Forumas: temos peržiūra
Kvietimas bendrai nuoširdžiai maldai 2007m. sausio 1d.22val. Ir tokiai bendrai maldai kviečiu susiburti KIEKVIENĄ PIRMADIENĮ tuo pačiu laiku.
Kviečiu jus prisijungti prie manęs, kad galėtume kolektyvinėje maldoje 2007 metų sausio 1 dieną 22 valandą savais žodžiais pasimelsti už tuos, kurie yra pilni pykčio, pagiežos, paniekos, keršto, pavydo, pasimelsti už juos, kad mūsų atsivėrusių sielų meilės virpesiai paliestų jų dar nepabudusias sielas, kurios dar nepatyrė Tėvo meilės, nes tų žmonių savasis gyvulinis ego neleidžia išsivaduoti jų dieviškajam - sielos - ego, kurio viduje viešpatautų Tėvo meilė, tiesa, gėris, gailestingumas, tarnavimas, grožis.
Čia tik paskelbiu savo kvietimą jums atskira tema, kad nepradingtų tarp kitų pasisakymų, tačiau apie tai aš šiandien parašiau kitoje temoje, reaguodamas į vieno mūsų Forumo dalyvio pyktį, kuris ir pasufleravo man išeitį iš dabartinės tokios tamsos situacijos - pradėti bendras maldas.
Todėl pradėkime nuo pykčio valymo savo meile, gaunama iš Tėvo.
Tie, kurie dar negali melstis savai žodžiais, aš parašiau Tėvo garbinimo maldą ir prašymų maldą temoje - Jėzus Kristus KALBU JUMS ŠIANDIEN VĖL apreiškimo knyga... - dėl to atsiverskite ją ir galite sausio 1d. 22val. ją skaityti, tačiau iki tol vertėtų šią maldą suprasti tiek, kad kiekvienas jos žodis jums taptų SAVAS, KAD JĮ PAJAUSTŲ JŪSŲ ATVERTA SIELA, NES MALDOJE REIKALINGAS JŪSŲ NUOŠIRDUS ATSIVĖRIMAS, O NE JOS GARSINIS PERSKAITYMAS.
O po ateinančio pirmadienio jus kviečiu į bendrą maldą KIEKVIENĄ PIRMADIENĮ 22 VAL. LIETUVOS LAIKU, NESVARBU KUR JŪS BŪTUMĖTE. Mūsų dvasiniam ryšiui jokie atstumai neegzistuoja. Svarbu, kad mūsų būtų nuoširdus dvasinis atsivėrimas, tada mes patirsime ir REALŲ DVASINĮ RYŠĮ PER TĖVĄ. O tada ir patys pajausite, kokia tai nuostabi GYVO RYŠIO SU GYVUOJU TĖVU IR TARPUSAVYJE DVASINĖ JUNGTIS. JŪS PATIRSITE SAVYJE NUOSTABIĄ, NEPAKARTOJAMĄ RAMYBĘ. IR TOS RAMYBĖS BŪSENOJE JŪSŲ MEILĖS VIRPESIAI IR PASKLIS PO VISĄ LIETUVĄ, PO VISUS MIESTUS, MIESTELIUS, KAIMUS, IR VIENKIEMIUS. JIE IŠSIVERŠ IŠ LIETUVOS IR APIMS VISĄ PLANETĄ, IŠSIVERŠ IR IŠ JOS IR PASKLIS PO VISĄ KŪRINIJĄ.
Už ką norėtumėte melstis bendroje maldoje, kad labiau nušvistų Tėvo šviesa mūsų šalyje ir visame pasaulyje, jūs galite pasiūlyti ir patys. Tada aš jums parašysiu kitų maldų, tiems, kurie taip pat galėtų jomis pasinaudodami, įsijungti į bendrą maldą, kol įpras patys atsiverti ir pati siela ir jiems pradės diktuoti maldos žodžius.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
Algimantas
2006-12-30 18:36:20
Komentarai
Labai nesinori daug rašyti, tačiau įdėsiu palyginimui dvi Algimanto citatas:1) iš priešpaskutinio komentaro:
"Visatos Motina Daasia niekur iš savosios vietinės visatos centro pajudėti negali, nes ji iš centro paskleidžia ŠVENTOSIOS DVASIOOS GRANDINĘ IR VISADA TURI BŪTI CENTRE PATI, KAIP ŠVENTOSIOS DVASIOS ŠALTINIS."
2) iš apsireiškimo prie Kretingos aprašymo:
"Netikėtai pamačiau, gal už kažkokių trijų šimtų metrų nuo Jėzaus apsireiškimo, spalvotą stulpą: raudoną, geltoną, žalią, violetinį. Klausiu: “Jėzau, kas yra šitas spalvotas stulpas?”
