Forumas: temos peržiūra
Mano ir Darjušo patyrimai arba kodėl slapstėsi Santaros ligoninės Nefrologijos ir inkstų transplantacijos skyriaus gydytoja
Du tūkstančiai penkioliktaisiais metais, birželio mėnesį, paskambino man direktorius ir sako – Petrai, į darbą priėmiau vaikinuką. Tik ką baigė specialią mokyklą ir įsigijo metalų suvirintojo specialybę. Atrodo paprastas, dar nesugadintas. Pasiimk jį pas save, išbandyk. – Man suvirintojo visai nereikėjo, bet direktoriui nesipriešinau. Tegu ateina, sakau, išbandysiu. Atėjo. Vaikinukas smulkus, paprastas, veidas spuoguotas. Pravedžiau saugos instruktažą ir pradėjo jis pas mus dirbti.
Vieną dieną kreipiasi Darjušas(toks vaikinuko vardas) ar negalėtų pusdieniui išeiti iš darbo, priduoti kraujo. Reikia tai reikia. Priduok. Praeina pora savaičių ir vėl Darjušas prašo pusdienio kraujui priduoti. Išleidžiu. Bet kai po dviejų savaičių jis vėl pasiprašė iš darbo kraujui priduoti, sakau – Gal donoras esi, gal uždarbiauji?( tuo metu, atrodo, už kraują mokėdavo). – Ne, aš turiu invalidumą (šito dalyko direktoriui nepasakė, nuslėpė) ir aš ruošiamas operacijai. – Suklusau, pasisodinau jį ir pradėjau klausinėti. Pasirodo, raumenims dirbant susidaro nuodingos atliekos – kreatininas, kurias iš kraujo turi pašalinti inkstai. Bet Darjušo inkstai nedirba ir kraujas nevalomas. Kreatininas lieka kraujyje ir nuodija organizmą (va iš kur pas jį tiek spuogų). Taip tęstis toliau nebegali ir būtina operacija – nors vieną nedirbantį inkstą pakeisti geru, donoro inkstu. Operacija numatyta už mėnesio Santaros ligoninėje, nefrologijos ir inkstų transplantacijos skyriuje. Donorė – jo mama. Pats Darjušas operacijos nebijantis (jauni žmonės į tokius dalykus žiūri atsainiai, neverkšlena, neina iš proto). O kaip reaguoja mama, klausiu? O ką mama, kažkodėl nenoriai bendrauja, užsidarė, veidas papilkėjo. Ir kaip nepapilkės, kada pati silpnokos sveikatos ( Darjušas tai pasakė), o po mėnesio žadama jai išpjauti inkstą. Nuo tokios žinios ir aš papilkėčiau.
Darjušas dar paaiškina, kad kas dvi savaites jam tikrinamas kraujas ir kreatininas pasiekė 500 (norma apie 100 vienetų). Toliau klausinėju, lyg tarp kitko paklausiu, ar tiki jis į Dievą. Taip, sako, bažnyčion per šventes nueinu (klasikinis nepraktikuojančio kataliko atsakymas). Na, sakau, bažnyčia tai ne Dievas ir t.t. Matau, įdėmiai klausosi, Šviesa jo negąsdina. Todėl šiek tiek papasakoju apie Kūrėją, kūriniją, kad ligos tai nusisukimo nuo Kūrėjo pasekmė ir t.t. ir t.t.
Darjušai, sakau, aš pats esu daug sirgęs, bet savo pastangomis ir su Kūrėjo pagalba jas visas įveikiau. Patirties turiu, kai ką išmanau ir manau, kad galėčiau tau padėti. Ką tu, Darjušai, sakytum, jei mes bendromis jėgomis (aš, tu ir Kūrėjas) pabandytume įveikti tavo ligą? Matau jo akys blizga, jis sutinka. Bet ar tu pasiruošęs dėti nemenkas pastangas ligai įveikti? Ar tau užteks atkaklumo, valios? Ar nebus taip, kad įpusėjus darbui, nuleisi rankas, atsitrauksi, pabėgsi? Taip kaip ir daugelis iš mūsų – piršto nepajudina dėl savo sveikatos ir laukia, kad gydytojas jiems sveikatą suteiktų per burną tablečių pavidalu. Darjušas purto galvą, jis taip nedarys, nepasitrauks.
Visa bėda, kad mes neturime pakankamai laiko. Operacija tai už mėnesio. Darjušai, reikia skubiai pasitikrinti ar būtina operaciją daryti numatytu laiku, ar jos negalima atidėti bent trims mėnesiams. Per tokį ilgesnį laikotarpį mes tikrai išjudintume inkstų veiklą, o mėnesio tam nepakaks. Inkstų gydymas yra vienas sunkiausių, tam reikia ilgo ir kantraus darbo. Tai va, skubiai susirask privačią kliniką, susimokėk, parodyk ligos istoriją, analizų duomenis ir paklausk ar galima operaciją atidėti ir kokiam laikui. Darjušas susiranda Justiniškėse „Kardiolitą“ ir su sese (ji visada jį lydi į gydymo įstaigas) nuvažiuoja ten. Grįžta laimingas. Gydytoja pasakė, kad operaciją galima atidėti trims mėnesiams, bet ne ilgiau. O už informaciją dar ir pinigų nepaėmė.
