2012-07-01 22:54:07
Komentarai
Mielieji, tai, kad jus įsuka buitiniai rūpesčiai į užburtą ratą, ir pristinga laiko pabendrauti, palaikyti KOMUNIJĄ SU TĖVU, AMŽINUOJU SŪNUMI-MOTINA-BROLIU, IR BEGALINE DVASIA-MOTINA-SESE, tik liudija JŪSŲ BAIMĘ VISUS BUITINIUS RŪPESČIUS ATIDUOTI ROJAUS TREJYBEI, KAD JUOS SUTVARKYTŲ JI TAIP, KAIP TAI ATITINKA JOS VALIĄ.Kodėl vaikai tuoj pat pastebi, kad kiti nesimeldžia taip, kaip meldžiasi JIE? O gi todėl, kad jie yra NUOŠIRDŪS IR BE BAIMĖS. Jie labai greit išmoksta VISU SAVO NUOŠIRDUMU KREIPTIS PAGALBOS Į ROJAUS TREJYBĘ, AR Į ANGELUS.
Tik jiems reikia, šis žodis MAN per SILPNAS - REIKIA - TODĖL SAKAU - PRIVALU, BŪTINA - VAIKAMS SAKYTI TIESĄ, KAD IR ANGELAI GAUNA PAGALBĄ, IR JĄ GAUNA IŠ ROJAUS TREJYBĖS, KAIP IR MES JĄ TAIP PAT GAUNAME, IR GAUNAME JĄ VISADA, O JĄ PAJUNTAME TIK TADA, KADA KREIPIAMĖS Į ROJAUS TREJYBE VISU SAVO NUOŠIRDUMU.
Gražu stebėti vaikus, kaip jie imliai geria dvasinę šviesą, tačiau NEREIKIA Į JUOS UŽSIŽIŪRĖTI IR ŽAVĖTIS KAIP PAPUOŠTA KALĖDINE EGLUTE, BŪTINA PAČIAI AR PAČIAM PALAIKYTI GYVĄ KOMUNIJĄ SU ROJAUS TREJYBE, nes vaikai - tai NE JŪS, IR JIE NET NE JŪSŲ, JIE TAIP PAT YRA ROJAUS TREJYBĖS, KAIP IR JŪS. Todėl perdaug užsižavėję vaikų gyvu ryšiu su Rojaus Trejybe, o ne TIK su angelais, greitu laiku patys pradėsite BIJOTI ir šitų pačių vaikų, kada jie pradės kalbėti tokius žodžius, kokių jūs negalėsite suprasti, nes jie bus daug toliau pažengę dvasiniame Rojaus Trejybės gyvajame kelyje už jus, bus palikę toli jus užpakalyje, ir toks jų elgesys jums jau kels BAIMĘ, O NE ŽAVESĮ. Taip, kaip šiandien jūsų dvasinis lygis kelia baimę kitiems jūsų bičiuliams, kurie neina dvasiniu keliu.
Jūs negalite eiti šituo GYVUOJU DVASINIU keliu už kitus, kaip ir kiti negali juo eiti už jus. Tad turėkite VISADA MINTY, kad jūs klojate dvasinius pamatus kitų kartų vaikams, kurie gyvens po tūkstančių metų, kad neliktų tokių vaikų, kurie nesimeldžia, arba būtų tokia aplinka, kurioje viešpatautų apgaulė, melas, savanaudiškumas, prievarta tiek ekonomikoje, tiek politikoje, tiek šeimoje, tiek mokykloje, tiek keliuose, tiek tarpusavio santykiuose. Tad apie savo ASMENINĮ kuo didesnį dvasinį indėlį jau BŪTINA ir jums susimąstyti, o ne vien tik žavėtis vaikų įnešamu indėliu, o pačiam ar pačiai likti PASYVIU BESISTEBINČIU STEBĖTOJU. JUK STEBĖTIS NĖRA KO, TAI TAS PATS KAIP STEBĖTIS, KAD SAULĖ TEKA IR LEIDŽIASI KASDIEN. TAI - TIKROVĖS PASIREIŠKIMAS PER MŪSŲ JAUNESNIUS DVASINIUS BROLIUS IR SESES. IR JIS TURI PAAKINTI JUS NE JAUSTI PALENGVĖJIMĄ TARSI PO MALDOS, BET BŪTENT IR PASINERTI Į TĄ MALDĄ. JŪSŲ ASMENINIO GYVO KOMUNIJOS RYŠIO SU ROJAUS TREJYBE NEGALI PAKEISTI, NEGALI ATSTOTI NIEKAS. TĄ ĮSIDĖMĖKITE LABAI ATIDŽIAI - KIEK PATYS ĮDĖSITE SAVO ASMENINIŲ PASTANGŲ, TIEK PADĖSITE VISIEMS, IR TIEMS PATIEMS VAIKAMS, BET PIRMIAUSIA SAVOJO CHARAKTERIO FORMAVIMUISI IR VEIKIMUI DRAUGE SU ROJAUS TREJYBE KAIP GĖRIO IR ŠVIESOS DARBŲ BENDRAKŪRĖJAMS IŠ MEILĖS IR VISŲ LABUI.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2012-12-18 13:13:42
