Forumas: temos peržiūra
BAIMĖ,kodėl žmogus bijo?
Žmogus visaip aiškina baimę. Ir absoliuti dauguma net ir psichologų tvirtina, kad baimė yra naudinga. O Tėvas sako atvirkščiai, "Nebijokit, Aš esu su jumis..." Tai kas gi toji baimė ir ko ji neduoda žmogui ramybės. Kartais taip paraližuoja jį, kad jis nepajėgus nei žingsnio žengti, nei žodžio ištarti...
Algimantas
2005-06-17 15:45:59
Komentarai
na...viena is nelabai itikinanciu interpretaciju ir tiek.Jums sitaip patinka antzmogio ideja? Tai dar galetumete gauti koki liudijima, kad jis nejaute skausmo, salcio ir alkio...Andrius
2005-06-30 14:54:47
Tuoj po pirmos valandos, vis labiau temstant dėl didžiulės smėlio audros, Jėzus ėmė prarasti žmogiškąją sąmonę. Paskutinieji jo gailestingumo, atlaidumo, ir perspėjimo žodžiai buvo pasakyti. Jo paskutinysis noras – susijęs su savo motinos globa – buvo išreikštas. Per šitą besiartinančios mirties valandą Jėzaus žmogiškasis protas ėmė kartoti daugelį pastraipų iš Hebrajų raštų, ypač Psalmes. Žmogiškojo Jėzaus paskutinioji sąmoninga mintis buvo susijusi su kartojimu mintyse tos Psalmių Knygos dalies, kuri dabar yra žinoma kaip dvidešimtoji, dvidešimt pirmoji, ir dvidešimt antroji Psalmės. Nors jo lūpos dažnai sujudėdavo, bet jis buvo per silpnas, kad žodžius ištartų, kai šitos pastraipos, kurias jis taip gerai žinojo atmintinai, pasiekdavo jo protą. Tiktai keletą kartų tie, kurie stovėjo greta, tikrai nugirdo atskiras frazes, tokias kaip, “Aš žinau, Viešpats išgelbės savo pateptąjį,” “Tavoji ranka tikrai išsiaiškins visus mano priešus,” ir “Dieve mano, Dieve mano, kodėl gi tu mane apleidai?” Jėzus nė vienai akimirkai neturėjo nė menkiausios abejonės, kad jis gyveno sutinkamai su Tėvo valia; ir jis niekada neabejojo, kad dabar jis savąją gyvybę materialiame kūne atiduoda sutinkamai su savojo Tėvo valia. Jis nejautė to, kad Tėvas jį būtų apleidęs; tiesiog jis kartojo savo blėstančioje sąmonėje daug ištraukų iš Raštų, tarp jų ir šitą dvidešimt antrąją Psalmę, kuri prasideda “Dieve mano, Dieve mano, kodėl gi tu mane apleidai?” Ir atsitiko taip, jog vieną iš tų trijų pastraipų, kurios buvo ištartos pakankamai aiškiai, išgirdo tie, kurie stovėjo šalia.
rimantas
2005-06-30 14:45:50
Tai jeigu gime is dvasios, "VISISKAI NEBEJAUCIA BAIMES"(kas yra visiska nesamone, kazkokia liguista betmaniska superzmogaus vizija...), tai kodel Jezus pasijuto apleistas kai kabejo ant kryziaus, ka?
Andrius
2005-06-30 13:10:17
Baimė yra viena, tik jos laipsniai yra skirtingi.
Tėvas NIEKADA NIEKO NEAPLEIDŽIA. Ir šitoji apleidimo baimė išnyksta tik ATRADUS TĖVĄ SAVO PATIES VIDUJE IR ĮTIKĖJUS, KĄ JĖZUS VADINO GIMUS IŠ DVASIOS. Ir labai gaila, bet tiesa yra tokia, kad būtent TVARINYS apleidžia Tėvą ir nuo Jo nusigręžia. Bet net ir tada Tėvas jo neapleidžia ir su ta pačia meile jį kviečia sugrįžti...