Darjušai, dabar lieka svarbiausias dalykas – turi įtikinti savo gydytoją, kad ji operaciją atidėtų. Kaip tik po dviejų savaičių eisi pas ją su analizų duomenimis ir mes turime parodyti, kad kreatinino didėjimą sustabdėme, o gal net ir šiek tiek sumažinome. Ir niekaip kitaip. Jei nepavyks to padaryti, operacijos gydytoja ne-a-ti-dės. Supratai? Darjušas linksi, kad suprato. Taigi pradedam.
Pirma, kaip galima mažiau valgyk mėsos ir žuvies. Geriausia, kad tu jų iš viso atsisakytum, bet tam tu dar nesi pasiruošęs. Taigi, kada valgysi mėsą ar žuvį, valgyk ne su duona, o tik su salotomis. Daugiau vartok košių. Ir jokiu būdu po valgio negerk kompotų, arbatų, kavų ir visokių „kolų“, kad neatskiestum skrandžio turinio ir visa ši nesuvirškinta rūgšti masė nebūtų nuplauta į dvylikapirštę žarną (skrandžio vožtuvas skysčio neužlaiko) kur sudarytum problemas ne tik dvylikapirštei žarnai, bet ir kepenims, tulžies pūslei ir kasai. Prieš valgį gali gerti nors ir kibirą.
Antra. Tavo inkstai, labai silpni. Ir jei jų įnervinimas yra dar ir sutrikęs, o taip tikriausiai ir yra, juk paskauda tau pusiaują, ar ne? Darjušas linksi galvą, paskauda. Tai va, kartoju, kad inkstų įnervinimas būtų nepriekaištingas, reikės tą stuburo vietą, kuri atsakinga už inkstų veiklą, t.y. ties slanksteliu 10T (kaip tik jis yra pusiaujyje) gerai ištreniruoti. Jei pasidarytum, Darjušai, stuburo rentgeno nuotrauką, tai pamatytum, kad šioje vietoje (gal ir kitose vietose) slanksteliai vienas prie kito trumpųjų tarpslankstelinių raumenų pritraukti, iškreipti, diskas tarp jų susiplojęs kaip blynas ir todėl praradęs elastingumą, ko pasekoje išeinančios iš stuburo smegenų kanalo nervų šaknelės yra suspaustos, pastumtos iš vietos, įtemtos. Iš tokių pažeistų nervų gero nelauk. Informacija-komandos į inkstus patenka iškreiptos, sujauktos ir dėl to inkstai „eina iš proto“. Dirba tada, kada jiems reikia ilsėtis, ilsisi – kada būtina visu pajėgumu dirbti. Tikras chaosas. Taip kad su stuburu teks gerokai padirbėti – nuimti tarpslankstelinių raumenų įtampą (blokus) ir atstatyti pradinę normalią slankstelių padėtį. Ir diskai atsikvėps, atsigaus ir baigsis visos osteochondrozės, o inkstai įgaus antrą kvėpavimą. Rodau pratimus. Darjušas juos kartoja. Ir taip, Darjušai, kiekvieną mielą dieną, iki kol tavo stuburas taps kaip kūdikio.
Trečia. Energetiniai pratimai. Ar girdėjai ką nors apie energetiką, klausiu. Darjušas nieko negirdėjo. Negirdėjo jis nei apie stuburo tarpslankstelinių diskų pakitimus (osteochondrozę), nei apie maisto produktų suderinamumą, nei apie jų rūgštingumą ar šarmingumą. Ir iš kur jam žinoti. Mokykloje to nemokė. Gyvena su motina rajono pakraštį, kuičiasi ūkyje, gainioja pas kaimynus nuklydusias vištas ir viskas.
Tai va, tęsiu, kada žmogus pilnas energijos, jis skraido tartum ant sparnų. Ar ne taip? Darjušas linksi, kad taip. O kada žmogui trūksta energijos, kas tada, klausiu. Serga, Darjušai, serga toks žmogus. O dabar toks atvejis. Žmogus visai be energijos, kaip tada jis atrodo? Darjušas tyli, nežino. Su tuo dar nesusidūrė. Juk taip elementaru, Darjušai. Žmogus be energijos guli horizontalioje padėtyje juodu kostiumu, juodais batais, rankose rožančius ir šventojo paveikslėlis, galvūgalyje žvakė, ant sienos kryžius. Darjušas plačiai šypsosi, suprato. Nieko tu nesupratai, nesišypsok. Guli ne žmogus, guli jo kūnas, atliekos, palaikai. O pats žmogus kur? Bet apie tai pašnekėsim vėliau. Tai dabar supratai, kam reikalinga žmogui energija? Darjušas dabar supranta. Su energija menki juokai.
