Forumas: temos peržiūra
Klausimai iš Urantijos Knygos
Mano mielieji, kokių tik turite klausimų iš Urantijos Knygos, klauskite ir aš jums paaiškinsiu šitoje temoje. Todėl čia gali būti įvairiausi klausimai, kurie jums kilo skaitant Urantijos Knygą ir į kuriuos norėtumėte gauti atsakymą, kad jis padėtų jums geriau suvokti skaitomą Urantijos Knygą ir jos sąsajas su mūsų kasdienybe arba su mūsų ateitimi po prisikėlimo.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
Algimantas
2008-04-29 21:47:32
Komentarai
Miela Jurgita, savo atsakymą aš patalpinu atskiroje temoje - po tavo klausimo ir tavo samprotavimo pateikimu.Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.
Algimantas
2017-10-01 18:25:21
Šeima ir turi suvaidinti pagrindinį vaidmenį, kad žmonija pasuktų dvasinio vystymosi keliu. Dėl to jokie vaikų lopšeliai ir darželiai šitokios užduoties išspręsti negali. Ši užduotis numatyta vien tik šeimai. Todėl, palaipsniui, vaikų lopšeliai ir darželiai išnyks, nes jiems nebebus poreikio. Visi vaikai augs tik šeimose. Našlaičiai bus įsūnyti irgi visi. Dabar mano žodžiai jums neatrodo įtikinami. Tačiau bus būtent taip, kaip sakau aš. Pamestinukų vaikų taip pat nebeliks. Kad šitas laikas ateitų greičiau, daug priklauso nuo jūsų, kiekvieno, asmeninio apsisprendimo atsigręžti į Tėvą, surasti Jį savo viduje, ir savo visus darbus paskirti tik Jam, visą savo gyvenimą pašvęsti tik Jam ir gyventi pilnakraujį ir labai aktyvų kasdienį gyvenimą, tik jam suteikiant Tėvo meilės ir tarnavimo motyvą. (Jėzus Kristus KALBU JUMS VĖL. Antrasis leidimas su papildiniu, 231-01)
Brangus Algimantai, man iškilo klausimas apie vaikų lopšelius ir darželius – leisti į juos savo vaikus urantams ar neleisti? Jėzus Kristus šioje citatoje aiškiai pasako apie tai, apie vaikų auklėjimą šeimose. Man, ir kitiems urantams, aš manau kyla toksai klausimas, ir jis kelia daug abejonių ir nerimo, todėl aš noriu tavo, Algimantai, išplėsto šviesos mokymo šiuo klausimu, tačiau pirmiausia žemiau pateiksiu savo mintis.
Aš vis aiškiau matau dabartinės švietimo sistemos žalą, o ne naudą, nes ji ne šviečia, o žaloja mažylio vaiko vystymąsi ir augimą taip, kaip yra numatęs Kūrėjas, kad vaikas nuo mažens būtų auginamas gyvu ir oriu Rojaus Trejybės-AŠ ESU sūnumi ar dukra, mylinčioje žemiškųjų tėvų šeimoje, atradusių Gyvą Kūrėją savyje. Pats žodis „švietimas“ liudija šviesą, veikimą šviesos motyvu, o tai įmanoma tik atradus Gyvą Kūrėją savyje. Štai vakar dalyvavau savo žemiškosios motinos gimtadienyje ir iš vienos giminaitės, ten dalyvavusios – beje, ji dirba vidurinės mokyklos direktore viename nedideliame miestelyje – išgirdau tokias mintis, kad ar verta aukoti savo karjerą vardan mažylio vaiko ir sėdėti namuose? Ir tuoj pat atsakė – ne. Ji pritaria savo mažamečio anūko, kuriam beveik pusantrų metukų, leidimui į lopšelį, kai jo žemiškoji mama aktyviai kopia karjeros laiptais, gavo aukštas vadovės pareigas. Šitaip gyvena daugybė šiuolaikinių moterų, kurios siekia karjeros aukštumų, ir kuo aukštesnių postų, vadovų postų, jų vaikus auklėja lopšeliai ir darželiai, o šiuose, kaip žinome, gyvos šviesos nė su žiburiu nerasime, juose nėra garbinamas Kūrėjas – Rojaus Trejybė-AŠ ESU, nėra gyvos maldos prieš maistą, nėra pokalbių apie Gyvą Kūrėją, nes Jo nėra atradę patys įstaigos darbuotojai. Kas gaunasi? Auga nešviesi ir negyva jaunoji karta, būsimi vadovai ir kitokie įvairių sričių specialistai, auga be patiriamos meilės net savo žemiškose šeimose, jau nekalbant apie Gyvo Kūrėjo meilę ir šviesą. Pasekmes tokios visuomenės, valstybės, civilizacijos jau vis aiškiau ir aiškiau matau, jaučiu, kaip ir kiti urantai, ir jos krypsta į vis didesnę degradaciją. Aš suprantu, jog reikia užsidirbti pragyvenimui, sunku išgyventi materialiai, darbas yra svarbus, o dar svarbiau šviesus kiekvieno veiksmo motyvas, tačiau viso šito sąskaita žalojami vaikai, jų protai nuo mažens nėra šviesinami. Tačiau pasak tos mano giminaitės karjeristės – vaikai turi būti tarp vaikų, turi išmokti bendrauti, dalintis daiktais, išmokti žaisti, būdami lopšeliuose, darželiuose. Taip pat internete skaičiau, jog dabar atsiranda tokių šeimų, kurios sąmoningai neleidžia vaikų į darželius, net mokyklas, nes jau pastebi jų žalą, o ne naudą vaiko vystymuisi.
Ir štai išdėsčius savo mintis, kyla įvairių prieštaravimų – tai kaip gi reiktų iš tikrųjų šviesiai, teisingai ir išmintingai elgtis mums urantams, ypač urantėms žemiškosioms motinoms, auginančioms mažylius vaikus, einant gyvuoju Rojaus Trejybės-AŠ ESU keliu?
Su Kūrėjo meile,
Jurgita
2017-10-01 14:45:04
Miela Jurgita, į tavo klausimą atsakiau nauja atskira tema - Individo imlumas Kūrėjo energiniams virpesiams.
Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-tėviškas apkabinimas.
Algimantas
2017-08-17 12:12:43
Mirtingajam žmogui matomai negalima pažinti dangiškojo Tėvo begalumo. Ribinis protas negali suprasti tokios absoliučios tiesos ar fakto. Bet šita pati ribinė žmogiškoji būtybė gali iš tikrųjų jausti – tiesiogine prasme patirti – tokios begalinės Tėvo MEILĖS visą ir nesumažintą poveikį. Tokią meilę galima tikrai patirti, ir nors patyrimo kokybė nėra ribojama, bet tokio patyrimo kiekybę griežtai riboja žmogaus pajėgumas dvasiniam imlumui ir su juo susietas sugebėjimas mylėti Tėvą, reaguojant į jo meilę. (0050-04)
Brangus Algimantai, skaitant šią pastraipą iš Urantijos Knygos man iškilo klausimas – ar mirtingasis gali išvystyti didesnį imlumą patirti Kūrėją ir Jo tikrovę? Nes Jėzus Kristus savo apreiškime KALBU JUMS VĖL teigia, kad mūsų asmeninės pastangos padidina dvasinį imlumą, o Rojaus Trejybė-AŠ ESU savo mokymuose teigia, kad viskas mums suteikiama pagal poreikį. Ar visgi mes negalime pranokti jau mums suteikto imlumo ir gyvename taip, kaip jį patiriame – tarsi kokį indo turinį pilnai išsemiame? Nes jeigu galime, kartais atrodo, kad nesugebame ar neįstengiame dėti daugiau pastangų, ir tuomet iškyla mintys, kad imlumas yra tarsi apribotas, nors žinau jis visiems mirtingiesiems yra skirtingas.
Žinau, kad šio klausimo jau tavęs klausiau, bet pasirodo jis svarbus ir kitiems urantams, kad labiau įsigilintų ir suprastų atsakymą.