Kasdieniai buitiniai, darbiniai rūpesčiai dažnai įtraukia į savo verpetą taip, kad jautiesi visiškai išderintas ir ne visada sekasi atrati tą laisvą minutėlę, kada galėtum pasinerti į maldą ir nuraminti įsiaudrinusias emocijas ir pakeisti vidinę būseną. Bet kuomet pamatau Tėvo, Rojaus trejybės veikimą per vaikus, man tai prilygsta stebuklui. Mūsų šeimoje vaikus kankina tuštinimosi baimė. Dukra (6 m.) jau šią problemą įveikė. Tai ištiesų buvo labai sunkus laikotarpis mums visiems. Tačiau dabar ši baimė apima ir mažajį sūnelį (2 m.). Ir kai jis pradėjo verkti bijodamas sėsti ant puoduko, mes dukrai paaiškinome, kad jis bijo tuštintis, todėl verkia. Ir paklausėm jos, kaip galime jam padėti. O ji atsako "reikia paprašyti Dievulio". Mes taip ir padarome - tą pačią akimirką sūnus sėkmingai padaro savo reikalą. Čiuožinėjant lauke ant kalno (kuomet sunku lipti, slystame, krentame), dukra garsiai prašo angelų padėti įlipti į kalną - ir mes sėkmingai, be jokio čiuožtelėjimo įlipame. Sėsdama valgyti garsiai, net neskatinama, laimina maistą. O kai grįžta iš darželio nustebusi sako, kad ten niekas maisto nelaimina, niekas nemoka melstis... Kai išgirstu iš vaiko lūpų tokius samprotavimus, išgaruoja visos neigiamos emocijos, būsena tokia pakylėta, tarsi po kokybiškos maldos. Belieka dėkoti ir garbinti Tėvą, Amžinąjį Sūnų ir Begalinę dvasią.
LinaKlp
2012-12-18 10:46:35
Na,as taip pat paskutines keleta dienu suabejojau savimi.Ar ne per mazai pasireiskiu Gyvajame Kelyje tai buvo tik viena maza abejone,o kur dar kitos..Netgi pagavau save galvojant apie save siame Gyvajame Kelyje ateitį.Ir puikiai suprantu,kad mintys apie ateiti yra mano gyvulinio proto bandymas paimti virsu,bet jos buvo tokios kokios buvo ir mes,urantai, puikiai zinome ka tokiomis akimirkomis galime padaryti-tai melsti nuoširdesnio atsiverimo Rojaus Trejybei.Nes nepasitikėjimo mintys tiktai vargina.Todel as labai apsidžiaugiau,kada pamaciau,kad sio(dabar jau praėjusio)pirmadienio malda buvo uz musu gilesni įtikejimą.O apsidžiaugiau,nes kada as kiekviena pirmadieni garbinu Rojaus Trejybe ir dalyvauju musu kolektyvinėje pirmadieninėje maldoje visada stipriau jauciu Tevo meiles virpesius ir tai mane nuramina.Taigi,sio pirmadienio malda man buvo labai aktuali del tu abejoniu apėmusiu mane tuo metu.Kada as pagarbinau Rojaus Trejybe ir po maldos, pajutau, kaip ir visada nuraminima,juk Rojaus Trejybes meiles virpesiai visada ramina ir mes vel ir vel norime pajausti ta palaima.Man taip pat labai aiskiai buvo perduota mintis,kad as dazniau bendraučiau su Rojaus Trejybe ir kad per vis gilėjanti atsiverima atsiskleis mano tikrasis dvasinis as ir stai tada as pasireiksiu kasdieniniais darbais su meile ir is meiles Rojaus Trejybei.Man pakako to ka as išgirdau,kad mane vel sustiprintu musu mylimieji tikrieji Rojaus Tevai kurie kaip ne karta teko įsitikinti, visada mums padeda.Su meile,Vita
vvita
2012-12-12 22:30:16
Sį trumpą, pamokymą, isgirdau savo viduje, kai suabejojau savimi, kad galbūt per mažai kalbu su žmonemis, per mažai skleidžiu gyvą Rojaus trejybes žodį.