Baimės didelės nejaučia tik tiek, kkurie gyvena visiškai pasinėrę į materialų gyvenimą ir kuriems šitame jų žygyje pavyko pasiekti jų supratimu tvirtų aukštumų - turto, įtakos, šeimos gerovės, aplinkos pripažinimo ir pan. Kadangi jie pasinėrę vien tik į savuosius siekius, ir kada viskas kojasi, jų manymu, sėkmingai, tai apie baimę jie dar nesusimąsto giliai savo viduje. Būna atskiri epizodai, kuriuos vėl nustumia į šalį nauji, materialūs, siekiai..
Baimės VISIŠKAI NEBEJAUČIA TIK GIMĘ IŠ DVASIOS, nes jie, kaip sakė Jėzus, nors gyvena ŠITAME PASAULYJE, BET NĖRA IŠ ŠITO PASAULIO. Jų siekis yra vienas tarnauti Tėvui ir Jo kūrinijai tarnaujant žmonėms. Ir šitokią palaimos būseną jie patiria nuolat tiek ryšyje su Tėvu, su Jėzumi, tiek ir vykdydami Jų valią tarnaujant žmonėms. Ir šitoji palaima yra ne įtikėjusio Dievo sūnaus ar dukros asmeninio išsivystymo pasiekimas, tai tiesiog tokia dovana iš Tėvo už įtikėjimą į Jį. Jis ima įtikėjusįjį maudyti savo MEILĖJE tiek visapusiškai, kad šita meile užlieja visas įtikėjusiojo ląsteles ir niekur nebelieka vietos BAIMEI.
Bet Tėvo planas numato tvarinio tobulinimą, žengimą į vis didesnį Jo paties ir Jo tikrovės pažinimą ir patyrimą. Ir kiekvienas naujas žingsnis, tai žingsnis į nežinomybę, į tai, kas dar nepatirta. Čia iškyla ir abejonės, bet be BAIMĖS. Abejonės dėl to, kaip GERIAU ĮVYKDYTI TĖVO VALIĄ, O NE BAIMĖ, AR IŠ VISO GERIAU JOS NEVYKDYTI, TAIP BUS RAMIAU. Bet Tėvas ir abejones pašalina, kad imi su Juo tartis, kaip gi geriau vykdyti Jo paties valią. Ir Jis pataria. Bet sprendimą priima PATS MIRTINGASIS. Už jį sprendimo nepriima ne tik Tėvas, bet ir niekas kitas visoje kūrinijoje.
O baimę patiria visi tie, kurie gyvena tarpinį variantą tarp materialaus ir dvasinio siekimo. Jie suvokia, kad materialus siekis reikalingas, bet jis neturi tapti vieninteliu siekiu. Ir jie taip pat supranta, kad dvasinis vystymasis yra begalinis, kad jis pranoksta matrilų vystymąsi, bet vis tik materialus gyvenimas primeta savo žaidimo taisykles, kurių turi laikytis, kad išliktų kaip mirtingasis. Ir kada nėra giluminio pasitikėjimo Tėvu ir Jo raminimu, kad nebijotų, tai tokiam mirtingajam ir baiumės pojūtis dėl rytdienos negali išnykti.
Būtent šitame etape gyvenantiems yra baugu, kad apleisti gali net ir Tėvas. Tai baimė dėl nepasitikėjimo Dievu. Tuo tarpu Tėvas kaip tik ir ramina, kad Jo vaikas nebijotų ir atsiremtų tik į Jį. Išskirtinai tiktai į Jį. Ir tiktai tada įvyks davinė transformacija - gimimas iš dvasios - ir baimės nebeliks. Ir tada pajusit tokią gaivą, laisvę, lengvumą kur beietumėte ir kada beeitumėte. Nesvarbu Lietuvoje, AMerikoj, Afrikoje, Indijoje, su ateiviais, ar savo šiemoj. Visur jausit raminančią palaimą kaip besiliejantį dievišką nektarą jūsų, kiekvieno, širdyje, kuri bus sklidina Tėvo Meilės, kuri jus pradės tiek spausti iš vidaus, kad nebega;lėdami atlaikyti šito MEILĖS SPAUDIMO imsit BE JOKIOS BAIMĖS JĄ DLAINTI KITIEMS, VISIEMS...
Algimantas
2005-06-30 12:06:48
baime baimei nelygu.O kaip del baimes likti Tevo apleistam? Del primityviu paniku visokiu, tai cia aisku.
