Forumas: temos peržiūra
Žmogaus santykis su Dievu. kada prasideda "amžinas gyvenimas". Dieviškumo skleidimo būdai.
Jėzus apsilankė mūsų planetoje, jo misija buvo skelbti "Dievo Tėvyste ir žmonių brolystę" jo skelbiamos tiesos labai prieštaravo Senajam Testamentui kurio nuostatose buvo "akis už akį, dantis už dantį". Jėzus mokino meilės: Teigė kad Dieva reikia mylėti visomis jėgomis, visu protu, visa siela. Kad kiekvieną žmogų mylėti reikia taip kaip save patį. Kad reikia melstis už nusidėjelius, kaip artimus, dėl jų gerovės. Tikslas buvo padėti žmonėm suvokti, kad jie yra didelės Dievo šeimos nariais, ir kad jų laukia amžinas gyvenimas.
**
Tai atrodo, kad kaikuriem žmonėm gali atrodyti, kad musu planetoje žmonių gyvenimas pasibaigdavo su mirtimi, ir atejus jėzui jie po mirties gali išgyventi nuo to laiko. Bet tokį veiksma Dievas galėtų atlikti ir neisikūnydamas žmogaus pavidalu. Turėtu buti aišku kad per dvasinius mokymus, per nuolatini kalbėjimąsi su žmonėmis, prisiminkite kaip Jėzus kalbėjo ne su išrinktaisiais, o ir su nuodėmingaisiais, su muitininkais - su pačiais žemiausiais, kitiem atrodydavo keista ir neiprasta, o jis prieidavo ir kalbėdavo. Taip sustiprindamas juos dvasiškai. Argi ne per kalbėjimąsi, ir per jį gautus mokymus žmogus pradeda gyventi dvasinį amžiną gyvenimą? Kaip turime suprasti santyki tarp Dievo ir žmogaus, ar Dievas yra kažkas aukšo kuris negalėtų dirbti kaip dailidė atlikinėti tuos pačius darbus kaip ir mes žmonės? Ar tai kad Jėzus buvo labai žmogiškas reiškia kad su juo nereikėtų kalbėti kaip su žmogumi? Ar tai kad jis GYVENDAMAS ŽMOGASU GYVENIMĄ, skelbė dvasinius mokymus - nėra įkvėpimas mums kad ir MES TURĖTUME NUGYVENTI SAVO GYVENIMUS DIEVIŠKAI?
***
Šia tema sukūriau, nes kitoje temoje Jonas pateikė: "Dievas nusileido iki tavęs tam, kad suteiktų tau amžiną gyvenimą, o ne tam, kad galėtum bazarint" ir "klaida, kaip ir visų new age'ininkų ir urantiečių yra tame, kad jūsų yra iškreiptas žmogaus santykis su Dievu." Todėl, manau ši tema yra prasminga: Koks yra santykis tarp Žmogaus ir Dievo. Kas yra tas Amžinas gyvenimas - iš kur jis atsiranda. Kaip reikia skleisti dvasinius mokymus - kalbėjimo būdu, ar dar kaipnors?
p.s. kaip ir kitose temose, prašau kalbėti į temą, nesityčioti ar juoktis iš kitų, remtis argumentais, aptarinėti TEIGINIUS o ne asmenis kurie tuos teiginius sako. Atsižvelkite ir į tai kiek jūsų komentaras bus žalingas ar naudingas kitiems skaitytojams, kurie ieško dvasinio augimo ar sistemingų žinių.
Vaidas
2006-12-06 16:10:36
Komentarai
Tikedami i Jezu Kristu mes sloviname ir garbiname tuo paciu ir Dieva Teva. Mums sis tikejimas yra nuo proseneliu. Bet ,kad paciame zmoguje, siame fiziniame kune dar egzistuoja labai subtilus ir neapciupiamas darinys, kuris ivairiu saliu ir mokslininku ir dvasininku yra ivardijamas, kaip aukstasis AS ir duodama suprasti, kad tai yra nuo Dievo nemirstanti ir niekada nekintanti dalele. Pagal Urantija - tai yra minciu Derintijas. Kokia galima daryti isvada? Man atrodo, kad belieka tik dziaugtis,kad sis dieviskas fragmentas jau seniai ivairiu tautu nuspejamas, siandiena isreikstas per Urantija jis yra visai normaliai suprantamas ir visai logiskai apibudintas. Tai yra, kad musu protas nuo tam tikro amziaus yra sujungiamas su visu Auksciausiu Protu ir zmogus per Dievo malone, kuri ir yra malone, kad Dievas musu gyvuliska prota kviecia pabusti ir pradeti kelti savo mintis link dvasingumo, turi galimybe tiesioginiam rysiui su Dievu. Ar mes sugebesime tuo pasinaudoti, kai esame pilni gyvuliskos aistros ir banditisku ambiciju - tai priklausys nuo pacio zmogaus noro. Malone is dangaus ateis per itemta darba. Zmogus nera tiek samoningas , kad noretu diena is dienos, per savo proto galias siekti pastovaus kontakto su Dievu. Zmogus neturi tiek valios ,kad galetu buti nuolatiniame samoningame rysyje SU Dievu. Todel Jezus Kristus savo mokymuose visur ir pabrezia , kad tik per ji lengviausia eiti pas TEVA, bet niekur nesake, kad negalima tiesiogiai eiti, nes jus stai