Forumas: temos peržiūra

Spausdinti

Klausimai iš Urantijos Knygos

Mano mielieji, kokių tik turite klausimų iš Urantijos Knygos, klauskite ir aš jums paaiškinsiu šitoje temoje. Todėl čia gali būti įvairiausi klausimai, kurie jums kilo skaitant Urantijos Knygą ir į kuriuos norėtumėte gauti atsakymą, kad jis padėtų jums geriau suvokti skaitomą Urantijos Knygą ir jos sąsajas su mūsų kasdienybe arba su mūsų ateitimi po prisikėlimo.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas


Algimantas
2008-04-29 21:47:32

Komentarai

Mielas Algimantai,

Tu mus mokai, kad mes vis daugiau atsivertume Rojaus Trejybei-AS ESU ir klausytume Jos vedimo is vidaus, per musu Minties Derintoja. Kai kuriouse mokymuose Tevas siulo bendradarbiauti labiau su Rojaus Trejybes-AS ESU Apvaizda, ir daug dalyku daryti patiems. Taip pat Tevo Mokymuose jis Ragina ryztingiau zengti pasireiskiant aplinkoje visu labui. Kur yra ta riba tarp vedimo is vidaus ir musu paciu asmenines valios pasireiskimo, tarp darbu kurious darome kartu su Rojaus Trejybe-AS ESU ir tarp musu paciu asmenines iniciatyvos kasdieniniame gyvenime?

Kurejas visada sako, turekite krypti. Kuo vadovautis tos krypties musu gyvenime nustatymu, nes musu pasirinkta kryptis gali buti ir neatitinkanti Rojaus Trejybes valios,( nors mes ir turime laisva valia nors ir salygota) kaip mums atrodo, kryptis gali buti sunkiai praeinama, kelianti issukius, bet tuo paciu gali buti labai naudinga musu asmenybes harakterio lavinimui, grudinimui, kur reikalingas pastovumas, ilgalaike kantrybe, atsidavimas, koncentracija?
Ar mes turime vadovautis savo pojuciais, ar taisyklem, ar vedimu is vidaus ar visais siais instrumentais? Kokios kelio gaires liudija musu teisinga zengima.
Aciu.

