Forumas: temos peržiūra
Kodėl Tėvui svarbu ne pats geras darbas, bet šito gero darbo motyvas?
Kodėl Tėvui svarbu ne pats geras darbas, bet šito gero darbo motyvas? Kodėl motyvas nusveria patį gerą darbą? Kodėl vien tik gero darbo neužtenka?
Algimantas
2005-07-28 18:08:54
Komentarai
Respect aidui :)Aš norėčiau paliesti vieną žmogišką aspektą - žmogaus silpnumą ir ribotumą. Jei žmogaus protas yra nesuluošintas, o nuostatos teisingos, tai tokio žmogaus geri motyvai bendrai paėmus VISADA nusveria blogus. Atvirkščiai gali būti tik tada, jei žmogus sąmoningai yra apsisprendęs už blogį. Bet ar taip yra su darbais? Deja, geri darbai NE VISADA nusveria blogus. Kažkodėl dažnai atsitinka taip, kad, nepaisant gerų norų, rezultatas gaunasi prastas. Tada visi būna nepatenkinti. "Norėjom kaip geriau, o išėjo kaip visada" - kas negirdėjo šito teisingo priežodžio?
Jei imtume giliau analizuoti pačių motyvų niuansus, pastebėtume, kad jie irgi nėra vienalyčiai. Kartais mes vienam ar kitam veiksmui turim net kelis motyvus, iš kurių vieni būna geri, kiti - neutralūs, dar kiti - blogi ar egoistiniai... O kartais mes veikiame tiesiog spontaniškai, be aiškiai suformuluotų motyvų... Bet esmė yra pats veiksmas. Jei padarome gerą darbą, jis mums (ir kitiems) teikia džiaugsmą, jei norėjome, bet dėl kokių nors priežasčių nepadarėme - jaučiame nepasitenkinimą ir kartėlį, jei vietoj gero darbo išeina blogas - tas nepasitenkinimas esti dar didesnis. Bandyti atsirinkti motyvų niuansus, kodėl išėjo taip ar kitaip - tai mosuoti kumščiais po muštynių, nors retkarčiais kažkam ir pavyksta pasimokyti iš praeities klaidų. Šitas, dažnai pilnas liūdesio, depresijų ir pykčio pasaulis yra pilnut pilnutėlis pripildytas gerų motyvų (aišku, tie geri motyvai sumaišyti ir su abejotinais motyvais). Deja, gerų darbų jame yra žymiai mažiau. Užtat neišsipildžiusių gražių ir kilnių svajonių - per akis.
Ir šitam kontekste labiausiai reikia, kad tos svajonės virstų realybe - t.y. reikia konkrečių gerų DARBŲ. O tam reikia ir valios, ir vidinės kovos, susitelkimo, išminties, mokslo, veiklios meilės ir t.t. Deja, Algimantas moko kitaip.
Jonas
2006-10-26 18:31:35
Mano mylimas sielos broli, tu neskubėk su išvadomis, o pamėgink įsigilinti į mano mintis.
O dabar padėsiu tau, ir kitiems, jas suvokti daug giliau, nes tau jų suvokti nepavyko.
Štai tie trys tavo paimti sakiniai: "Motyvą žino tik tas, kuris veiksmą atlieka, ir Dievas, esantis jo viduje. Dėl to tik tas žmogus gali ir vertinti savo veiksmą. Ir tai dar ne iki galo teisingai, nes tik Tėvas gali suvokti visus motyvų niuansus..."
Dievas yra visuminis, Jis yra ir makrokosmose ir mikrokosmose. Nėra tos vietos, kur Jo nebūtų. Tuo tarpu mūsų prote gyvena Jo dvasia, Minties Derintojas, kuris žino mūsų protą ne tik tai, ką jis galvoja šiandien, bet net ir tai, kuo jis užbaigs savo gyvenimą šitame pasaulyje. Tačiau Tėvas nepažeidžia savo paties padovanotos laisvos valios. Ir dėl to žmogus turi visus sprendimus priimti tik laisva valia ir vystytis palaipsniui, padedant Minties Derintojo vedimui iš vidaus.
Mano pasakymas, kad motyvą žino Dievas, gyvenantis viduje, visada yra akcentuojamas jums, kad jūs vis labiau ir labiau įsidėmetumėte, kad Tėvo dvasia gyvena JUMYSE, KAD PER JĄ TĖVAS PALAIKO TIESIOGINĮ RYŠĮ SU JUMIS, KIEKVIENU.
