Forumas: temos peržiūra

Spausdinti

Jėzus Kristus KALBU JUMS VĖL platinimo patirtis Londone

Kai praėjusį penktadienį mano telefonas suskambėjo vakare pusę vienuolikos, pagalvojau, kas čia galėtų skambinti.Žmogus pasakė, kad atvežė dėžę knygų ir ar gali pristatyti dabar. Jau už dvidešimt minučių Jėzus Kristus “KALBU JUMS VĖL” buvo mano kambary.
Širdis šokinėjo iš džiaugsmo, kad tai kuo gyvenu jau daugiau kaip metai, pagaliau įgavo materialių pavidalą. Ir tai ką mėginau išsakyti ir dalintis pagaliau galėsiu įteikti visiems nuoširdiems Dievo ieškantiesiems.
Šeštadienį buvo Alfos kurso, kuris yra Biblijos nagrinėjimo ir bendraminčiu ieškojimo vieta, vakaras. Jame dalyvavo dvi šeimos iš Lietuvos. Jos liudijo savo tikėjimą.
Į savo kelionmaišį įsidėjau dešimt KALBU JUMS VĖL knygų. Ir nusprendžiau pasimelsti Rojaus Trejybei. Po pagarbinimo kreipiausi į Tėvą, kad mane vestų ir suteiktų ramybę, kad mano gyvulinis protas, kuris labai gajus, nurimtų. Kad Šviesos, Meilės ir Tiesos žodį, suteiktą mums – Sūnaus Kūrėjo – Jėzaus, per šį apreiškimą, pasidalinčiau su visais ten esančiais sielos broliais ir sesėm. Ašaros tekėjo skruostais. Išėjau su džiugesiu viduj.
Kai atvykau susirinkusieji jau klausė Jaro, kuris kalbėjo apie Šventąją Dvasią. Stebėjau šnekantįjį, o labiau klausančiuosius, kurių veidai sakė, kad jie negauna to - ko galbūt norėtų ir galėtų gauti. Vienas šneka, yra kas klauso, nors ir taip tai žinoma. Kiti jaučiasi nuveikę daug, nes organizavo, sudėjo laiką ir energiją. Visi patenkinti, atmosfera šilta.
Po to kalbėjo Antanas, kurio pasisakymas sukaustė žmones, jų veidai taip pasikeitė, nes jis kalbėjo iš savo sielos gelmės. Apie savo asmeninę patirtį ir Jėzaus meilės patyrimą, kaip perkeitė jo kaip žmogaus ir jo šeimos gyvenimą. Jaučiau kaip jam trūksta žodžių išreikšti tai ką išgyveno. O man buvo didžiulis noras, ko jis neišsako, padėti. Tuos neužpildytus tarpus jautė klausantieji, patys nesuvokdami, nes tie momentiniai veidų pasikeitimai paliko man įspūdį, kuris perkėlė į tai, kad žmogus yra pasiruošęs žinoti. Nori. Gali. Nežino kur. Kai TIESOS šaltinis atsiranda išsigąsta. Baimė, nerimas, netikrumas. Kaip čia dabar, mes viską juk žinom. Va, mama sakė, biblija rašo, klebonas pritarė, laiko neturiu.
Po Antano pasisakymo buvo vakarienė. Tiesiog prisėdau prie jo, kad pakalbėčiau. Toks šiltas žmogus. Šalia buvo Gintaras, kuris taip pasakė:”Aš čia atvažiavau 120 mylių, kad susitikčiau su tavim, Antanai.” Gintaras buvo pirmasis, kuris paėmė knygą iš manęs ir paaukojo. O aš mąsčiau, kaip Tėvas veikia žmogų, kaip Dvasinės Būtybės mums tarnauja su tokia meile. Puoselėdamas mintį sutikti Antaną, Gintaras gavo Jėzaus knygą, kuri turėtų jį labai sustiprinti, nes atsakymus jis gaus.