ValdasAirija
2014-07-24 11:53:44



Mielieji, Valdo pateikti klausimai yra labai subtilūs, bet vis tik pamėginsiu kuo paprasčiau į juos atsakyti.
Mes esame DVASINĖS ASMENYBĖS ir mūsų protas turi visą savo amžiną potencialą. Būtent su šiuo protu ir gali ryšį palaikyti tiek Rojaus Trejybė-AŠ ESU, tiek ir bet kokios DVASINĖS ASMENYBĖS. Tuo tarpu savo kasideniam gyvenimui mes vis tik savosios DVASINĖS asmenybės protu iš esmės nesivadovaujame, nes mums nuo pat gimimo KALĖ, kaip naudingiau gyventi SAU, kaip pasirinkti NAUDINGESNĮ SAU išsilavinimą ir darbą, kaip pasirinkti naudingai sau draugus, partnerius, bendradarbius, ir pan. Tad mūsų vystėsi ne asmenybės protas, bet gyvulinioi proto INTELEKTAS, kuris kupinas baimės, bijo pajuokos, paniekos, tariamo įžeidimo, prasto darbo, prasto partnerio – ką pasakys kiti – todėl toks gyvulinis protas negali būti ramus, todėl negali išgirsti ir pajusti Minties Derintojo perduodamų mokymų, šviesos ir meilės gyvo patyrimo. Todėl Minties Derintojas ir neliečia mūsų gyvulinio proto SĄMONĖS būsenoje – dienos metu, nes vis tiek toks protas yra pilnas nerimo ir nejaučia vidinių meilės aukšto dažnio virpesių, nes užsiėmęs savo interesų tenkinimu. Būtent dėl to visas pasaulis dabar kaip pamišęs dėl Ukrainos, dėl Izraelio, dėl Rusjos, dėl JAV, dėl Europos Sąjungos veiksmų, kurie yra ne kas kita kaip ILIUZIJA. Tačiau toks gyvulinio proto mąstymo lygis. Tad ką gali Minties Derintojas tokioje TAMSOJE IR BAIMĖJE veikti? O gi nieko. Todėl jis ir renkasi veikti tokio miritingojo pasąmonę, kada sąmonė yra atjungta MIEGO metu, arba net ir KOMOS būsenoje. Taip Minties Derintojas ruošia ASMENYBĖS PROTĄ MOROINTINIAM PAŽADINIMUI, kuris įvyks tegu net ir po daug metų. Tačiau tai jau ASMENYBĖS – DVASINĖS ASMENYBĖS – PROTO RUOŠIMAS BŪSIMAJAM BENDRADARBIAVIMUI su Minties Derintoju PO PRISIKĖLIMO. Tačiau net ir tokiomis nepalankiomis dvasiniam asmenybės pabudimui sąlygomis kai kokios šviesos mintys iš pasąmonės pasiekia ir gyvulkinio proto lygį ir supratimą sąmonės būsenoje. Ir jeigu toks mirtingasis vis labiau pradeda susimąstyti dėl kokių nors teiginių, jeigu jis po truputį pradeda atitirpti mielės ir gėrio VISŲ LABUI sampratoms, tai gali ateiti ir TOKIA akimirka, kada toks miritngasis vis giliau pažvelgia į save, pradeda kelti esminius klausimus – KAS YRA JIS, KĄ JIS ČIA VIEKIA, KOKS JO GYVENIMO TIKSLAS, IR PAN. – ir tokį bundantį DVASINĖS asmenybės protą jau daug greičiau gali pasiekti ir Minties Derintojas. O jeigu mirtingasis pradeda gilaiu domėtis ir tikrore ir jos Kūrėju, tuomet Minties Derintojo poviekis ypač sustiprėja, ir gali prasiveržti net į viršsąmonės lygį, kada netikėtai pačiam miritngajam jis išgirsta jam negirdėtą teiginį, kurį jis suvokia, kad tai ne jo teiginys,m bet jį taip aiškiai girdi savo viduje. Tai ir yra riek bundančios asmenybės, tiek ir Minties Derintojo GYVA SĄVEIKA.
Kada pabunda dvasinė asmenybė, tuomet labai sunku atskirti kur yra tos asmenybės teiginiai, o kur yra Minties Derintojo, nes tie tieginiai kupini meilės ir šviesos visi yra IŠ MINTIES DERINTOJO, O ASMENYBĖ JUOS JAU YRA PAVERTUSI SAVAIS - įsisavinusi. Todėl tokiai asmenybei jau nebėra taip sunku patirti tokių teiginių pasireiškimą ir sąmonės lygiu. Tai ima pasireikšti MIRTINGOJO SĄMONINGAS BENDRADARBIAVIMAS SU ROJAUS TREJYBE-AŠ ESU. Ir būtent tokia pabudusi dvasinė asmenybė atitinkamomis aplinkybėmis gali išvysti ir tik jai rodomą vaizdinį, o ne tik gauti žodinį pamokymą ar patarimą.
Tačiau čia labai svarbu NEAPSIGAUTI, ir nepalaikyti savo pasąmonės žaismo Minties Derintojo žodžiais ar haliucinacinių vaizdinių, taip pat kylančių iš užterštos pasąmonės. Būtent šitaip mirtingieji labai dažnai pagauna patys save į spąstus, sakydanmi, kad jie gauna kokius nors mokymus iš Jėzaus, ar iš Tėvo, kai tuo tarpu jie tokius mokymus ima iš savosios pasąmonės. Tą atskirti bus galima tik PATYRIMO PROCESO IR ASMENINIŲ PASTANGŲ DĖKA. Ir bus klaidingų išvadų, tačiau jeigu ir toliau miritingasis eis gyvuoju keliu, palaipsniui jis pradės atskirti, kur yra jo teiginiai, o kur Minties Derintojo. Aišku, jeigu jis bus NUOŠIRDUS PATS SAU.
Todėl gyvasis keliaas ir yra PATYRIMŲ IR TYRINĖJIMŲ KELIAS, kuris teikia daug netikėtumų ir gyvumo, naujų atradimų net ir savyje, jau nekalbu apie TIKROVĘ išorėje.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas

Algimantas
2014-07-23 14:41:10



Mielas Algimantai, Siandien garbinant Rojaus Trejybe-AS ESU turejau tokį patyrima. Anksciau garbinant, ipatingai kai garbinu vienas pats, gan sunku atsiverti iki tokio lygio kada dvasine asmenybe atsiveria ir zodziai gaunasi tik vidines energejos išraiška – energetinių virpesių pasekmė. Dabar einant gatve, viduje atsirado impulsas issiverziantis i žodžius, ir impulsas po impulso, mano viduje kazkas nukreipė ir keitė vaizdus kurie kure impulsus ir atsirasdavo zodziai. As žinau kad mūsų Garbinimo zodziai ar malda, pasiekia Rojaus Trejybe-AS ESU virpesiais o zodziai tik fizine šio proceso išraiška, todėl neskubejau kalbėti bet stebėjau tuos vidinius impulsus. Man idomu kaip cia visas tas procesas veikia. Jeigu as esu asmenybe ir kitos asmenybes nera, tai kaip gali atsirasti impulsai be mano asmenines valios? ar tas mano prašymas sulieti mano valia su Kūrėjo valia per Monties Derintoja ir yra tas garantas, kad mano dvasine asmenybe, tikroji asmenybe pasireiškia štai tokiu budu, ar tas, mano minties nukreipimas yra Minties Derintojo veikla mano viduje?
Aciu