Einam toliau. Darjušas rimtėja, užaštrina klausą. Energija stuburu kyla aukštyn ir virškinamuoju traktu leidžiasi žemyn ir taip judėdama sudaro didįjį energinį ratą. Ir bet koks energijos judėjimo sutrikimas sukelia ligą. Yra pratimai kaip šį judėjimą skatinti, o sutrikusį – atstatyti. Bet tu, Darjušai, tokių sudėtingų pratimų neįsisavinsi, nes tam tu nepasiruošęs, be to ir neturi tam laiko. Pradėsim nuo primityvesnių dalykų. Mintys, Darjušai, sukuria vaizdus, į juos reaguoja organizmas. Pavyzdžiui, galvojam apie ledinį vandenį ir odos kapiliarai siaurėja, galvojam apie valgį – pradeda spazmuoti skrandis ir gurgti žarnynas. Pabandyk Darjušai, mintyse kramtyti tik ką nuluptą citriną. Kramtyk lėtai, su pasigardžiavimu. Kas darosi? – klausiu. Darjušo veidas rūgštėja, seilių daugėja. Tai va, mintys turi didelę galią ir šią galią tu turi protingai išnaudoti. Pasakoju, kaip reikia mintimis masažuoti inkstus ir siųsti meilę jiems su tokia jėga, kad pagaugai eitų per visą kūną ir niekaip kitaip. Einam toliau. Sakykim, žmogus gainioja, varinėja savo energiją po visą kūną, kaip tu savo vištas, o ar susimąstei iš kur mes tą energiją gaunam? – Darjušas apie tai nemąstė. – Iš Kūrėjo Darjušai, iš Kūrėjo – Energijos Šaltinio ir Centro. Visa kūrinija persipildžiusi energijos, mes tiesiog joje maudomės, skęstame. – Tai kam tada valgome? – klausiu. Darjušas visai susipainiojo. Nežino. O valgome todėl, kad Kūrėjo energijos mes pasiimti nemokame, negalime, nes atsivėrę nuo savo Tikrųjų Tėvų devyniomis sienomis, apsistatę barikadomis. Ir tada tenka valgyti cepelinus. Ar daug įgauni energijos, Darjušai, suvalgęs kokius penkis cepelinus? Ar po tokio valgio neapsunksti, ar netraukia pagulėti? Darjušą traukia ne tik pagulėti, bet ir pamiegoti.
Tai va, Darjušai, po tavo suvalgytų cepelinų, ne tik neįgauni energijos, bet ją dar ir prarandi. Visa tavo energija nupuola į skrandį cepelinų ilgam ir sunkiam virškinimui, todėl ir apsunksti. O reikia valgyti tokį maistą, kuris lengvai virškinamas ir duoda daug energijos – vaisius, daržoves, javus, riešutus. Ir valgyti žalius, termiškai neapdorotus.
Darjušas suprato. Cepelinų daugiau nebevalgys, o jei retkarčiais ir valgys, tai tik žalius, nevirtus.
Oi tu, Darjušai, tu pats žalias, bet einam toliau. O dabar priėjom prie pačio svarbiausio dalyko. Valgis, fiziniai, energetiniai pratimai tai tik pagalbinės priemonės. Jos reikalingos, bet jos ne esminės. Svarbiausias uždavinys – atkurti ryšį su Kūrėju, kurį tu esi praradęs, o gal ir iš viso neturėjai. Ir pradedu ilgą pasakojimą apie tai, kokie negrįžtami procesai vyksta organizmo ląstelėse, kada nėra ryšio su Sveikatos Šaltiniu ir Centru ir t.t. Ar pasiruošęs, Darjušai, bendrauti su mūsų mylimiausių Tėvų (apie Visuminę Dievybę AŠ ESU jam dar per anksti žinoti, sužinos ateityje)dalele, Minties Derintoju, kuris yra mumyse tikras ir realus? Ar sugebėsi jam atsiverti? Ar dėsi tam kasdienines pastangas? Darjušai, tu esi Kūrėjo sūnus ir tavo Tikrieji – kartoju – Tikrieji Tėvai – yra kūrinijos Šaltiniai ir Centrai. Tau nuo šitos galingos žinios per visą kūną turi eiti pagaugai. Vaikščiok užvertęs galvą, išpūtęs krūtinę tartum būtum išlošęs milijoną. Ir liga pati atsitrauks, subliukš.
Praeina pora dienų ir klausiu jo, kaip sekasi treniruotis, ką valgo, kaip sekasi užmegzti ryšį su Kūrėju? Cepelinų nevalgo, stuburą treniruoja, jau pramoko nukreipti energiją į ten, kur randasi jo patys geriausi draugai-pagalbininkai. Juos šildo ir masažuoja mintimis (o kaip gi kitaip prie inkstų prieisi). Bet svarbiausia, Darjušo akys žiba, besimeldžiant, bendraujant su savo Tėvais, su juo darosi kažkas neįprasta – jis tartum pakyla nuo lovos ir sklando ore. Prisiminiau, kažkur apie tai esu skaitęs, ar tik ne Algimanto patyrimuose? – Oi, Darjušai, tavo pasąmonė nėra dar taip baisiai užteršta kaip mano. Tu daug pasieksi, jei dėsi kasdienines pastangas.