Tą vakarą išdalinau septynias knygas. Patyriau daug malonių akimirkų. Kas atsisakė dėl laiko stokos. Dirbti ir mokytis tikrai nėra lengva šitoj šaly.
Kitą dieną vėl susiruošiau į savo parapijos bažnyčią su mintim , kad bus dar žmonių, kurie norės knygos.
Puoselėdama visus geriausius žmogiškuosius jausmus, turėjau nuvilti kleboną. Gerą ir labai nuoširdų žmogų, kurį myli ir gerbia parapijiečiai, taip pat ir aš. Jo prašymui neplatinti knygos nepaklusau. Jis mane įspėjo, kad to nedaryčiau bažnyčioj.Lauke lijo, aš jam pasakiau, kad tą darysiu ir niekas manęs nesustabdys, o kai oras bus geras pastovėsiu ir prie gatvės. Ir jei trukdys, atsistosiu prieš visą bažnyčią ir knygą pristatysiu visiems. Kad mane veda Tėvas iš vidaus. Pro šalį ėjusiam Kostui pasakiau, kaip įrodymą, kad baimė manęs nekausto, ir kad jis prieitų prie manęs, jei nori įsigyti Jėzaus knygą, kurią platinu.Po mišių buvo toks skelbimas, kad čia yra platinama knyga „Kalbu šiandien“ ir kad ji neturi nieko bendro su katalikų tikėjimu, kad tai prieštarauja jų tiesoms ir paragino parapijiečius knygos neįsigyti, nes čia yra bendruomenė ir kiekviena turi savo taisykles. Ir , kad nori apsaugoti jos narius.“ Kadangi buvo padaryta klaida pavadinime, aš atsistojau, pataisiau jo padarytą klaidą, prisistačiau ir paraginau, kas nori įsigyti knygą, kad prieitų prie manęs, nes aš esu tas asmuo, kuris platina knygą Londone. Man tik liko išreikšti dėkingumą, kad padarė reklamą, kurios aš pati niekada nebūčiau sugalvojus padaryti. Jis stovėjo kažkiek sutrikęs, bet aš jį kuo puikiausiai suprantu. Nors jis parapijiečiams paaiškino, kad jis rūpinasi savo bendruomene, bet žmonės suprato teisingai. Priėjo mano seni pažįstami ir jie manęs daug klausinėjo ir labai susidomėjo knyga ir iš to ką spėjau trumpai papasakoti, jiems padarė įspūdį. Skelbimo „vertė“- apsaugoti istitucinę bažnyčią, o ne bedruomenę.
Suradus TIESĄ ir patyrus Tėvo Meilę niekas nebegali sustabdyti. Raginu visus platinančius knygą Lietuvoj tai daryti drąsiai. Kažkuria prasme jums lengviau, nes visi kalba ta pačia kalba, o man reikia surasti savo tautiečius:)Kas gyvenat JK rašykit man ir net kitur EU, bet ruošiatės aplankyti Londoną.Pabūsiu tuo centru, kur bus galima gauti lietuvišką ir ateity anglišką kopijas.Sudie.