Mylimas mano sūnau,
Ne kiekybė o kokybė yra svarbu. Svarbu ne tai kiek žmonių gyvenimų tu palieti, bet kaip tu juos palieti - svarbu kokybė.
Gyvendamas gyvenimą, nevisada matai visus povandeninius procesus ir dalis, kurias matau Aš ir kaip tave vedu As. Kai atsigręži atgal ir pamatai savo veiksmų rezultatus, tada supranti kur tu važiavai ir kuria kryptimi vystėsi ivykiai aplink tave. Žmonės mokosi iš savo klaidų ir dažnai tik atsisukę atgal ir pasižiūrėję I nueitą kelią, jie gail suprasti, pamatyti ir pasimokyti,
Aš esu tobulas Aš tau sukuriu situacijas tokias, kad tu gautum pamokas ir aplink tave esantys zmonės gautų pamokas. Savo išmintį Aš lieju visada ir ant jūsų visų ir veikiu taip kaip jūs dar negalite suprasti. Aš esu visagalis, As esu visur esantis ir visaapimantis ir net tada kai tau atrodo, kad esi paliktas vienas, niekada neabejok, kad Aš visada esu su tavimi, tavo viduje - visada tai prisimink. Visi įvykiai tavo gyvenime, kada giveni su manimi, man atsivėręs yra skirti tam tikriems tikslams - patirčiai įgauti, harakterio vystymui.
Tik dar labiau Man atsiverk, dar labiau
Manimi pasitikėk ir įsiklausyk į Mano Vedimą ir vietoje sunkumo ir nepatogumų pajausi palaimą. Aš visada tave stiprinu. Prisimink kai mokiau tave apie bangas - Mano banga platesnė ir daug ilgesnė, jūsų banga trumpesnė ir joje pakilimai ir nusileidimai yra trumpesni, del to ir negalit ligi galo suvokti mano plano ir vedimo. Susiliek su Manimi ir banguosim kartu.
ValdasAirija
2012-12-12 02:17:55
Kelis kartus perskaičiau mūsų sielos sesės Laimos neeilinį patyrimą su Rojaus Trejybe.
Suspaudimo valandą ir toliau skleisti tą vienintelę, GYVĄJĄ ŠVIESĄ sklindančią iš Rojaus,nuo Dieviškųjų mūsų visų TĖVŲ, ne iš baimės o iš MEILĖS - TAI AUKŠTAS PILOTAŽAS.
Kaip aš pati,asmeniškai, pasielgčiau būdama tokioje situacijoje atvirai sakau: nežinau; nors sesės Laimos pavyzdys ir ,net labai, įkvepę.
Savo troškime ir maldose prašau Laimai iš Tėvo - Rojaus Trejybės dvasinės stiprybės,absoliutaus /ant tiek,kiek tai būtų įmanomą/ įtikėjimo ir pasitikėjimo Rojaus Trejybe.Linkiu ramybės,negęstančios vilties.
Miela Laimą,turėk kantrybės ir nuolatinio pasitikėjimo Tėvu - Kūrėju-Rojaus Trejybe.
Tai,truputį, gali užtrukti; nusitęsti laike.
Tavo įgytos žinios, patirtis, per atsivėrimą pasiektą meilė Trejybei ir žmonėms,reikalingi Tėvo-Trejybės planams; vargšų, pasiklydusių, tavo brolių ir sesių dvasiniam žadinimui.
Ramybė tavo sielai, ir tavo namams.
Tegul Jėzaus ir Nebadonijos meilingos rankos apkabina tave. Tegul Trejybė laimina tave.