Ir taip kiekvieną dieną – aš klausinėju, jis atsakinėja. Kur daro negerai, pataisau, papildau, pamokau. Ir vis daugiau perduodu Šviesos apie Kūrėją ir kūriniją.
Artėja lemiamas kraujo patikrinimas ir Darjušas nebe toks linksmas, susimąstęs. Savo apylinkės ambulatorijoje priduoda kraują ir mes visi (bendradarbiai taip pat, visiems įdomu kuo visa tai baigsis) laukiam atsakymo. Skambina iš ambulatorijos – kreatininas 450. Su-ma-žė-jo! Darjušas šypsosi. Darjušai, užteks džiūgauti. Priešakį atsakingas darbas. Turi važiuoti į Santaros ligoninę ir įtikinti savo gydytoją, kad jinai dviem mėnesiams atidėtų operaciją, o tai padaryti nebus taip paprasta. Pamokau kaip reikia šnekėti su gydytoja, kad gink Dieve, jinai neužsirūstintų, kad ji neįsižeistų, kad nesijaustų pažeminta, kad nebūtų užgautas jos ego ir t.t. ir t.t. O kategoriškai atsisakyti operacijos Darjušas tam nepasiruošęs, be to, ir man tai būtų milžiniška atsakomybė.
Grįžta Darjušas iš ligoninės. Šviečia, šypsena iki ausų. Pavyko. Sako, Apvaizda padėjo (žiūrėk, jau ir Apvaizdą mini, taikosi į urantus). Pasirodo, gydytoja išvyksta į komandiruotę, o po to išeina į atostogas. Todėl operuos jį po atostogų, rugsėjo mėnesį. O šiuo analizų pagerėjimu nesidžiauk – perspėja gydytoja – taip visada būna, kreatinino kiekis kraujyje svyruoja, jis vėl pas tave šoktels taip, kad maža nepasirodys. Ir įspėk savo motiną – operacija rugsėjo pradžioje.
Darjušai, Darjušai, ar supranti, kad Apvaizda jau užsiėmė tavimi, tu jai rūpi, tu esi jau jos globojamas. Taigi, padėkok jai ir pirmyn.
Ir toliau Darjušas nevalgo mėsos, vaikšto iškėlęs galvą, išpūtęs krūtinę, darbe jam viskas sekasi. Namie mankština stuburą, treniruojasi, garbina Kūrėją. Ar besimeldžiant dar skraidai virš lovos? – klausiu. – O kaipgi, kitaip nesigauna.
Praeina dvi savaitės ir vėl kraujo pridavimas. Kreatininas 390. Puiku. Darjušai, mums sekasi ir aš ramus, galiu išeiti atostogų. O savo mamai pasakyk, kad gal ir nebereikės operacijos. Tegu vargšė nurimsta, atsigauna. O tu toliau treniruokis ir garbink Kūrėją. Ir dėkok Jam.
Grįžtu po dviejų savaičių į darbą, o Darjušas – juodas. Tik ką patikrino kraują. Kreatininas pašoko iki 480. Va čia tai naujiena. Man net karšta pasidarė. Einam Darjušai, prisėsim, viską iš eilės papasakosi. Pasirodo, tik man išėjus atostogų, Darjušas sunegalavo, pakilo šiek tiek temperatūra. Na, ir kaip gydeisi? – klausiu. – Kaip ir visi, tiesiai į ambulatoriją. O ten viskas konvejeriu – pažiūrėjo gerklę, pastukseno plaučius, receptas antibiotikams ir savaitei nedarbingumo pažymėjimas. – Na, na, ar suvartojai antibiotikus? – jau ne klausiu, bet šaukiu. – Žinoma. – Och tu Darjušai, Darjušai. Užsikroviau bėdą ant savo galvos. Nepagalvojau, kad tu vidurį vasaros sunegaluosi, neįspėjau tavęs. Ir kokia „gydytoja“ tave, sergantį inkstų liga, prišėrė antibiotikais, klausiu. Kas ji per specialistė? – Pasirodo, kad tai eilinė kaimo felčerė (ir iš kur geriems specialistams rastis rajono užkampyje). Aplinkiniai gyventojai juokauja, sako Darjušas, kad anksčiau ji dirbusi kolūkio fermoje. – Tai va, Darjušai, patys juokiatės iš jos ir vis tiek jos klausote. Čia gi tas pats kaip su bažnyčia. Žinote, kad išpažintis, Komunija, kunigo tupinėjimai apie altorių su visokiom ostijom, monstrancijom ir krapylom yra kvailystė, bet vis tiek į bažnyčią einate, valandą praspoksote į nuvalkiotą spektakliuką ir „laimingi“ (susitikę su Dievu) einate namo. Kaip avinų banda.