rita
2008-11-24 21:44:40

Komentarai

Vakar isauso grazus rytas – siltas ir sauletas, taip ir traukia eiti i lauka, kur nors i parka, kad pasimegauti saule ir geru oru. Seniai jau buvau Hyde park’e tai ir nutariau uzsukti i ji. Ten eidavau anksciau paklausyti ka zmones sneka ir zinoma isiterpti ir paskleisti daugiau Sviesos. Jokiu tikslu sau nekeliau, tiesiog ejau ziuredama i zmones, kuriu tokia gausa sekmadienio vidurdieni. Isisdejau dar papildoma Jezaus Kristaus ‘Kalbu jums vel’ knyga anglu kalba, jei tikrai atsirastu nuosirdus zmogus, kuris noretu Apreiskimo.

Priejau prie pirmo burelio zmoniu, kur vyras skleide tokius baisius savo pasamones tersalus. Atsistojau i patogia vieta ir prisijungiau prie ju, lyg tai butu klausyti, bet stebejau zmones. Jis pasakojo, kad isnagrinejo dvidesimt skirtingu biblijos leidimu ir rado daug priestaravimu, dar, kad Jezaus kaip tokio is viso nebuvo, kad Jezus yra setonas, antikristas ir dar visoks toks ir anoks. Susiemiau uz galvos ir nutariau jo nejudinti. Pakalbejau su juo veliau ir supratau, kad jam nereikia skirti ne minutes laiko. Viduri to burio zmoniu is leto atidariau savo kuprine, is ten isemiau uzrasu knygele, kurios virselis yra tokios pacios melynos spalvos kaip ir Apreiskimas. Stebedama veidus ir ju reakcija i mane, isleto istraukiau parkeri ir pradejau rasyti. Nezinau ka galvojo zmones, gal kam pasirode, kad konspektuoju pasnekovo mintis. Paskui lapelius plesiau ir ieskojau akimis zmogaus kam galeciau ji iteikti. Jaunas vyras, kuris tuo metu buvo intensyvioje diskusijoje su snekanciu megino papriestarauti kalbanciajam, bet jis isliedavo tokia lavina ziniu, kaip jis mano, ir negirdi, kad priestarauja jo pirmas sakinys su antru, o tas su treciu. Vien chaosas jame. Tada pirma lapeli su musu svetaines adresu iteikiau tam jaunam oponuojanciam vyrui. Jis linktelejo man galva, bet akiu nepatrauke nuo snekanciojo ir toliau atidziai klause atsakymo i klausima, kuri buvo uzdaves. Tuo tarpu kitas vyras neiskentes ji pertrauke savo sneka. Tada kita lapeli istiesiau jam. Jis taip pat paeme ir toliau gincijosiu su pasnekovu. Tada jau zmones atkreipe demesi i mane ir pradejo klausti ka as dalinu. Pradejau sneketi su jais ir taip manes pradejo klausyti kas norejo. Jie klause mano nuomones apie Jezu. Tai jiems aiskinau, kad Jezus yra musu Visatos Sunus Kurejas, kad jis mus sukure…tuoj vienas papriestaravo, kad Jezus nieko nesukure, kad viska sukure Jahve. Gerai sakau, as Jahve vadinu TEVU, nes ir Jezus JI taip vadino ir pasakiau, kad tu esi teisus, jis be TEVO kurti butu negalejas.
Kitas klausimas buvo apie Isganyma. Kaip gauti Isganyma paklause zmogus?
Klausimai yra labai nesudetingi, nes kai zmogus klausia, jis paprastai jau zino atsakyma ir tik nori pasitikslinti, tada pradeda is taves saipytis ir moti i tave ranka. Tokius as is karto tramdau, kad pirmiausia isklausytu, antra duodu nuoruoda i musu svetaine, kad skaitytu Apreiskimus.
Apie Isganyma atsakydama pasirinkau gal ir per sudetinga varianta kalbedama apie Komunija su TEVU ir per savo nuosirduma, apie ROJAUS TREJYBES MEILES patyrima tu ir gausi Isganyma. Cha cha cha , nusijuoke jis is manes ir pasake koki atsakyma as jam turejau duoti. Tai jo manymu turejo buti tik vienas sakinys is biblijos.
Kitas vyras buvo labai nuosirdus ir labai susirupines ka jam daryti, tai eiti i baznycia ar neiti. Ar tu nori eiti paklausiau jo? Ne, jis pasake, bet matyt, tiki jei neis, tai negaus isganymo. Tada jau jam istraukiau materiala knyga ir dar perklausiau ar turi namie interneta? Kiek kainuoja? Duodu tik uz auka, o kokia dydzio tu pats turi nuspresti. Kol as tai kalbejau tai zmones man per peti ir vieni nuo kitu isivede i savo telefonus svetaines adresa, knygos pavadinima.
Man labai patinka ta daryti, nes dabar matau, kad nereikia deti per daug vilciu. Tas pats zmogus prie vieno burio priejes gali sutikti su pasnekovu, bet jau kitoje vietoje priestarauti ne tam kuris sneka, bet pats sau, ka pries tai kalbejo. Tokie zmones ten ateina tik trukdyti ir jie yra patys neidomiausi pasnekovai. Juos atpazistu is to kaip jie uzduoda klausima. Ju kuno kalba yra pati israiskingiausia. Kaipo tokios Tiesos jam suzinoti nereikia ir tuoj saukia ji yra katalike cha cha cha. Nors as to niekam nesakiau, bet aiskindama apie isganyma, butent paminejau , kad katalikai ir yra save labiausiai apagave, nes gyva komunija su TEVU paverte simboliu ir iskraipe Jezaus mokymus pries du tukst. metu, o baznycioje nieko nemoko, tik ritualus atlikti.
Ten buvo kataliku kunigas. Kai jis prie manes priejo as jam tiesiai sviesiai ir pasakiau: tavo veidas sviesus. O jo tokia keista israiska man kazka sake ir kai as tesiau minti, megindama uzbaigti atsakyma i uzduota klausima, jis kaip ir pasiruose i puolima. Tai as jam lapeli i rankas ir sakau: eik namo! Ir jis pasitrauke.
Nuosirdus zmones manes klause nuo tolo ir nesivele , o momentui pasitaikius priejo prie manes. Is kur tu esi paklause vyras, nors as ten labai garsiai visiems sakiau kad is Lietuvos. Mes siek tiek palieteme Ukrainos problema. O jis ir sako, tai pas mus taip buvo kai Kipra septyniadesimtu metu pradzioje padalijo i dvi dalis.