“Tai Visatos Motina Dvasia, Nebadonija. Tu ją matei drauge su Manimi spindinčią ir keičiančią spalvas ir čia, ir virš Vilniaus. Mes abu veikiame tobulai ir harmoningai kaip viena Tėve. Bet Aš tau dabar parodau, kad mes esame atskiri asmenys ir atskiros asmenybės, nors mūsų veikimas, visada, yra vieningas dvasioje.”
Po kiek laiko Nebadonija pakilo šiek tiek virš medžių viršūnių. O dar vėliau jau buvo aukštai aukštai virš galvos. Labai panašiai, kaip matydavau virš Vilniaus…"
*
Gal turite kokių klausimų?
Jonas
2007-04-01 22:39:06
Mielieji, kviečiu jus prisijungti prie mūsų kolektyvinės maldos pirmadienį (2007 04 02 ) 22 val. už žmogaus išsilaisvinimą iš negyvų ritualų ir dogmų.
Tai viena giliausių problemų, kuri šiandien yra apraizgiusi visas religijas, dėl to mes pasimelskime, kad vis daugiau žmonių atrastų Tėvą savyje, o ne ritualuose.
Iš pradžių pagarbinkime Tėvą savais žodžiais, nesvarbu, kur bebūtume: namie, laukuose, kelionėje, Lietuvoje, užsienyje, vis tiek dvasiniu ryšiu susisieksime vieni su kitais.
Tiems, kuriems sunku dar savais žodžiais garbinti Tėvą, melstis, galite pasinaudoti mano siūlomomis maldomis, tiek ankstesnėmis, tiek ir dabar pateikiamomis. Svarbu, kad atsivertumėte savo visa siela-širdimi, kada jas skaitysite.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, kad Tu atveri mūsų sielas, kiekvieno asmeniškai, kuris tik trokšta šito atsivėrimo pats.
Tėve, aš garbinu Tave, kad tik Tu sumanei mūsų tobulimo planą, kuris apima ir mūsų vystymąsi per visą amžinybę su Tavimi, nes Tu esi Amžinybė, ir net Amžinybės Šaltinis.
Tėve, aš garbinu Tave, kad manoji siela vis daugiau ir daugiau trokšta gyvojo bendravimo su Tavimi ir nebesitenkina vien tik mechaniniu žodžių atkartojimu.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, kad Tu, tik Tu, vedi, kiekvieną iš mūsų, savosios dalelės, savosios dvasios, Minties Derintojo, dėka, ir vedi mus iš vidaus.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, kad Tu visą kūrinją pripildai savosios meilės, nes tik Tu esi meilės Amžinas Šaltinis.
Tėve, aš garbinu Tave, nes pati siela trokšta Tau atsiverti, susilieti su Tavimi, ir garbinti Tave iš meilės Tau.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, nes tik Tavo dėka vis giliau ir giliau imu patirti Tavo dievišką pasireiškimą Tavuoju gailestingumu, kada Tu neatstumi nė vieno, net ir to, kurį gali būti atstūmę visi jo draugai, visa visuomenė.
Tėve, aš garbinu Tave, kad Tu mus visus padarai didingais savo sūnumis ir dukromis, kada mes atrandame Tave savyje. Ir kada tą patys PATIRIAME.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave savo laisva valia, gauta iš Tavęs.
Manoji valia, kad būtų Tavoji valia. Amen.
Po Tėvo pagarbinimo pasėdėkite truputį ramiai, nes dabar siela ypač atsivėrusi Tėvo balsui jūsų viduje. O tada pereikite prie maldos-prašymo.
Sūnau Kūrėjau, musų daugumai žinomas kaip Jėzus iš Nazareto, Visatos Motina Dvasia, kurią dauguma pavadina Šventąja Dvasia, Tėve, ačiū Tau už mūsų sielų atvėrimą ir pakvietimą į šią kolektyvinę mūsų maldą už mūsų sielos brolių išsilaisvinimą iš negyvų ritualų vergijos ir dogmų išpažinimo.
Sūnau Kūrėjau, tu visada sakai, ten, kur du ir daugiau įtikėjusiųjų į Tėvą ir tave, tarp jų esi ir tu, per savo Tiesos Dvasią. Aš tavęs prašau, tegu dabar tavoji Tiesos Dvasia įeina į kiekiveną, dalyvaujatį šioje šviesos maldoje, kad kiekvienas tave pajaustų tikrą, realų, ir gyvą, ne mistinį, ritualinį, ir dogmatinį.