Su Kūrėjo meile,
Jurgita
2017-08-16 13:56:18
Miela Jurgita, tu pateikei dvi pastraipas iš Urantijos Knygos ir savo klausimą, į kurį pateikiu savo atsakymą po mano atkartota tavo žinute.
Tavo citata iš Urantijos Knygos, ir klausimas -
Begalinio Dievo absoliutus tobulumas jam sukeltų kančią dėl tobulumo užbaigtumo siaubingų apribojimų, jeigu ne tas faktas, kad Visuotinis Tėvas milžiniškoje visatoje tiesiogiai dalyvauja kiekvienos netobulos sielos asmenybės kovoje, siekiančioje, su dieviškąja pagalba, pakilti į dvasiškai tobulus pasaulius danguje. (0029-05-01)
Tiesiogine prasme tai yra tiesa: “Visose jūsų kančiose kenčia jis.” “Kada tik triumfuojate jūs, tada triumfuoja ir jis jūsų viduje ir su jumis.” Jo ikiasmenė dieviškoji dvasia yra reali jūsų dalis. (0029-06-01)
Brangus Algimantai, perskaičius šiuos teiginius iš Urantijos Knygos man iškilo klausimas, neaiškumas, nes jau ne kartą esu susidūrusi su tuo, kad kitam žmogui teko aiškinti, jog Kūrėjas iš tiesų nejaučia skausmo, kančios, kokią mes žmonės kartais patiriame. Tu ne kartą savo mokymuose mums aiškinai, jog Kūrėjas – Rojaus Trejybė-AŠ ESU yra Energijos Šaltinis ir Centras ir būdamas Tobulumo Šaltinis Jis yra virš bet kokio skausmo, kančios iškilęs. Tą galiu suprasti savuoju patyrimu, kuomet aš esu vienovės būsenoje su Juo gyvosios komunijos metu ir patiriu palaimos būseną, aš gi tuo metu nepatiriu skausmo ar kančios, o esu virš tokių žemo dažnio energinių virpesių iškelta. Bet mums padovanotas Minties Derintojas yra ikiasmenis. Tačiau jis yra Kūrėjo fragmentas, ir toks pat tobulas kaip ir Jis pats, bet būdamas mūsų mąstyme ar jis jaučia mūsų netobulumus, kančias? Vadinasi šis paskutinis teiginys iš Urantijos knygos yra klaidingas, tiesiog pateiktas neįtikėjusio mirtingojo protui. Bet kaip iš tiesų? Manau žodį „jausti“ reikia keisti į „žino“, net ir kalbant apie Minties Derintoją?
Miela Jurgita, iš tikrųjų yra taip, kad Kūrėjas – Rojaus Trejybė-AŠ ESU tegali būti Savimi – ir niekuo kitu, tik Savimi. O tai reiškia Savosios Energijos paskleidimą iš Savęs Rojuje įgyvendinant Savajį Evoliucijos Planą visų Šviesos ir Gerovės labui Kosminėje Laiko ir Erdvės Visatoje – Kūrinijos Šeimoje.
Tačiau jeigu Rojaus Trejybė-AŠ ESU Savąją Energiją pasiųstų tiesiogiai ir betarpiškai, tai sudegtų visa Visata nuo tokios aukštos Kūrėjo Energinės Įtampos. Todėl šitoji Įtampa iš Kūrėjo turi būti nužeminta iš Kūrėjo kilusių vaikų dėka, ir turinčių tokią galią šią energiją šitaip nužeminti. Todėl toks Energijos Įtampos nužeminimas iš Rojaus-Havonos Sistemos-Centrinės Visatos pasiekia Evoliucinių Supervisatų lygius. Tačiau ir Supervisatose šią nužemintą Energijos Įtampą reikia dar papildomai nužeminti, jau nuo prieš tai nužemintos įtampos lygio. Tokiam tolimesniam energijos nužeminimui reikalingi žemesnės energinės galios Centrai. Tuo tarpu Vietinės Visatos poreikiams būtina dar žemesnės įtampos energija. Tad ją ir nužemina atitinkamai jau Vietinės Visatos poreikiams. O Vietinėje Visatoje yra dar mažesni dariniai – Žvaigždynai, Vietinės Sistemos, ir apgyvendintos planetos. Ir kiekvienam šitam žemesniam vietiniam segmentui yra dar labiau nužeminta energijos įtampa pagal poreikį. Ir šitaip iki pat apgyvendintų planetų materialiais tvariniais visi kiti segmentai iš viso nepatiria jokios kančios, jokio skausmo, jokios baimės, todėl tokios energijos iškraipymų sampratos, kaip kančia, jiems yra nesuprantamos. Kūrėjas gi – turėdamas savo dvasią – Minties Derintoją – mirtingojo proto viduje – jo mąstymo epicentre – jau savaime žino, kokio energinio dažnio virpesiai viešpatauja kiekviename mirtingajame – jo sąmonės, pasąmonės, ir – gyvosios komunijos metu – kai kurių jau ir viršsąmonės lygiais, todėl tų virpesių dažnių neatitikimo - Kūrėjo virpesiams - laipsnis ir parodo, kokia baimė, panika, skausmas, kančia yra mirtingojo viduje. Kadangi Minties Derintojas dirba su savo globotiniu-mirtinguoju individualiai, tai jis savo globotinio patyrimą įsisavina daug visapusiškiau negu pats mirtingasis įsisavina savo paties patyrimą. Tačiau Minties Derintojas nekaupia mirtingojo žemo energinio dažnio virpesių patyrimo – baimės, pykčio, neapykantos, agresijos, keršto, pavydo, engimo, paniekos, šmeižto, ir kitokių mirtingojo gyvulinio proto emocinių ir sentimentalių proveržių, nors jis pats yra taip arti mūsų šitų gyvulinių patyrimo akimirkų. Todėl energinio dažnio skirtumas tarp Minties Derintojo suteikiamų mokymų gyvojo turinio energinio aukščiausio dažnio ir mirtingojo gyvulinių apraiškų paties žemiausio energinio dažnio leidžia tobulai suvokti, koks yra milžiniškas mirtingojo viduje skausmas, kokia yra kančia, baimė, o pačiam Minties Derintojui šitais žemo dažnio virpesiais ne tik neužsikrėsti, bet ir toliau apšviesti mirtingojo protą paties aukščiausiojo dažnio švytėjimu kaip savo pačiam mylimiausiam ir vieninteliam globotiniui. Ir Minties Derintojas tobulai žino, kas laukia mirtingojo ateityje, ir tuo pačiu jis žino, kiek tas pats mirtingasis nuskriaudžia save nedėdamas pastangų ir nesukdamas ten, kur veda mirtingąjį būtent jis – Minties Derintojas.
Kūrėjas neturi jokių sentimentų, kad jaustų kančią ar džiaugsmą, kuris taip pat yra emocinis gyvulinio proto pasireiškimas. Argi gydytojas turi turėti sentimentų kenčiančiam, jeigu jam reikia gydyti kenčiančius realų skausmą? Jokiu būdu ne – jis turėtų tuomet tapti bepročiu nuo visų apsilankančių ir patiriančią realų skausmą ir kančią. Sentimentai nereikalingi niekam ir niekur.
O Urantijos Knygoje yra daug teiginių, kurie neatitinka tikrovės, nes tikrovė yra daug ryškesnė ir įvairesnė negu mirtingasis – pilnas baimės ir tamsos – išdrįstų atsimerkti, pamatyti ir priimti tokią pilną Kūrėjo - Rojaus Trejybės-AŠ ESU - Meilės, Gerio ir Grožio Tikrovę. Todėl ir šis teiginys apie Tėvo kentėjimą drauge su savo vaiku yra tik kaip laiptelis būtent tokiam bijančiam mirtingajam, kad štai Kūrėjas taip pat kenčia, o kančia drauge dviese tai jau bus tarsi pasidalinta kančia ir nebe tokia varginanti ir sunki. Kaip ir džiaugsmo akimirką suvokiant, kad Kūrėjas džiaugiasi kartu - tai tarsi didesnis suartėjimas su Kūrėju, kuris taip pat jaučia, ką ir mirtingasis. Tikrovėje Kūrėjui nėra jokio poreikio nei kentėti, nei džiaugtis, nes Jis turi tik giluminį Meilės jausmą ir skleidžia be perstojo Savo aukščiausio dažnio virpesius, talpinančius ir Gėrovę, ir Tikrovę, ir Gėrį, ir Grožį, ir Gailestingumą. Bet visgi šis teiginys yra ne paties Dokumento autoriaus teiginys, o tik paimtas ir pacituotas iš Urantijos žmogiškojo šaltinio – kaip suprantamesnis Urantijos mirtingajam – būtent dėl to jis yra parašytas kabutėse, kad būtų atskirtas nuo autoriaus teiginių.
Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-tėviškas apkabinimas.
Algimantas
2017-06-29 12:06:04
Begalinio Dievo absoliutus tobulumas jam sukeltų kančią dėl tobulumo užbaigtumo siaubingų apribojimų, jeigu ne tas faktas, kad Visuotinis Tėvas milžiniškoje visatoje tiesiogiai dalyvauja kiekvienos netobulos sielos asmenybės kovoje, siekiančioje, su dieviškąja pagalba, pakilti į dvasiškai tobulus pasaulius danguje. (0029-05-01)
Tiesiogine prasme tai yra tiesa: “Visose jūsų kančiose kenčia jis.” “Kada tik triumfuojate jūs, tada triumfuoja ir jis jūsų viduje ir su jumis.” Jo ikiasmenė dieviškoji dvasia yra reali jūsų dalis. (0029-06-01)
Brangus Algimantai, perskaičius šiuos teiginius iš Urantijos Knygos man iškilo klausimas, neaiškumas, nes jau ne kartą esu susidūrusi su tuo, kad kitam žmogui teko aiškinti, jog Kūrėjas iš tiesų nejaučia skausmo, kančios, kokią mes žmonės kartais patiriame. Tu ne kartą savo mokymuose mums aiškinai, jog Kūrėjas – Rojaus Trejybė-AŠ ESU yra Energijos Šaltinis ir Centras ir būdamas Tobulumo Šaltinis Jis yra virš bet kokio skausmo, kančios iškilęs. Tą galiu suprasti savuoju patyrimu, kuomet aš esu vienovės būsenoje su Juo gyvosios komunijos metu ir patiriu palaimos būseną, aš gi tuo metu nepatiriu skausmo ar kančios, o esu virš tokių žemo dažnio energinių virpesių iškelta. Bet mums padovanotas Minties Derintojas yra ikiasmenis. Tačiau jis yra Kūrėjo fragmentas, ir toks pat tobulas kaip ir Jis pats, bet būdamas mūsų mąstyme ar jis jaučia mūsų netobulumus, kančias? Vadinasi šis paskutinis teiginys iš Urantijos knygos yra klaidingas, tiesiog pateiktas neįtikėjusio mirtingojo protui. Bet kaip iš tiesų? Manau žodį „jausti“ reikia keisti į „žino“, net ir kalbant apie Minties Derintoją?
Su Kūrėjo meile,
Jurgita
2017-06-28 13:31:12
Mylimieji, kada jūs norite pateikti klausimus, kokia nors tema, aš jums vis tik norėčiau pasiūlyti pastudijuoti jau esamą mūsų svetainėje visą medžiagą – gal jūsų klausimas jau yra atsakytas. Aišku, tai nėra taip lengva, nes mokymų yra labai daug. Tačiau ieškojimo pastangos ugdo jūsų charakterio kantrybę, ryžtingumą, ir nuoseklumą, o tokios savybės pravers visada ir visur.
Štai ir Valdui galiu atsakyti dviem žemiau pateikiamais ankstesniais mokymais, kuriuose jau yra Rojaus Trejybės Dviejų Asmenybių – Amžinojo Sūnaus ir Begalinės Dvasios – atskleidžiama ir pasitikėjimo samprata.
Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-tėviškas apkabinimas.
Algimantas
-----------------------------
Amžinojo Sūnaus-Kūrinijos Motinos mokymas apie pasitikėjimą ir nuolankumą, suteiktas Rojaus Trejybės gyvojoje šventovėje Kaune, 2011 08 14
Algimantas: Mylimas Tėve, mylimas Amžinasis Sūnau-Motina, mylima Begaline Dvasia-Motina, aš garbinu Tave, garbinu, kad Tu sukūrei kūriniją, ir suteikei Savąją Šviesą Meilės gyvais virpesiais. Tu suteikei Evoliuciją per gyvybės vystymąsi. Aš garbinu Tave iš meilės ir laisva valia, gauta iš Tavęs. Manoji valia, kad būtų tavoji valia. Amen. Mylimas Tėve, Amžinasis Sūnau-Motina, Begaline Dvasia-Motina, aš esu pasirengęs suteikti Tavąjį mokymą savo lūpomis, kad jį išgirstų ir kiti mano dvasios broliai ir sesės – kas yra tas tikrasis pasitikėjimas Tavimi, mūsų nuolankumas?
Amžinasis Sūnus-Motina: Mano mylimieji vaikai, Aš esu Antrasis Šaltinis ir Centras, jūsų vadinamas Amžinuoju Sūnumi-Motina. Aš garbinu jus, kada jūs garbinate Mane ir Mus Visus Tris – Lygiaverčius Rojaus Trejybės Asmenis. Aš džiaugiuosi jūsų dvasiniu žingsniu realiame Tikrovės kelyje. Jūs jį pavadinote Gyvuoju Keliu. Jis iš tikrųjų yra gyvasis jūsų gyvenimas su Mumis, kada pajuntate Mus viduje, atsiduodate Mūsų vedimui iš vidaus, ir tada šituo gyvenimu jūs patvirtinate, kad Tikrovė yra jūsų viduje prasidedanti, bet pasireiškianti jūsų išorėje – aplinkoje – jūsų paties asmeniniais veiksmais, kurie prieš tai būna teoriniai – priimti sprendimai – ir kada tuos sprendimus priimate, jūs norite juos įgyvendinti. Tačiau kad juos įgyvendintumėte, jūs norite nenorite turite žengti praktinius žingsnius, atlikti praktinius veiksmus. Kada jūs Manęs klausiate apie pasitikėjimą Mumis, Aš jums galiu atsakyti tai, ką jūs jau iš tikrųjų žinote, bet dabar tik šiek tiek primiršote. Mes jums padovanojome asmenybę, tikrąjį dvasinį aš. Todėl ir tapkite savimi, tapkite savo tikruoju aš – ne užsidėta vaidmens kauke, kurią jūs galite pavadinti savo žemuoju aš, kuris jums trukdo tapti jūsų tikruoju aš, kuris ir jaučia kaip mažylis pasitikėjimą savo žemiškaisiais tėvais, kurie jį myli, ir jis juos myli. Taip ir jūs, nusiėmę savo žmogiškojo aš kaukę, kuri jus varžo, kuri jums nereikalinga, ir tapę savo tikruoju dvasiniu aš, jūs tą pačią akimirką pajausite pasitikėjimą Mumis. Pajausite, kad Mes jums suteikiame sustiprinimą, atnešame džiaugsmą, laimę, pagijimą iš tų jus kamuojančių dvasinių, psichologinių, ir fizinių negalavimų, kurie jums sukelia įtampą, net fizinę kančią – sukelia nepasitikėjimą Mumis vien dėl to, kad jūs nesate Mums atsivėrę visa savo dvasine gelme – Mūsų jums suteikta dvasine asmenybe – todėl jūs ir turite kenčiantį fizinį kūną tą akimirką. Jūs prisiminkite savo vaikystę, savo paauglystę, jaunystę, savo praeitį, prisiminkite savo patyrimus, kiek jūs per visą šitą kelią – iki šios akimirkos – buvote savo tikruoju, Mūsų jums padovanotu asmenybės aš, kuris būtų šviesus, gaivus kaip rasos lašelis, kuris jus skaidriai, vaiskiai, skaisčiai peršviestų iš vidaus – jūsų tikrąjį aš. Jūs iš tikrųjų ir esate skaidrus, tyras! Jeigu jame nėra priemaišų, tai jūs susiliejate su Mūsų skaisčiu, tyru, Meilės kupinu vandenynu, nes tas lašas yra iš Mūsų vandenyno jums padovanota asmenybė. Įsivaizduokite skaisčiausią lašą ant švaraus, žalio gėlės lapelio, ar ant žiedo – geltono, violetinio, raudono – skaistų lašą, peršviečiamą. Jūs įgyjate, kaip tyras, skaistus lašas tokią spalvą ant kokio pagrindo yra tas lašas – ant žalio lapo jūs matote, kad skaistus lašas, peršviečiamas lašas, pasidaro žalias, ant geltono, violetinio – pasidaro geltonas, violetinis, ant raudono – raudonas. O Mūsų Meilės vandenynas yra visas skaistus, skaidrus, peršviečiamas. Jūsų lašas, susiliejęs su Mumis, tampa neatskiriamu. Todėl ir jūs, kuo giliau atsiveriate Mums, pasitikėjimas savaime atkeliauja iš Mūsų – ne iš jūsų. Jūs, gilindami savo įtikėjimo kanalą, pajuntate gyvą Mūsų tėkmę iš Mūsų skaistaus vandenyno, spindinčio vandenyno, daugumą akinančio, net bauginančio, kadangi jis yra gyvas vandenynas. Ir kuo gilesnį įtikėjimą viduje jūs patiriate, tuo didesnis jumyse yra pasitikėjimas.