Andrius
2005-06-30 09:07:09
Jeigu ne Liuciferio maištas, sukeltas Satanijos sistemoje prieš du šimtus tūkstančių metų, jeigu ne Adomo ir Ievos žlugusi misija prieš trisdešimt aštuonis tūkstančius metų, mes tokio reiškinio, kaip baimė, jau būtųme atsikratę. Tai nėra natūrali būsena žmogui bijoti. Tai GYVULIO būsena. Gyvulys bijo to, kas jam nesuprantama. Žmogus taip pat. Bet jo nežinią visiškai ištirpdo atsidavimas Tėvo valios vykdymui, gimus iš dvasios. Iš baimės dvasingumo vystyti NEĮMANOMA. Ir vaikai, jeigu jiems tėvai diegtų dieviškąją meilę, jeigu jie patys ją būtų atradę savo viduje, tai jų vaikai augtų BE BAIMĖS. Baimę jiems išugdo būtent jų TĖVAI, mokydami kaip prisitaikyti prie aplinkos, kad tik geriau būtų JIEMS. Iš baimės žmogus higienos nesilaiko. Tik suvokimas, kad šitaip jam naudingiau, leidžia jos laikytis. Baimė veiklą PARALIŽUOJA. Bet kokią veiklą. Taip sutvarkyta žmogaus nervų sistema, kad tik ramybės ir palaimos būsenoje žmogus gali pasiekti geriausių rezultatų. Baimė veikia kaip gniuždantis asmenybės charakterį nuodas. Dėl to netikėkite nei prichologais, nei filosofais, tvitinančiais, kad be baimės žmogus negali gyventi. Jis ne tik gali, bet ir TURI. Tokia yra TĖVO valia. Argi žemiškasis tėvas nori, kad jo vaikutis gyventų baimėje? Tai dangiškasis Tėvas šito nori dar labiau. Ir pats pasirūpino, kad mes niekada nepoatirtume su Juo baimės. Jums tereikia žengti vieną vienintelį žingsnį į Jį, esantį jūsų, kiekvieno, viduje, atrasti Jį ten, ir baimę užmoršite kaip reiškinį visiems amžiams.
Algimantas
2005-06-25 18:18:06
Baime yra meile,tik apversta aukstyn kojom,todel viskas kas gali buti paaiskinama meile,gali buti paaiskinama ir baime.Kai vaikas prisiglaudzia prie mamos,tai galima suprasti ir vienaip,ir kitaip-vaikas glaudziasi
is meiles arba is baimes.Suvokes
Dieviskaja meile,si pirmini baimes instinkta gali visiskai transformuoti.
Baime yra praeities ispudis,atspindintis dabarties ateiti.Neigdami baime zmones tiesiog tampa egocentriski,o pripazindami ir priimdami jie ja isauga-issilaisvina nuo jos.
Tiktai esant absoliuciam chaosui arba didziausiai tvarkai visiskai nera baimes.Nei kvailys,nei sventasis nejaucia baimes,taciau visi kiti,isskyrus siuos du,ja patiria.Baime yra butina norint islaikyti pasaulyje tvarka.Tai svarbiausias instinktas.
Mirties baime saugo gyvenima!
Blogio baime palaiko teisinguma!
Ligu baime skatina higiena!
Kancios baime skatina dora!
Kadangi vaikas sie tiek bijo,jis vaiksto atsargiai ir budriai. Ziupsnelio baimes reikia,kad viskas vyktu sklandziai.Baime grazina tave atgal prie ribos.O siekdamas ten issilaikyti
imi gintis.Taciau bandydamas apginti savo pozicija patiri stresa,o gindamas ja nuolat silpneji.
Kievienas veiksmas,kiekviena situacija,kiekvienas zmogus gali tureti ydu/baime.../I yda zvelk kaip i geles zieda:kaip si laikui begant nuvysta,lygiai taip pat nunyksta ir yda.