Aš tą jums kartoju, kad žinotumėte, kiek arti yra Tėvas, net jūsų viduje, nes, kad Dievas yra visažinis ir visagalis, ir yra visur, žino daugelis, tačiau kad pats Tėvas gyvena per savo dvasią kiekviename, žino labai nedaugelis net ir visame pasaulyje. Kažką yra kažkas girdėjęs, bet taip ir nesuvokia,o kaig gi yra iš tiesų.
Taip, kad Dievas Tėvas ir Jo dvasia yra VIENAS IR TAS PATS DIEVAS IR ŽINO VISKĄ, TIK JO DVASIA, MINTIES DERINTOJAS, PAPILDOMAI DAR REALIAI GYVENA MIRTINGOJO PROTE.
Tam, kad būtų lengviau suvokti, įsivaizduokite didžiulį baseiną ir mažiuką akvariumą, kurie tarpusavyje yra sujungti ir visą laiką vanduo yra intensyviai maišomas, kad jo kokybė yra identiška ir baseine ir akvariume. Tada ir Tėvas ir Jo dvasia, gyvenanti žmogaus prote, savo kokybe yra tas pats Dievas.
Mano pasakymas, kad motyvą žino tik tas, kuris veiksmą atlieka, ir Dievas, esantis jo viduje, būtent ir parodo, kad Dievas žino tikrąjį motyvą, o ne tai, kad jis "vėl ne prie ko", tarsi nieko nežinotų. Čia tu jau pats susipainiojai. Tačiau žodelis "tik" yra pavartotas tam, kad kitas žmogus nemėgintų vertinti to veiksmą atliekančio žmogaus motyvus, nes jų kitas žmogus nežino, ir dėl to, kad kitas žmogus nemėgintų to žmogaus TEISTI, NES JIS NEŽINO MOTYVŲ. Ir tą taikau jums, kurie taip skubate kaltinti ir teisti kitus KASDIEN, JŲ ELGESIO MOTYVŲ VISIŠKAI NEŽINODAMI. Dėl to, tuos motyvus žino tik tas veiksmo atlikėjas, bet ne jūs. Ir taip su kiekvienu.
Ir trečiasis sakinys, jeigu tu būtum nesiskubinęs su išvadomis, o paanalizavęs šitų trijų sakinių ryšį, tada būtum pastebėjęs, kad kaip tik Dievas ir yra "prie ko", kada vertinami motyvai, nes Tėvas iš vidaus, per savo dvasią, žmogų pažįsta daug geriau negu žmogus pažįsta pats save. Dėl to žmogus net ir vertindamas savo motyvus, gali padaryti klaidą, tuo tarpu Tėvas - niekada, nes Jo dvasia, Minties Derintojas, dar iki apsigyvenimo mirtingojo prote, atlieka su to mirtingojo proto modeliu viso jo žmogiškojo gyvenimo analizę, įskaitant ir visus motyvus, kurie dar tik bus kada tas vaikas, kurio prote, maždaug nuo šešerių metų amžiaus, apsigyvens Minties Derintojas, užaugs, pasens ir visą laiką priiminės laisva valia sprendimus ir atliks veiksmus.
Dėl to, VIEN TIK Tėvas žino tikruosius bet kokio darbo ar veiksmo motyvų niuansus, kurių iki galo gali nesuvokti mirtingasis. Tačiau net ir tokiu atveju, veiksmo atlikėjas žino tų veiksmų motyvus nepalygianmai geriau negu bet koks kitas žmogus, stebintis tuos veiksmus iš šalies. Kartais motyvus gali padiktuoti žmogaus pasąmnė, ir žmogus negalės paaiškinti iki galo tų motyvų, o Minties Derintojas juos žino puikiausiai,ir gali tam žmogui paaiškinti, kodėl sakykim jis šoko gelbėti nelaimės ištiktą žmogų, kada sekundės galėjo nulemti išgelbės kitam žmogui gyvybę ar ne. Tuo tarpu Minties Derintojui ir žmogaus pasąmonėje glūdintys motyvai yra aiškiai ir labai ryškiai suvokiami ir suprantami.
Ateityje, kada dėl ko nors kyla tau neaiškumų, geriau parašyk ir paklausk, ko nesupratai, arba galbūt klaidingai supratai, o nelėk su kategoriškomis išvadomis.
Kantrybė yra vienas iš žmogaus charekterio vystymo aspektų. Ir labai vertingas.