Bet grįžkime prie tavo bėdos. Ar žinai kas tai yra antibiotikas? Darjušas nežino. Aiškinu. „Anti“ reiškia – prieš. „Bio“ – reiškia gyvybę. Taigi, antibiotikas – tai cheminis preparatas, nukreiptas prieš gyvybę. Kraupiai skamba, ar ne? Darjušui baisu. Ir šią bjaurastį tu prarijai ir savo vos vos atsigavusius inkstus, savo geriausius draugus, pagalbininkus, atakavai šiuo nuodu. Darjušai, Darjušai, tu išdavei savo inkstus, pasmerkei juos kančiai ir jie po tokios atakos susigūžė, susitraukė, palūžo ir nustojo tarnauti tau. Iš čia ir 480. Darjušai, ir iš kur tavo tokia neapykanta jiems? Ką jie blogo tau padarė? O gal turi dėžę atsarginių inkstų, pasidėjęs kažkur komodoje? – klausiu. Darjušas tyli, atsarginių inkstų dėžėje neturi ir komodoje jų neslepia.
Nu ką, Darjušai, vienas mėnuo nuėjo niekais, tu jį prašvilpei. Teks vėl viską pradėti iš pradžių. Liko mėnuo. Taigi, pirmyn!
Vėl Darjušas treniruojasi, garbina Kūrėją, sklando virš lovos. O aš jį kasdien tikrinu, aiškinu, taisau klaidas, įvedu vieną kitą papildomą pratimą. Po dviejų savaičių Darjušas tikrina kraują ir vėl šypsena iki ausų – kreatinino tik 370. Darjušas tikina mane, kad antibiotikų nebevartos iki gyvenimo pabaigos. Puiku, Darjušai. Pirmyn.
Vėl kimbam į darbą. Artėja operacijos diena. Darjušas rimtėja, veidas pilkėja. Šį kartą kraują priduos Santaros ligoninėje ir gydytoja spręs kada operuoti. Atėjus kraujo pridavimo dienai, Darjušo iš ryto darbe nėra. Jis Santaros ligoninėje. Apie vienuoliktą valandą grįžta į darbą. Visi prišokam prie jo. Na kaip? Darjušas rimtas, jis pasakoja, kad kraują pridavė ir gydytoja liepė jam paskambinti po pietų, antrą valandą. Bus gautas atsakymas iš laboratorijos ir gydytoja jam paskirs dieną, kada jis su mama turės atvykti į ligoninę operacijai. O aš jaučiu, kad per paskutines dvi savaites kreatininas bus dar sumažėjęs ir man labai rūpi, kaip reaguos į tai gydytoja.
Antrą valandą Darjušas skambina – gydytoja neatsiliepia. Po kelių minučių vėl skambina – neatsiliepia. Vėl skambina ir vėl neatsiliepia. Man aišku – gydytoja slapstosi. Išvažiuoju į objektą, grįžtu darbo pabaigoje. Na, ar prisiskambinai, klausiu. Darjušas sunerimęs – skambino dvidešimt tris kartus, gydytoja neatsiliepia. Darjušai, sakau, kitaip ir būti negali. Tu gydytoją pastatei į labai nepatogią padėtį. Kreatininas sparčiai mažėja, inkstai dirba pilna jėga. Gydytoja tau turėtų paskambinti ir pasakyti, kad ji suklydo, kad operacija nebereikalinga. Kažkokiu būdu tavo liga išgaravo, subliuško, sunyko. Bet tokių savaime išgijimų gyvenime nebūna. Tu gi, Darjušai, negalėtum jai paaiškinti, o ji ir neklausytų, kad kažkoks tavo darbų vadovas pamokė tave, kaip išgydyti nepagydomą ligą. O jei ir išklausytų, tai argi ji, visų pacientų gerbiama didelės ligoninės svarbaus skyriaus gydytoja, tikėtų kažkokiu vaikinuku iš Vilniaus rajono užkampio, kuris pasakotų kažkokias pasakėles apie cepelinus, stuburą, susiplojusius diskus, Kūrėją. Na nepatikės ir viskas. Be to, tavo gydytoja dar turėtų paskambinti ir tavo mamai ir atsiprašyti, kad metus laiko ją laikė įtampoje. Prisimink, Darjušai, kiek sveikatos prarado tavo mama per tuos metus, laukdama, kada jai išpjaus inkstą.
Tai va, Darjušai, gydytoja neatsiprašys, neprisipažins klydusi, nes neleis jos išdidumas. Todėl ji ir slapstosi. Taip kad palik savo gydytoją ramybėje, nebeskambink jai ir grįžk prie savo darbo. Ir visada prisimink kaip tu papuolei pas mane. Man tavęs nereikėjo, bet vis tiek atsidūrei pas mane ir prieš pat operaciją. Kaip gražiai Apvaizdos buvo sustyguota, kad tu atsidurtum vietoje ir laiku. Dėkok jai. Dėkok.
Po poros metų.
Gauna Darjušas kvietimą iš Santaros ligoninės eiliniam patikrinimui, dėl invalidumo. Jo darbingumo apribojimas turi būti pratęstas arba nuimtas. Grįžta Darjušas iš ligoninės. Darbingumo apribojimą paliko. Išlydėdama gydytoja (jau kita) jam pasakė – Na negalim mes tau nuimti darbingumo apribojimo. Matom, kad esi sveikas, bet tavo ligos istorija rodo kitką – kad tu nesveikas. Žodžiu, keliauk namo, toliau dirbk, o po dviejų metų mums vėl pasirodysi ir mes spręsim ką su tavimi daryti. – Darjušas šypsosi. Jis jau kurį laiką ieško sau žmonos ir papildomi pinigai už invalidumą jam pravers.