Kadangi man laikas buvo eiti i darba, tai gerai kad laiku susizgribau ir jau lekiau per parka, kai isgirdau savo varda. Kazkas sauke mane. Pasirod Maiklas, kurio nemaciau jau veik du ar daugiau metu.
I sita parka uzsukdavau pries kelis metus, kai tik atsiveziau angliska Apreiskimo kopija. Man ta ideja atejo tada kai as dirbdama savo darba ir nepastebejau kaip pradejau treniruotis nuo bobuciu. Pirmiausia viska ka perskaitydavau is Urantijos Knygos pasakodavau joms ir ziuredavau i ju reakcija, bet pati dar to gerai nesuvokiau. Viena is ju buvo zyde ir ji man dave gausybe geru minciu, kurie man buvo patys geriausi patarimai bet kada gauti. Ji labai nustebo mano progresu ir viena diena pasake, tikrai nesitikejau is taves sito. As ir pati dar kartais negaliu patiketi, bet nera daugiau laiko miegoti. Buvo jau tokiu ne vienas, kuris megino mane pasodinti i vieta ir nugesinti. Viena diena ta pati mano kliente, Doris (dabar jau prikelimo pasaulyje) pasake, kad as tureciau stoti ant dezes Hyde Parke. Tai as ten viena diena ir nuejau. Paskui as nuo tu zmoniu labai pavargau ir nustojau vaikscioti. O va vakar pameginau pasizvalgyti, bet jau turedama daugiau patirties ne taip pervargau, nes vis labiau matau, kad reikia siuo metu buti dvasiniu saukliu. Mokyti juos dar neina man, per mazai turiu fizines galios savo balse. Na jos pakanka ir galiu rekti kokia valanda, bet paskui reikia geros dienos atgauti jegas. Bet visada galima maloniai pasisnekuciuoti su nuosirdziais zmonemis. Va, kad ir Maiklas, kuri vel sutikau. Prisimenu, kaip jis mane istraukes is minios vesdavosi kur nors i ramu kampa ir man sakydavo. Tu labai pavargusi. Tu neturi zmonems irodineti. As kartais suabejodavau juo kaip zmogumi, vis pagalvodavau, gal su tarpine butybe bendrauju, nes jo pastebejimai budavo visda labai tikslus. Bet del vieno nesutikdavau, nes as niekada niekam neirodinejau, as tik dalinausi, o tas taip pat labai vargina.

Rita
2014-03-11 10:20:16



"Kalbejom apie samone ir pasamone ir kaip svarbu ja isvalyti ir pasiekti toki lygi koki turejo Jezus. As jo pajklausiau: “Ar tu zinai , kad Jezus keliavo po Indija?” Ir jis ta zino; ne is Urantijos, is kitu islikusiu saltiniu arba is dabartiniu Dvasiniu Mokytoju kaip juos vadina guru. Kalbejome apie tuos pacius dalykus, gal kitokiais zodziais, ir gal dar su priemaisom, bet tas brolystes jausmas labai artimas ir tikras, kai sutinki bendraminti."

Mielieji, nekeliavo Jėzus po jokią Indiją. Apie tai nėra rašoma ir Urantijos Knygoje. Neklaidinkite šitaip žmonių.