Sūnau Kūrėjau, Visatos Motina Dvasia, Tėve, mes visi šioje maldoje esame atvėrę savo sielas, ir per mūsų sielų skleidžiamus virpesius Tu patiri mūsų maldą-prašymą, o ne iš mūsų žodžių. Mūsų žodžiai, ir net mintys, yra per daug skurdūs, kad išreikštų mūsų sielų troškimą meilės ir šviesos. Ir mes dabar, savo atsivėrusių sielų virpesiais, meldžiame tavosios meilės ir šviesos vandenyno, kad jis užlietų mus visus ir kad mes, kiekvienas, patirtume jo gyvybingumą ir saldumą.
Mes meldžiame, kad Tavoji meilė ir šviesa pasiektų ir tas sielas, kurioms pakilti dvasiniame kelyje neleidžia pačių mūsų sielos brolių ir sesių per ilgus amžius sukurti negyvi ritualai ir dogmos.
Aš, drauge su savo sielos broliais ir sesėm, meldžiu, kad šitie pančiai nukristų nuo mano sielos brolių ir sesių, kad jie atvėrę savo sielas ir širdis Tau, patirtų, koks yra nuostabus laisvo sielos skrydžio polėkis, kokį patiria džiaugsmą sielos paukštė, aukštai pakilusį virš visos planetos, ir net susiliejusi su kūrinija, per Tave, mylimas Tėve, atrastu savyje.
Aš meldžiu, kad tie save suvaržantys, kupini nerimo ir nežinios dėl savosios ateities mano sielos broliai ir sesės, atrastų Tave, mylimas Tėve, savo pačių viduje, ir tada patirtų, ką reiškia Tavoji padovanota meilės vandenyno galia, kuri pripildo visą sielą ir maudo ją šitame gyvybės vandenyne. Aš meldžiu Tave, mylimas Tėve, kad mūsų sielos jau šiandien imtų virpėti dar galingiau Tavosios meilės virpėjimu, kad jis prasismelktų iki mūsų sielos brolių ir sesių šiandien iškeliančių negyvus ritualus ir negyvas dogmas aukščiau GYVOJO TAVĘS.
Aš meldžiu Tave, mano mylimas Tėve, kad mūsų nuoširdžiai atsivėrusios sielos, nuolat skleistų savo virpesius ir būtų kaip tas vandens lašas, kuris po daugybės kapsėjimų pakeičia net kiečiausią uolą.
Aš meldžiu Tave, kad naujoji Dvasinio Ryto aušra auštų sielose tų mūsų sielos brolių, kurie šiandien gyvena naktyje ir jos bijosi.
Mylimas Tėve, Sūnau Kūrėjau, Visatos Motina Dvasia, jūsų asmenybės yra skirtingos ir unikalios, kaip ir mūsų, bet jūs tuo pačiu esate ir VIENA DVASIOJE, KAIP IR MES ESAME VIENA DVASIOJE, KADA MUS SUJUNGIA NE RITUALAI IR DOGMOS, BET TU MYLIMAS TĖVE, PER SAVO DALELĘ, PER SAVO DVASIĄ, PATALPINTĄ KIEKVIENAME IŠ MŪSŲ. Dėl to aš meldžiu, kad kiekvienas Lietuvos žmogus, visos Urantijos žmogus, net ir kitų planetų žmonės, ATRASTŲ TAVO, MYLIMAS TĖVE, DALELĘ, TAVO DVASIĄ, SAVYJE, IR GIMTŲ IŠ DVASIOS, IR PATIRTŲ, KAD VISI, ABSOLIUČIAI VISI ŽMONĖS, VISA ŽMONIJA, YRA VIENA ŠEIMA, KURI PRIKLAUSO DAR DIDESNEI TAVOSIOS KŪRINIJOS DVASINEI ŠEIMAI, KURI VIS LABIAU IMA TAPTI IR MŪSŲ ŠEIMA.
Šitoji mano malda yra iš meilės ir laisva valia skirta TAU MYLIMAS TĖVE, nes tik Tu sužadini kiekvieną sielą dvasinei maldai be ritualo, bet atverta siela iki pačios gelmės.
Manoji valia, kad būtų Tavoji valia. Amen.
---------------------------------------------------
Po prašymo maldos pasėdėkite keletą minučių tyloje. Tegu jūsų siela geria gyvą Tėvo meilės nektarą. Taip ji prisipildys būsimos tarnystės gyvojo nektaro.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
Algimantas
2007-04-01 17:42:41
Kuo ilgesnis tekstas, tuo stipresnis poveikis, ar ne?
Algimantui
2007-04-01 12:21:33
Mielieji, pirmiausia noriu pasakyti, kad mūsų pirmadienines maldas įdėsiu į šią temą pavakary, kad perdaug ji nenusistumtų tarp kitų Forumo temų į apačią iki pirmadinio maldos laiko.
O darbar atsakysiu Jonui, o tuo pačiu ir kitiems, kuriems mano atsakymas turi prasmės, nes jie stengiasi giliau pažinti ir Jėzų, ir daugiau sužinoti apie jo misiją.