Jūs kalbate apie nusižeminimą, nuolankumą. Nusižeminimas – tai yra tik jūsų žemiškajam protui skirtas paaiškinimas, kad jūs neturite pajausti puikybės, ir tuo pačiu, pajautę savo puikybę, nepradėtumėte žeminti, niekinti kitų savo dvasinių brolių ir sesių. Tačiau kada jūs susiliejate – per atsivėrimą Mums – su Mumis, jūs užmirštate iš viso, kad yra kažkoks nusižeminimas, nuolankumas – jūs tampate savimi – būtent tuo, kurį Mes jums ir suteikėme kaip asmenybės amžiną dovaną! Jūs tampate savimi, kadangi jūs geriate visą savastį iš Mūsų. Juk asmenybę jūs gavote iš Mūsų, reiškia – jūs ir atspindite Mus savimi.
O kaip jums paaiškinti, kad jūs tampate savo dvasiniu aš – ne šituo materialiu pavidalu, ne šituo kūnu, kurį jūs matote žvelgdami vienas į kitą, bet kas yra šitame kūne. Juk kokie yra sunkūs tie žemų virpesių pasireiškimai, kada jūs žvelgiate į savo apvalkalą. Tai žemų dažnių virpesiai, suteikiantys jums tarpusavio bendravimo priemonę. Tačiau tai nėra jūsų priemonė, nuosavybės požiūriu – kas esate jūs – tikrasis aš, gyvenantis šitoje priemonėje – jūs esate skaistus, peršviečiamas, tyras. Todėl tyram nereikia kalbėti apie nusižeminimą ar nuolankumą. Tyras, skaistus yra dėl to, kad jis turi skaistumą, tyrumą iš Mūsų, jis turi gyvą komunijos ryšį su Mumis, ir šitą ryšį – pajutęs per tą gyvą saldumą – visą laiką stiprina ir gilina. Todėl ta vaga, kuri mus sujungia, kol jūs tampate Mūsų neatskiriamu vandenyno gyvuoju pasireiškimu, toji vaga jus stiprina, jūs jaučiate didesnį pasitikėjimą, reiškia, jūs tampate daugiau savimi – savuoju dvasiniu aš.
Kada jūs einate Gyvuoju dvasiniu Keliu, kada jūs patiriate tą gyvą jūsų komunijos ryšį su Mumis, jūs užmirštate, kas yra nuolankumas, kas yra pasitikėjimas, jūs gyvenate tuo gyvu susijungimu – susiliejimu su Mumis. Tačiau kai jūs šitą ryšį nutraukiate – vėl sugrįžtate į savo sąmonės būseną – tas gyvas ryšys jus pripildė Mūsų gyvu Meilės tekėjimu per jūsų viršsąmonę, tačiau viršsąmonės ryšys negali būti išlaikytas ilgą laiką, jūs turite sugrįžti į sąmonės būseną, kad pasireikštumėte Mumis savojoje aplinkoje būtent tų sprendimų, kuriuos jūs priimate, įgyvendinimu, ir štai tada, kada jums reikia įgyvendinti priimtą sprendimą, atsiranda nepasitikėjimas Mumis, abejonės, ryžtas išgaruoja kaip rūkas! Todėl yra skirtumas, kada jūs pajuntate savo gyvąjį dvasinį aš gyvajame komunijos ryšyje su Mumis – tai yra tarsi tas dvasinis embrionas, kuris yra Mūsų dvasinėse įsčiose – štai šitame gyvajame ryšyje, šitame giliame kanale, kuris iš vandenyno kaip tik ir gauna tą savąjį aš, o jis užgimsta pasireiškimu išorėje – užgimsta tuo pasireiškimu jūsų priimtų sprendimų įgyvendinimu.
Štai kada iš motinos įsčių gimsta materialus kūdikis, jūs matote kūdikį. Įsčiose kūdikio nematote. Taip ir dabar įtikėjimo gyvas kanalas yra jūsų dvasinio aš pasireiškimas tiktai Mūsų dvasinėse įsčiose, ir kada jūs pradedate veikti savo aplinkoje materialiais darbais, štai tada jūs ir gimstate savo tikruoju dvasiniu aš, atliekančiu materialius veiksmus materialios priemonės – jūsų materialaus fizinio, matomo jūsų materialioms akims kūno – dėka.
Jeigu jūs taip savo mažylius vaikus nuo pat mažumės mokytumėte tokios Tikrovės, tada jums nekiltų ir klausimas – Kaip mums daugiau pasitikėti Jumis, kaip mums nusižeminti, kaip mums būti nuolankiems? Jūs tiesiog natūraliai gyventumėte kiekvienas savo gyvenimą savojoje aplinkoje, bet Mūsų jums suteiktu dvasiniu asmeniu, dvasine asmenybe, kuri tiktai labai laikinai turi šitą materialų apvalkalą – materialų žmogiškąjį kūną. Tas kūnas nėra jūsų. Jūs gaunate iš Mūsų tą kūną laikinai. Mes jums išnuomojame šitą kūną labai trumpam akimirksniui, kad jūs jame įtikėtumėte, dvasioje patirtumėte gyvą ryšį su Mumis, ir veiktumėte drauge su Mumis gerais darbais, o už tą nuomą jūs gaunate pasitenkinimą, ir šito kūno sveikatą, bet jūsų yra pastangos – asmeninės pastangos.
Štai kodėl pasitikėjimas iš tikrųjų reikalingas žodis tiems, kurie turi nepasitikėjimo, kadangi jie žino, ką reiškia nepasitikėti. O dabar mažyliams vaikučiams – paklauskite, kurie gyvena mylinčioje šeimoje su juos mylinčiais tėvais, ir kuriuos jie patys myli, paklauskite, ką reiškia nepasitikėti tėvais. Jie nežinos, kaip paaiškinti, kas yra nepasitikėjimas, nes jie jais pasitiki, nes tai yra nuoširdus ryšys tarp tėvų ir mažylių. Todėl jums jau reikia Gyvajame Kelyje, stojantis ant aukštesnio laiptelio, net ir sampratą – nepasitikėjimas – tirpinti kaip rūką, kylant saulei ir temperatūrai, kad išgaruotų tas rūkas, kad jūs taptumėte savimi – dvasiniu aš – turinčiu gyvą ryšį su Mumis, nušvitusiu, skaisčiu, tyru, tuo pačiu lašeliu, kuris susilieja su Mūsų Skaisčiu Vandenynu, kupinu Meilės. Ir tada jums nebėra to klausimo, kaip tapti nuolankiu, kaip nusižeminti, kaip pasitikėti. Jūs tiesiog gyvenate su Mumis. O kaip jūs galite gyventi su Mumis be pasitikėjimo? O jeigu pasitikėjimas jus apima visą – jūsų savastį – savaime jis ištirpina nepasitikėjimą, ir jums nebekyla tas klausimas – Kaip mes turėtume daugiau pasitikėti?
