Forumas: temos peržiūra
Urantijos knyga- tai stebuklas!
Aš atradau tai, ka ješkojau-savo BIBLIJĄ. Ačiū Algimantui už šį stebuklą.
Galina
2008-01-16 11:14:57
Komentarai
Pirmiausia, ką noriu pasakyti, tai:Tėve, mylimiausias, brangiausias, geriausias Tėve, aš myliu Tave. Ačiū Tau, kad Tu esi ir, kad esame mes visi, tavo vaikai.
O dabar- visiems labas iš ryto ir linkiu geros dienos.
Jonas rašo, kad aš "mėgstu absoliutą". Bet tai yra ne taip. Aš ne mėgstu, bet visos kūrinijos: ir materialios, ir dvasinės, Kūrėją myliu, ir, pirmiausia, myliu kaip Tėvą. Pasakyti apie Tėvą, kad "mėgstu absoliutą", kuris, būdamas Dvasia, yra Asmuo, ir yra Asmenybė, Absoliuti Asmenybė, nuostabiai Graži Asmenybė, gali tik tas, kuris dar nepažįsta kūrinijos Pirmojo Šaltinio ir Centro. Nepažįsta, nes materialiam mirtingojo protui nesinori pripažinti To, kurio nemato materialiom akim ir negirdi materialiom ausim, bet kurį galima patirti. Patirti visuotinę, visaapimančią Tėvo meilę per savo vidaus atsivėrimą, per Jo atradimą savo viduje, užmezgant dvasinę komuniją su Juo. Ir tai yra Tiesa. O meilė, abipusė meilė, tarp Tėvo ir Jo vaikų, yra visos kūrinijos Tikrovė.
Per pažinimą į atradimą, per atradimą į meilę, per meilę į vis gilėjantį pažinimą. Per meilę Tėvui, kartu su juo, esančiu mano viduje, ir veikiančiu manyje per man padovanotą Dvasios dalelę, Minties Derintoją, ir laisva valia, gauta iš Tėvo, į meilę žmonėms,kurie yra mano sielos broliai ir sesės, būtent, Visuotinio Tėvo dėka, kurio meilės virpesiai suburia mus visus visoje kūrinijoje į didelę mylinčią šeimą.
Ir tai yra tas Tėvo pažinimo kelias, kuriuo pradėjau eiti, įgydama vis daugiau patyrimų, ir kuriuo trokštu eiti, nes noriu sugrįžti namo, pas Tėvą, visada girdint ir atsiliepiant į Jo raginimą tapti net ir tokia tobula, koks tobulas Jis Yra.
Mielas Jonai, aš ne mėgstu absoliutą, bet aš myliu Absoliutą, myliu, kaip Asmenybę.
Su meile
Violeta(Vilnius)
2008-01-22 10:48:48
Rimantai, tu nori viską labai tiesmukai pramušti, ir man regis neteisingai keli klausimus. Suprask - aš nesiūlau jokio kelio. Ir tu pats irgi - juk nesiūlai jokio kelio. Tai, ką perskaitei, nėra joks kelias. Kelias - tai ne bendros žinios, o kiekvieno individualus gyvenimas. Pasikartosiu - aš nesiūlau jokio kelio, nei žegnotis, nei klauptis, nei Algimanto maldų skaityti, nei tėvo savyje atrasti. Aš ir anksčiau nesiūliau, tik tau vis atrodo, kad nieko daugiau neveikiu, tik noriu tave įsitempti į bažnyčią. Kiekviena moterėlė bažnyčioje ir kiekvienas urantietis, nors jie būtų ir panašių pažiūrų, visi eina kiekvienas individualiai savo keliu. Tu niekaip negali eiti mano keliu, o aš tavo. Žiūrėk, ir jūs urantiečiai esat skirtingi - Petras štai studijuoja Bibliją ir laiko ją šventa knyga, o tu ir Algimantas nė kiek. Vaidas praktikuoja jogą, Violeta mėgsta absoliutą :), ir t.t. Tai ar pvz. judu su Petru einat vienu keliu? O kas iš jūsų gali pakartoti Algimanto patirtį? Ar tai vienas kelias?
Noriu tau pabrėžti - informacija (bet kokia) VISADA eina sau, o tu sau. Manot Algimantas gyvena pagal UK? Nejuokinkit.