Sūnūs Kūrėjai, o jų yra septyni šimtai tūkstančių, nes tiek yra VIETINIŲ VISATŲ, drauge su savo Patrnerėmis Visatos Motinos Dvasiomis sukuria ir valdo šitas Veitines Visatas. JIe yra pati ŽEMIAUSIOJI, O TUO PAČIU ARČIAUSIA DIEVO SEPTINKARČIO PAKOPA. Ir kiekvienas Sūnus Kūrėjas turi įvykdtyti SEPTINIAS SAVĘS PADOVANOJIMO MISIJAS, KAD ĮGYTŲ SAVO, DRAUGE SU VISATOS MOTINA DVASIA SUKURTŲ TVARINIŲ PATYRIMĄ. Tik taip jis gali pažinti kiekiveną tvarinį per patyrimą iš vidaus. Visatos Motina Daasia niekur iš savosios vietinės visatos centro pajudėti negali, nes ji iš centro paskleidžia ŠVENTOSIOS DVASIOOS GRANDINĘ IR VISADA TURI BŪTI CENTRE PATI, KAIP ŠVENTOSIOS DVASIOS ŠALTINIS. Tuo tarpu Sūnus KŪrėjas skrenda ir į Paukščių Tako galaktikos, mūsų suoervisatos centrą, Uversą, tartis su kitais SŪnumis Kūrėjais iš mūsų, Orvontono, supervisatos, tiek ir į Rojų, kur į konklavas susirenka visų septynių supervisatų visi Sūnūs Kūrėjai. Tačiau yra mažesnioji dalis ių visų SŪnų Kūrėjų, kurie jau yra patyrę septynis savęs padovanojimus ir dabar sudaro atskirą Sūnų Kūrėjų grupę, kuri vadinasi Šeimininkai Sūnūs Kūrėjai, nes būtent jie savo Vietines Visatas valdo nebe kaip Tėvo atstovai, kaip kaip jas valdųtų Tėvas pas asmenoiškia būdamas vietinėse visatose. Tėvas asmeniškai NIEKUR IR NEIKADA NEGALI PAJUDĖTI IŠ ROJAUS - VISOS KŪRINIJOS GEOGRAFINIO CENTRO. Dėl to jis veikia per miriadus savo Sūnų. Ir Sūnūs Kūrėjai savuoju patyrimu, kada vyko savęs padovanojimo misijas ir sukaupia tų tvarinių visąč patyrimą, net ir būsimą. Ir šitokiu patyrimu jie ir užsitaranuja toki`ą aukščiausią valdžią, kuri verinama visoje kūrinijoje vien tiktai MEILĖS IŠRAIŠKA IR TARNAVIMO PASIREIŠKIMO VISUMOS LABUI.
VALDŽIA - TAI PATI ATSAKINGIAUSIA MEILĖS IR ŠVIESOS SKLIEDIMO MISIJA. KITOS MISIJOS VALDŽIA NETURI IR NMIEKADA NETURĖS. O meilę ir šviesą gali vis geriau skleisti, o tuo pačiu ir VALDYTI, kuo daugiau pats PATIRI APLINKOS GYVENIMO, NES TIK ŠITAI KAUPI PATYRIMĄ. Patyrimas NĖRA KAUPIAMAS VIEN TIK INFORMACIJOS GAUSINIMU. Patyrimas yra kaupiamas tos informacijos PRITAiKYMU. Dėl to ir Sūnūs Kūrėjai turi savo sukurtų ir tobulai jiems pažįstamų tvarinių gyvenimą PATIRTI, PAGYVENDAMI TOKIO TVARINIO PAVIDALU, KAD GALĖDŲ VALDYTI VISA SAVO VIETINĘ VISATĄ AUKŠTESNIU LYGIU I RDESENĖS ATSAKOMYBĖ LYGIU IR SU DIDESNE GALIA, GAUTA IŠ TĖVO.
Mūsų Sūnus Kūrėjas save padovanojo ne tik Urantijos žmonėms, jis save tuop pačiu savęs padovanojimu padovanojo ir visiems kitiems mirtingiesiems, kurie gyveno daugybėje kitų planetų jko vietinėje visatoje, net ir tiems mirtingiesiems, kurie dar tik gyvens net ir tose planetose, kurios dar tik ruošiamos gyvybės plazmo implantavimui, ir kuriose dar tik po daug milijonų metų išsivystys žmogaus lygio gyvybė. Kada Jėzus sakė, kad jis turi avių ir kitose avidėse, jis neatrskleidė šito pasakymo, nes žmonės ir taip jau jo evangelijos nesuvokė, o tai būtų dar labiau supainioję žmonių protus, bet jis minty turėjo žmones ir kitose planetose, ir net sielas bei dvasias visoje visatoje, nes pranešimai apie jo misijos eigą buvo perduodami VISIEMS PASAULIAMS IŠ VIERITNĖS VISATOS CENTRO - SALVINGTONO.