Tapkite savo tikruoju – Mūsų padovanotu – asmenybės dvasiniu aš, ir jūs būsite sveiki, jausite palaimą, gyvensite ilgai. Šitą jums pažadu.
Algimantas: Ačiū Tau, mylimas Amžinasis Sūnau-Motina, už šitą mokymą. Manoji valia, kad būtų Tavoji valia. Amen.
Begalinės Dvasios-Motinos mokymas apie atsivėrimą, įtikėjimą, ir pasitikėjimą, suteiktas Rojaus Trejybės gyvojoje šventovėje, Kaune, 2011 10 09
Algimantas: Mylimas Tėve, Amžinasis Sūnau-Motina, Begaline Dvasia-Motina, aš esu pasirengęs perteikti kažkurio iš Jūsų suteikiamą mokymą, kiek tai yra tapatu mūsų atsivėrimas, mūsų įtikėjimas, ir pasitikėjimas tiek Tavimi, tiek savimi, kiek tai yra lygybės ženklas tarp šitų sąvokų, kaip šito ir klausia mano dvasios sesė. Ir aš perteiksiu Tavo mokymą garsiai savo lūpomis, kad su juo galėtų susipažinti ir kiti tavo vaikai, mūsų dvasios broliai ir sesės.
Begalinė Dvasia-Motina: Mano mylimieji vaikai, Aš esu Trečiasis Šaltinis ir Centras, kurį jūs vadinate Begaline Dvasia-Motina. Aš esu apimta džiugesio, Aš garbinu ir šlovinu jus. Kokie iš jūsų liejasi nuostabūs žodžiai, kaip jie suteikia Mums palaimą, taip, kaip jūs kalbate, kad jūs patiriate iš Mūsų palaimą, taip ir Mes patiriame iš jūsų tų nuostabių žodžių.
Iš tikrųjų jūs esate teisūs, kada kalbate, kad tie žodžiai neišreiškia to, ką jūs jaučiate savo būsena, savo vidumi. Jūsų vidus pripildytas tokių nuostabių spalvų energinio pasireiškimo, kuris ir pasiekia su kiekvieno iš jūsų net ir menkiausio patyrimo niuansu Mus Kiekvieną iš Trijų Rojuje. Ir Mes džiūgaujame dėl tokio jūsų atsivėrimo. Aš myluoju jus visus. Aš bučiuoju ir apkabinu jus visus kaip Savo pačius mylimiausius vaikus, kaip ir kitus vaikus, bet jūs jau patiriate Mūsų Meilę. Jūs ja pulsuojate, gyvenate, jūs ją skleidžiate kitiems – dalinate ją visiems. Tai yra nuostabu.
Šita planeta apimta Mūsų Aureolės, Mūsų Auros. Joje yra Mūsų suteikta jums veikianti Apvaizda, kuri saugo visą planetą, o jus išskirtinai visus saugo. Mane džiugina jūsų klausimai, jūsų noras pažinti, patirti Mus, išsiaiškinti Mūsų Tikrovę, suprasti jūsų aplinką. Iš tikrųjų tie klausimai yra tokie atrodytų paprasti, bet kaip sunku jums juos patyrimu paliudyti, kas yra atsivėrimas, kas yra įtikėjimas, kas yra pasitikėjimas. Tai taip susieti tarpusavyje reiškiniai, kad vienas be kito negali egzistuoti.
Nuo ko pradėti? kuo tęsti? kuo užbaigti? – kyla kiekvienam daugybė klausimų.
Taip, iš tikrųjų pirmasis jūsų žingsnis turėtų būti pamąstymas – o kas gi yra, kada baigiasi toji akimirka šitame jūsų nuostabiame pasaulyje, kada jūs patys sakote, kad iš dulkės kilęs į dulkę ir pavirsi. Taip, bet tai kalba apie jūsų materialų apvalkalą – fizinį pavidalą – jūsų kūną. O jūsų kilmė yra iš Mūsų – dieviška – dvasinė. Jūs niekada nepavirsite į dulkę. Jūs pavirsite į Mus – atspindėdami Mūsų Atvaizdą savo aplinkoje, ir per visą amžinybę – keliaudami iš planetos į planetą, iš visatos į visatą, jūs atspindėsite Mus Gėrio, Grožio, Meilės pasireiškimo veiksmais. O dabar jūsų pradžia yra nuo to pamąstymo, kad tai nepabaiga. Tai nėra tas iškeliavimas, kurį jūs matote, kai palydi jūsų materialų pavidalą, ne – jame jau nebėra jūsų to tikrojo – dvasinio asmens – aš. Jūs turite pamąstymui daugybę minčių. Ir kada jūs imate mąstydami išreikšti norą, norą iš pradžių turite išreikšti – taip, aš noriu sužinoti, o kas ten yra po to, įdomu, negi taip viskas ir pasibaigia? Ne, aišku ne. Mes jums sakome aiškiai, kad yra prisikėlimas. Mes tą jums diktuojame iš vidaus, bet gi prie jūsų Mūsų dalelė negali taip lengvai prisibelsti. Jūs tiek užimti, tiek apimti nerimo, baimės, skausmo, kančios, matote aplinkui, kaip griūna jūsų dabartinė civilizacija, todėl prie jūsų prisibelsti per tas kliūtis, kurias jūs pastatote viduje, Mes negalime. Mes galime pasiekti jus tiktai per Ramybę. Jūs turite nusiraminti, o kaip jūs nusiraminsite, jeigu jūs visą laiką veikiate vien tiktai savo interesų tenkinimo sferose? Net ir šeimoje jūs siekiate vienas kito atžvilgiu įsiviešpatauti – kas yra galva šeimoje – kad vaikai jūsų klausytų – nėra tarpusavio Mūsų dvasiniu pagrindu Meilės lauko, kuris yra virpesiais tiek skleidžiamas, tiek juntamas – per atsivėrimą. Štai yra jūsų noras pažinti tą, kas yra daugiau, ir tada įvyksta atsivėrimas – pamąstymai nukreipti į Mus, į Asmenis, esančius Rojuje – Rojaus Trejybę – Tuos Tris Šaltinius ir Centrus. Tas atsivėrimas – tai yra jūsų nukreipti virpesiai Mums, Asmenims – nesvarbu, kur jūs bebūtumėte – vienas ar šeimoje, ar kolektyvinėje komunijoje šitoje nuostabioje gyvojoje šventovėje. Adresuotas Asmeniui jūsų komunijos ryšys yra jūsų atsivėrimas.
