Forumas: temos peržiūra
Urantijos knyga- tai stebuklas!
Aš atradau tai, ka ješkojau-savo BIBLIJĄ. Ačiū Algimantui už šį stebuklą.
Galina
2008-01-16 11:14:57
Komentarai
Na tikrai nesu aš toks šventas kaip gali atrodyti :) Bet nelaikykit to pamokslu, aš čia tik pasidalinti noriu truputį apie sistemas (ir paraginti kitus pasidalinti):Turbūt kiekviena sistema veikia tiek, kiek jos yra laikomasi, ir krikščioniška sistema matyt ne išimtis. Reikalą apsunkina tai, kad žmogus linkęs pažeisti bet kurią sistemą, kuri ko nors reikalauja, toks jau jis matyt yra. Kalbant apie sistemas, lengviausia žmogui būtų tokia, kuri iš žmogaus nereikalauja NIEKO, kurioje žmogus atranda save visiškai tokį, koks jis yra, kurioje gyvenant savęs nereikėtų peržengti nei kiek. Bet turint mintyje žmogaus prigimtinį nestabilumą ir įvairius polinkius (tame tarpe ir blogus), tokioje sistemoje ilgai nepagyvensi, nes tokia sistema neskatintų siekti gėrio, o toleruotų visas blogybes, ir jas tik skatintų bei augintų. Todėl praktiškai visos sistemos yra daugiau mažiau įpareigojančios, arba skatinančios įsipareigoti pačiam ar prisiimti tam tikrą atsakomybę. Paimk bet kurią religiją, valstybės valdymo sistemą ar organizaciją - visos jos siekia tam tikrų geresnių/blogesnių tos sistemos deklaruojamų vertybių ir skatina tam stengtis. Vienaip ar kitaip tai veikia, nesakau kad gerai, bet esamoj situacijoj vargu ar galėtų būti kitaip.
O štai UK ir Algimanto sistema man būtent atrodo priešinga visoms paminėtoms sistemoms. Pradžioje ji tik prievartauja "atrasti tėvą", kas iš esmės reiškia "parduoti dūšią", o po to žada palaimos/aukso kalnus be jokios atsakomybės. Kaip tai realiai veikia, mes matom iš vaisių, kai deklaruojama visuotinė meilė išvirsta į mizantropiją, nuodėmingumas/ydingumas/klaidingumas visiškai niekur nedingsta, tiesiog yra ignoruojamas, tikėjimas prarandamas, realybės jausmas išgaruoja, ir gyvenime neišvengiamai turėtų būti susiduriama su problemomis, kurių mes čia iš šono gal net nematom. Nes pagrindinė problema yra ta, kad PASIKEIČIA NE PATS ŽMOGUS, O TIK JO MATYMAS. Žmogus lieka toks kaip buvęs - ribotas, nuodėmingas, kartais kvailas, nors pats sau atrodo dieviškas. Jis niekur nenueina, nes jam niekur ir nebereikia eiti - gal jis mano kad jau atėjo, šito nežinau. Štai tokia ta spekuliatyviai vadinama "tėvo" sistema, kuri palieka žmogų tokį ir ten, kur jis ir buvo. Maža to, palieka žmogų be apsaugos.
O gyvenimo dėsniai yra negailestingi - niekas už dyką nieko neduoda. Nori duonos - dirbk, nori būti sveikas - gyvenk sveikai, nori meilės - mylėk, nori atleidimo - atleisk, nori malonės - atsiverk, ir t.t. O kaip tam atminime iš senų mokyklos laikų: "jei nori būt laimingas, tai laimę nešk kitiems, nes laimė paslaptingai sugrįžta mums patiems". Kelias nėra lengvas, nes jis NUOLAT kažko reikalauja iš žmogaus, o ne tik vieną kartą "parduoti dūšią". O žmogus, beprotiškai augindamas savo norus, tiek pat augina ir reikalavimus sau. Tai galioja tiek materialioj, tiek dvasinėj plotmėj, tik ne visi to paiso. Tai pagalvok - jei nori pasiekti dvasios tobulumą, kokį ilgą ir sunkų kelią turi nueiti? Bet žmogus nuolat neatsispiria pagundai duodamas mažiau arba nieko neduodamas gauti "nachaliavai". Užtat ir gauna tik iliuziją.
