Forumas: temos peržiūra

Spausdinti

Žmogaus santykis su Dievu. kada prasideda "amžinas gyvenimas". Dieviškumo skleidimo būdai.

Jėzus apsilankė mūsų planetoje, jo misija buvo skelbti "Dievo Tėvyste ir žmonių brolystę" jo skelbiamos tiesos labai prieštaravo Senajam Testamentui kurio nuostatose buvo "akis už akį, dantis už dantį". Jėzus mokino meilės: Teigė kad Dieva reikia mylėti visomis jėgomis, visu protu, visa siela. Kad kiekvieną žmogų mylėti reikia taip kaip save patį. Kad reikia melstis už nusidėjelius, kaip artimus, dėl jų gerovės. Tikslas buvo padėti žmonėm suvokti, kad jie yra didelės Dievo šeimos nariais, ir kad jų laukia amžinas gyvenimas.
**
Tai atrodo, kad kaikuriem žmonėm gali atrodyti, kad musu planetoje žmonių gyvenimas pasibaigdavo su mirtimi, ir atejus jėzui jie po mirties gali išgyventi nuo to laiko. Bet tokį veiksma Dievas galėtų atlikti ir neisikūnydamas žmogaus pavidalu. Turėtu buti aišku kad per dvasinius mokymus, per nuolatini kalbėjimąsi su žmonėmis, prisiminkite kaip Jėzus kalbėjo ne su išrinktaisiais, o ir su nuodėmingaisiais, su muitininkais - su pačiais žemiausiais, kitiem atrodydavo keista ir neiprasta, o jis prieidavo ir kalbėdavo. Taip sustiprindamas juos dvasiškai. Argi ne per kalbėjimąsi, ir per jį gautus mokymus žmogus pradeda gyventi dvasinį amžiną gyvenimą? Kaip turime suprasti santyki tarp Dievo ir žmogaus, ar Dievas yra kažkas aukšo kuris negalėtų dirbti kaip dailidė atlikinėti tuos pačius darbus kaip ir mes žmonės? Ar tai kad Jėzus buvo labai žmogiškas reiškia kad su juo nereikėtų kalbėti kaip su žmogumi? Ar tai kad jis GYVENDAMAS ŽMOGASU GYVENIMĄ, skelbė dvasinius mokymus - nėra įkvėpimas mums kad ir MES TURĖTUME NUGYVENTI SAVO GYVENIMUS DIEVIŠKAI?
***
Šia tema sukūriau, nes kitoje temoje Jonas pateikė: "Dievas nusileido iki tavęs tam, kad suteiktų tau amžiną gyvenimą, o ne tam, kad galėtum bazarint" ir "klaida, kaip ir visų new age'ininkų ir urantiečių yra tame, kad jūsų yra iškreiptas žmogaus santykis su Dievu." Todėl, manau ši tema yra prasminga: Koks yra santykis tarp Žmogaus ir Dievo. Kas yra tas Amžinas gyvenimas - iš kur jis atsiranda. Kaip reikia skleisti dvasinius mokymus - kalbėjimo būdu, ar dar kaipnors?
p.s. kaip ir kitose temose, prašau kalbėti į temą, nesityčioti ar juoktis iš kitų, remtis argumentais, aptarinėti TEIGINIUS o ne asmenis kurie tuos teiginius sako. Atsižvelkite ir į tai kiek jūsų komentaras bus žalingas ar naudingas kitiems skaitytojams, kurie ieško dvasinio augimo ar sistemingų žinių.


Vaidas
2006-12-06 16:10:36

Komentarai

Gerb. Rimantai, stai tegu skaito ir isidemi visi forumo dalyviai- kokie nuostabus zodziai- nes tai yra nezemisko apreiskimo zodiai. Labai gera istrauka pateikei. Prie jos, atrodo, kad nebetiktu joks komentaras.