Tačiau kada jūs dalyvaujate individualiai gyvojoje komunijoje su Mumis, ar asmeniškai atėję čia, net su šeimomis, jūs ne iš karto galite patirti tą įtikėjimo pasireiškimą viduje. Gali būti taip, kad ne vieną kartą jums iškils abejonės, kad štai aš nepajuntu nieko, aš nepajuntu to įtikėjimo, nepajuntu tos vidinės būsenos, kad kažkas yra daugiau negu tai, kad aš adresuoju savo mintis Kūrėjui, adresuoju savo intelektu, savo protu, o viduje aš nepatiriu dar tokios permainos, nepatiriu kažko daugiau negu prieš ateidamas į šitą gyvą komuniją. Taip, jums reikalinga įdėti asmeninių pastangų, kad įtikėjimas pasiektų jūsų gelmę. Juk jūsų tas dvasinis aš yra kaip giliai užkastas arba užšąlęs gyvasis sidabras. Jis spindi, jį reikia atkasti ir prakirsti ledą, kad galėtų jisai iškilti į paviršių, tam jūs turite įdėti pastangų. Taigi, atsivėrimas prasidėjo nuo jūsų pamąstymų, nuo jūsų noro, pareikšto, kad norite sužinoti, kas yra daugiau negu gyvenimas šitame pasaulyje, kas yra po gyvenimo šitame pasaulyje, o tada – jūsų gyvasis komunijos ryšys su Mumis, tas bendravimas – ir jeigu jis bus nuoseklus, atkaklus, dažnas, o Aš net pasakyčiau kasdien, po kurio laiko jūs – net jeigu ir nieko nebuvote patyrę – pradėsite patirti – pradėsite patirti savo vidumi, tikruoju dvasiniu aš, kitokias mintis, kitokią įžvalgą į aplinką, ir net toliau negu mato jūsų materialios akys. Ir tada pastebėsite, kad tas, kas jus anksčiau tenkindavo įvairiose ritualinėse pamaldose, šiandien jau jūsų nebetenkina, jums reikia to Gyvo Šaltinio gurkšnio, dvasinio Gyvojo Vandens. Štai jūs tada ir pajuntate, kad jus pripildo Gyvasis dvasinis Mūsų Vanduo, jūs pajuntate tą savo vidumi, savo būsena. Tai jau yra jūsų įtikėjimo pradžia. Įtikėjimas neturi pabaigos, jis neturi dugno, jis yra beribis, bedugnis. Kuo daugiau bendraujate su Mumis, tuo labiau jūs juntate tą būseną, kuri jums teikia tą palaimą. Tai yra jūsų įtikėjimas. O tada yra jums skirti darbai – Mūsų darbai. Juk, Mano mylimiausi vaikai, argi jūs galite pasakyti, kad Mes tinginiaujame? Argi jūs galite mesti Mums kokį šešėlį, kad Mes nieko neveikiame?
Juk jūs ir maldose patys išreiškiate, kad Mes jums liejame be perstojo Meilę, Šviesą, Tiesą. Jūs turite ją pajausti, patirti per atsivėrimą, įtikėjimą ir bendrą veikimą su Mumis, todėl tas veikimas ir yra skirtas jums, kad jūs veiktumėte, dirbtumėte drauge su Mumis, kaip ir Mes nuolat dirbame jums. Mes esame jums. Kas Mes būtume be jūsų? – tik Trys Šaltiniai ir Centrai. Taigi įsivaizduokite, kam Mes būtume reikalingi? Sau? Mes negalime egzistuoti sau, juk Meilė – pats galingiausias užtaisas, jis skirtas visumai, kūrybai. Tai kaip Mes galėtume kurti, jeigu viską koncentruotume tiktai į Save. Nieko Mes negalėtume sukurti, Mes taptume bejėgiai. O gi jūs teisingai Mus vadinate Visagaliais. Todėl ir jūs turite drauge su Mumis dalintis tuo, ką patiriate savo būsena – per įtikėjimą ir atsivėrimą Mums – su kitais savo dvasiniais broliais ir sesėmis, ir veikti drauge su Mumis jų labui, tuo pačiu ir Mūsų labui, ir savo labui. Nėra vakuumo, nėra izoliacijos kūrinijoje. Viskas tarpusavyje Mūsų taip susieta į gyvą sistemą, kad joje kiekvienas nutrauktas saitelis tam tikru mastu turi poveikio ir visos sistemos trūkčiojimui. Ir kuo arčiau tas nutrauktas saitelis, tuo – toje vietoje – yra skausmingesnė to nutraukto saitelio pasekmė. Todėl jūs turite jausti pasitikėjimą Mumis, kad nenutrauktumėte tų saitelių, o būtumėte iš tikrųjų vis daugiau atsidavę Mūsų vedimui iš vidaus, ir ryžtingesni savo veikla.
O kaip gi jūs veiksite nepasitikėdami Mumis? Mes gi jums sakome – Mes jus mylime, nebijokite, pasitikėkite. – o jūs vis tiek žvelgiate įtariai, nepasitikėdami – net ir gėrio skleidimo sferoje, teisingumo skleidimo sferoje, meilės skleidimo sferoje jūs jaučiate nepasitikėjimą, kaip į jus sureaguos aplinka – bet gi jūs darote Šviesos darbą, ir tai jaučiate nepasitikėjimą. O jūs atsiremkite į Mus tvirčiau ir pajausite pasitikėjimą veikti. O dabar Aš jums to ir nepasakysiu – mąstykite patys, kiek jūs dėtumėte tarp tų atsivėrimo, įtikėjimo, ir pasitikėjimo lygybės ženklų. Ačiū už dėmesį.
(visi pradėjo juoktis, nes šitai buvo pasakyta tokiu šmaikščiu tonu, kad visiems buvo tokia natūrali juoko reakcija)
Algimantas: Ačiū Tau mylima Begaline Dvasia-Motina už šį nuostabų mokymą. Manoji valia, kad būtų Tavoji valia. Amen.
Algimantas
2017-06-16 09:58:31
Mielas Algimantai
Aš norėčiau paprasyti tavęs arba Rojaus Tėvu mokymo apie pasitikėjimą. Kas yra pasitikėjimas, ar tai yra mūsų sąmonės būsena ar tai ura kazkas ką reikia užsitarnauti?
Aciu.
ValdasP
2017-06-15 11:52:14
Mielas Algimantai,
Šitas klausimas jau buvo paliestas ir anksciau bet jis aiskiai nenuskambėjo, nes buvo ne suformuluotas teisingai, todėl ir vėl noriu ji užduoti. Adomo ir Ievos misija planetoje yra ne tik sukurti violetine rasę, bet taip pat išnaikinti degeneruojančius individus ir atsilikusias rases. Bet žudyti juk negalima, nes tai keičia likimą, tiek to kuris žudo, tiek to kuri nužudo.
O gal tuo metu kai žmoguje Minties Derintijai ne apsigyvendavo taip kaip tai yra šiuo metu planetoje kai visi sveiko proto individai turi Minties Derintojus. Tai kokiu gi būdu tada Adomas ir Ieva turejo tą savo misiją įvykdyti išnaikinant. Ar tiesiog isstumiant tas rases su jomis nesiporuojant ar buvo leistini ir galimi kažkokie mums dar nežinomi metodai?
Ačiū.
ValdasA
2016-1
---------------------------
Mielieji, Adomas ir Ieva neturi misijos KĄ NORS NAIKINTI. Adomo ir Ievos misija pagerinti BIOLOGINĘ ŽMONIJOS RASĘ, sukuriant VIOLETINĘ rasę, KURIOS PRADŽIĄ PRIVALO DUOTI ADOMAS IR IEVA SAVO VAIKŲ PASIRODYMU NATŪRALIU GIMIMU ŠIAME PASAULYJE.