Su meile,
IRENA
2012-12-08 14:41:17
Mielieji,
Grįžau iš ligoninės po pirmojo gydymo nuo vėžio kurso ir noriu pasidalinti savo patyrimais. Kaip rašiau anksčiau visą laiką meldžiau Rojaus Trejybės, kad cheminiai vaistai manęs neveiktų nei teigiamai nei neigiamai, kad Ji mane gydytų, jeigu Jos valioje yra tai, kad aš kaip Rojaus Trejybės vaikas materialiame kūne dar reikščiausi Urantijos planetoje. Patyriu, kad esu tarsi pakylėta virš kūno, priimu jį, kaip ir visas kitas formas, kurias Rojaus Trejybė pabėrė planetoje, kad jos mylimiausi vaikai galėtų žaisti evoliucinį tvarinio ištobulinimo žaidimą.
Viduje atsirado ryžtas kuo daugiau, pagal savo atsivėrimo lygį pasireikšti kaip Rojaus Tėvų šviesos skleidėjai aplinkoje.
Čia,ligoninėje, kur gydosi žmonės su diagnoze „vėžys“ tvyro didelė fizinio kūno mirties baimė. Atrodytų, kad tokiu momentu, kai atsiduriama ant kūno mirties ir gyvenimo slenksčio, žmoguje turėtų stipriau pradėti reikštis dvasia, tačiau taip nėra. Gyvulinis protas dar labiau pradeda savęs gailėti, dar labiau viskuo nepasitikėti ir bijoti. Todėl taip svarbu gyvojo įtikėjimo kelią pradėti dar esant pajėgesniam fiziniam kūnui, negailėti pastangų, laiko studijuojant dvasinius šaltinius- apreiškimus, užmezgant kuo glaudesnį ryšį su Minties Derintoju, lantkant Rojau Trejybės šventovę. Dabartiniu metu, kada planetoje yra tokia dvasinė tamsa, reikalingiausias ir prasmingiausias mūsų pasireiškimas yra dvasinio mokytojo kelias, maksimaliai, kiek leidžia mūsų kiekvieno atsivėrimas, atliekant šį darbą su Rojaus Trejybe.
Ligoninėje palatos kaimynėms kalbėjau apie Rojaus Trejybės dvasią, esančią mūsų protuose, apie bendravimą su Ja, apie Rojaus Trejybės meilę visai kūrinijai apie fizinio kūno mirties reiškinį. Vieni patylėdavo, nes visai nesuvokdavo tos informacijos, kiti viską neigdavo. 76-erių metų Severija, sužinojusi savo diagnozę, visą laiką verkė. Garsiai meldžiausi, paėmusi jos ranką, kad viduje pajustų apraminimą. Taip pat meldžiausi su 46-erių metų Audra, kurios kūnas jau visiškai išsekęs, jai leidžiamas morfijus, kad numaldytų skausmus. Po maldos ji manęs paklausė: „ar tas Tėvas, tai mano tetė“. Paaiškinau jai apie mūsų visų Tėvą- Rojaus Trejybę. 63-ejų Nina, besigydanti jau pusantrų metų, perskaitė visą Kalbu jums vėl ir pasakė, kad tai utopinio komunizmo idėjos. Tačiau ta knyga susidomėjo Niną ateinanti lankyti dukra Inga. Nurodžiau jai urantijos svetainę. Palatos slaugytojai Daliai padovanojau Kalbu jums vėl ir Akimirkos Amžinybės knygas. Jau kitą dieną ji pasakė, kad pradėjusi skaityti.
Dėkoju Rojaus Trejybei už patyrimus. Pasitikiu Jos vedimu. Viduje esu rami.
Telydi jus ramybė,
Laima
2012-12-07 12:02:58
Mielieji, šiandien Rojaus Trejybės paklausiau, kodėl mes urantai, jau einantys gyvuoju įtikėjimo keliu, savo kūnuose jaučiame skausmą.
„Mano mylimiausia dukra kaip ir kiti mylimieji vaikai. Žmonija labai ilgą laiką tapatino save su kūnu ir į pasąmonę kaupė patyrimus per fizinio apvalkalo pojūčius. Pasąmonėje yra tik nedidelė dalis patyrimų, sukauptų per Manosios dvasios veikimą jūsų protuose ir daugiausia miego metu, nes sąmoningai jūs su Manimi dar per mažai bendraujate. Tokiomis patyrimų kaupimo sąlygomis viso kūno ląstelės funkcionuoja nuolatinio streso sąlygomis, per skausmą. Mes esame numatę, kad ląstelės dirbtų ramybės ir Mano meilės virpesių būsenoje. Vienose organuose ląstelių suspaudimas pasireiškia mažiau, kituose daugiau, tačiau tą netikrovišką ląstelių veiklos būseną nuolat per skausmą fiksuoja smegenys.