Jonas
2008-01-22 18:54:40
Tai kas yra žiauriai reikli krikščioniška sistema kokia ji bebūtų iškraipyta ar ne, ar Tėvo sistema . Ir kiek krikščioniška sistema yra Tėvo sistema.Ar Tėvo sistema , kurią ir atskleidė Jėzus savo gyvenimu ir yra toji sistema , kuria gyvena Jonas.Ar ne toji pati žiauriai reikli sistema reikalauja ir Joną apsikabinti.Ar Meilė ko nors reikalauja.Ar Tėvas , kuris ir yra Meilė reikalauja atsisakyti, susivaržyti ,nusižeminti paklusti.Net ir žemiškas tėvas jeigu jis tikrai myli nereikalauja šito iš savo vaiko.Tėvas tik myli ir kviečia meilę tai meilei atsiverti o tai reiškia Jam atsiverti patirti ir patiriant Jo meilę Jį, ir iš meilės apsikabinti su visa Jo kurinija.
rimantas ( Kaunas )
2008-01-22 17:38:30
Aš bandžiau laikytis krikščioniškos sistemos, ir galiu pasakyti, jog sistema žiauriai reikli. Tapti tos sistemos pilnaverčiu nariu reiškia radikaliai pasikeisti. Tai sunku. Praktiškai beveik neįmanoma. Todėl, aš galvoju, kad tos sistemos realių vaisių žmonija ir nemato. O tai ką mato (su USA priešaky) - žmonių bandymus išsirankioti iš sistemos lengviausiai prieinamus ir paprasčiausius dalykus, kurie, suprantama, deramai nesuveikia, nes bet kuri sistema tinkamai veikia tik išlaikant jos vientisumą.
Tarp kitko, spėju, jog neiškreiptos krikščioniškos sistemos veikimą galėtume pamatyti, pavyzdžiui, Jono asmeniniame gyvenime, jo santykyje su aplinka, žmonėmis. Žodžiu, visai tikėtina, kad atskirų pavyzdžių yra, o vat kad tai taptų visuomenine norma, ko gero nesulauksime :(
analitikas
2008-01-22 16:41:27
Matai rašiau analitikui o atsiliepė analitik tai tuomet dar ir anlitiksui palinkėčiau to paties ko linkėjau ir analitikui.
rimantas ( Kaunas )
2008-01-22 16:30:12
Jonas: "tačiau realiai krikščioniška sistema (jei neiškraipyta) veikia ir daro gyvenimą prasmingesnį ir geresnį."
O tu neiškraipytą kur nors praktiškai matei ar tik teoretizuoji? Sistemą, o ne atskirus atsitiktinius vienetus?
Ten, kur atėjo krikščionybė, ten buvo galas moralei. Dabartiniame pasaulyje pagrindinis kompozitorius ir dirigentas nuosmukio chore yra krikščioniškosios šalys su U.S.A priešakyje. Turime priverstinę galimybę dalyvauti ir stebėti taip ir nenušvitusios krikščionybės agonijoje. Negali būti tobula sistema, kurios pagrindas - egoizmas, išaukštinęs save - žmogų ir prilyginęs jį dievui. Kaip dievas - dar ne dievas.
ne rimantas
2008-01-22 16:17:00
Tavo sąlygą supratau. Ji vienintelė, daugiau nebus?
analitik
2008-01-22 16:16:34
Matai analitike kažkada kaip sako Jonas mane erzino kupranugariukas dabar gi erzina analitikas , todėl manau kai dings analitkas taip kaip dingo kupranugariukas ir atsiras tai kas yra o ne tai ko nėra tuomet ir apsikabinsiu.
rimantas ( Kaunas )
2008-01-22 16:08:32
O tu, Rimantai, imk ir apkabink Joną dabar, nelaukdamas "šviesios ateities", kai kažkas kažkada padarys tave mylinčiu. Juk ir pats sau gali padėti, nėra taip, kad viską už tave padarys Tėvas...