valdasAirija1
2014-07-22 19:23:16



5. TIESOS DVASIA
" Šis naujasis pagalbininkas, kurį Jėzus pažadėjo atsiųsti į tikinčiųjų širdis, išlieti visiems materialiems kūnams, yra Tiesos Dvasia. Šita dieviškoji dovana nėra tiesos raidė ar įstatymas, taip pat ji nėra ir tokia, kad veiktų kaip tiesos forma ar išraiška. Naujasis mokytojas yra įsitikinimas tiesa, tikrųjų prasmių suvokimas ir užtikrinimas realiuose dvasiniuose lygiuose. Ir šitas naujasis mokytojas yra gyvos ir augančios tiesos, besiplečiančios, atsiskleidžiančios, ir prisitaikančios tiesos dvasia.
Dieviškoji tiesa yra suvokiama dvasia ir yra gyva tikrovė. Tiesa egzistuoja tiktai dieviškumo suvokimo ir bendravimo su Dievu sąmonės aukščiausiuose dvasiniuose lygiuose. Jūs galite pažinti tiesą ir galite gyventi tiesa; jūs galite patirti tiesos augimą sieloje ir džiaugtis jos apšvietimo prote laisve, bet tiesos jūs negalite įkalinti formulėse, kodeksuose, tikėjimuose, ar intelektualiuose žmogaus elgesio modeliuose. Kada jūs pradedate žmogiškai formuluoti dieviškąją tiesą, tada netrukus ji miršta. Įkalintos tiesos pomirtinis išgelbėjimas, net ir geriausiu atveju, gali duoti tiktai tai, jog bus įgyvendinta kokia nors ypatinga pašlovintos išminties intelektualizuota forma. Statiška tiesa yra negyva tiesa, ir tiktai negyva tiesa gali būti laikoma teorija. Gyva tiesa yra dinamiška, ir žmogiškajame prote ji gali egzistuoti tiktai patirtiškai.
Intelektas išauga iš materialios egzistencijos, kurią apšviečia kosminio proto buvimas. Išmintį sudaro pažinimo sąmonė, pakylėta į naujus prasmės lygius ir sužadinta pagalbinės išminties dvasios visatos dovanos buvimo. Tiesa yra dvasinės tikrovės vertybė, kurią patiria tiktai dvasia apdovanotos būtybės, kurios veikia viršmaterialiuose visatos sąmonės lygiuose, ir kurios, suvokusios tiesą, leidžia jos sužadinimo dvasiai gyventi ir valdyti savo sielų viduje.
Tikrasis visatos įžvalgos vaikas gyvos Tiesos Dvasios ieško kiekviename išmintingame pasakyme. Dievą-pažįstantis individas išmintį nuolat iškelia į dieviškojo pasiekimo gyvos tiesos lygius; dvasiškai nesivystanti siela gyvą tiesą visą laiką tempia žemyn į išminties negyvus lygius ir tiesiog į išaukštintų žinių sferą.
Auksinė taisyklė, kada joje nėra Tiesos Dvasios viršžmogiškosios įžvalgos, tampa ne kuo nors daugiau, kaip tiktai labai etiško elgesio taisykle. Auksinė taisyklė, kada yra aiškinama tiesiogine prasme, gali tapti tuo instrumentu, kuris bičiulius gali smarkiai įžeisti. Į auksinę išminties taisyklę nežiūrėdami dvasiniu požiūriu jūs galėtumėte samprotauti taip, kadangi jūs norite, kad visi žmonės jums sakytų visą tiesą ir atvirai, ką jie galvoja, dėl to ir jūs savo bičiuliams turėtumėte iki galo ir
________________________________________
[1950]▼