Kai jūs, mano mielieji sūnūs ir dukros, užmezgate ryšį su Mano dvasios dalele, vis labiau Man atsiveriate, jūsų pasąmonė pradeda valytis nuo tik per kūno pojūčius sukauptų patyrimų ir pildytis dvasiniais, Mūsų Trijų kūrinijos Šaltinių ir Centrų tikrovės patyrimais. Materialaus apvalkalo ląstelės pradeda funkcionuoti vis labiau Mano joms sumanytu ritmu. Jos tarsi atsipalaiduoja. Tačiau prieš tai ląstelės ilgą laiką buvo suspaustos. Jūs iš patyrimo žinote, jeigu kokią nors kūno vietą ilgai laikyti prispaustą, tai ta vieta aptirpsta ir grąžinant ją į normalią būseną juntamas dilgčiojimas, skausmas. Tai yra Mano priežasties pasekmės dėsnio, skirto visai kūrinijai, veikimas.“
Ačiū Tau Rojaus Trejybę už šitą mokymą. Mano valia, kad būtų Tavo valia.
Su meile,
Laima
2012-11-30 19:24:26
Mielieji, noriu aprašyti savo patyrimą, kuris yra susijęs su mano fizinio apvalkalo sutrikimais. Prieš dvi savaites visai išsibalansavo organizmo virškinimo ir šalinimo sistema: nieko negalėjau valgyti, nes išvemdavau, pilvas išsipūtė. Meldžiausi, garbinau Rojau Trejybę, bet sveikata vis blogėjo. Atsidūriau ligoninėje. Buvo reikalinga skubi operacija. Gydytojas paaiškino,kad dar po kelių dienų pradėsiu vemti savo išmatomis ir mirsiu. Pirminė mano gyvulinio proto reakcija buvo tokia: atsisakyti operacijos, bet netrukus suvokiau ,jog mano organizmo būsena tokia, kad aš nepajėgsiu tiek atsiverti Rojaus Trejybei, kad pasiekčiau būseną, kuri pripildytų mano vidų meilės virpesių ir išgydytų kūną, Paskambinau Algimantui, kuris mokymo metu man pasakė frazę, „ jei nuspręsi išeiti, ką tu vietoje savęs palieki“. Tikrai, mūsų urantų tiek mažai planetoje, ir tie dar neištirpdę baimių ir abejonių. Tada pradėjau melstis Rojaus Trejybei. Jutau, kaip malda tampa vis gilesnė ir gilesnė. Atėjo mintis, kad kūnas man nepriklauso, tai Rojaus Trejubės įrankis per kurį Ji veikia čia, planetoje. Mane užliejo visiška ramybę ir Rojaus Trejybės meilė išsiliejo per mane visai žmonijai. Aš patyriau, ką reiškia mylėti viską ir visus vienodai, kad kūrinijos kiekvienas kampelis yra saugus, kad gyvybę yra amžina.
Grįžau į palatą ir ramiai laukiau tolimesnių įvykių. Netrukus atėjo gydytojas, jau paruošę dokumentus, kas pasirašyčiau, jog atsisakau operacijos. Aš paėmiau jo ranką, pasakiau, kas esu Rojaus Trejybės religijos išpažinėja, kas jis yra mano dvasios brolis. Gydytojas labai sumišo, paskubomis ištraukė ranką, pasakė, kas nieko netiki ir nenori manęs klausyti. Až vistiek baigiau sakyti, kas Rojaus Trejybė jo mylinčiomis rankomis padarys man operaciją ir sutikau operuotis,
Operacija sėkminga, kokių komplikacijų. Tiesiog dabar atliekos šalinamos per angą šone.
Ligoninėje praleidau dešimt dienų. Atsuiklaususi savo palatos kaimynių ir jas slaugančių artimųjų garsiai garbinau Rojaus Trejybę, mokiautuo, kas manęs klausė, apie būtinybę užmegzti ruyšį su Rojaus Trejybės dvasios dalele, esančią mūsų prote, pasakojau apie apreiškimus. Ir viena seselė ateidavo paklausyti.
Atlikus tyrimus nustatyta, kad yra išsivystęs ketvirtos stadijos kepenų vėžys. Todėl nuo ateinančio pirmadienio tęsiu chemioterapinį gydymą. Tęsiu, melsdama Rojaus Trejybęs, kad tas gydymas man neturėtų jokios įtakos, kad mane gydytų Apvaizda.