rimantasKaunas
2013-01-18 11:34:24



Man reikejo nueiti banka. Suitikimo data zinojau is anksto ir banko vadybininkas man dar is vakaro skambino ir klause ar tikrai galesiu ateiti, gal noriu pakeisti laika i man patogesni. Siandien vaziuodama autobusu pasakiau Rojaus Trejybei, kaip butu gera isspresti tuos klausimus ir nereiketu daugiau grizti .
Laukiamajame paprase palaukti ir uz keliu minuciu atejo ir su manim sveikinosi neaukstas, malonus ir draugiskas vyras. Nueje i jo kabineta pradejome draugiskai snekuciuotis ir pamaciau, kad mes tikrai nekalbesime apie finansus, todel pasiruosiau draugiskam pokalbiui. Jau is pokalbio telefonu zinojau, kad turime viena valanda.
Nezinau, nei kaip, bet tikrai ne as si karta paminejau Tevo varda pirma. Arnab'as tiesiog patogiai atsisedo ir taip lyg mane pazinotu kuo geriausiai, o as buciau atejusi pas seniai nematyta drauga. Zinoma, beliko sutikti su tuo ka jis pasake, kad viskas priklauso nuo Tevo, kad jis mus viskuo aprupina ir pinigais taip pat, kad nereikia ir jaudintis,nors taip ir nebuna, tik reikia pasitiketi ir pasakiau, kad Teva dabar jau Rojaus Trejybe vadinu. Jis pasake, kad jo zmona yra is Goa ir yra katalike, o jis uzaugo Kalkutoje kaip hindu ispazinejes.
Kai istraukaiu Jezaus Kristaus Apreiskima “Kalbu Jums Vel” jis labai susidomejo knyga, kartu kalbejo su manimi ir vis skaitinejo ir tuoj pat pradejo skanuoti puslapius, kurie jam patiko, o as vis kalbejau. Po to paskiau, kad gali skaityti internete arba issispauzdinti, o paskui paskiau ar ne geriau butu paimti knyga ir paaukoti. Taip jis ir padare. Jis taip nuosirdziai dziaugesi knyga, tai gal tik koks antras ar trecias zmogus, kuris kartu su pagarba ir dziaugsmu su neapsakomais jausmais glaude knyga prie saves ir vel dejo ant stalo. Tai dejo i sali, tai verte ir vel dejo, toks jausmas, kad nori ir su manimi kalbeti ir knyga skaityti ir daug kuo pasidalyti, ka jau pats yra patyres. Kuo besidalinau gerai suprato viska, kartais man nereikejo uzbaigti savo sakiniu, juos uzbaigdavo mano dvasios brolis, kuris sedi banke ir neturi jokios arogancijos, jokio isdidumo ar saves sureiksminimo. Kalbejome apie meditacija, garbinima ir malda. Pasakiau jam , kad as niekada nemeditavau, bet galbut tai ir dariau tik savotiskai kitaip nei jie tai daro. Pasakojau, kaip svarbu yra kreiptis i asmeni-asmenybe. Jis labai dalinosi tuo ka veikia, kas yra jo Dvasinis mokytojas ir parode savo svetaine internete, kalbejome apie Sai Baba ir kas jis toks buvo ir kad jis greitu laiku gris kaip Mondzoronsonas. Apie Melkizedeka, apie Dvasias ir ju gausybe, aiskinomes kas yra Jezus ir kokiom salygom jis gris antra karta, apie Visatas ir apie Supervisata. Sake skaitys viska, kai atsidare musu svetaine, tai jam akys uzkliuvo uz “Vyrui ir Zmonai” ir iskarto atsidares permete akim. Skaitys, tures daug ir ilgo slkaitymo ir studijavimo. Nuogastavo is kur gaus laiko viska perskaityti, bet naktys gi ilgos, ypatingai dabar, kai ziema.
Kalbejom apie samone ir pasamone ir kaip svarbu ja isvalyti ir pasiekti toki lygi koki turejo Jezus. As jo pajklausiau: “Ar tu zinai , kad Jezus keliavo po Indija?” Ir jis ta zino; ne is Urantijos, is kitu islikusiu saltiniu arba is dabartiniu Dvasiniu Mokytoju kaip juos vadina guru. Kalbejome apie tuos pacius dalykus, gal kitokiais zodziais, ir gal dar su priemaisom, bet tas brolystes jausmas labai artimas ir tikras, kai sutinki bendraminti.
Musu pokalbis uztruko tris valandas. Jo sunui siandien sukanka sesi metai, parode ir jo ir mazesnio broliuko nuotrauka ir pazadejo, kad tikrai mes dar susitiksime. Jis nori pamedituoti kartu, o as turesiu proga pagarbinti ir pasimelsti kartu su jo seima.
Vaziuodama metro traukinyje issitraukiau ‘Akimirkos Amzinybe’ ir atsiverciau knyga ten kur parasyta apie dvasine brolyste ir kaip tik cia norejau pacituoti, kad ir is kitu religiju ir filosofiju vienybe yra pasiekiama tik per Rojaus Trejybe ir ju patyrima savo viduje, kai pradedi myleti visus…, bet siekdama lempa pritraukti arciau netiketai uzverciau knyga, nes istraukiau zymekli, todel ir neberadau tos citatos siandien.
Po tokiu sutiktu sielos broliu norisi dekoti Rojaus Trejybei ir Apvaizdai uz nuostabu patyrima ir galbut su tesiniu, jei sustiksime dar karta.

Rita
2013-01-18 01:42:00



Nuostabus patyrimai, smagu skaityti, Gera pavyzdys mums visiems. :)

valdasAirija1
2011-08-06 02:35:07



Miela Rita, kokie nuostabūs tavo patyrimai, ačiū tau už juos, kad pasidalinai su mumis visais. Ačiū už tavo tokį nuostabų atsidavimą Tėvo vedimui. Ir pats nuoširdžiausias ačiū Tėvui-Roajus Trejybei, kuris veda tave taip, aprūpindamas visa tau reikalinga aplinka - serafimais, Tarpinėmis Būtybėmis, kad tu eini šituo gyvuoju keliu taip ryžtingai ir su meile.
Telydi tave ramybė.
Su broliška meile,