petras
2006-12-21 11:20:33



Mielas Rimantai,
kaip jau sakiau, esate laisvas religijos pasirinkime. Galite rinktis sveiką, atvirą religiją, kuri turi tiksliai apibrėžtą koncepciją ir suteikia gaires bei globą žmogaus dvasinių ieškojimų ir augimo kelyje. Tikrai nežinau visų religijų, kurios atitinka šituos kriterijus, bet iš Jūsų paminėtų tai būtų budizmas, islamas ir, žinoma, krikščionybė.
Beje, nesu katalikas, bet iš išvardintų religijų krikščionybė man yra artimiausia ir priimtiniausia, todėl ją ir pasiūliau pirmoje eilėje.
Taip pat galite rinktis religinę sektą, kuri afišuoja savo tikslus vienaip, tačiau savo narius moko kitaip. Sektos priešpastato savo doktrinas sveikoms religijoms, sektų deklaruojama veikla dažniausiai neatitinka jų tikro tūrinio, nes kaip taisyklė jos įsteigiamos neturint nei išbaigtumo bei nuoseklumo, nei gyvo ryšio su Dievu. Todėl ir nesiūlau rinktis sektos.



Aidas
2006-12-21 10:46:49



beveliju rimciausiai zvelgti i kabalistika,- kur sviesa ryskiausia ir jos oh----ai daug

supermergaite
2006-12-21 10:40:18



"Kiekviena žmonijos rasė turi savo intelektualų požiūrį į žmonijos egzistenciją; dėl to proto religija visada tikrai turi atitikti šiuos įvairius rasinius požiūrius. Autoriteto religijos niekada negali susivienyti. Žmogiškąją vienybę ir mirtingojo brolystę galima pasiekti tiktai dvasinės religijos superdovanos dėka ir per šią dovaną. Rasių protas gali skirtis, bet visų žmonių viduje gyvena ta pati dieviškoji ir amžinoji dvasia. Žmogiškosios brolystės viltis gali būti įgyvendinta tiktai tada, ir taip, kai skirtingas proto autoriteto religijas persmelkia ir užgožia vienijanti ir kilninanti dvasinė religija – asmeninio dvasinio patyrimo religija."


rimantas ( Kaunas )
2006-12-21 10:09:05



"Ir tada Mokytojas, per savo mokymo valandą, šitas tiesas aiškino toliau:
Iki to laiko, kada rasės taps labai išmintingos ir civilizuotesnės, išsilaikys didelė dalis šitų vaikiškų ir prietaringų ritualų, kurie yra taip būdingi primityvių ir atsilikusių tautų evoliuciniams religiniams papročiams. Kol žmogiškoji rasė neišsivystys iki tokio lygio, kada geriau ir bendriau suvoks dvasinio patyrimo realybes, tol didžiulis skaičius vyrų ir moterų ir toliau asmeninę pirmenybę teiks toms oficialioms religijoms, kurios reikalauja tik intelektualaus pritarimo, ne taip, kaip dvasinė religija, kuri tampa priežastimi tam, jog protas ir siela aktyviai dalyvauja įtikėjimo drąsiame žygyje kovojant su vis augančio žmogiškojo patyrimo rūsčiomis realybėmis.
Tradicinių oficialių religijų priėmimas reiškia lengvą išeitį įgyvendinant žmogaus poreikį ieškoti pasitenkinimo ilgintis savosios dvasinės prigimties. Nusistovėjusios, sustabarėjusios, įsitvirtinusios oficialios religijos suteikia paruoštą prieglobstį, į kurį gali pabėgti iracionali ir sujaukta žmogaus siela, kada ją gąsdina baimė ir kankina neužtikrintumas. Tokia religija iš savo pasekėjų, kaip užmokesčio už pasitenkinimą ir nuraminimą, reikalauja tiktai pasyvaus ir grynai intelektualaus pritarimo.
Ir žemėje ilgą laiką gyvens tie neužtikrinti, bailūs, ir neryžtingi individai, kurie pirmenybę teiks tam, kad šitokiu būdu užsitikrintų savo religinį nusiraminimą, nežiūrint to, kad savo dalią šitaip susiedami su oficialiomis religijomis, jie kompromituoja asmenybės laisvę, sumenkina savigarbos orumą, ir visiškai atsisako teisės dalyvauti tame kuo labiausiai jaudinančiame ir įkvepiančiame iš visų žmogiškųjų patyrimų, koks yra: asmeninis tiesos ieškojimas, pagyvinimas, kada betarpiškai susiduriama su intelektualaus atradimo pavojais, pasiryžimas ištyrinėti asmeninio religinio patyrimo realybes, aukščiausias pasitenkinimas, kada yra patiriamas asmeninis triumfas realiai suvokus dvasinio įtikėjimo pergalę prieš intelektualią abejonę, kada ji yra dorai pasiekiama žmogiškosios egzistencijos aukščiausiojo laipsnio jaudinančiame patyrime – kada žmogus ieško Dievo, sau pačiam ir kaip jis pats, ir jį suranda."


