Forumas: temos peržiūra
Urantams nuo Lauros
Sveiki, mieli urantai
Man labai gaila, kad praėjusį šeštadienį Gyvosiose pamaldose Vilniuje mano nuoširdus vidinis noras įnešti į Šventovę daugiau Šviesos bei Šilumos buvo sutiktas su tokiu aršiu pasipriešinimu, kuris iššaukė jūsų didžiulį pyktį.
Kūrėjo Evoliucinio plano vystymasis yra tiesus ir nesustabdomas – nukreiptas viena kryptimi – tik į didesnę ir ryškesnę Šviesą visų labui. Todėl negalima sustoti, ir juo labiau dairytis į praeitį. Reikia ieškoti būdų kaip užlipti ant aukštesnio laiptelio, o ne kuo ilgiau pasilikti ant senojo.
Kūrėjas mums nuolat kalba ne tik per kiekvienam iš mūsų padovanotą Savo Dvasios Dalelę – Minties Derintoją, bet ir per savo vaikus – sūnus ir dukras. Reikia tik išgirsti ir pajusti tai savo dvasiniu vidumi.
Štai ką Tėvas mums sako knygoje „Gyvoji Tyla“:
“Aš darau viską, kad jums padėčiau ir iš išorės, per Mano dvasinį pasireiškimą per kitus mano vaikus, ir iš vidaus, tiesiogiai, bet Mano parama tokia, kad Aš negaliu pažeisti jūsų laisvos valios”
Vien turėjimas daug dvasinių žinių, tai nėra dvasinis augimas. Žinios nuolat turi būti taikomos praktikoje. Kai, baigę mokslus, įgyjame specialybę - mes einame dirbi, t.y. savo žinias taikyti praktikoje. O, jas taikydami praktikoje, vis tiek ir toliau mokomės kaip dar geriau ir veiksmingiau atlikti savo darbus. Taip yra ir su dvasinių žinių taikymu. Kūrėjas yra pasakęs:
„Dvasinis augimas vyksta tik dabartyje ir tik patyrimo įgijimo dėka“
Stenkitės nelyginti kito žmogaus su savimi, nes visi mes esame skirtingi – nėra identiškų žmonių. Vieni yra imlesnis vieniems dalykams, kiti kitiems; vieni tą patį dalyką įsisavina greičiau, o kitiems reikia ilgesnio laiko; vienų nueitas dvasinis kelias yra ilgesnis, o kitų trumpesnis ir t.t.
Todėl kiekvieno iš mūsų žvilgsnis turi būti nukreiptas pirmiausia į save. Mes turime ne tik išmokti daryti Gėrį, bet nepamiršti nustoti daryti blogį. Juk kiekvienas mūsų tam tikrais virpesiais pasakytas žodis ar ištransliuota mintis pasklinda į aplinką, kurią atitinkamai arba Šviesina, arba tamsina. Todėl, tai yra tarsi kasdienis „darbas“ su savimi. Ir jeigu, nors ir netyčia, iš mūsų pasklinda tamsos žodis arba mintis, mes turime, pagarbinę Kūrėją, visa tai panaikinti.
Grįžtant prie praėjusio šeštadienio Šventovėje - tai manau yra „gera pamoka“ mums visiems, tame tarpe ir man. Ir, tikiuosi, kiekvienas sau pasidarysime išvadas. Tai bus mūsų visų išgyventas patyrimas, nors ir nemalonus. Bet juk Kūrėjo Gyvas Kelias ir nėra „rožėmis klotas“. Kad vyktų kiekvieno iš mūsų dvasinis augimas, turime patirti ir nemalonių išgyvenimų.