tokie visi blogi, kad Dievas su jumis tiesiogiai nebendraus. Todel siekti Dievo malones, as suprantu, kaip mano proto vis kilnesniu ir sviesesniu minciu asimiliavima i save. Dievo malone, tai proto pabudimas , kada as samoningai noriu myleti ir pazinti si saltini , kuris mane pazadino is gyvulinio miego ir kvioecia eiti ir suprasti ne tik fizini bet ir dvasini pasauli. Jezus Kristus taip pat kviecia ieskoti Tiesos dvasios, to paties SALTINIO ir VISATOS CENTRO, Jis gi mate, kaip uzguiti ir kunigu sukvailinti zmogeliai nemoka rasti kelio pas Dieva. Viskas gi buvo paremta tik ritualais nuo ryto iki vakaro. Apie tokius krikscionis,kurie po keliu simtmeciu kitaip supras Jo zodius, niekas su mokiniais nediskutavo. Bet Jezus Kristus labai gerai suprasdamas tingu zmogaus prota, kuriam beveik neimanoma fiksuoti Dievo fragmeta savo samoneje istisai - moke - supaprastinto varianto. Jeigu nesugebate jausti Dieva savyje , tai nors tikekite , kad AS jus atvesiu tuo keliu. Todel, kad zmones lengviau ta kelia suprastu ir sake: ,,as esu kelias ir isganymas ir niekas neateis pas Teva, kaip tik per mane'' Aisku zmones buvo dar nepribrende tokiam mokslui, o kunigai mate Jame baisu priesa, kuris griauna visa korumpuota sistema.petras
2006-12-13 21:20:33
Malonė - yra iš dalies mistinis dalykas. Bet tikras ir veikiantis. Norint ją suprasti ir patirti, manau, reikia turėti visus tris dalykus: tikėjimą, viltį ir meilę. Žodžiais suformuluoti sunkoka, bet vynmedžio ir šakelės palyginimas kažkiek padeda ją suvokti.
Esminis dalykas - malonė yra ne pačių susikuriama, o Dievo teikiama. Nusidėdamas žmogus malonę praranda, su atgaila - susigrąžina.
Jonas
2006-12-13 17:21:45
Dievo malonė - yra neaiškus dalykas, nes Dievas atlygina visiems pagal jų pastangas. Jeigu žmogus geras, jis gauna tai kas gera. Jei blogas, gyvenime jam sunkiau. Tai priežasties ir pasekės dėsnis. O ka apibūdintų malonė? Ar dievas gali vieną iš dviejų vienodai besielgiančių mylėti labiau ir be priežasties apdovanoti kažkokia malone. Visiem galioja tiepatys dėsniai. Nemanau kad yra kokia malonė, malonė yra susikuriama mūsų pačiu teisingai elgiantis.
Ir kai yra žinoma kad "kas matė sūnų, tas matė Tėvą" kodėl tiek dėmesio skiriama vien sūnui, juk iš esmės Tėvas ir sunus yra VIENA DVASIOJE.
Dievas yra dvasia, ir dvasiniai mokymai savyje ir išreiškia išmintį ar mokymus kaip elgtis labiau panašiai į Dieva. Ka vėliau rašai apie tarnavimą, meilę pritariu.
Kaip Aidas sako paliepimai ir nurodymai blogai veikia, nes žmonėms dažniausiai nesinori daryti tai kas sakoma. Bet reiktų prisiminti, kad mokymą skelbti reikia o kaip elgsis žmonės yra jų laisva valia. Algimantas niekur nekelia savęs, ir nuolat nekartoja kokių nors titulų tarsi bandydamas save išsikelti kad jis yra mokytojas ar kad ambasadorius. Apie tai kad Dievo ambasadorius, yra vieną kartą patyrimuose parašyta ir tiek, pačioje knygoje beskaitant radau rašant trumpai apie tokią kategoriją. Atkreipkit dėmesį į tai kad Algimantas drąsiai skelbia tiesą tokią kokia ji yra, ne taip kaip kaikurie mokymai stengiasi suvilioti klausytojus gražiais žodžiais. Kiek Algimantas idėjo darbo verčiant knyga, mokydamas kitus žmones, sakyčiau visas gyvenimas yra aukojamas vykdyti Dievo valiai, ko dar trūksta? Temos kurios nagrinėjamos, ir mokymai yra susiję su visa tolima ateitimi, tuo jie yra svarbūs. Manau kad jūs kabinėjatės, ir neatpažystat žmonių elgesio kai tai daroma nuoširdžiai iš meilės ir siekiant gero, o jums tai atrodo kaip apgaulė. Beto visi mokymai, jeigu mokoma gero, paimkime koki matematikos mokytoją jeigu jis stengiasi ir mokina mokinius, paaiškina, nuorodo kaip patogiau spresti uždavinius, ar tai irgi bloga savybė kaip Aidas rašo kad stengtis yra kaip antidieviškumas. Gerai kad kai siekiate išsiaiškinti tiesą. Šiuo atveju jeigu būtų koks žmogus kuris nuolatos skelbtusi mokytoju, kokiu nors dar titulu, tai menkintų jį patį. Tuo tarpų žmogus kuris visur ir visuomet kažką gero atlieka, ir jo veiksmai daro gera kitiems, manau tokių žmonių yra daug.