Kuo daugiau zmogus toliau nuo Dievo ar Absoliuto....tuo daugiau pas ji baimiu viskam.Bet viskam matyt ir yra savas laikas ir manau,kad kiekvienas zmogus tikrai noretu buti itikejes Dievu ir tapti tiesiog sventu,kad viska matytu tik Dievo-Tevo akimis!Kad tai tureti reikia ir paciam tobuleti,dvasiskai augti,kad samone plestusi iki stai tokio lygio.Ir kiekvienas mes einame savo gyvenimo keliu,savo suvokimu,kuris ir yra kiekvienam
savas .Ir ta pati dalyka mes visi suprantame ir suvokiame tik tiek
kiek musu protas gali suvokti,kiek
siuo metu mums gal leidziama suvokti,kiek mes patys esame to verti.Juk visi skaitome, diskutuojame,o koks visu skirtingas poziuris i viska.Ir tikrai gerbiu visas issakytas nuomones,kazka ir sau naujo pasiimu!
su meile
Saule:)
2005-06-24 12:56:27
Baimė yra gyvulinio paveldėjimo pasireiškimas. Baimė nėra žmogaus savybė. Tikrasis žmogus yra dvasia. Ir tik labai laikinai jis turi materilaų apvalkalą, kurį mes įpratome vadinti kūnu. Tėvas mus, kiekvieną aprūpino savo paties dalele, Minties Derintoju, kurio neturi nė vienas kitas gyvūnas. Tad kuo daugiau mes atsigręžiame į Tėvą, savo širdyje, tuo baimės pojūtis nyksta, SAVAIME. Jo naikinti mums nebereikia. Tiesiog tai yra Tėvo atlygis už vis didesnį gyvąjį ryšį su Juo. Tėvas yra MEILĖS Šaltinis. Dėl to Jo Meilė visiškai natūraliai pakeičia gyvulišką baimę. Ir net pati artimiausia, mirtingiesiems, dvasios kategorija, mūsų angelai sargai, turėdami labai daug panašių pojūčių ir suprantančių mūsų pojūčius, tokius kaip meilę, gailestingumą, džiugesį, ramybę, skausmą, nusivylimą, vilties palaikymą, drąsą, visiškai negali suvokti kas yra BAIMĖ, nes patys tokio pojūčio nejaučia niekada. Ir jie nesuvokia, kodėl mes bijome... Dėl to ir mes pagal savo baimės didumą galime patys spręsti apie savo gyvąjį ryšį su Tėvu. Ir tik per šį ryšį galime baimę ištirpdyti VISIŠKAI. Abejonės liks, nerimas liks, kai kuriems, bet ir jis nyks, o baimė išnyks iš viso nuo jūsų valios suliejimo su Tėvo valia iš meilės Jam...
Taigi, kad baimė, kaip reiškinys išnyktų iš žmonijos žodyno, o taip bus, reikia kiekivieno iš mūsų atsigręžimas, bet nuoširdus atsigręžimas, ne ritualinis ir žodinis, į Tėvą ir Jo valios vykdymas ne iš pareigos, bet iš tyros meilės Jam. Pradėkim tą ryšį kiekvienas nuo savęs, ir iš baimės išsilaisvins visa Urantijos žmonija. Taip vyksta žmonijos tobulinimo procesas. Ten, kur vyrauja baimė, ten civilizacija dar nepranokusi barbariškumo lygio...
Algimantas
2005-06-22 11:57:36
kai viskas-- mintys, veiksmai-- grįsta BAIME, Meilei vietos nėra ir atvirkščiai- kai išsiskleidžia MEILĖ, baimė išnyksta, jai vietos nebelieka.
Baimė egzistuoja tik prote, ego, kuris mirtinai bijo išnykimo. Kol tapatinamės su kūnu-protu, baimės atsikratyti neįmanoma. Bet....tai vienas iš tų "privalomųjų augimo etapų":))) Anksčiau ar vėliau ir iš jo liks tik prisiminimas, lyg apie linksmą nuotykį:)))
Zita
2005-06-21 12:20:04
Šiandien iš vienos psichologės lūpų
išgirdau tokį dalyką, kad tik dvi baimės žmogui yra įgimtos. Tai garso baimė ir baimė prarasti pagrindą po kojomiis. Visos kitos baimės yra žmogaus išmoktos.Toji psichologė dar pridūrė, kad jeigu galima išmokti bijoti, tai galima išmokti ir nebijoti.
rimantas
2005-06-20 13:15:35
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Informacija atspausdinta iš interneto svetainės www.urantija.lt.