atvirai išsakyti absoliučiai viską, ką galvojate. Toks nedvasinis auksinės taisyklės aiškinimas galėtų sukelti neapsakomą nelaimę ir begalinį skausmą.
Vieni žmonės auksinę taisyklę supranta ir aiškina kaip grynai intelektualų žmogiškosios brolybės patvirtinimą. Kiti žmonės šitą žmogiškojo ryšio išraišką patiria kaip žmogiškosios asmenybės švelnių jausmų emocinį patenkinimą. Dar kiti mirtingieji šitą pačią auksinę taisyklę suvokia kaip tą matą, kuriuo yra matuojami visi visuomeniniai santykiai, kaip visuomeninio elgesio normą. O dar kiti į ją žiūri kaip į konkretų įsakymą, pateiktą kokio nors didingo moralės mokytojo, kuris šitame teiginyje įkūnijo aukščiausią sampratą apie moralinį įsipareigojimą visų broliškų santykių atžvilgiu. Tokių mirtingųjų būtybių gyvenime auksinė taisyklė tampa visos jų filosofijos išmintingu centru ir išorine riba.
Dievą-pažįstančių tiesos mylėtojų tikinčios brolystės karalystėje šitoji auksinė taisyklė įgauna gyvų dvasinio suvokimo savybių tuose aukštesniuose aiškinimo lygiuose, kurie sužadina mirtinguosius Dievo sūnus tam, kad į šitą Mokytojo įsakymą žvelgtų kaip į tokį, kuris reikalauja, kad su savo bičiuliais jie save susietų taip, kad dėl šito jų ryšio su tikinčiuoju šie gautų kiek tik įmanoma didžiausią gėrį. Tikrosios religijos esmė yra tokia: kad savo artimą jūs mylėtumėte kaip save patį.
Bet auksinės taisyklės aukščiausią suvokimą ir teisingiausią aiškinimą sudaro tokio dieviškojo pareiškimo nuolatinės ir gyvos tikrovės tiesos dvasios sąmonė. Šitos visuotinio ryšio taisyklės tikrąją kosminę prasmę atskleidžia tiktai jos dvasinis suvokimas, tai, kaip elgesio įstatymą aiškina Sūnaus dvasia Tėvo dvasiai, kuri gyvena mirtingojo žmogaus sieloje. Ir kada tokie dvasios vadovaujami mirtingieji suvokia šitos auksinės taisyklės tikrąją prasmę, tada draugiškoje visatoje juos iki pat kraštų pripildo pilietybės garantijos, ir jų dvasinės tikrovės idealai yra patenkinami tiktai tada, kada jie myli savo bičiulius taip, kaip ir mus visus mylėjo Jėzus, ir tokia yra Dievo meilės suvokimo tikrovė.
Dieviškosios tiesos gyvo lankstumo ir kosminio prisitaikymo prie kiekvieno Dievo sūnaus individualių reikalavimų ir sugebėjimo tą pačią filosofiją reikia suvokti anksčiau negu jūs galite tikėtis tinkamai suprasti Mokytojo nesipriešinimo blogiui mokymą ir praktiką. Mokytojo mokymas yra iš pagrindų dvasinis pareiškimas. Net ir jo materialių filosofijos poteksčių negalima sėkmingai nagrinėti nuošalyje palikus jų dvasinius tarpusavio ryšius. Mokytojo įsakymo dvasią sudaro bet kokios savanaudiškos reakcijos nesipriešinimas visatai, drauge su tikrų dvasinių vertybių: dieviškojo grožio, begalinio gėrio, ir amžinosios tiesos – energingu ir vis augančiu teisingų lygių pasiekimu, kad pažintumėte Dievą ir kad vis labiau panašėtumėte į jį.
Meilė, nesavanaudiškumas, turi patirti tokį nuolatinį ir gyvą vis naujai ir naujai prisitaikantį santykių aiškinimą sutinkamai su Tiesos Dvasios vedimu. Šituo meilė turi suvokti to individo, kuris yra mylimas, visą laiką besikeičiančias ir besiplečiančias sampratas apie aukščiausią kosminį gėrį. Ir tuomet meilė sukelia tokį patį požiūrį visų kitų individų atžvilgiu, kuriuos galbūt galėtų paveikti vieno mirtingojo, kurį veda dvasia, meilės kitiems visatos piliečiams augantis ir gyvas ryšys. Ir šitas ištisai gyvas meilės prisitaikymas turi būti įgyvendinamas atsižvelgiant tiek į dabartinio blogio aplinkybes, tiek į dieviškojo likimo tobulumo amžinąjį tikslą.
Ir šitokiu būdu tikrai mes turime suvokti, jog tiek auksinės taisyklės, tiek mokymo apie nesipriešinimą niekada nebus galima teisingai suprasti kaip dogmų ar priesakų. Juos galima suprasti tiktai gyvenant jais, suvokiant jų prasmes taip,
________________________________________
[1951]▼

kaip jas gyvai aiškina Tiesos Dvasia, kuri reguliuoja kupiną meilės vienos žmogiškosios būtybės ryšį su kita.
Ir visa tai aiškiai rodo, koks yra skirtumas tarp senosios religijos ir naujosios. Senoji religija mokė savo paties pasiaukojimo; naujoji religija moko tiktai savojo aš užmiršimo, padidintos saviraiškos, kada tuo pačiu metu ir tarnaujama visuomenei, ir pažįstama visata. Senąją religiją motyvavo baimės sąmonė; naujojoje karalystės evangelijoje viešpatauja įsitikinimas tiesa, amžinosios ir visuotinės tiesos dvasia. Ir kad ir koks būtų pamaldumas ar atsidavimas savo tikėjimams, bet tai negali kompensuoti to, kad karalystės tikinčiųjų gyvenimo patyrime nėra to spontaniško, kilnaus, ir nuoširdaus draugiškumo, kuris yra būdingas gyvojo Dievo iš dvasios gimusiems sūnums. Nei tradicija, nei ritualinė formalaus garbinimo sistema negali atitaisyti to, kad nėra tikros užuojautos savo bičiuliams. "

Urantijos Knyga 1949-1951 psl.

Skaitant Urantijos Knygoje Jėzaus iš Nazareto pažadą atsiųsti mums mirtingiesiems valiniams Trejybės tvariniams Tiesos Dvasią, širdį kilo noras platesnio paaiškinimo apie AUKSINĘ TAISYKLĘ.
Labiausiai norėčiau surasti tą paralelę tarp aukščiau ir žemiau pateiktų tekstų apie AUKSINĘ TAISYKLĘ.