Telydi tave ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
Algimantas
2006-10-26 18:37:47
Motyvas yra bet kokio, net ir paties menkiausio darbo, net ir sąmonės iki galo nesuvoktas - tai tas impulsas, kuris skatina atlikti kokį nors veiksmą, įskaitant ir minties išmąstymą.
Dėl to tai yra neatskiriama žmogaus gyvenimo dalis. Dėl to negalima graduoti kaip matematinės lygties. Motyvą žino tik tas, kuris veiksmą atlieka, ir Dievas, esantis jo viduje. Dėl to tik tas žmogus gali ir vertinti savo veiksmą. Ir tai dar ne iki galo teisingai, nes tik Tėvas gali suvokti visus motyvų niuansus.
O kad jūs galėtumėte geriau suvokti SAVO veiksmų motyvus, tuirite atsiverti Tėvui savo pačių viduje ir tik tada siela gali pajausti vidinį malonų pojūtį dėl atlikto veiksmo ar priešingai, sunkumą ir kažkokį nepaaiškinamą sunkumą. Pirmuoju atveju, protui galėjo ir nepatikti atliktas veiksmas, bet jo motyvas buvo kilnus, dieviškas, ir siela sureagavo į šito motyvo virpesius, nes jie buvo iš Tėvo dvasios, Minties Derintojo. Antru atveju, tai buvo savanaudiškas proto sprendimas,nors jis absoliučiai daugumai atrodo protingas sprendimas. Protingas, nereiškia teisingas Tėvo požiūriu, tuo tarpu teisingas Tėvo požiūriu sprendimas VISADA YRA IŠMINTINGAS IR TUO PAČIU PROTINGAS VISUMOS ATŽVILGIU, NORS JĮ SUPRAST IR TEISINGAI ĮVERTINNS TIK TĖVUI ATSIVĖRUSIOS SIELOS.
Geras motyvas visada sukuria gerą darbą, blogas motyvas sukuria visada blogą darbą VISUMOS prasme, nors kokio nors individo atžvilgiu gali būti tai ir geras darbas. Tačiau tam darančiajam jis yra savanaudiškas ir neugdantis jo sielos, kurią ugdo tik GERI MOTYVAI.
Jeigu kas nors mokosi, turėdami motyvą gauti gerą darbą ir gerai gyventi, tai yra savanaudiški motyvai ir mokymasis yra savanaudiškas. Dėl to ir tos sielos neugdantis ir ją varginantis monotoniškas procesas. Jeigu mokymasis yra dėl to, kad įgyti žinių ir jas panaudoti visuomenės labui, tas motyvas yra geras ir kilnus, ir mokymosi rezultatai bus geresni, ir tas žmogus gaus geresnes galimybes tas žinias priutaikyti ir tikrai gaus daug didesnį materialų atlygį, kuriuo jis taip pat pasidalins šviesos labui.
Šiandien yra tik vienetai, kurie siekia žinių visumos labui, dėl to ir visa mokymosi sistema visame pasaulyje yra pasenusi ir neveiksminga. Ir viską nulemia MOTYVAI.
Algimantas
2006-10-25 21:37:58
[dėl 10-24 21:48 kom] Šitą ištrauką/pamokymą nebeprisimenu gerai kur, galūt per pamokslą bažnyčioje ar kur girdėjau, bet butent tas pamokslas, ir kuris iš jų teisingas labai istrigo ir atsimenu, ir poto dar masčiau pats kodėl taip o ne kitaip. Pacituosiu pagal save: "Tėvas turėjo du sūnus. Vienam liepė padaryti darbą, tai jis nenorėjo ir atsisakė, bet vėliau padarė darbą. Kitam tėvas liepė padaryti darbą, tai jis sutiko iškart, bet veliau nepadarė darbo. Geresnis sūnus buvo antras."
Kaip Jonas citavo iš Mt21:30 tai klausimas buvo "kuris ĮVYKDĖ tėvo valią, bet ne kuris sūnus geresnis" ir dar atsakymą davė "Jie, o ne koks Jėzus". Taip, aš sutinku kad "valios įvykdymas" yra kaip darbo padarymas, ir tai labai akivaizdu iš tavo citatos. Bet jeigu klausimas butų kuris sūnus geresnis, tai tas kuris paklauso tėvo iškarto, tas kuris širdimi pasiruošęs ir nori jo valią vykdyti. Pirmasis sūnus šiuo atveju - neklauso tėvo, ir tik vėliau nežinia dėl kokiu priezasciu padaro darba, panašu kad iš kitokiu užmačių galbūt - iš neturėjimo ka veikti, arba iš to kad nusileido tėvo valiai. Antrasis sūnus - mylintis ir pasitikintis tėvu, jis iš karto sutiko atlikti darbą, jis kiekvienu momentu pasiruošęs vykdyti tėvo valią, bet kai reikėjo daryti darbą, jis pasirodė per sunkus ar dar dėl kitų priežasčių jis jo nepadarė, nors ir norėjo.