Nei vienas iš mūsų nenueis svetimu keliu, mėgdžiojant kitą tik paklysi. Todėl ieškok ne kažkieno kelio, ne kopijuok kažkieno patirtis, ir juolab negrįsk savo gyvenimo kažkokia knyga. Jei jau ieškai, tai ieškok tokios info, kuri tau padėtų taikyti vertybes tavo konkrečiam gyvenime. Ir naudok tai, kas tikrai veikia, o ne kas gražiai skamba. Vertybės (išreiškiamos žodžiais) vėlgi - kokią konkrečią prasmę tu suteiki joms? Pažvelk į save - kur nuėjai bestudijuodamas UK? Ar jau dingo tavo pyktis, suirzimas, įtarinėjimai, smerkimas? Ar pasidarei geresnis savo šeimai, artimiesiems, draugams, priešams? Gal mažiau priekabiaujantis, ar skirstantis? Gal jau pranyko tavo puikybė, godumas, pavydas, rūstumas, gašlumas, nesaikingumas valgant ar geriant, tingėjimas? Visai gali būti, kad kažkas ir taip. O kas dar ne? Vis laikai kažkokį nesuvokiamą piktumą ant krikščionių. Iš kur tai kyla, kas jį stimuliuoja, ar tik ne tavo "žinios"? O iš to ar nekyla tarkim kad ir puikybė? Aš nežinau, bet tu pats save patyrinėk. Tavo kelias yra tik tavo kelias. Tačiau suprask vieną labai svarbų dalyką - tavo tikslas čia Žemėje tikrai nėra informacija ar tobulos pažiūrų sistemos. Daugelis mano, kad jei valdo informaciją, tai valdo pasaulį. Nieko jie nevaldo. Juos pačius valdo ta informacija (Algimanto liūdnas pavyzdys). Valdyti tarp kitko irgi nėra tikslas. Man kažkaip atrodo, kad žmogaus vertė apsprendžiama (bent jau didele dalimi) tuo, kiek jis mylėjo. Prisimink tą patį kupranugariuką, kuris tave taip erzino. Nieko išskirtinai krikščioniško jame nėra.
Dabar apie krikščionybę, kuri tau taip nepatinka. Galiu atsakyti, kad man ji patinka todėl, kad joje yra realiai veikianti vertybių sistema (priešingai negu UK sistema, kuri ne tik kad realiai neveikia, bet akivaizdžiai iškraipo ir aukštyn kojom apverčia tas pamatines vertybes). Gal tau iš šono nelabai matosi arba tu nori matyti negatyvius dalykus ("bloga akis"), tačiau realiai krikščioniška sistema (jei neiškraipyta) veikia ir daro gyvenimą prasmingesnį ir geresnį. Tačiau viskas priklauso nuo paties žmogaus, kaip ir kokiu laipsniu jis tas vertybes sugeba atrasti, prisitaikyti ir jomis gyventi. Religine, moraline ir filosofine prasme - žmogus turi suvokti savo ribotumą, Dievo malonės ir Jo meilės veikimą ir atitinkamai formuoti savo religinį santykį su Dievu. Aš apie tai daug šnekėjau, bet kadangi UK moko visai priešingai, tai nelabai suveikė (UK - priešinga sistema, kuri net žmogaus santykį su Dievu verčia į atvirkščią pusę. Kaip tokia sistema gali veikti ir duoti gerus vaisius?). Ir žinau, kad kol pats to neatrasi, bet koks įtikinėjimas bus beprasmis. O kad tu dar neradai, tarsi matosi iš tavo komentarų. Atrodai lyg radęs informaciją, bet neradęs kelio, ir nuolat prašinėji šen bei ten kad tau kas nors jį parodytų. Gerai, užteks, einam vakarieniauti :)
Jonas
2008-01-21 19:17:59
Įdomiai jūs suprantat Dievo radimą. Juk tai ne obuolys nukritęs tau ant galvos - bac... o! radau... Dabar galiu būti ramus ir pasakoti kitiems ką išgirdau iš JO...
Tai procesas. Besitęsiantis procesas, kurio etapas pasibaigs su dabartiniu mano gyvenimu. Ir net jei suvokei turintis ryšį su Juo, tai tas ryšys yra kintantis. Jis gali stiprėti, gali silpnėti ir, jei žmogus per daug pasikėlė į puikybę, visiškai užsiverti.
Manau dabar nereikia atsakinėti į klausimą - ką pirma atradau - knygas ar ryšį?