Tai kaip čia atsitiko, kad Darjušas, paprastas kaimo vaikinukas, nebaigęs jokių aukštųjų mokslų, su tokia menka gyvenimo patirtimi, taip noriai, ryžtingai atsigręžė į Šviesą ir galiausiai tapo laimėtoju? Prisiminiau skaitęs apie Jėzaus apsilankymą Simono Petro namuose. Pakvietė jis vieną iš Petro mažylių ir pasisodinęs vaiką tarė: „ Tikrai, tikrai aš jums sakau, jeigu tiktai jūs nepasikeisite ir netapsite panašūs į šitą vaikelį, tai jūs mažai tepažengsite dangaus karalystėje.“ (1761 02 04)
Tai va ir atsakymas. Darjušas vienas iš tų (o tokių tik menka saujelė) kuris tapo tokiu vaiku. Jis visa širdimi, visu vaiko nuoširdumu atsisuko į Kūrėją ir padarė milžinišką žingsnelį dangaus karalystėje. Bet tapęs vaiku, jis netapo vaikišku.
Sėdžiu, kažką rašau, prasidaro durys. O kokia šiandien tema? – klausia Darjušas. Prisimenu – šiandien pirmadienis. Atsakau, kad šiandien melsimės už...
Telydi jus brangieji Kūrėjo Meilė ir Ramybė, Petras
2018-08-23 16:54:21
Komentarai
Petrai , manau galima būtų susirasti ir medikus kurie slapstėsė , visai nesena istorija.Paklausk darbe Darjušo kokie tai buvo medikai .
Jeigu pakalbinsim visus , tuomet tikrai patikės.
Haris
Pasiuntinys
2018-08-29 22:35:35
Mielas Hari, pacituosiu iš mano aprašyto patyrimo vieną vietą – ...argi tikėtų kažkokiu vaikinuku iš Vilniaus rajono užkampio, kuris pasakotų kažkokias pasakėles apie cepelinus, stuburą, susiplojusius diskus, Kūrėją. Na nepatikės ir viskas...
Tai argi verta prasidėti su visokiomis televizijomis ir dienraščiais. Žinoma, kad neverta tuščiai švaistyti laiko, nes ne visi taip ištroškę šviesos kaip tu.
Telydi tave ramybė, Petras
PetrasK
2018-08-29 15:37:31
Petrai , ar negaletumėm pakalbėti su Darjušu ir jo seserim , galbūt sutiktu pakalbėti su žurnalistais . Galima būtų parašyti šią gražią įstoriją dienraštyje.
Haris
Pasiuntinys
2018-08-28 20:01:42
Mielas Hari, man malonu, kad tu taip įvertinai mano patyrimus. Ačiū tau.
Su Darjušu aš nebendrauti negaliu, nes jis yra mano pavaldinys, o antra, ir svarbiausia, mes abu esame Gyvajame Kelyje ir tai mus vienija. Man džiugu kada matau ir toliau Darjušo norą gauti kuo daugiau Šviesos ir ja dalintis su kitais. Jis jau turi draugę ir džiaugiasi, kad ji taip pat linkusi į Šviesą, į Kūrėją-Meilės Šaltinį ir Centrą.
PetrasK
2018-08-28 15:50:46
Labas Petrai , šita istorija labai graži, verta televizijos laidos arba mažiausiai straipsnio dienraštyje .
Kiek suprantu jus dabar su Darjušu labai artimi, kartu išgyvenę tokius išgyvenimus .
Ar jus dar vis toliau bendraujate su Darjušu ir jo seserim ?