Vaidas
2006-12-13 17:09:20
Jn 15 5 Aš esu vynmedis, o jūs šakelės.
Kas pasilieka manyje ir aš jame,
tas duoda daug vaisių;
nuo manęs atsiskyrę,
jūs negalite nieko nuveikti.
Jonas
2006-12-08 16:10:45
Evangelija pagal Joną
Jn 15
Vynmedis ir šakelės
1 [i1]„Aš esu tikrasis vynmedis,
o mano Tėvas – vynininkas.
Išnašos:
1 Jn 15,1-15,6: Vynmedis ir jo šakelės simbolizuoja malonės gyvenimo slėpinius. Malonės atžvilgiu žmogus visiškai priklausomas nuo Dievo kaip šakelės nuo medžio. Kaip šakelei teikia gyvybę medžio syvai, taip mūsų sielai antgamtinę gyvybę – Dievo malonė. Ją gauname, būdami tikėjimu ir meile susijungę su Kristumi.
Jonas
2006-12-08 16:02:42
O aš galvojau, kad vynmedį ir sudaro šakelės...((:. Bet kas yra to vynmedžio šaknys, Jonai?
Laima (Vilnius)
2006-12-08 15:05:19
Kaip Jėzus pasakė: "aš esu vynmedis,o jūs - šakelės", jokia šakelė be vynmedžio negali duoti vaisių. Neapgaudinėkite savęs, bandydami "skleisti dieviškumą" be paties šaltinio.
Jonas
2006-12-08 14:21:35
Dėl "Dieviškumo skleidimo būdų", manyčiau, nereikėtų labai skubėti jų ieškoti. Pradžiai išmokime "absorbuoti dieviškumą". O kai juo persismelksime, dieviškumas pats iš mūsų skleisis, be išanksto numatytų "skleidimo būdų". Tai natūralus procesas, kurio nei suplanuosi, nei kitokiais būdais paskleisi.
Aidas
2006-12-08 14:01:30
Jei yra laiko/noro, butų gerai išgirsti ką Jūs - skaitytojai, ar Jonas manot, kam pritariat ar kam nepritariat iš temos aprašymo. Gal trukdo ilgas temos aprašymas, bet esminiai klausimai yra: Koks yra santykis tarp Žmogaus ir Dievo. Kas yra tas Amžinas gyvenimas - iš kur jis atsiranda. Kaip reikia skleisti dvasinius mokymus - kalbėjimo būdu, ar dar kaipnors?
Vaidas
2006-12-06 21:32:31
Pritariu Rimui, dėl aktualumo ir prieinamumo ir sistemingumo Urantijos Knyga yra labiausiai vertas dėmesio leidinys, neparašytas žmogaus. Ir prie šio teiginio matau tuos visus "bet", nes Rimas pasakė vieną teisingą teiginį. O prie to paties dar kaip nuraminimą ir priminimą kitiems reiktų pasakyti, kad yra ir kiti dvasinio augimo būdai, taip jie tinkami naudotis, bet į Urantijos Knygos mokymą sutelpa visi kiti mokymai, kuomet nėra tokio mokymo į ką sutilptų Urantijos Knygos mokymai.
Teisingiausias teiginys būtų, kad kiekvieno žmogaus viduje yra ta Dieviškoji išmintis, ir visos žinios, tik žmogui reikia tai pasiekti. O kadangi taip iš niekur žmogui sunku pasiekti "tyro proto" buseną galbūt, tai Urantijos Knyga tampa aktualiausiu šaltiniu, dėl tos priežasties ir pritariu Rimui. Bet vien prie Urantijos dokumentų sustoti irgi nereikėtų, o su platesnėmis žiniomis ieškoti dar platesnių ir gilesniu - per ryšio užmezgimą su Dievo fragmentu savyje.
Jonai, kuomet "matai tik tai ka nori matyti, požiūris būna siauras/izoliuotas" taip ir tau linkiu pastebėtį plačią esmę. Kai yra parašomas koks teiginys, saugumo sumetimais pastebėjau kad visada reikia priminti tai kas yra akivaizdu, šiuo atveju, nors Urantijos Knyga ir yra aktualiausia knyga, visos kitos knygos nėra atmestinos ir jas galima panaudoti pagal paskirtį.
Vaidas
2006-12-06 17:23:48
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]