Sūnus Kūrėjas per savęs padovanojimo misiją mirtingojo pavidalu turi patirti paprastą, ne stebuklkingą, gimimą bejėgiu kūdikiu, kūdigystę, vaikystę, paauglystę, brendimo problemas, jaunystę, vyrystę, bendravimo su savo Minties Derintoju, Tėvo dvasia, visus sunkumus, kaip tą patiria bet kuris vaikas ir suaugęs žmogus. Lygiai taip jis turi patirti ir vadinamosios mirties reiškinį, t.y. transformaciją ir materijos pavidalo į morontinį, o tuomet į dvasinį. Tačiau tą patirti, nėra būtina patirti PRIEVARTINĘ MIRTĮ. Tai jau buvo tamsių žmonių piktybinių veiksmų pasekmė. Ir šita mirtis ant kryžiaus buvo ne Tėvo sumanyta, ne Jėzaus sumanyta. Ir ja gąsdino žmones ne Tėvas, bet patys tie žmonės, kurie nebuvo Tėvo atradę savyje ir norėjo parodyti žmonėms tą jų giliu įaitikinimu PIKTĄJĮ, KURĮ TIK TAIP GALIMA NUTILDYTI. Tėvas negali užgniaužti neapykantos tam įtūžusiajam, jeigu jis neatsiveria pats tĖVUI, KAD JO MEILĖ VIS ĮTŪŽĮ NUMALDYTŲ IR PEVERSTŲ Į MEILĘ. Dėl to kada natūralia vaga vystosi įvykiai ir laisva valia, tuomet šitas kraupus reginys ir parodė visai KŪRINIJAI, KOKS GALI BŪTI ŽIAURUS TVARINY SU KŪRĖJU, KADA NEGYVI RITUALAI IR NEGYVOS DOGMOS NUSTELBIA GYVĄ TĖVĄ IR JO GYVĄ MEILĖS UPELIO ČIUR;LENIMO VIDUJE. Tačiau, net ir šitą tragišką pabaigą mūsų SŪnus Kūrėjas pavertė meilės triumfu - jis atsisakė bet kokios pašalinės narkotizuoto vyno pagalbos, kurią pasiūlė gailestinog moterys, ir vien tik save stiprindamas kartojant psalmes jis prašė Tėvo atleidimo tiems, kurie ji nukryžiavo, ir net vienam iš dviejų plėšikų, kabančių ant kryžių iš jo abiejų pusių suteikė nuraminimą ir atleidimą. Jis šituo rodė, kokia yra Tėvo MEILĖS JĖGA.
IR PRIKIKĖLIMĄ ji panaudojo tam, kad patvirtintų savo anksčiau pasakytą teiginį, kada sinagogoje sakė paskutinį pamokslą, tada, rodydamas į savo kūną, jis kalbėjo, kad šitą bažnyčią jis sugriaus, tačiau po tirjų dienų ją vėl atstatys. Žmėnės pasipiktino jo tokiu teiginiu, kaip jis drįsta taip šventvagiauti, kas jis toks, kad gali sugriauti šitokia didžiulę sinagogą, ir dar per tris dienas atstatyti. JIe buvo akli dvasiškai, ir nesuvokė, kad jis savo kūną vadina ŠVENTOVE, NES JAME YRA TĖVO DVASIA.
Ir jo misijai užbaigti nebuvo reikalo dar toliau rodytis po prisikėlimo žmonėms. Tą jis nusprendė dartyi pats asmeniškai, kad sustiprintų TIKINČIUOSIUS, KAD JIS TIKRAI PRISIKĖLS, KAIP IR JIE PRISIKELS, JEIGU TIK ĮTIKĖS Į TĖVĄ. Ir būtent jis savo misiją po krikšto pratęsė ne "šiaip sau," bet kad PARENGTŲ DVASINIUS MOKYTOJUS, SAVO APAŠTALUS, KAD ŠIE JAM JAU IŠVYKUS, NEŠTŲ JO GERĄJĄ NAUJIENĄ - DIEVO TĖVYSTĖS, ŽMONIŲ BROLYSTĖS JO EVANGELIJĄ VISIEMS ŽMONĖMS, TIEK ŽYDAMS, TIEK PAGONIMS.