Gi dabar vietoj to tik ieškai kaip prisikabinti prie Jono, kuris, rodos, padarė viską, kad nebūtų prie ko prikibti. Todėl tavo pretenzijos jam: "Jonai o tu kelią siūlai.Būtent pripažinti savo ribotumą. Kaip gi pripažįstant savo ribotumą , kad tu nieko negali , kaip tokia sistema gali duoti gerus vaisius." - atleisk, paprasčiausiai juokingos. Ar pats nepripažįsti žmogaus ribotumo? Ar jau užkopiai į "dvasinės evoliucijos" viršunę?
Juk jeigu viliesi kada nors apsikabinti su dabartiniais oponentais, teks žengti pirmą žingsnį į susitaikymą. Tai gal, sakau, pabandytum dabar?
analitikas
2008-01-22 12:15:21
Jonai o tu kelią siūlai.Būtent pripažinti savo ribotumą. Kaip gi pripažįstant savo ribotumą , kad tu nieko negali , kaip tokia sistema gali duoti gerus vaisius.Ir šita tavo sistema jau siūloma tūkstančius metų.Esi niekas ir iš čia formuoti santykį su TĖVU. Tai ne Tėvo ir ne Jėzaus sistema. Būtent Jėzus ir atėjo pasakyti , kad žmogus ne niekas , žmogus yra Tėvo sūnus ,kiekvienas žmogus pabrėžiu kiekvienas yra Tėvo sūnus ar dukra.To TĖVO,kuris yra Pirmasis Šaltinis ir Centras, kuris yra viso ko pradžia, kuris yra ir Meilė ir meilės šaltinis,ir asmenybė ir Jis yra gyvas tikras ir patiriamas. Jis yra dvasia kuriančioji dvasia. Kiekvienas mirtingasis yra potenciali dvasia ir taip pat asmenybė. Tik asmenybė gali mylėti asmenybę , mylėti ir būti mylima.Ir sūnus ar dukra gali būti toks kaip Tėvas.Vadink Jonai kaip nori Pirmasis sprogimas ar dar kitaip tai yra asmuo o tu Jo sūnus.Ir Jo dalis yra ir tavyje ir kiekviename iš mūsų, kad tik tu taptum toks kaip Jis.Ta beje jau ima pripažinti ir mokslas ir didieji šių laikų mokslininkai ir kvantinės fizikos atsovai.Mokslo pirmoji priežastis ir religijos mylintis Dievas ir filosofijos visuotinė vienybė yra ta pati ir viena asmenybė o tu tos asmenybės sūnus va ir visa vertybė.Belieka įtikėti į tai į savo sūnystę su Juo.O ta padaryti tikrai nėra lengva ir šių dienų pasaulyje.Ir nėra jokių urantiečių ar ne urantiečių.Mes visi esame urantiečiai nes toks mūsų planetos pavadinimas.Ir Urantijos Knygos skaitymas ne atstoja įtikėjimo, Tėvo suradimo savyje ar gimimo iš dvasios.Ir studijuoja o kiti tik skaito ją įvairūs žmonės ir įvairaus žmogiško charakterio ir pasiketimai šitame charakteryje neįvyksta taip greit ,tas charateris netampa dievišku vos tik atsivertus Urantijos Knygą.Bet troškimas yra ir kelias parodytas įtikėjimas į Tėvo tėvystę ir tavo su juo sūnystę ir į visos kurinijos brolystę.Taigi labai galimas daiktas , kad iki fizinio kūno mirties galiu nespėti nenorėti tau kartais duoti ir į snukį, bet kažkodėl tikiu, kad mes tikrai dar čia žemėje abu apsikabinsim kaip sielos broliai ir tikrai tai įvyks ne dėl to , kad tokia etika ar moralė kad kažkas sako, kad reikia susitaikyti .Tai įvyks natūraliai dėl tos dvasinės traukos kuri ir yra mumyse tik reikia jai atsiverti.
rimantas ( Kaunas )
2008-01-22 11:29:34
Kažkada užkandžiavau absoliutą raugintu agurkėliu...
Ir nepainiojau jo su asmenybe...
Su absoliutu ar be jo, bet kartais reikia mokėti ir atsipalaiduoti. Per didelė įtampa bet kurioje srityje (taip pat ir dvasinėje) gali neigiamai įtakoti individo harmoningą adaptavimąsi aplinkoje...
analitik
2008-01-22 11:02:42
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Informacija atspausdinta iš interneto svetainės www.urantija.lt.