Algimantas
2009-09-29 18:49:46



Taip. Dabar galvoju kur pradeti, kad viska papasakoti. Mano patirtis su angliska knyga jau uzima kelis menesius. Kai tik pamatau koki kuniga, tai visada stengiuos pakalbinti, nes knyga turiu su savimi visada. Tikrai negaliu pasakyti kas iki Westminsterio Katedros kunigu atnese knyga, bet ten buvau daug kartu ir viena diena turejau ir kazkiek neigiama patirti, bet mane stiprino tie Jezaus zodziai, kurie sako, kad pasiryzusiems nesti manaja Sviesa bus suteikta tokia pakalba apie kokia negali pasvajoti didziausiu valstybiu "galiunai". Ar verta spelioti kas ta knyga atnese? Kai zmones nenori aukoti pinigu tada duodu svetaines adresa. Pries kelis menesius ten bestoviniuojant pamaciau labai giedra veida artejanti prie manes. Jis ejo i Katedra, turbut misioms. Tai as prie jo ir priejau. Tai buvo kunigas vardu Patric'as. Prisimenu kaip jis manes paklause ar as tikiu vienatine baznycia ir pasakiau ne. Sita patirtis labai trumpai buvo aprasyta kazkurioje kitoje temoje. Mes prasikalbejome gal valanda ir jis beveik su daug mano teiginiu sutiko, bet as turejau jam karstai aiskinti ir taip pat daug klausimu uzdaviau jam. I Katedra jis jau nebenuejo ir mes kartu patraukeme, nes man reikejo i Victorijos stoti, o jam buvo pakeliui. Pries issiskiriant as jam pasakiau: esi dar jaunas (jam gali buti gerokai virs septyniasdesimt) ir pamatysi ir suzinosi daugiau, nes Tevo Sviesa eina ne pagal instituciju uzsakyma...Jis taip nuosirdziai spaude ranka ir spaude gal jau per ilgai ir nenorejo paleisti. Jis knygos nepaeme, bet svetaines adresa suspaude tvirtai delne. O juk paskui gal susauke savaji Sinoda ir nusprende padaryti pranesima. Manau, kad perskaite kazkaip tai, o knyga galejo atnesti ir bet koks zmogus kuris isigijo. Tai vakar nuvaziavau iki Katedros, nes ten vyko jungtines misios is viso pasaulio, bet tik kataliku. Buvo dideli kamsciai mieste ir atvaziavau jau tada, kai visi linkejo vieni kitiems ramybes. Katedra buvo pilna, paskui dalino komunija-paploteli, graziai giedojo, buvo sakomi skelbimai, o as issprudau i lauka ir uzsiemiau pozicija:) Su visa procesija isejo gal koks penkiolika kunigu. Labai truksmingi buvo portugalai,tiesiog ose, giedojo, skandavo kazka savo kalba ir visi labai paveikslavosi. Pamaciau ir dvi lietuvaites. Istraukiau knyga...ne ne aciu ir vel bega paveiksluotis. Atsistojo salia is Nigerijos labai jau spalvingai atrodanciu moteru. Kitoj pusej pamaciau pora ir pamaniau - lietuviai. Tai tiesai ir pakalbinau...romanian, anliskai nekalbam, apgailestavo moteris, paskui priejau prie albanu, kurie labai idemai i mane ziurejo ir vis sava kalba kazka sake. Ka bekalbinau nemoka kalbos, o jei anglas tai sako, kad ne siandien. Ziurejau as i juos, taip visi dziaugiasi, o man kazkaip liudna. Galvoju kaip tiems zmonems parodyti didesne sviesa, jei nemoka kalbos, o tie anglai...ai nusprendziau susirasti giedresni veida. Pastebejau viena vyra, jis kazkaip dziaugesi kitaip nei visi, tyliai. Priejau, ar nenoretum Jezaus apreiskima skaityti paklausiau. O, kaip puiku!:- pasake jis, bet as daugiau pinigu neturiu. Ne esme pinigai, ar nori skaityti?..bet as kiek turejau pinigu visus baznycioje paaukojau. Ar busi kita sekmadieni?- paklause manes. Galiu ateiti sakau, bet paskui galvoju, gal jam internetini puslapi uzrasyti, o jei nores knygos tai gal dar susitiksim . O kaip puiku. Kol as jam rasiau jis man sako, kad sita knyga kunigas parode visai baznyciai. Ka?- negalejau patiketi. Kada? Gal pries kokias dvi ar tris savaites, po misiu, kai buna skelbimai. - Ka sake?