Haris
Pasiuntinys
2018-08-27 18:17:31
Brangus Petrai, ačiū už tokius šviesius ir prasmingus patyrimus, kuriais pasidalinai su mumis visais, visų šviesos labui. Skaičiau ir mąsčiau, koks tavo nuoširdus ir nuolat tvirtėjantis atsidavimas Kūrėjo vedimui tavyje, kad nuoširdžiai panorai padėti sergančiam vaikinui Darjušui. O dar svarbiausia tai, kad parodei jam gailestingumą ir meilę, kadangi pats buvai kažkada susidūręs su tokia pat liga, tave labai kankinusia, todėl tik savuoju patyrimu ir galėjai padėti kitam taip pat išsilaisvinti iš panašių fizinio kūno negalavimų. Tu labai išsamiai ir nuosekliai aprašei visus įvykius, visas detales ir visą informaciją, susijusią su šia problema, o tai man atskleidžia daug apie tave – asmenybę, apie tavo charakterį, apie tavo gyvojo įtikėjimo tvirtumą ir pasitikėjimą Kūrėju ir savimi. O Kūrėjas apie tai puikiai žinodamas ir suteikė per Apvaizdą tau šitokį iššūkį pagal tavo tuometinius subrandintus pečius, nes žinojo, kas tavoji dvasinė dirva jau supurenta ir štai kokius nuostabius dvasinius vaisius ji duos, jau duoda. Duoda tau su meile ir nuoširdumu dalinantis savo patyrimais su Darjušu, su mumis. O juk buvo visokių akimirkų tavo gyvenime, ir labai skausmingų, bet įveikęs jas tapai daug tvirtesnis, pasitikintis, ir pajėgus kitam padėti, nurodydamas ir patardamas štai tokius praktinius pratimus atlikti kartu su Kūrėju. O juk svarbiausia – Kūrėjo atradimas savyje. Tačiau Kūrėjas yra Visumos Šaltinis, todėl visada reikia žvelgti giliau į viską, net ir į savo fizinį organizmą, visas funkcijas apimti į visumą. Todėl svarbus yra Kūrėjo – Rojaus Trejybės-AŠ ESU atradimas savyje, bet lygiai taip svarbu ir išmintinga fizinio kūno priežiūra – mankšta, sveika ir lengva vegetarinė, augalinė mityba. Kas iš to, jeigu kasdien bendraujame su Kūrėju, o savo fizinį kūną apleidžiame – nesimankštiname, valgome bet kokį netinkamą maistą, gausiai ir netinkamai, netinkamu vėlyvu paros laiku, piktnaudžiaujame dar kitokiais teršalais – svaigalais, limonadais, ir panašiai. Kaip tuomet galime būti sveiki, gyvybingi? Kūrėjas nesuteikia pasveikimo nuo bet kokio negalavimo, ligos, tiesiog savaime stebuklingu būdu be mūsų pastangų ir noro stengtis. Jis iš tiesų jau mums yra suteikęs viską, ir tas VISKAS ko mums reikia yra mumyse. Mumyse yra Jo Gyvoji Dalelė – Minties Derintojas, ir jis toks pat amžinas ir tobulas kaip ir pats Kūrėjas, nes tai ir yra Kūrėjo buvimas mumyse.
O dar svarbu ir mūsų mąstymo švara. Kūrėjas – Rojaus Trejybė-AŠ ESU švarina, šviesina mūsų mąstymą, mūsų sąmonę ir pasąmonę, savo gyvosios energijos aukščiausio dažnio šviesos kupinų energinių virpesių dėka, bet jeigu mes kasdien numodami į Jo pagalbą užteršiame savo mąstymą visokia tamsia ir nereikalinga informacija, pliurpalais, tamsiomis, piktomis, pavydo, godumo ir baimės kupinomis mintimis, ir nesistengiame sau padėti taip, kaip mus ragina iš vidaus Kūrėjas – gyvas bendravimas su Juo, šviesos šaltinių – Jėzaus Kristaus apreiškimo KALBU JUMS VĖL, Urantijos Knygos, Rojaus Trejybės apreiškimų AKIMIRKOS AMŽINYBĖ, GYVOJI TYLA, Algimanto MOKYMŲ – kasdienės studijos, tai kaip tuomet mūsų mąstymas bus šviesus savaime? Savaime nieko nevyksta, viskas turi prasmę. O mūsų šviesėjimas yra svarbus ne tik mūsų pačių labui, bet ir visumos labui – mūsų žemiškosios šeimos, mus supančios aplinkos, ateities kartų, visos Urantijos planetos, visos Satanijos Vietinės Sistemos, visos Nebadono Vietinės Visatos, visos Orvontono Supervisatos, visos kūrinijos labui.
Man dar atėjo tokia mintis, kad štai tokia suteikta pagalba Petras tam jaunam vaikinui Darjušui realiai praktiškai pademonstravo Kūrėjo savybes – gailestingumą, meilę, nuoširdumą, tvirtumą, drąsą, gyvąjį įtikėjimą, išmintį, įžvalgą, paskatino jį į viską žvelgti giliau, plačiau. Pademonstravo jo gilesniam susimąstymui. Juk iki tol joks žmogus, aš manau, nesuteikė tokios visapusiškos pagalbos, kokią suteikė Petras. Ir tai nėra vien pagalba įveikiant ligą-negalavimą, tai kartu tėviška pagalba kaip mylinčiam sūnui, gyvos meilės kupina pagalba savo dvasios broliui, tik jaunesniam savo fiziniu amžiumi. Ir šitas iššūkis pareikalavo iš Petro daug tvirtumo, gyvojo įtikėjimo, o buvo nerimo ir abejonių akimirkų, tačiau tvirtas žengimas į priekį kartu su Kūrėju, o dar vedant už rankos savo dvasios brolį ta pačia kryptimi – į Kūrėją, davė puikius rezultatus. Vaikino fizinis kūnas tapo sveikas. O argi gali būti kitaip?
Ogi susimąstykime mes kiekvienas, koks mūsų požiūris į mus pačius, kiek tvirtas ir gyvybingas mūsų asmeninis gyvasis įtikėjimas? Kiek mes patys pasiduodame įvairioms pagundoms teršdami savo fizinį kūną ir numojame atsainiai į tai ranka, kol nesuriečia skausmas? Kiek mes nuolat švariname ir šviesiname savo mąstymą nuolatos bendraudami ir bendradarbiaudami kartu su Kūrėju – Rojaus Trejybe-AŠ ESU?