Sūnus Kūrėjas atlieka milžinišką skaičių misijų, tačiau tik septuynios iš jų vadinbamo savęs padovanojimo misijomis, nes jų metų jis ĮISIKŪNIJA ATITINKAMOKS KATEGORIJOS TVARINIO PAVIDALU IR ŠITUO PAČIU NE TIK KAUPIA TOS GYVYBĖS KATEGORIJOS VISĄ PATYRIMĄ, BET TAIP PAT IR PERT EIKIA DIDESNĘ ŠIVESĄ VISAI TAI GYVYBĖS KATEGORIJAI, KAI GI JI GALI TARNAUTI TĖVUI. Dėl to tai ir vadinama savęs padovanojimu, ne paaukojimu, nes Sūnus Kūrėjas save pateikia tai gyvybės pategorijai kaip DIDESNĖS MEILĖS IR ŠVIESOS DOVANĄ. Jis patyrimą kaupia PATS, o save padovanoja visos savosios visatos tai gyvybės kategorijai, kurios pavidalu būna įsikūnijęs. I rjis vieną iš savęs padovanojimo misijų tarnavo kaip konkretus ANGELAS. Ir nors angelus sukuria ne Sūnus Kūrėjas, bet Visatos Motina Dvasia, dabar ir SŪnus Kūrėjas taip pat yra sukaupęs ir visą angeliškąjį patyrimą, o angelams pademonstravęs tarnystės Tėvui šviesą visoje visatoje.
Ir Tėvo samprata KERJERA yra ne tas pats, ką kerjera laiko žmogus. Tėvo KERJERA, TAI NEŠTI MEILĘ IR TARNAUTI KŪRINIJAI, ATIDUOTI SAVE KŪRINIJAI VISĄ, BET KOKĮ DARBĄ DIRABNT NEGAILĖTI SAVĘS IKI GALO. Ir su kiekvienu nauju patyrimu, ir KARJERA AUGA, IR TVARINYS LIPA KARJEROS KOPĖČIOMIS VIS ARTYN TĖVO Į ROJŲ. Kadangi žmogaus samprata karjerą sudaro tik SAU NAUDA, tai tokia karjerą prieštarauja TIESOS VIENINTELEI KARJEROS SAMPRATAI. Dėl to, be URANTOIJOS KNYGOS APRWEIŠKIMO jūs negalėsite suvokti kas gi yra tikroji karjera, nes ir toliau laikysitės iškreiptos karejos sampratos, kuri neturi nieko bendro su ta samprata, kuri yra atskleidžiama Urantijos Knygoje, net vartojant tą patį žodį karjera. KAd gaėtumėte ištiesinti net ir tokių žodžių sukreivintą ir dievišką prasmę, kaip tarnavimas, ištikimybė, meilė, drąsa, grožis, gailestingumas, ir t.t. būtinas gilus Urantijos dokumentų studijavimas. Be jų vis tiek anksčiau ar vėliau pateksite į aklavietę ir klaidžiosite nežinodami išėjimo, kada išėjimas yra jūsų viduje esančiame TĖVE, tik jūsų neatrastame, nes Jo net ir neieškote.
Dėl to atraskite Tėvą. Kad tą būtų lengviau padaryti, įsijunkite į mūsų bendras pirmadienine maldas.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2007-04-01 11:01:10
Oi, dar prisiminiau. Jei Jėzus savo misiją baigė dar iki krikšto, o visus savo mokymus pateikė tik "šiaip sau", tai kodėl Urantijos knyga, kurį jūs vadinate epochiniu apreiškimu, tiems mokymams ir iš to išplaukiantiems visiems kitiems dalykams skiria patį pagrindinį dėmesį?
Bet čia tiek to, įdomesnis klausimas yra šitas: jei Jėzui, norint galutinai užbaigti savo misiją, beliko tik numirti, kokią prasmę tada turi PRISIKĖLIMAS?
Jonas
2007-03-30 17:57:25
Vargu ar kas pasidarė aiškiau po tokio tavo paaiškinimo.
Dabar privelta tiek, kad jau man reikia taisyti :)
1) Taip, UK tiesiogiai nerašo, kad Jėzus mirė dėl karjeros. Bet kad į Žemę atėjo pagrindinai dėl savo karjeros, tai tikrai galima suprasti. UK net neslepia, kad visi kiti Jėzaus misijos tikslai buvo šalutiniai.
2) UK nerašo, kad Jėzaus mirtis sutapatinama su savęs padovanojimu. Pagal tave, savęs padovanojimas buvo reikalingas Jėzui, kad jis įgytų žmogišką patyrimą. Kažkoks absurdas. Klausimas: KAM Jėzus save padovanojo? Sau?
3) Anot tavęs, Jėzaus mirtis buvo parodomoji, kad visa visata žinotų, ką gali padaryti tamsus tvarinys su savo aukščiausiuoju valdovu. Kokia yra viso šito prasmė? Kitiems ir ypač mums? Kad mumis pagąsdintų kitus pasaulius? Gal iš tikro verčiau jau galvą reikėtų dažniau plauti? (tik prašom nesupykti)
4) Dėl valdžios, meilės ir tarnavimo - pasakyta tik pusė tiesos. Valdžia visada yra valdžia. Valdžia realizuoja teisingumą ir gailestingumą. Prisidirbai - atsakai. Nusidedi ir nesigaili - irgi.