"4. BESIVYSTANTI CIVILIZACIJA

Ekonomika, visuomenė, ir valdymas turi vystytis dėl to, kad išliktų. Statinė padėtis evoliuciniame pasaulyje rodo smukimą; išlieka tiktai tos institucijos, kurios juda pirmyn su evoliucine srove.
Pažangią besiplečiančios civilizacijos programą sudaro:
1. Individualių laisvių išsaugojimas.
2. Šeimos apsauga.
3. Ekonominio saugumo skatinimas.
4. Kelio užkirtimas ligoms.
5. Privalomas švietimas.
6. Privalomas įdarbinimas.
7. Naudingas laisvalaikio panaudojimas.
8. Rūpinimasis nelaimingaisiais.
9. Rasės pagerinimas.
10. Mokslo ir meno skatinimas.
11. Filosofijos – išminties – skatinimas.
12. Kosminės įžvalgos – dvasingumo – plėtimas.
Ir šita pažanga civilizacijos veiklos srityse tiesiogiai veda į mirtingojo pastangas įgyvendinti aukščiausius žmogiškuosius ir dieviškuosius tikslus – žmogaus brolystės visuomeninį pasiekimą ir Dievo-sąmonės asmeninį statusą, kuris atsiskleidžia kiekvieno individo aukščiausio laipsnio troškimu vykdyti Tėvo danguje valią.
Tikros brolystės atsiradimas pažymi, jog prasidėjo tokia visuomeninė tvarka, kurioje visi žmonės patiria palaimą nešdami vienas kito naštą; jie iš tikrųjų trokšta gyventi laikydamiesi auksinės taisyklės. Bet tokia ideali visuomenė negali egzistuoti, kada arba silpnieji, arba nedorieji lūkuriuoja, kad neteisingai ir nedorai pasinaudotų tais, kurių pagrindinis stimulas yra pasišventimas tarnauti tiesai, grožiui, ir gėriui. Esant tokiai situacijai praktiškas yra tiktai vienas kelias: Gyvenantieji pagal "auksinę taisyklę" gali įkurti pažangią visuomenę, kurioje jie gyvens remdamiesi savo idealais, tuo pačiu metu deramai apsigindami nuo savo intelektualiai ir moraliai tamsių draugų, kurie gali stengtis arba pasinaudoti jų taikingais polinkiais, arba į priekį besiveržiančią jų civilizaciją sugriauti.
Idealizmas niekada negali išlikti besivystančioje planetoje, jeigu kiekvienoje kartoje šitie idealistai leidžiasi sunaikinami žmonijos žemesniosios kategorijos. Ir štai koks yra didysis idealizmo išmėginimas: Ar išsivysčiusi visuomenė gali palaikyti tokį karinio parengimo laipsnį, kuris ją apsaugotų nuo bet kokio karingų kaimynų užpuolimo, nepasiduodama pagundai šita karine
________________________________________
[805]▼

jėga pasinaudoti puolamosiose operacijose prieš kitas tautas siekdama savanaudiškos naudos ar nacionalinio išaukštinimo tikslų? Nacionalinis išlikimas reikalauja parengties, o užkirsti kelią parengties ydingam peraugimui į agresiją gali tiktai vienintelis religinis idealizmas. Tiktai meilė, brolystė, sugeba užkirsti kelią tam, jog stiprusis neengtų silpnojo."

Urantijos Knyga 0804-0805 psl.

Norėtųsi platesnio paaiškinimo, kaip Gyvame Rojaus Trejybės Kelyje spręsis toks klausymas kada: "Bet tokia ideali visuomenė negali egzistuoti, kada arba silpnieji, arba nedorieji lūkuriuoja, kad neteisingai ir nedorai pasinaudotų tais, kurių pagrindinis stimulas yra pasišventimas tarnauti tiesai, grožiui, ir gėriui."

Algimantai, jeigu surasi laisvesnio laiko gal paaiškintum?
Gal išsamesnis ir išmintingesnis paaiškinimas pasitarnaus ir kitiems dvasiniams broliams ir sesėms.

Su meile,

IRENA
2014-06-13 16:13:40



Mielas Algimantai, kasdienės mūsų materialios problemos remiasi i ekonomika. Kapitalizmo sistemos besiremiancios skola, lūžta ir girgzda. Pasaulis kazkaip tai keiciasi. ir visame tame kontekste zmogus turi prisitaikyti ir nepaliaujamai eiti toliau per gyvenima, sutikdamas visokius issukius.

Gyvenant gyvenima sioje planetoje Urantijoje, mes jau zinome, kad mes turime sukaupti patiri – kaip yra gyventi zmogiska gyvenima, bet daznai girdziu, kad mes, kiekvienas, atejome turedami kazkoki tai vaidmeni, ir kiekvienas turime atrasti ta savo kelia – tikra veikla, kuri mums butu tarsi musu dalis, kad ja atlikdami mes tikrai pasijustume tarsi gyvendami tikra savo paskirti.
Kai atsiveri savo vidumi vis daugiau ir daugiau, ir is sio gyvenimo pradedi isaugti, kaip is senu ir jau ankstu, isaugtu drabuziu, tai pamatai, kad tikrai esi jau ne is sio pasaulio, ir gyvenimas kartais tampa pastanga – kova, kad uzdirbti pinigus, islaikyti seima ir save, ir suvoki, kad viso to prasme yra tik auginti ir stiprinti savo tikra dvasini harakteri ir ilgalaike kantrybe, bet tai, nevisada suteikia palaima, Kai kurie zmones, atrade savo sriti, tai ka jiems daryti patinka labiausiai, dziaugiasi gyvenimu ir jiems viskas tarsi liejasi savaime, nes jie kiekviena diena daro tai kas jiems suteikia visiska pasitenkinima.