Nuosekliai yra mintis -> žodis -> veiksmas. ir manau kaip sakoma kad net mintimis nusidėti yra tas pats kas ir veiksmu, taip ir čia mintys yra lygiareikšmės darbams, ir net svarbesnės, savo pirmumu. Jos atspindi tikrąją būsena to žmogaus.
Ir sakau aš, kad ta citatą iki tos vietos kur pasakoma kuris geresnis ar kuris ivykdė, galima labai įvairiai interpretuoti. Jei del "valios įvykdymo" tavo išvados teisingos, jei dėl "nuoširdumo, pasitikėjimo ir tikėjimo savo tėvu, ir noro vykdyti tėvo valia" tai mano interpretacija irgi teisinga. Mes matome kad va ka: 1) ka tie sunūs pasakė tėvui pradžioje (padarys/nepadarys) ir 2) ka gi jie visgi padarė (atliko/neatliko); ir mes nežinome nei kodėl jie sutiko nei kodėl nesitiko, kodėl visgi atliko, o kodėl visgi neatliko. Dėl to čia gali būti daug variantu. Ir būtent šitie daug variantų egzistuoja todėl, kad mes nežinome ka jie galvojo, kokie buvo jų motyvai. Iš esmės darbas/elgesys - tai yra tas kurį mato kiti žmonės. O motyvas - tai tas kuri supranta tik tas kuris ta darba darė.
Ir beto, jeigu Jėzus tiesiai šviesiai neatsakė kuris sūnus. O pradėjo kalbėti apie muitininkus ir ištvirkėles (tuos žmones kurie savo darbais visuomenei atrodo kaip darantys blogus darbus (nevykdantys dievo valios atrodo) ) - bet tie žmonės viduje galbūt yra geraširdžiai ir kaip kitoje citatoje muitininkas mušėsi i krutinę ( pažadas tėvui ) taip Jėzus ant jų sako kad šitie darbo nedarantys, bet žadantis širdimi tėvui nuoširdžiai - Jie greičiau pateks į Dievo karalystę.
Vaidas
2006-10-25 12:42:20
Siūlau panagrinėti paprastą schemelę.
Gerų/blogų motyvų/darbų santykių įmanomi variantai:
a) geras motyvas + geras darbas;
b) geras motyvas + blogas darbas;
c) blogas motyvas + geras darbas;
d) blogas motyvas + blogas darbas.
Pabandome surikiuoti šituos variantus nuo geriausio iki blogiausio.
Pagal mano suvokimą eilutė atrodytų šitaip:
a, c, b, d.
Pagal poną Algimantą:
a, b, c, d.
Nesunku pastebėti, kad (a) ir (d)(kraštutinumų) variantų padėtis mano ir p.Algimanto rikiuotėse sutampa. Skirtumas yra tarp (b) ir (c) padėčių. Dabar pažiūrėkime kas iš to seka.
Variantų (b) ir (c) pavyzdžiai:
b)geras motyvas + blogas darbas.
Pvz
Seimas priima įstatymą, siekiant pagerinti pensininkų padėtį (geras motyvas), bet pensininkų padėtis tik pablogėjo (blogas Seimo darbas)
...
c)blogas motyvas + geras darbas
Pvz
Seimas priima įstatymą, kurio pagalba tikisi pakenkti opozicijai (blogas motyvas), tačiau netikėtai įstatymas teigiamai prisideda prie šalies ekonominio augimo (geras darbas).
...
Nejaugi variantas (b) p.Algimantui tikrai atrodo geresnis už (c)?
...
P.S.
Galbūt aš padariau loginių klaidų? Būčiau dėkingas už pataisymus.
Aidas
2006-10-25 10:33:37
Dar dėl darbų ir jų motyvų. Skaitant Algimanto rašinius, vis akis užkliūna už minčių apie ateitį, kokie didingi darbai, tobulumas, sąmoningumas ir t.t. mūsų laukia ateityje, einant Algimanto pasirinktu ir siūlomu keliu.