- klausiu. Ar tikrai sita knyga? Taip taip patikino. Gerai prisimenu, kad buvo tokia ryski melyna spalva, tikrai tai buvo ta knyga. -Ka sake?-klausiu ir pati galvoju koks skirtumas, ka sake ir prisiminiau diena girdetus kunigo apgailestavimus ir pasakyma, kad kartais puolame ginti ir nezinome del ko tai darome ir ka kartais giname...Negaliu perduoti to jausmo, kuris uzliejo man visa kuna, tik gerai prisimenu kaip vis daugiau ir daugiau asaru tvenkes ir daug mirksejau, o jau paskui toks plupsnis uzliejo, kad greitai apsizvalgau ka dar galeciau pakalbinti. Tas vyras brazilas, bet cia jie daugumoj gyvena su italiskais ir portugaliskais pasais, tai jis taip ir pasake brazilas-portugalas. Paprasiau Jezaus knyga pasidalinti su visais portugalais, brazilais, anglais, kad tik kuo daugiau zmoniu perskaitytu ir gerai pagalvotu, kas ja galetu isversti i portugalu kalba. Jis labai nusijuoke ir mes issikyreme. Dar spejau pakalbinti juodukus ir padovanojau viena knyga. Ir tada jau aikste prie Katedros buvo veik tuscia ir tas dziaugsmas buvo toks didelis, kad jauciau reikia su kazkuo pasidalinti. Tai ir paskambinau Algimantui ir per minute pasakiau labai daug zodziu, o jis toks ramus ramus, o man tikra jura viduj osia. Tai ir tuo momentu prisiminiau moteri, kuri tada, pries kiek tai menesiu, kai tik knyga atsiveziau angliskai, ejo su kita moterim, atrodo, kad vienuole. Jos taip ramiai apie kazka kalbejo ir as pries jas - ir pradejau. Va cia Jezaus apreiskimas, JIS mums vel kalba po dvieju tukst. metu ar nenoretumete paskaityti duodu uz auka? As esu lietuve ir apreiskimas priimtas lietuviu kalba, o dabar ja isverte i anglu kalba, kad visas pasaulis ja galetu skaityti, duodu uz auka. Man pasirode, kad is to ka pasakiau ji gerai girdejo tik du zodzius - lietuve ir auka. Tai ji vis klausydama ir manes ir drauges istrauke pinigus ir pasake: - Zinau ir gerai prisimenu kas vyko Lietuvoje, mes uz jus labai meldemes, va cia sitoj Katedroje. Mes taip dziaugemes ir palaikem jus. Padave pinigus ir eina. As jai: man nereikia pinigu, jei neimi knygos, o jei paaukojai tai turi ne tik paimti, bet perskaityti ir butinai dalintis su kitais. Ziurek,as dar ir knyga gavau, pasidziauge...Tai kai paskambinau, nezinau kodel ja prisiminiau. Ja labai paveike musu dainuojancios revoliucijos ivykiai, kad turbut ji perskaiciusi ir nuejo pas savo mylima visu Londono kataliku katedros viena is kunigu, kaip jie sako 'father' ir prideda kunigo varda. O gal ja rado kas prie Katedros ir inese i vidu, nes viena knyga padovanojau benamiai moteriai. Jie ten sedi ir praso ismaldu. Kai ji paziurejo i virseli ir pamate kas uzrasyta, asaros uzpludo ir ji paliko tokia paluzusi, bet tik trumpa momenta, o kad paguosti, jai pasakiau, kad gal si knyga ja sustiprins ir ji ras jegu pakilti is ten kur yra dabar. Pasakiau, kad esu lietuve ir cia avaziavau be kalbos ir teko visko patirti, o tu budama savoj sali ir gerai mokedama kalba tikrai ta gali padaryti. Tai ji pasake, kad teko jai gyventi su lietuviais ir rusais. Kaip jus dirbat?- ir prisimine kaip tie zmones dirbdavo sunkiausius darbus nuo ankstyvo ryto iki velyvo vakaro, pasaldindama kalba keiksmazodziais, ji stebejos musu krastu zmoniu darbstumu. Jau po kokiu desim minuciu jos ten nebuvo, bet knyga liko melynuoti. Paskui pamaniau numes kur ir tiek ir koks skirtumas, tik tiek, kad as nezinau kas ja pakels. Kiekviena knyga turi savo likima, prisiminiau ir pagalvojau, gal ji pateks tokiu budu ten kur jos labiausiai reikia.