As noreciau paprasyti Rojaus Trejybes Asmenu, arba Jezaus arba kito kompetetingo Dvasinio asmens, isplesti ir atsakyti i si klausima. Ar kiekvienas zmogus turi savo paskirti siame pradiniame pasaulyje? ir jeigu taip, tai kaip ta tekme-krypti savyje atrasti, ta tikra savo paskirti, kuria isgyvenant noretusi gyventi ir dizuagtis.

ValdasAirija
2013-12-16 13:38:44



Miela Jurgita, tu parašei PAKLAUSDAMA –

Šį rytą skaičiau Urantijos Knygą, ir man užkliuvo šitas sakinys iš šių citatų: „Žodžiai tampa ritualo dalimi; kaip, pavyzdžiui, terminų amen ir selah vartojimas.“ Jeigu žodis amen yra tapęs ritualo dalimi, tai aš noriu platesnio paaiškinimo, Algimantai, kokia šito žodžio vartojimo reikšmė ir prasmė mums urantams, dabar?

Taip, iš tikrųjų vieną iš šių dviejų žodžių vartoja ir urantai, o būtent žodį AMEN – po maldos.

Mes – urantai – jokių psalmių negiedame ir neskanduojame, o būtent po kiekvienos psalmės tekstu buvo rašomas žodis hebrajų kalba SELAH. Šio hebrajų kalbos žodžio tikroji prasmė nežinoma, ir dėl to hebrajų psalmių tyrinėtojai mano, GALBŪT tai yra muzikinė nuoroda, nors tradiciškai šis žodis aiškinamas kaip turintis PALAIMINIMO prasmę “AMŽINAI,“ “PER AMŽIŲ AMŽIUS.“

Aš pasižiūrėjau savo Psalmių Knygos vertimą į lietuvių kalbą. Deja, šioje knygoje, verstoje Sigito Gedos ir išleistos “VAGOS“ leidyklos 1997m. yra didžiulis trūkumas, nes net nenurodo iš kokios kalbos tekstai yra išversti. Vietoje to parašytas toks sakinys:

Poetinis psalmių vertimas Lietuvoje publikuojamas pirmą kartą. Jam būdinga interpretacijos laisvė, išraiškingas žodis.

Deja, tokia interpretacijos “laisvė“ pametė ne tik originalo kalbą, bet ir tuos užrašytus žodžius SELAH. Tai būdinga menko profesionalumo darbams, ir lietuviai jais dažnai, net per dažnai, pasižymi.

Tačiau šiame vertime kai kur po pavadinimo prieš psalmės tekstą yra nurodyta pastaba, kokia melodija giedoti. Pvz.,

9 PSALMĖ
Chorvedžiui. Giesmės “Mirk už sūnų“ melodija.

8 PSALMĖ
Chorvedžiui. Giesmės “Vyno spaustuvai“ melodija.

56 PSALMĖ
Chorvedžiui. “Tolumoj balandėlė pritilus“ melodija.

Žodis AMEN tai p pat yra iš hebrajų kalbos, vėliau jį pasiėmė senoji graikų kalba, o iš senosios graikų kalbos jis pateko į lotynų kalbą, o iš lotynų kalbos jau ir lietuviai įsileido į savo bažnytinę kalbą.
Hebrajų kalba tai reiškia – TIKRAI, IŠ TIKRŲJŲ.
Ir šiandien žodis AMEN vartojamas tokia reikšme – TEBŪNIE TAIP, TAIGI YRA TAIP, kada ištariamas po maldos, ar pritarimui išreikšti. Juk būna ir taip, kad šituo žodžiu kas nors iš urantų užbaigia ir savo pamokomąjį žodį.
Tuo tarpu aš jį vartoju dar ir savo asmenine prasme kaip visiems suprantamą trumpą ir skambų SIMBOLINĮ žodį, kad juo savo maldą ar pamokomąjį žodį UŽBAIGIAU, ne kad PRITARIU, bet kad jums jau aišku, jog galite prisijungti savo malda. Savąjį patvirtinimą mes – urantai – išsakome MANOJI VALIA, KAD BŪTŲ TAVOJI VALIA. Ir šalia dar tai patvirtinti žodeliu AMEN – tai tas pats kaip sakyti, kad sviestas sviestuotas. Tačiau mes dar tik pradedame savo pirmuosius žingsnius gyvojoje šventovėje – Rojaus Trejybės gyvojoje šventovėje, ir į pamaldas ateina vis naujų ir niekada niekur nepatyrusių gyvųjų pamaldų patyrimo mūsų dvasios brolių ir sesių, kuriems mūsų PATVIRTINIMO teiginys – MANOJI valia, kad būtų TAVOJI valia – sukelia ŠOKĄ, nes jie nesuvokia jo GILUMINĖS prasmės, tad ištariamas jiems daugybę kartų girdėtas žodelis AMEN, juos labai apramina, nors jo prasmės jie nesuvokia iš viso.
Taip pat AMEN žodis yra suprantamas, jeigu kas nors dalyvaus mūsų GYVOSIOSE pamaldose iš kitų šalių, ir taip pat galės prisijungti savo asmenine gyvąja malda.