Aš nuolat susimąstau, kaip dar galėčiau labiau gilinti savo gyvąjį įtikėjimą, kad jis taptų gilesnis, kaip galiu dar daugiau patirti Kūrėjo gyvos meilės, šviesos, pasitikėjimo, orumo, nuoširdumo, ramybės, tvirtumo, drąsos, ryžto, kad dar labiau prisidėčiau prie aplinkos šviesinimo, prie Rojaus Trejybės-AŠ ESU Gyvosios Šventovės stiprinimo, įnešdama savąjį šviesos indėlį, savo pačios ir visumos gerovės labui. Ir kuomet su tokiomis mintimis kreipiuosi į Rojaus Trejybę-AŠ ESU, visada gaunu atsakymą, gaunu sustiprinimą ar šviesia mintimi, ar gyvu mokymu, kuris pataiso, praplečia mano tuometines mintis, kad žvelgčiau dar plačiau, giliau, nei iki tol. Pagalba visada suteikia jos nuoširdžiai ieškantiems. Juk mumyse tokia GALIA – KŪRĖJAS – GALIOS ŠALTINIS!
Bendraukime su JUO, bendraukime ir patirsime, atrasime, kokie mes esame iš tikrųjų – asmenybės, kiekviena unikali savo talentais ir gabumais, kad suspindėtume šviesa visumai, savojoje tuometinėje aplinkoje.
Su Kūrėjo meile,
Jurgita
2018-08-25 18:09:42
Mielas Petrai, kada skaičiau tavo patyrimą, tai jį perskaičiau neįprastai greitai, nes tavo parašytos mintis po minties, taip sklandžiai tiesiog gerte gerėsi, o ir buvo labai įdomu kaip gi seksis tam vaikinukui, Darjušui, kuris taip pasitikėjo tavimi – o tai juk daug pasako ir apie tave, kaip asmenybę.
Toli gražu ne kiekvienas sugebėtų prisiimti tokį sudėtingą iššūkį – padėti sunkiai sergančiajam – padėti jam atrasti savyje Kūrėją – padėti Tikėti – ir tai tau leido padaryti ir tavoji asmeninė sukaupta patirtis drauge su atrastu savyje Kūrėju – Rojaus Trejybe-AŠ ESU bei įgytos žinios, su kuriomis dabar susipažįstame ir mes, skaitantieji.
Nuostabu, kad tu pasidalini su mumis savo patyrimais. O juk taip stiprėji tu pats, stiprėji, nes nesi abejingas kitų žmonių gerovei nuoširdžiai atverdamas save. Ačiū tau.
Telydi jus, mylimieji, Kūrėjo Ramybė, Vita
vvita
2018-08-24 01:18:16
Mielas Petrai, smagus tavo pasakojimas, bet koks įtemptas tavo aprašyto patyrimo laikotarpis, kada tu nori padėti kitam, kuris atsidūrė bevek beviltiškoje padėtyje, ir kokia tavojo įtikėjimo ir pasitikėjimo gelmė, kuri ir leido tau pasiūlyti Darjušui pasiryžti tokiam žingsniui, kokiam labai retas pasiryžta, ypač tokiomis aplinkybėmis, nes neturi nei pasitikėjimo savimi, nei gydytojais, tad puola į neviltį ir nesuvokia, ką daryti. Tad ir tau buvo Rojaus Trejybės-AŠ ESU naujas iššūkis pagal tavo pasitikėjimo būseną. Skaitai, ir atrodo, kaip viskas paprasta ir sklandu, tik imk ir gydyk visus be išimties, tačiau kiek buvo tos vidinės įtampos, kada žinai, kad ne tu pats, bet kitas turi atlikti tą kasdienį darbą, kurio niekada nebuvo atlikęs, ir dar tokioje sunkioje padėtyje, kada ir taip įtampa dirgina nervus - juk tai ne kokį šiaip darbą būtina atlikti, bet tokį, kuris susijęs su būsimu rezultatu - inksto operacija-transplantacija. Ir rizika tokia didžiulė, kad vidinė įtampa neišvengiama, nors teoriškai ir gerai žinai, jog su Kūrėju - Rojaus Trejybe-AŠ ESU - įmanoma viskas, bet kada vyksta pats procesas, jis užima kiekvieną akimirką abejonėmis, apmąstymais, kaip ten sekasi Darjušui šiandien, ar nuoširdžiai jis dirba tikėdamas Kūrėju, visada būna viduje labai skausminga, kada esi susietas su kita asmenybe, o jai iškyla krizinės situacijos, tad negali būti ramus savo viduje, kad ir kiek bendrautum su Kūrėju nusiraminimui.
Džiaugiuosi tavo patyrimu, įtikėjimu, pasitikėjimu, ir Meile.
Ačiū, kad pasidalinai tokiu savo patyrimu.
Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.
Algimantas
2018-08-23 19:58:16
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]