Kadangi Adomo ir Ievos veido spalva buvo panaši į šviesių alyvų atspalvį, tai ir jų kuriama rasė buvo pavadinta VIOLETINE rase. Tačiau Adomas ir Ieva ir jų vaikų ištisos kartos neturėjo leidimo kurti mišrias šeimas su Urantijos mirtingaisiais anksčiau negu jų pačių skaičius persiris per pusę milijono -500.000 - violetinės rasės narių. O kadangi Ieva savo misiją sužlugdė vos praėjus 160 metų nuo Adomo ir Ievos atgabenimo į Urantiją, nes turėjo palikuonį su vienos mirtingųjų genties vadu - Kanu - ir nuo jo Ieva pagimdė bendrą su žmogumi sūnų KAINĄ - tai tolimesnė VIENO Adomo misija dar galėjo tęstis, jis būtų sulaukęs naujos partnerės - antrosios Ievos - tačiau ir Adomas nusprendė SĄMONINGAI - dėl meilės Ievai - pasirinkti jos tokią skausmingą dalią - irgi patirti lytinę sueitį su mirtingąja RATA, kurios šaknys siekia ne vien tik žmogiškąją kilmę, bet viršžmogiškąją, nes ji buvo TOLIMOJO PROTĖVIO beveik prieš pusę miljono metų atvykusio Planetos Princo, Kaligastijos, šimto narių persnalo vieno iš narių, atgabentų iš Satanijos Vietinės Sistemos ir materializuotų Urantijoje su Urantijos planetai būdingu mirtingųjų kūnu, PALIKUONĖ. O tie vieno šimto materialių pagalbininkų Planetos Princui, Kaligastijai, turėjo nemirtingumą tol, kol jie buvo ištikimi Kūrėjui - Tėvui. Deja, Liuciferio - Satanijos Vietinės Sistemos vadovo - maištas prieš Tėvą buvo paremtas - tuo pačiu ir sustiprintas - ir jo pavaduotojo, Šetono, ir tai turėjo įtakos, kad ir Urantijos Planetos Princas nupuolė į išdavytės ir proto degradacijos beprotybę, ir prie jo taip pat prisijungė ir didelė dalis iš jo šimto pagalbininkų materialus personalo narių, atgabentų į Urantiją. Tad visi prie maišto prisidėję materialaus personalo nariai prarado NEMIRTINGUMO dovaną ir tapo mirtingaisiais, tokiais kaip ir aplinkiniai gyventojai. Tik, aišku, jų biologinis atsparumas ir dvasnis imlumas buvo nepalyginamai didesnis už aplinkinių genčių, kaip ir jų gyvenimo trukmė planetoje buvo daug ilgesnė. Tad ir Rata buvo viena iš tokio neištikimo Tėvui materialus nario tolima palikuonė, todėl ir jos genai buvo daug stipresni negu aplinkinių genčių narių.
Adomas ir Ieva gyveno beveik prieš 38.000 metų. Jie savo misiję sužlugdę taip pat tapo tokais pat mirtingaisiais, tik, žinoma, kaip ir tie Kaligastijos šimtinės neištikimi nariai, daug imlesni tiek intelektualiai, tiek ir dvasinei įžvalgai ir tikrovei negu paprasti mirtingieji planetoje. Adomas ir Ieva gyveno daugiau negu po penkis šimtus metų, ir per šitą laikmetį violetinės rasės atstovų gimė tik apie 1700, jau dalyvaujant ir didesniam skaičiui labiau išsivysčiusių Urantijos genčių moterų, kad jos turėtų bendrų palikuonių su Adomu. Adomas tą jau sąmoningai darė, kad kuo daugiau paliktų violetinės rasės palikuonių po savęs, tapusio mirtinguoju, Urantijoje. Tačiau toks skaičius nė iš tolo negali susilyginti su numatytu pagal Kūrėjo Evoliucinį Planą bent jau pusės MILIJONO GRYNŲ VIOLETINĖS RASĖS PALIKUONIŲ, KURIŲ ABU TĖVAI YRA VIOLETINĖS RASĖS, O NE TIK VIENAS IŠ JŲ, SKAIČIUMI.
Kadangi Adomo ir Ievos misija sužlugo, kadangi toks mažas skaičius buvo paliktas violetinės rasės palikuonių mūsų planetoje, ir tai dar atmieštos violetinės rasės, nes tik Adomas buvo tos rasės atstovas, o moterys buvo Urantijos mirtingosios, tai savaime suprantama, kad toks mirtingųjų biologinis pagerinimas nebuvo toks, koks sumanytas Kūrėjo, o juk dar Liuciferio maištas padėtį tiek pablogino, kad proto degradavimas per 10.000 metų sunaikino visą šviesą, kuri nuoseklai buvo perteikiama ŽMONIJAI ir ŽMONIJOS įsisavinama net 300.000 metų. Degraduoti pastangų nereikia, kaip jos BŪTINOS ŠVIESĖJIMUI. Tad proto degradavimas ir buvo net 30 kartų spartesnis ir TRUMPESNIS už šviesėjimo ilgą 300.000 metų laikotarpį.
JEIGU ADOMAS IR IEVA BŪTŲ PALIKĘ 500.000 PALIKUONIŲ PER KARTŲ KARTAS, JEIGU JIE BŪTŲ LIKĘ IŠTIKIMI KŪRĖJUI SAVOJE MISIJOJE, TAI ŽMONIJJA BŪTŲ GAVUSI TOKĮ BIOLOGINĮ, INTELEKTO, IR DVASIOS SUSTIPRINIMĄ, KAD DABARTINIAI DEGENERUOJANTYS PALIKUONYS BŪTŲ NATŪRALIAI, EVOLIUCINIU KELIU, JAU IŠNYKĘ IŠ MŪSŲ APLINKOS. Pirmiausia jie būtų apriboti, kad neturėtų palikuonių, ir tuo pačiu nedaugintų MENKŲ PALIKUONIŲ SKAIČIAUS, NES TAI PRIEŠTARAUJA ROJAUS TREJYBĖS-AŠ ESU EVOLIUCINIAM PLANUI VIS RYŠKIAU APŠVIESTI KŪRINIJĄ KOSMINE ĮŽVALGA IR DVASINE ŠVIESA.
O gilesnė KOSMINĖ įžvalga - ir GYVAS RYŠYS SU ROJAUS TREJYBE-AŠ ESU - suteikia tokias visuomenės vystymosi kryptis, kad tampa akivaizdžios visų tos akimirkos visuomenės problemų sprendimo KRYPTYS, ir jų ĮGYVENDINIMO KELIAS BE JOKIO NAIKINIMO, BET SU ATITINKAMAIS APRIBOJIMAIS.
Dabar gi net juokinga klausyti, kaip menkesnio proto palikuonys vis dažniau iškeliami net virš normalaus proto mirtingųjų. Tai parodo, kokia yra proto degradacija, kada nei psichologai, nei psichiatrai, nei mokytojai, nei filosofai nesuvokia VISUMOS GYVOS SISTEMOS, tuo labiau jie iš viso nieko net nesieja su Rojaus Trejybe-AŠ ESU, kaip su ŠALTINIU IR CENTRU, ESANČIU TIK NORMALAUS PROTO MIRTINGAJAME. TAD IR REIKIA VIS STIPRIAU VYSTYTI GYVĄJĄ KOMUNIJĄ SU NORMALIAME PROTE GYVENANČIU KŪRĖJO - ROJAUS TREJYBĖS-AŠ ESU - FRAGMENTU - MINTIES DERINTOJU, O NE VIS DAUGIAU DIRBTI SU ATSILIKUSIO MĄSTYMO VAIKAIS, SU KURIAIS MINTIES DERINTOJAS JOKIO RYŠIO UŽMEGZTI NESIEKIA, NES JŲ PROTO LYGIS NEPAJĖGUS TOKĮ KONTAKTĄ NE TIK UŽMEGZTI, BET IR SUVOKTI APIE JO EGZISTAVIMĄ IŠ VISO.
Dėl to ir stebina mane, kada mokytojais dirba tokie mirtingieji, kurie dirbti mokytojais negali, nes DIRBA BE ROJAUS TREJYBĖS-AŠ ESU, DĖL TO IR NEJAUČIA VAIKAMS MEILĖS, KURIE NETURI KANTRYBĖS, KURIE NET SAVO PYKTĮ IŠLIEJA ANT MOKINIŲ, TOKIE MIRITNGIJIE TAIP PAT NEGALI DIRBTI PSICHOLOGAIS, TOKIE AR TOKIOS, KURIE TEIGIA, KAD PYKTIS YRA NORMALI ŽMOGIŠKA EMOCIJA. Dar daugiau, net normalu pykti ant savo bejėgio KŪDIKIO, jeigu esi pavargusi jauna mama, ir neišsimiegojai, nes kūdikis visą laiką reikalavo tavo dėmesio ir priežiūros, todėl ir pykčio emocija yra tokiu atveju NORMALI. Taip psichologė pataria jaunai motinai, paprašiusiai jai atsakyti, ar normalu, kad ji pajunta savo KŪDIKIUI pyktį. TAI KO GI GALI PAMOKYTI JAUNĄ MOTINĄ TOKIA TARIAMA PSICHOLOGĖ, NORS IR TURINTI KAŽKOKIO IRGI TARIAMO UNIVERSITETO JAI SUTEIKTĄ PSICHOLOGĖS DIPLOMĄ IR KVALIFIKACIJĄ TEIKTI PSICHOLOGINES KONSULTACIJAS? Taigi po tokios tariamos psichologės konsultacijos ši mama tikrai vis stipriau atsiduos pykčio savo kūdikiui proveržiams, nes juk, anot tos tariamos psichologės, tai - normalu. Ir tokias sampratas aš jau seniai girdžiu iš tokių PSEUDOPSICHOLOGŲ IR PSEUDO PSICHIATRŲ, PSEUDOGYDYTOJŲ - PYKTIS NORMALI EMOCIJA, JI KOVOJA SU PER DIDELE ĮTAMPA VIDUJE, IR BŪTINA JĄ IŠLIETI.