Bet, mes juk turime neįkainojamą Kūrėjo mums padovanotą dovaną – Jo Dvasios Dalelę :) Todėl, prisigėrę Kūrėjo begalinės Meilės virpesių, sustiprėkime dar labiau ir vėl drauge su Kūrėju skleiskime Meilę ir Gėrį visų labui :)
Pabaigai noriu su jumis pasidalinti nuostabiu Jėzaus Kristaus palinkėjimu:
„Telydi jus ramybė ir visą laiką su jumis tegyvena Tėvo danguje palaiminimas“
Visus šiltai apkabinu :)
Su Kūrėjo meile
Laura
2023-09-18 15:51:24
Komentarai
Miela, AdolfinaLabai keista skaityti komentarus iš tų urantų, kurie Šventovėje nebuvo gyvai, nes tada nelabai supranta apie ką aš parašiau. Mes mokomės iš Kūrėjo Dvasios Dalelės, atrastos mūsų viduje, iš Algimanto, bei vieni iš kitų. Nieko aš nekritikuoju, o tiesiog stengiuosi „dasibelsti“ į kitų vidų per Urantijos knygos ir Kūrėjo apreiškimų-mokymų išsakytus teiginius. O pati savo atžvilgiu esu net labai savikritiška, todėl, kaip ir rašiau, tai buvo „gera pamoka“ ir man :)
Su Kūrėjo meile :)
Laura
Vilniete
2023-09-20 15:05:15
Sveika Laura. Perskaičiusi Ritos rašinį, aš visiškai sutinku su jos teiginiais tavo atžvilgiu. Žinoma, pastarąjį kartą aš nebuvau Rojaus Trejybės – AŠ ESU šventovėje ir nemanau, kad urantai išreiškė tau nepriimtinus prieštaravimus. Žinau vieną, kad tarp urantų Šventovėje nebūna susipriešinimų ar pykčių, nes čia ne vieta ginčams, kaip sakoma, ne tas lygis. Lankausi čia visumoje virš dvidešimties metų savo laisva valia ir pamokančių pastabų iš mokytojo Algimanto ar kitų urantų esu gavusi ne vieną. Man tai niekad nesukėlė neigiamų emocijų, atvirkščiai, esu dėkinga ypač mokytojui už visus mokymus ir Gyvąjį Įtikėjimo Kelią. Gavusi pastabą, pirmiausia permąstau, kur esu neteisi ir mokausi iš savo bei kitų klaidų, remdamasi Išmintimi gauta iš Kūrėjo.
Jėzaus citatas tu tikrai prasmingas parenki, tad vadovaukis jų nuostatomis. Urantų kritikuoti tikrai neverta, kaip teigia Rita, nes mes patys sau taikome savikritiką ar savianalizę taip augdami dvasiškai kiekvienas savo lygiu.
Su Kūrėjo Meile.
adolfina
2023-09-19 19:17:06
Miela, Rita
Rašydama tavo minimą frazę, aš ją panaudojau bendrai, nes nenorėjau nieko konkrečiai įvardinti, nes tai tiesiog būtų iš mano pusės labai negražu. Mes juk visi esame žmonės, ir tam tikri faktoriai gali iššaukti įvairias emocijas, tame tarpe ir nemalonias. Ir tai yra visiškai žmogiškai suprantama.
Norėčiau pacituoti iš Urantijos knygos Jėzaus žodžius, kurie tinka absoliučiai visiems, nes mes susiduriame ir susidursime ateityje su įvairiomis gyvenimiškomis situacijomis:
„Tas, kuris valdo save patį, yra didingesnis už tą, kuris užkariauja miestą. Savęs įvaldymas yra žmogaus moralinės prigimties matas ir jo dvasinio vystymosi indikatorius“
Su Kūrėjo meile :)
Laura
Vilniete
2023-09-19 10:31:59
Iš tavęs jaučiasi nuoširdumas, noras padėti, gali kalbėti ir skamba maloniai. Būk savimi, įsiklausyk į kitų tariamus žodžius. Sakinys, kad buvo " sutiktas su tokiu aršiu pasipriešinimu, kuris iššaukė jūsų didžiulį pyktį", nėra teisingas. Tas kas davė tau pastabą nebuvo iš "pykčio". Mūsų visų noras būti mokytojais, manau, yra užprogramuotas. Urantų daug nemokyk, jie patys mokosi. Kritika - savikritika, analizė - savianalizė yra būtina visada.
Rita
2023-09-18 18:03:18
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]