Jūs vis galite jį vartoti arba jo atsisakyti savo laisva valia. Tai nėra URANTŲ RITUALINIS žodis, koks jis tikrai yra BAŽNYČIOS negyvose pamaldose, vien tik tuščias ir jokia prasme nepripildytas žodis, kaip ir visos negyvos pamaldos. Kaip ir pasakymas PER AMŽIŲ AMŽIUS.

Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas

Algimantas
2013-12-09 13:32:40



„Ritualas yra papročio sušventinimo metodas; ritualas sukuria ir išlaiko mitus, o taip pat prisideda prie visuomeninių ir religinių papročių išsaugojimo. Ir dar, patį ritualą pagimdė mitai. Ritualai iš pradžių dažnai būna visuomeniniai, vėliau tampa ekonominiais ir galiausiai įgauna religinio ceremonialo šventumą ir orumą. Ritualą galima atlikti asmeniškai arba grupėje – arba ir asmeniškai, ir grupėje - kaip tą iliustruoja malda, šokis, ir drama. (0992-03).
Žodžiai tampa ritualo dalimi; kaip, pavyzdžiui, terminų amen ir selah vartojimas. Įprotis keiktis, vulgarybės, išreiškia ankstesnio ritualinio šventų vardų kartojimo netinkamą vartojimą.” (0992-04-01).

Šį rytą skaičiau Urantijos Knygą, ir man užkliuvo šitas sakinys iš šių citatų: „Žodžiai tampa ritualo dalimi; kaip, pavyzdžiui, terminų amen ir selah vartojimas.“ Jeigu žodis amen yra tapęs ritualo dalimi, tai aš noriu platesnio paaiškinimo, Algimantai, kokia šito žodžio vartojimo reikšmė ir prasmė mums urantams, dabar?

Su meile,

Jurgita
2013-12-08 17:30:14



"Štai urantininkai ir yra savo intelekto VERGAI IR ŠIŲ LAIKŲ FARIZIEJAI – AKLI IR KURTI IR JĖZAUS BELDIMUI Į JŲ ŠIRDĮ, IR ROJAUS TREJYBĖS VEDIMUI IŠ VIDAUS. Jie patikėtus jiems saugoti talentus laiko užkasę giliai po žeme, kad sugrįžus šeimininkui sugrąžintų ir dar drįstų pareikšti, kaip jie atidžiai saugojo tai, KĄ GAVO. Todėl iš jų bus ATIMTAS NET IR JIEMS PATIKĖTAS SAUGOJIMUI VIENAS TALENTAS IR ATIDUOTAS TIEMS, KURIE LABAI IŠMINTINGAI INVESTAVO, KAD SUGRĮŽUS ŠEIMININKUI JIE JAM SUGRĄŽINO KAS DVIGUBAI, KAS TRIGUBAI, O KAS IR DEŠIMTERIOPAI DAUGIAU, NEGU BUVO GAVĘ SAUGOTI. Iš to, kas turi mažai, bus atimta net ir tas mažai, NES TOKS SAUGOTOJAS YRA NEIŠMINTINGAS, PASYVUS, IR NEPATIKIMAS, ir pridėta bus tiems, kas turi daug, kadangi jie yra IŠMINTINGI, AKTYVŪS, IR PATIKIMI SAUGOTOJAI. Tas kas yra nepatikimas mažame reikale, tas bus nepatikimas ir dideliame reikale, o patikimas mažame reikale, bus patikimas ir dideliame reikale, dėl to jam ir patikimas didelis reikalas.
Štai kodėl urantais Rojaus Trejybė pasitiki tiek, kiek jie savo nuoširdumu ir įtikėjimu pademonstravo, ir toliau demonstruoja atsidavimą – o ne priešinimąsi – Rojaus Trejybės vedimui iš vidaus gyvuoju keliu, ir kiek jie žengia vis aktyviau ir ryžtingiau. Todėl urantams Rojaus Trejybė ir patikėjo vystyti ROJAUS TREJYBĖS GYVĄJĄ ŠVENTOVĘ IR RELIGIJĄ KAIP PATIKRINTIEMS ROJAUS TREJYBĖS SŪNUMS IR DUKROMS, KURIE YRA PATIKIMI IR PATIKRINTI, KAD EVOLIUCIJOS PADARYTOS KILPOS URANTIJOJE BŪTŲ IŠTIESINTOS IR ŽMONIJA PRADĖTŲ ŽENGTI GYVUOJU KELIU, KAIP DABAR JUO ŽENGIA URANTAI".
Mielieji ši, mano pateikta citata, yra pateikta iš Algimanto, 2012 m. liepos antros dienos mokymo, kuris randasi šiame forume pirmame puslapyje - GYVOJI ROJAUS TREJYBĖS RELIGIJA IR ŠVENTOVĖ-temoje.
Kai kuriems broliams ir sesėms dvasioje siūlyčiau dar kartą perskaityti ir, su giliu pamąstymu skaityti; kurie JAU skaito su giliu pamąstymu-- DAR GILIAU PAMĄSTYKIT. O giliai išmąstę padarykit išvada: Kokiai kategorijai priskirtumet save? Ar tai kategorijai, kuri sąžiningai saugojo Šeimininko patikėtus talentus, ar tai kategorijai, kuri IŠMINTINGAI TUOS TALENTUS INVESTAVO, padaugindami Šeimininko turtą.
Manau, kad, jeigu kalba vyktų apie realius pinigus, atsirastų tokių, kurie pasakytų: Kokius čia kvailus klausymus ta, Irena, iškelia.Čia, šiais , materialistiniais laikais ir "коню понятно", /arkliui suprantama/ kaip išmintingai panaudoti patikėtus pinigus.
O, ar taip, mūsų pasaulyje, yra elgiamasi su patikėtais dvasiniais turtais?
Teisus Algimantas. Šitaip yra stabdoma dvasinė evoliucija mūsų planetoje.