Gal yra ir daugiau neišsakytų minčių, bet kol kas užteks tiek.
Jonas
2007-03-30 17:03:43
Mielas Jonai, Urantijos Knyga tuo ir skiriasi nuo žmogaus protu išmąstytų ir parašytų VISŲ KITŲ KNYGŲ, TARP JŲ IR BIBLIJOS, kad ji yra tokia INFORMATYVI, JOG NĖRA TAIP PAPRASTA TINGIAM IR NEĮPRATUSIAM SAVARANKIŠKAI MĄSTYTI ŽMOGIŠKAM PROTUI VISĄ INFORMACIJĄ NE TIK SUVOKTI IŠ KARTO, BET DAR IR PAMATYTI VISĄ JOS SISTEMĄ, O KUR DAR IR PAČIAM SUSIFORMUOTI, NORS DAUG MENKESNĘ NEGU URANTIJOS dokumentų apreiškimo sistemą, bet vis tik ne padriką informaciją, bet sisteminę-analitinę.
Dėl to, asmeniškai TAU, mielas Jonai, dabar ištaisysiu tavo klaidingą mintį, kur tu sakai:
"Urantijos Knyga rašo,kad Jėzus mirė (save padovanojo) būtent dėl savo paties karjeros, t.y. aukščiausios valdžios vietinėje visatoje.
Tik toks trumpas sakinukas, bet kaip tu viską suvėlei, ir pateikei pripainiojęs tiek, kad šitą mintį išvalyti reikia pasiraitojus rankoves rašyti jau nebe vieną sakinuką.
Niekur Urantijos Knyga nerašo, kad Jėzus mirė būtent dėl savo karjeros. Lygiai taip, Urantijos Knyga niekur nerašo taip, kaip rašai tu - sutapatindamas Jėzaus mirtį su Jėzaus savęs padovanojimu. Sūnus Kūrėjas atvyko į Urantiją su savęs padovanojimo misija. Tai reiškia, kad jis atvyko PATIRTI ŽMOGIŠKOJO GYVENIMO PATYRIMĄ. Patirti tai, kaip kasdienybėje gyvena žmogus. Ir šitą VISĄ žmogiškąjį patyrimą Jėzus sukaupė IKI to meto, kada buvo Jono Krikštytojo pakrikštytas Jordano upėje. Iki to meto Jėzus veikė kaip Žmogaus Sūnus. Ir jam šitas patyrimas JAU GALUTINAI GARANTAVO JO VISATOS PAČIĄ AUKŠČIAUSIĄJĄ VALDŽIĄ.
Kada jis Jordano upėje buvo pakrikštytas, tada jis galėjo pats savo nuožiūra bet kuriuo metu sugrįžti pas Tėvą ir toliau vadovauti savo vietinei visatai jau nebe kaip Tėvo atstovas, bet taip, kaip ją valdytų pats Tėvas būdamas joje asmeniškai. Jėzui teliko patirti transformaciją iš materialaus žmogiškojo kūno į dvasios buvusį kūną. Būtent šitą transformaciją žmogus ir vadina MIRTIMI.
Todėl, kas susiję su Jėzaus aukščiausiosios valdžios įgyjimu kaip Sūnui Kūrėjui, visas ŽMOGIŠKASIS PATYRIMAS JAU BUVO SUKAUPTAS. Jam teliko tik nuspręsti kada grįžti pas Tėvą. Ir jo joks nukryžiavimas nebūtų ištikęs. Tačiau Jėzus dar pats pratęsė savo misiją, norėdamas užbaigti Liuciferio maištą Satanijos sistemoje, o taip pat apreikšti Tėvą žmogui, o žmogų Tėvui. Tačiau dar kartą noriu pabrėžti tai Jėzaus paties priimtas apsisprendimas, ir jo karjerai nebeturėjęs jokios įtakos.
Savęs padovanojimo misija, tai reiškia ne tik tvarinio gyvneimio sukaupimą, bet tiap pat ir tų tvarinių švietimą, ką Jėzus ir darė savo aplinkoje daug metų iki krikšto Jordano upėje. Jis nusprendė paruošti dvasinius mokytojus, kad jie tęstų jo ŠVIESOS NEŠIMĄ, JO EVANGELIJOS - DIEVO TĖVYSTĖS, ŽMONIŲ BROLYSTĖS - SKLBIMĄ IR PO JO IŠVYKIMO. Būtent tik dėl didesnės pagalbos žmonėms, jis toliau pats asmeniškai pratęsė savo misiją.