rimantas ( Kaunas )
2006-12-21 10:58:16



Na dėl tavo išvadų , kad Urantijos knyga yra tik senokai nepopuliariu teosofinių išvedžiojimų atgarsiai , tai čia tik tavo jos neskaitančiojo nuomonė. Kadangi nesi jos rimtai studijavęs, gal kiek paskaitinėjęs ,ir didžiausia jos problema krikščionims, kad ji neatinka Biblijinio krikščioniško tikėjimo mokymo. O dėl tavo siūlymo rimčiau pažvelgti į krikščionybę tai kaip aš suprantu ir yra tavo siūloma pagalba tiems, kurie yra dvasinių ieškojimų kelyje. O iš kur tu žinai ,kad tie ieškantys nėra į ją žvelgę rimtai, bet vistiek ir toliau ieškantys. Ar tai reiškia , kad jie vis tik į ją žvelgė ne tiek kiek reikia rimtai ar tik čia problema. Kodėl iki šiol jos nepriėmė visas likęs pasaulis ir ypač rytai.Esi krikščionis katalikas todėl ir siūlai žvelgti į krikščionybę, pagonis man siūlys rimčiau žvelgti į gamtą, budistas į budizmą, industas į induizmą, islamistas į islamą ir taip toliau. O gal reikėtų ieškoti ir atrasti pačiam savyje tai , kas ir apjungia visus šituos sūlytojus ir mus visus dvasiškai.

rimantas ( Kaunas )
2006-12-21 09:58:23



Mielas Rimantai,
nenoriu piršti savo įsitikinimų, nes kaip jau nekartą šiame forume buvo nustatyta, kiekvienas savo valia renkasi kuo tikėti. Bet pakankamai prisižaidus su "įtikėjimo" sąvoka ten, kur ji nepritampa, žmogus gali pradėti ieškoti vietos ten, kur ji pritampa. Siūlyčiau rimčiau pažvelgti į krikščionybę, juk kaip ir dauguma sąvokų, vartojamų siejant su Urantijos knyga, "įtikėjimo" samprata atkeliavo iš Krikščionybės.
Tikiuosi, niekas neįsižeis, Urantijos Knygos idėjos yra senokai nepopuliarių teosofinių išvedžiojimų atgarsiai, kurie kovoje su Krikščionybe patyrė pilną fiasko. Tas pats laukia ir UK. Nebent bus atsisakyta kovos, bet kolkas į tai nepanašu.

Aidas
2006-12-20 16:00:29



Na, į forumą užeina visokių - ir įtikėjusių ir ne, ir įsižeidžiančių ir atsparių, visokių žmonių yra, negi dabar juos aptarinėsime?


Aidas
2006-12-20 14:36:06



Ir vis tik mielas Aidai kokią gi realią pagalbą gali pasiūlyti tiems įtikėjusiems ir ne, įsižeidusiems ir ne atspariems ir ne ,visokiems. Ką gali pasiūlyti tiems , kurie yra užėję ar dar užeis ateityje į šį pasak tavęs pasidavatkavimo ir to paties pasidavatkaimo šaltinio forumą, kuris pasak tavęs daugiau nieko ir neskatina. Kur jie turėtų eiti , kur ir ko turėtų ieškoti ir ką daryti

rimantas ( Kaunas )
2006-12-20 15:05:55



Argi dieviškai mylinčiam ,įtikėjusiam žmogui kažkas gali užduoti veidmainiavimo ir pašaipų toną, nesvarbu iš kur tas uždavimas besklistų , ar toks žmogus atsako į pašaipas tuo pačiu , negi jis toks neatsparus. Tikrai manau , kad taip nėra. Ir jeigu tas ar ta atsako tuo pačiu tai tikrai nėra nei įtikėjęs nei mylintis.

rimantas ( Kaunas )
2006-12-20 14:20:52




[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Spausdinti
Grįžti atgal