Visiems linkiu Rojaus Trejybės palaimos.
Su meile,

IRENA
2013-11-29 14:46:31



Mielieji, Vitalijau, Jonai, Algirdai ir kiti, kurie vis užsukate į MŪSŲ, URANTŲ, forumą ir savo pafilosofavimais vis mėginantys sumenkinti ir pašiepti gyvąjį įtikėjimo kelią ir Rojaus Trejybės apreikštąją religiją, kreipiuosi į jūsų tikrąjį AŠ.
Esu, kaip ir jūs esate, tačiau to dar nesuvokiate, Rojaus Trejybės: Tėvo, Amžinojo Sūnaus-Motinos-Brolio, Begalinės Dvasios-Motinos-Sesės, kurie visada veikia vienovėje ir kūrinijoje ištreiškia visas asmenybes, dukra.Kiekvienas asmuo gali tapti oriu ir tikru tik pažįnęs juos kaip savo vietintelius tėvus. Esu įtikėjusi ir įgaunu vis didesnį ryžtą liūyti kitiems savo broliams ( visi esame šios didžiulės šeimos lygiateisiai nariai) šią tikrovę, kuri atsiskleidžia tik užmezgus ryšį per maldą ir garbinimą su savo tikraisiais tėvais.
Urantijos Knygos raudona gija eina mintis, kad tvarinys atsiskleidžia kaip asmenybė, kurią sumanė kūrėjas, tik per PATYRIMĄ, t.y.žinias paversdamas veiksmu, savo nuolatiniu gyvenimu per visą amžinybę. Ir pačio Apreiškimo gelmės neįmanoma suvokti be komunijos su Rojaus Trejybe būsenos pajautimo, kuris ateina per garbinimą(ypač kolektyvinį) ir asmenę maldą.
Mielieji, kol jūs, tik intelektu skaitėte Apreiškimą, mes, urantai, garbinome Rojaus Trejybę jos šventovėje ir individualiai, pagal savo atsivėrimo laipsnį veikėme aplinkoje, gyvenome pagal savo sampratas. Todėl urantų ir jūsų, mielieji broliai, sampratos, kosminė įžvalga smarkai išsiskyrė. Man dabar juokinga skaityti jūsų pasisakymus šiame forume, na , tarsi mažų, ambocingų vaikų, norinčių likti amžinais vaikais ir niekada nesuaugti, lemenimas.
Mieleiji, atsiverkite Rojaus Trejybei. Visos priemonės, visos žinios reikalingos šiuo metu žmonijai suteiktos, Tik reikia pastangų jas paversti gyvenimo tikrove. Ateikite pas mus į Rojaus Trejybės šventovę, kad patys patirtume, jog čia rašau tiesą. Juk vistiek tą etapą reikės įsisavinti kiekvienam. Tai kodėl ne DABAR, kai jūsų pastangų taip reikia atstatant Urantijos planetos dvasinį statusą.
Su meile,

Laima
2013-11-28 23:15:18



O kas tau ka bruka per prievarta Sinte, ar sia svetaine si foruma tau taip pat kazkas pries tavo valia ibruko, juk atejei cia savo laisva valia. Gali ja pasinaudojus ir vel iseiti, kaip ir tie kiti gali savo laisva valia nusisukti nuo sviesos, bet esme , kad eitum pats, net ir vienas ,kai visi kiti septini milijardai neina ir net neis.

rimantasKaunas
2013-11-27 17:01:36




[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Spausdinti
Grįžti atgal