rita
2009-09-29 16:49:43



Nuostabų džiaugsmą jaučiu. Ačiū Tau Šaltini už tavąją meilę, už tavuosius vaikus, už nenuilstantį skverbimąsį į mūsų gyvenimą, ačiū Tau už tikrą gyvenimą.

Arnoldas
2009-09-28 21:02:12



Vakar vakare man paskambino MŪSŲ Rita, gyvenanti Londone, ir pilna džiaugsmo pranešė labai džiugią naujieną. KADANGI JI DALINOSI SAVO, IR MŪSŲ, DŽIAUGSMINGU PATYRIMU, SKUBEDA VISKĄ IŠSAKYTI, KOL DAR NEATVAŽIAVO AUTOBUSAS, tai negalėjau jos daug ko paklausti, o ir atvažaivus autobusui ji nebegirdėjo mano prašymo savo patyrimą aprašyti mūsų Forume.
Todėl dabar aš tik aprašysiu tik patį faktą, kad nebūtų kokių nors mano iškraipymų. Rita pati patikslins, perskaičiusi šią žinutę.
TAIGI, džiaugsminga mums visiems, absoliučiai visiems, žinia yra ta, kad vienos anglų katalikų bažnyčios kunigas, ne lietuvių katalikų bažnyčios, kurią lankė Rita, parodė Jėzaus Kristaus apreiškimo KALBU JUMS VĖL vertimo į anglų kalbą knygą pamaldose dalyvaujantiems parapijiečiams ir PASIŪLĖ SU ŠITA KNYGA SUSIPAŽINTI IR JIEMS. Knygą jis paliko bažnyčioje, kurią kažkas ir pasiemė.
Aš Ritos paklausiau, iš kur tas kunigas galėjo gauti pačią knygą, tai ji paaiškino, jog anksčiau ji buvo nuvažiavusi į tą miestą ir viena moteris Jėzaus apreiškimu labai susidomėjo ir Ritą jai davė šį Jėzaus naująjį apreiškimą. Tikriausiai, Ritos nuomone, toji moteris pati perskaičiusi knygą parodė ir kunigui.
Ir dabar TĖVO SŪNUS, VEIKIAMAS TĖVO DVASIOS IŠ VIDAUS, PRANOKO SAVO BAŽNYČIOS RĖMUS IR PAMATĖS GYVĄJĄ JĖZAUS IR TĖVO ŠVIESĄ PASIŪLĖ JĄ IR PARAPIJIEČIAMS, PATS PARODYDAMAS Jėzaus KALBU JUMS VĖL ir pačią knygą. atII RODO, kokį poviekį ji jam padarė.
MANE NUDŽIUGINO ŠI ŽINIA, IR YPAČ NUDŽIUGINO RITOS GYVAS DŽIAUGSMAS, KAI JI MAN PASAKOJO. JOS DŽIAUGSMAS PULSAVO GYVA TĖVO MEILE IR RYŽTU NEŠTI ŠVIESĄ VISIEMS, ATSIDAVUS TĖVO GYVAM VEDIMUI IŠ VIDAUS.
Ritos žodžiai ir vėl patvirtino man Tėvo pasakytus žodžius dar tada, kai nebuvo atspausdinta pati knyga net lietuvių kalba, jog aš visiškai neturiu pergyventi dėl knygos platinimo, nes tuomet vis galvojau, kaip ją reikės nugabenti į knygynus, kaip reikės sužinoti, kur ir kiek jos reikia, kadangi Tėvo buvo man paaiškinta, jog ŠITOJI KNYGA YRA GYVA IR JI TURI BŪTI PLATINAMA NEKOMERCINIU BŪDU BET UŽ PAAUKOJIMĄ, ir tuoj pat Tėvas nuramino mane, kad žmonės patys įsijungs į jos platinimą vis daugiau ir daugiau, nes ši knyga suves žmones, kurie net nepažinijo vieni kitų iki šios knygos patekimo į jų rankas.
Šituo TĖVO MOKYMU PATIKĖTI MAN BUVO NEPAPRASTAI SUNKU, NES PRIEŠ AKIS BUVO TOKIA ABSTAKTI NEŽINOMYBĖ KAIP TIRŠČIAUAIS MIGLA, IR JOJE NIEKAIP NESIDERINO TĖVO LABAI KONKRETŪS TEIGINIAI.
Tačiau viskas klojosi būtent taip, kaip buvo numatęs Tėvas, ir kaip Jis man buvo paaiškinęs, ką turiu daryti su šita GYVA Jėzaus knyga.
Ir štai dabar dar viena Ritos perteikta nuaja žinia, pativrtinanti dar daugiau Tėvo žodžius, nes jau net ir Anglijoje, ir net katalikų kunigas anglų kalba rekomenduoja ją skaityti savo parapijiečiams.
Ar įsivaizduojate, koks yra Tėvo dvasios GALINGAS veikimas to kunigo sieloje, IR KAIP JIS PATS GYVAI ATSILIEPĖ Į TĖVO VEDIMĄ ŠIOJE SITUACIJOJE VISŲ ŠVIESOS LABUI.
Gyvojo Jėzaus GYVOSIOS šviesos nepajėgūs sustabdyti net ir viso pasaulio VISOS KARIAUNOS.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,

Algimantas
2009-09-28 20:19:35



Miela Rita, nepaprastai dziugu, kad daugeja Tevo Meiles darbu, daromu Tavo rankomis.
Kiekvienas patyrimas - pasidalinimas padrasina mane ir ikvepia. Ir primena, kad neuzsimirsciau, kad i kiekviena zmogu zvelgciau vyresnio musu brolio Jezaus akimis. Aciu Tau Trejybe uz sia nuostabia musu sese, TAVO dukra Rita, kuri savo patyrimais liudija, kad ji yra ne tik Urantijos, bet ir visos Kurinijos piliete.

Vita
2009-05-17 18:17:16



Ačiū tau, miela Rita, ačiū už nuostabius pasidalinimus savo patyrimais, kurie tik paliudija, kiek reikalinga šviesa VISUR, net ir Babilone-Londone.
Ačiū uz tavo nuoširdumą ir tokį nuostabų ir kupiną Rojaus Trejybė meilės tarnavimą, kuris jau pavirto bendru su KŪRĖJU gėrio kūrimu iš meilės visos kūrinijos labui, ne tik mūsų tautiečių, ne tik londoniečių, ne tik žmonijos, bet VISOS KŪRINIJOS.
Kiekvienas su meile padarytas mūsų darbas išlieka per visą amžinybę savuoju šviesos spinduliu, susietu per amžius su Kūrėju.
KAIP NUOSTABU, KAD SAVO AMŽINYBĖS RAŠTUS TU AUDI TOKIAIS MEILĖS IR ŠVIESOS ORNAMENTAIS.
Telydi tave ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas

Algimantas
2009-05-17 13:22:23




[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Spausdinti
Grįžti atgal