Mano mylimieji, PYKTIS - TAI NENORMALI EMOCIJA, IR JOS NETURI BŪTI NĖ MENKIAUSIOS APRAIŠKOS JŪSŲ VIDUJE.
Štai tam aš ir esu jūsų - VISŲ - ŽYDŲ, RUSŲ, AMERIKONŲ, LIETUVIŲ, LATVIŲ., ESTŲ JAPONŲ, ARABŲ - VISOS ŽMONIJOS URANTIJOJE - DABARTINIS DVASINIS VEDLYS, KAD SUŽINOTUMĖTE, JOG PYKČIO EMOCIJOS - TAI JŪSŲ PROTO VEIKIMO NENORMALUMAS, IŠKRYPIMAS, KURIS ŽUDO JUS IŠ VIDAUS IR ŠITOKIU BŪDU JŪS EINATE PRIEŠ ROJAUS TREJYBĖS-AŠ ESU VALIĄ.
Netikėkite nė vienu mokytoju, nė vienu psichologu, nė vienu psichiatru, nė vienu gydytoju, nė vienu filosofu, kuris jums teigs PREIŠINGAI NEGU SAKAU AŠ. AŠ ŽINAU, KĄ SAKAU. IR SAKAU - MOKAU - VISUMOS LABUI, TUO PAČIU IR KIEKVIENO IŠ JŪSŲ LABUI.
O kad PATIRTUMĖTE IŠSILAISVINIMĄ iš pykčio ŽALINGOS emocijos - kreipkitės į ROJAUS TREJYBĘ-AŠ ESU, VISU SAVO NUOŠIRDUMU, IR IŠSIPASAKOKITE SAVAIS ŽODŽIAIS, KOKIE TIK ATEINA Į GALVĄ, KAIP JUMS SUNKU SU TOKIA NAŠTA, KURI REALIAI JUS VIDUJE GRAUŽIA IR KANKINA, TODĖL JŪSŲ NET FIZINIS ORGANIZMAS ĖMĖ SIRGTI IR DEPRESUOTI, TODĖL PRAŠYKITE ROJAUS TREJYBĖS-AŠ ESU VISAS SAVO NEIGIAMAS EMOCIJAS - PASIREIŠKIANČIAS IR JUNTAMAS REALIAI JŪSŲ VIDUJE, IR JŪSŲ GYVENIMĄ APSUNKINANČIAS IR NERIMU, IR BAIME, IR PAVYDU, IR NORU DOMINUOTI, IR PYKČIU, IR NEAPYKANTA, IR ŠMEIŽTAIS, IR INTRIGOMIS, IR KENKIMU KITAM, IR BET KOKIA KITA NEIGIAMA APRAIŠKA PAIMTI IŠ JŪSŲ, KAD JUMS TAPTŲ LENGVIAU KVĖPUOTI, MĄSTYTI, IR GYVENTI KASDIENYBĖJE.
Tik tą IŠSAKYKITE LABAI NUOŠIRDŽIAI, IR KASDIEN, NEVARBU KOKIU METU IR KOKIOJE VIETOJE, SVARBU, KAD TĄ DARYTUMĖTE IŠ ŠIRDIES, IR NESVARBU, KIEK TAI UŽTRUKTŲ DIENŲ AR SAVAIČIŲ, AR MĖNESIŲ, AR NET METŲ - DĖKITE PASTANGAS, NENUTRAUKITE JŲ. NE VIENA NUOŠIRDI PASTANGA NEBUS PALIKTA BE ATLYGIO, ANKSČIAU AR VĖLIAU JI BUS JUMS ATLYGINTA - IR JŪSŲ LABUI. IR TĄ JŪS TAIP AT PATIRSITE, KAIP IR NEIGIAMŲ EMOCIJŲ PALAIPSNĮ SILPIMĄ IR GALIAUSIAI DINGIMĄ JŪSŲ VIDUJE. Ir tada jūs pasakysite sau - ESU IŠLAISVINTAS NUO PYKČIO IR PAVYDO, NEAPYKANTOS IR STRESO, ESU IŠLAISVINTAS PATIES KŪRĖJO IŠ MAN KENKSMINGŲ CHARAKTERIO SAVYBIŲ, IR PRIPILDYTAS TIESOS, TIKROVĖS, IR MEILĖS ENERGIJOS, KIEK JOS GALIU PATIRTI SAVO PATIES NUOŠIRDŽIU ATSIVĖRIMU ROJAUS TREJYBEI-AŠ ESU.
Ir štai toks vis labiau šviesėjantis ir mokytojas, ir psichologas, ir psichiatras jau ŽINO, kad ir su atsiliekančio proto mirtingaisiais jų lavinimą - jų sampratos lygiu - būtina atremti tik į Kūrėją - Rojaus Trejybę-AŠ ESU - IR VISADA LAVINIMO PROCESE TAIKYTI KŪRĖJO GARBINIMĄ IR MALDĄ.
Ir tada net sulėtinto mąstymo protas atskleis tas savo IKI TOL PASLĖPTAS savybes, kurios nustebins net ir tuos mokytojus, kurie dirba su juo nuolat. Bet pastarieji tai suvoks kaip Rojaus Trejybės-AŠ ESU pasireiškimą to žemesnio statuso mirtingųjų proto viduje.
Tuo tarpu paties mokytojo pastangos buvo nuolat kreipiamos ta kryptimi, kad aplinkoje įsivyrautų kuo aukštesnio dažnio virpesių laukas. O jame ir kiekvieno protas atsiskleidžia jau daug ryškiau. Ir tada galima formuoti daug stipresnius ir įvairesnius ĮGŪDŽIUS įvairių veiksmų atlikimui visų labui ir menkesnio proto mirtingiesiems.
Taip būtų veikę ir Adomas ir Ieva, jeigu jie nebūtų savosios misijos sužlugdę. Ir šiandien mes nebeturėtume tokių degeneruotų palikuonių problemos. O ji vis tiek turės būti sprendžiama. Ir ši užduotis jau tenka URANTAMS.
Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas apkabinimas.
Algimantas
2016-11-14 12:58:19
Mielas Algimantai,
Šitas klausimas jau buvo paliestas ir anksciau bet jis aiskiai nenuskambėjo, nes buvo ne suformuluotas teisingai, todėl ir vėl noriu ji užduoti. Adomo ir Ievos misija planetoje yra ne tik sukurti violetine rasę, bet taip pat išnaikinti degeneruojančius individus ir atsilikusias rases. Bet žudyti juk negalima, nes tai keičia likimą, tiek to kuris žudo, tiek to kuri nužudo.
O gal tuo metu kai žmoguje Minties Derintijai ne apsigyvendavo taip kaip tai yra šiuo metu planetoje kai visi sveiko proto individai turi Minties Derintojus. Tai kokiu gi būdu tada Adomas ir Ieva turejo tą savo misiją įvykdyti išnaikinant. Ar tiesiog isstumiant tas rases su jomis nesiporuojant ar buvo leistini ir galimi kažkokie mums dar nežinomi metodai?
Ačiū.
ValdasA
2016-11-12 10:27:18
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Informacija atspausdinta iš interneto svetainės www.urantija.lt.