Aš norėčiau pasakyti, kad pakankamai darbų, gal ne visi jie didingi ir malonūs, mūsų laukia ŠIANDIEN. Užuot projektavęsi į kažkokią neapibrėžtą ateitį, susitelkdami į motyvus, geriau imkimės realių gerų darbų jau dabar. Mažiau galvokit apie apie ateitį, bet daugiau žiūrėkit į šią dieną. Mažiau kreipkit dėmesio į tuščias filosofijas ar norus būti kuo panašesniais į Dievą, verčiau ką nors naudingo nuveikite jau šiandien, nesvarbu koks bus motyvas. Kitaip jūsų didingi motyvai ir liks tik motyvais. Pagrindinis kuklus motyvas - kad diena nepraeitų veltui. To užtenka. Nebūtina būti itin dvasingu ar panašiu į Dievą, kad tai suprastum. Geros dienos!
Jonas
2006-10-25 10:30:01
Na tai pacituosiu dabar tiksliai iš Mt21:30
.
28 „Kaip jūs manote? Vienas žmogus turėjo du sūnus. Kartą jis kreipėsi į pirmąjį, sakydamas: 'Vaike, eik ir padirbėk šiandien vynuogyne'. 29 Šis atsakė: 'Nenoriu', bet vėliau apsigalvojo ir nuėjo dirbti. 30 Paskui tėvas kreipėsi į antrąjį sūnų tais pačiais žodžiais. Šis jam atsakė: 'Einu, viešpatie', bet nenuėjo.[i7] 31 Katras iš jų įvykdė tėvo valią?“ Jie atsakė: „Pirmasis“. Tuomet Jėzus tarė jiems: „Iš tiesų sakau jums: muitininkai ir ištvirkėlės greičiau už jus pateks į Dievo karalystę. 32 Nes Jonas atėjo pas jus teisybės keliu,[i8] bet jūs netikėjote juo. O muitininkai ir ištvirkėlės tikėjo. Bet jūs, nors tai matėte, nė vėliau neapsigalvojote ir netikėjote juo“.
.
Na gal tu, Vaidai, nesupratai, bet tėvo valią iš tikrųjų įvykdė pirmasis sūnus, kuris, kaip muitininkai ir ištvirkėlės, prisivertė=atsivertė, įvykdė tėvo valią, atliko darbą. O tas kitas, kaip fariziejus, tai tik žodžiais šnekėjo, o realiai nieko neįvykdė.
Taigi, kaip ir bet kuriame normaliame darbe, taip ir vykdant visus gerus darbus - svarbiausia yra pasiektas rezultatas, o ne tuščios šnekos ar gražūs motyvai.
Jonas
2006-10-24 21:48:17
Jonai <<Aš norėčiau priminti vieną evangelijos epizodą apie du sūnus (cituoju iš atminties), kai abu buvo tėvo paprašyti padirbėti vynuogyne berods. Vienas atsikalbinėjo, bambėjo, bet nuėjo dirbti. Kitas pasakė "gerai, tėve, einu", bet nenuėjo. Ir išteisintas buvo tas pirmasis.>>
Aš kaip tik šita epizoda atsimenu, ir kaiptik atsimenu kaip tame epizode būtent ANTRASIS buvo geresnis sūnus.(!) :)
Ir tai pagrindžia kad žmogaus vidus, ar nuostatos svarbiau už darba.
Vaidas
2006-10-24 20:31:54
Koks būtų pasaulis, jei jame būtų tik geri darbai?
Koks būtų pasaulis, jei jame būtų tik geri motyvai?
Jonas
2006-10-24 18:15:05
O kodėl, ponai supriešinate gerus darbus ir jų motyvus? Geri darbai juk paprastai daromi iš gerų motyvų, o blogi - iš blogų, argi netaip? O jei yra tik motyvas, o paties gero darbo nėra, ką tai reiškia?
Tai reiškia, kad 1) arba to gero darbo nedarytojas yra silpnavalis, nevykėlis ar šiaip nesusitvarkantis, 2) arba jis remdamasis ar spekuliuodamas gerais motyvais iš tikrųjų daro arba siekia daryti pikta, arba 3) yra įrankis rankose tų, kurie juo manipuliuoja ir daro pikta.
Aš norėčiau priminti vieną evangelijos epizodą apie du sūnus (cituoju iš atminties), kai abu buvo tėvo paprašyti padirbėti vynuogyne berods. Vienas atsikalbinėjo, bambėjo, bet nuėjo dirbti. Kitas pasakė "gerai, tėve, einu", bet nenuėjo. Ir išteisintas buvo tas pirmasis.
Jonas
2006-10-24 17:58:17
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Informacija atspausdinta iš interneto svetainės www.urantija.lt.