O mirtis ant kryžiaus nėra kuo nors susijusi su Dievu. Tai tamsūs žmonės iš baimės ir godumo pamėgimo susidoroti tokiu PRIMITYVIU IR METERIALIU BŪDU SU TĖVO ŠVIESA. Kadangi tiek Tėvas, tiek Jėzuis LEIDO RUTULIOTIS ĮVYKIAMS NATŪRALIA TĖKME, TAI VIENINTLĖ GALIMYBĖ TOKIOJE TAMSOJE IR BUVO JĖZAUS NUKRYŽIAVIMAS. Ir vienintelis TEISINGAS sprendimas ir buvo leisti šiems švykiams rutuliotis natūraliai. Tačiau šitoji mirtis yra pačių ŽMONIŲ PASIŪLYTAS IR ĮGYVENDINTAS JĖZAUS IŠĖJIMO IŠ MATERIALAUS KŪNO METODAS. Tai ne Jėzaus pasiūlytas kelias. Ir jis sutiko su žmonių, nepasiekusių žmogiškumo lygio, jam pasiūlytu išėjimo iš materialaus kūno metodu. Ir šituo pačiu išėjimu jis dar kartč pademonstravo VISAI VISATAI, KĄ GALI PADARYTI TASUS TVARINYS SU ŠVIESIU IR KUPINU MEILĖS VISATOS SUTVĖRĖJU I RAUKŠČIAUSIUOJU VALDOVU.
Ir kita tavoji, mielas Jonai, mintis, yra persmelkta neišmanymo - "Štai kas yra užslėptoji aukščiausia deklaruojama Urantijos Knygos vertybė - VALDŽIA. Štai dėl ko turi aukotis ir save atiduoti visi Uranitjos Knygos deklaruojamo Tėvo vaikai. Štai kame yra visa saldybė." Jeigu tu būtum STUDIJAVĘS Urantijos Knygą, tada tokių minčių tau nekiltų, bet dabar tu samprotauji atspindėdamas tik savo SAMPRATĄ, KURI TIK IŠKRAIPO URANTIJOS KNYGOS ŽINIĄ. Tuo tarpu Urantijos Knyga deklaruoja ir tada labai giliai aiškina vieną vienintelę VERTYBĘ VISOJE KŪRINIJOJE -MEILĘ IR TARNAVIMĄ GRINDŽIAMĄ MEILE. O valdžia yra grindžiama ne RYŠIAIS IR PAŽINTIMIS, KAIP YRA URANTIJOJE, ŠIUO METU, bet PATYRIMU IR GILESNIU TĖVO BEI KŪRINIJOS PAŽINIMU. Urantijos Knygos apreiškimo samprata VALDŽIA -TAI ŠVIESOS ASMENYBIŲ TARNAVIMAS VISUMOS LABUI. Valdžia - savęs glaudesnis suliejimas su TĖVU VARDAM DIDESNĖS ŠVIESOS VISOJE KŪRINIJOJE.
Ir ten, kur valdžia yra šviesi, toji kūrinijos dalis irgi yra šviesesnė. Tą puikiai pailiustravo Liuciferio, Šėtono maištas Satanijos sistemoje ir pripe jo prisijungimas mūsų Planetos Princo, Kaligastijos, kad dabar absoliuti mūsų žmonijos žmonių nebeatskiria melo nuo tiesos, valdžios tik sau ir savo grupuotėms, nuo šviesos valdžios visumai.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2007-03-30 15:26:52
Atsiprašau Rimantai, bet manau, kad užuominos nesupratai. Todėl turiu paaiškinti. UK rašo, kad Jėzus mirė (save padovanojo) būtent dėl savo paties karjeros, t.y. aukščiausios valdžios vietinėje visatoje. Ar jis tai padarė pats, ar Tėvo siuntimu, bet kuriuo atveju - kokia tai yra DIEVO PARODIJA...
Štai kas yra užslėptoji aukščiausia deklaruojama UK vertybė - VALDŽIA! Štai dėl ko turi aukotis ir save atiduoti visi UK deklaruojamo tėvo vaikai! Štai kame yra visa saldybė! Štai kam Lietuvoje reikalinga dvasinės aristokratijos diktatūra! Valio draugai!
Jonas
2007-03-30 13:38:28
Reikėjoooo berniukams padangių žydrų!
Berniukai, baikit žaist ir lipkit iš smėlio dėžių,- pietūs atauš!
mergiote
2007-03-30 13:21:54
Ar siųstum savo vaiką į mirtį dėl jo paties karjeros, kad jis tuo užsitarnautų sau aukščiausią valdžią?
Jonas
2007-03-30 12:54:03
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Informacija atspausdinta iš interneto svetainės www.urantija.lt.