Svarbiausia, kas nuo tos akimirkos, kada patyriau per save nuvilnijančią Rojaus Trejybės meilę, viduje visą laiką jaučiu RAMYBĘ. Išnyko nepasitenkinimas, susierzinimas, euforija, kokio nors tikslo atkaklus siekimas, kad ir pasveikimo. ESU GYVENIMO PROCESE SU ROJAUS TREJYBE. Ji visada žino, kokie patyrimai mums reikalingi, kad grūdinti savo dievišką charakterį ir su JA VISKAS ĮMANOMA.
Su meile
Laima
2012-11-29 12:26:17
Mylima Rojaus Trejybe,Meilės Šaltinį,garbinu Tave,šlovinu Tave ir myliu, už Tavo Meilę,Gailestingumą ir Išminties bangas paskleistas po visą Kūrinyją. Garbė Tau
už šios valandėlės palaimą būnant su tavimi.
Koks džiaugsmas apima širdį,kai nuveiki kažkokį,nors ir menką, Šviesos skleidimo darbą,atliekant tą darbą kartu su Tavimi. Ačiū,tau Tėve,kad Tu Esi manyje,o aš Tavyje.
Prašau Tavęs,miela Trejybe, drąsos ir dar didesnio ryžto man,ir mano sielos broliams - sesėms ŠVIESOS skleidimo veikloje .
Gerovės Tau,,miela Trejybe, gerovės mums, Taviems vaikams.
Manoji valia,kad būtų Tavoji valia. Amen.
Prieš kelias savaites,Šakių viešosios bibliotekos skaitykla Astros dėką, gavo Urantijos Knygą;keli metai atgal Rūtos dėka bibliotekos bendras skyrius turi knyga:"Jėzus Kristus - Kalbu Jums Vel".
Šį rytą su Tėvo paskatinimu ir man pavyko įteikti bibliotekos bendram skyriui dvi knygas:"Jėzus Kristus - Kalbu Jums Vėl" ir "Akimirkos Amžinybė".
Priėmusi darbuotoja su dideliu susidomėjimu sklaidė abi knygas.Nuoširdžiai padėkojo.
Visiems linkiu geros dienos ir Rojaus Trejybės palaimos.
Su meile,
IRENA
2012-11-12 12:31:59
Mylima Trejybe,meilės Šaltinį, garbė ir Šlovė Tau: sako mano atverta širdis; siela-dvasia!
Trokštu, kad šitoje Amžinybės Akimirkoje, būtų galimą pasiliktį per visas dienas; vis iš naujo ir iš naujo patirtį Tavę gyvą ir nepakartojamą; iš naujo panirtį į tąs Tavo Meilės Okeano gelmes.
Lai šloviną Tavę GYVĄJĮ , visų gyvybės kategorijų- Tavo sukūrti vaikai. Lai visų mūsų sielų-dvasių durys, kuo plačiau būną atvertos Tavo, be sustojimo, liejamam- GYVĄJAM MEILĖS VANDENIUI; lai sielos būną pamaitintos- AMŽINOJO GYVENIMO DUONA. Amen.
Mylimas Tėve, Amžinasis Sūnau-Motina-Brolį, Begalinė Dvasia -Motina-Sese, dėkoju Tau už šį rytmetį,už tuos giluminius patyrimus, už dvasios brolio Valdo Airija parašytą straipsnelį, kurį parašė pajutęs Tavo įkvėpimo dvelksmą.
Tėve-Rojaus Trejybę,Tu kaip visada teisus; mes reikalingi vienas kitam,mes tikrai esame dvasioje sujungti. Žądinam vienas kito apsnūdusias sielas-dvasias, įkvėpdami kasdieniniams darbams; darbams su Tavimi VISUMOS LABUI.
Teve,prašau, pažadink vis dar miegančius mano brolius-seses dvasioje visoje Urantijoje ir visoje Kūrinijoje;ypatingai tuose planetose, kurie,taip pat, išgyveną susipainiojimą, del aukšto rango Dvasinių Būtybių maišto ir pražangos;nes mes esame-VIENIS.
Ačiū,tau Trejybe.
Manoji valia, kad būtų tavoji valia . Amen.
Visiems linkiu ramios,prąsmingos dienos;dar glaudesnio ryšio su Rojaus Trejybe.
Su meile,
IRENA
2012-10-30 09:57:01
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Informacija atspausdinta iš interneto svetainės www.urantija.lt.