***
Turiu prisipažinti, kad yra viena sritis, kurioje naudojausi žiniomis iš knygų. Tai "saugumo technika". Jei knygoje perskaičiau, kad sukišus du pirštus į rozetę galiu sulaukt elektrošoko, tai aš labai rimtai svarstau ar man verta tai patikrinti savu kailiu...
nina
2008-01-21 17:32:07
Tai kokį kelią siūlai Jonai,ką turime abu daryti ar po vieną ar tik tu ar tik aš,kad ne atrodyčiau o būčiau, kad sugebėtume vienas kitą pažinti ir matyti tokius , kokie ištikro ir esame.Ar kelias , kad kai rodosi reikia žegnotis ir klauptis čia tinka.
rimantas ( Kaunas )
2008-01-21 17:34:37
Tai dabar Nina pasakyk man iš kur tavasis atsakymas man.Kiek jame yra iš tavo skaitytų ir išvardintų knygų žinių nusėdusių pasamonėje ir kiek yra iš Dievo . Tu sakai Jį girdi ir patiri.Ir kada Jį radai prieš knygas ar po jų, jeigu Jį radai pirma tai kodėl radimu nesinaudojai o toliau jieškojai.
rimantas ( Kaunas )
2008-01-21 16:54:39
Pasikeisit abu. Tu keisies kaip asmenybė, jo keisis tik elgesys konkrečiai su tavim. Jei jis tave suerzino, tai negerai su tavim. VISAD ATSISUK Į SAVE.
Kur tas kelias kaip pakeist vidinę nuostatą? NUSTOK VERTINT.
Pykčio liks (tu juk žmogus), bet žymiai mažiau. Žmoguje turi būti tam tikras sąntykis ir blogo ir gero. Per daug nykrypus į bet kurią pusę (nesvarbu, kad į gerą. Viršyt gėrio normos taip pat negalima), žmogus save sunaikina.
Ko vertas atsiprašymas be vidinės nuostatos? Tuščiai kiauksėti "atsiprašau"? Atsiprašymas juk reikalingas ne kitam žmogui, bet TAU PAČIAM. Tai labai sudrausmina atsiprašančiojo puikybę.
Nina
2008-01-21 15:59:06
Na tai Rimantai sau prisitaikyk visa tai, ką pasakei. Pažiūrėk kokiomis akimis matai ne urantiečius, kuo įtarinėji mane ir kitus, kiek pagiežos išpili forume. Pamokslauji, berneli, bet tik ne sau. Bendram kontekste atrodai didelis veidmainis. Kažką čia nuoširdžiai ir asilu išvadinai, ir kitais gražiais epitetais. Apskritai atrodai tiesiog apgailėtinas. Visa tai sakau "atrodai", tačiau nesakau "esi". Gal tu iš tikrųjų kaip asmuo esi geresnis, nei atrodai. Bet tavo šnekos tokios tikrai nėra.
Jonas
2008-01-21 15:17:15
Tai kas pasikeis tas žmogus ar tu. Ar pakeitusi savo vidinę nuostatą pakeisi tą žmogų ar pati pasikeisi ir tą žmogų matysi visai kitomis akimis.Ir jis tavęs daugiau nebeerzins nors ir liks toks pats,ir kiek ir kada tu keisi ir jį.Ir kodėl jis tave suerzino , ar su juo kažkas negerai ar su tavim.Ir kur tas kelias kaip pakeisti vidinę nuostatą , kad tą nuostata paversti nuoširdžia meile ir tik ja.Ir nuostata pavertus meile pykčio liks ar ne.Ir kaip ta vidinė nuostata pasireikš apart pagyrimo ir gražių vardu, kurie be nuostatos yra tušti.Ir kaip gi tada su tuo mandagumu ir grąžiais atsiprašymo žodžiais , kuriuos taip gynei kitoje temoje ,jeigu dabar sakai , kad svarbiausia vidinė nuostata.
rimantas ( Kaunas )
2008-01-21 15:06:01
Komentaras paskutiniam mano pasisakymui:
Negalima norėt kito žmogaus pasikeitimų. Jūs norit, kad jis būyų kitoks. Tai TIK JŪSŲ noras. Ne jo... Savo elgesiu jūs galit pasiekt, kas jis su jum daugiau bjauriai nebesielgs. Ir viskas...
Analogiškai veikia, kai jūs žmoną vadinat ožka. Ji iš prigimties gal būt būdama geraširde, pačios nuostabai ima bjauriai elgtis su jumis.
Nina
2008-01-21 14:49:51
Viskas priklauso nuo tavo vidinės nuostatos. Juk žmogų apšaukdami "ožiu" mes esam be galo nuoširdžiai supykę, susierzinę. Tik kažin kiek nuoširdumo ir tikro meilės jausmo yra pagyrime, ar gražiam varde? Tačiau jei iš tiesų pasieksi tokio pat nuoširdumo meilėje, kaip ir puktyje, tai "tas žmogus arba pasikeis arba pasitrauks iš tavo gyvenimo". Bet kokiu atveju - jis daugiau "negadins tau kraujo".
Išbandžiau, jei kam įdomu. Veikia...
Nina
2008-01-21 14:42:52
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Informacija atspausdinta iš interneto svetainės www.urantija.lt.