Forumas: temos peržiūra

Spausdinti

Jėzus Kristus KALBU JUMS VĖL platinimo patirtis Londone

Kai praėjusį penktadienį mano telefonas suskambėjo vakare pusę vienuolikos, pagalvojau, kas čia galėtų skambinti.Žmogus pasakė, kad atvežė dėžę knygų ir ar gali pristatyti dabar. Jau už dvidešimt minučių Jėzus Kristus “KALBU JUMS VĖL” buvo mano kambary.
Širdis šokinėjo iš džiaugsmo, kad tai kuo gyvenu jau daugiau kaip metai, pagaliau įgavo materialių pavidalą. Ir tai ką mėginau išsakyti ir dalintis pagaliau galėsiu įteikti visiems nuoširdiems Dievo ieškantiesiems.
Šeštadienį buvo Alfos kurso, kuris yra Biblijos nagrinėjimo ir bendraminčiu ieškojimo vieta, vakaras. Jame dalyvavo dvi šeimos iš Lietuvos. Jos liudijo savo tikėjimą.
Į savo kelionmaišį įsidėjau dešimt KALBU JUMS VĖL knygų. Ir nusprendžiau pasimelsti Rojaus Trejybei. Po pagarbinimo kreipiausi į Tėvą, kad mane vestų ir suteiktų ramybę, kad mano gyvulinis protas, kuris labai gajus, nurimtų. Kad Šviesos, Meilės ir Tiesos žodį, suteiktą mums – Sūnaus Kūrėjo – Jėzaus, per šį apreiškimą, pasidalinčiau su visais ten esančiais sielos broliais ir sesėm. Ašaros tekėjo skruostais. Išėjau su džiugesiu viduj.
Kai atvykau susirinkusieji jau klausė Jaro, kuris kalbėjo apie Šventąją Dvasią. Stebėjau šnekantįjį, o labiau klausančiuosius, kurių veidai sakė, kad jie negauna to - ko galbūt norėtų ir galėtų gauti. Vienas šneka, yra kas klauso, nors ir taip tai žinoma. Kiti jaučiasi nuveikę daug, nes organizavo, sudėjo laiką ir energiją. Visi patenkinti, atmosfera šilta.
Po to kalbėjo Antanas, kurio pasisakymas sukaustė žmones, jų veidai taip pasikeitė, nes jis kalbėjo iš savo sielos gelmės. Apie savo asmeninę patirtį ir Jėzaus meilės patyrimą, kaip perkeitė jo kaip žmogaus ir jo šeimos gyvenimą. Jaučiau kaip jam trūksta žodžių išreikšti tai ką išgyveno. O man buvo didžiulis noras, ko jis neišsako, padėti. Tuos neužpildytus tarpus jautė klausantieji, patys nesuvokdami, nes tie momentiniai veidų pasikeitimai paliko man įspūdį, kuris perkėlė į tai, kad žmogus yra pasiruošęs žinoti. Nori. Gali. Nežino kur. Kai TIESOS šaltinis atsiranda išsigąsta. Baimė, nerimas, netikrumas. Kaip čia dabar, mes viską juk žinom. Va, mama sakė, biblija rašo, klebonas pritarė, laiko neturiu.
Po Antano pasisakymo buvo vakarienė. Tiesiog prisėdau prie jo, kad pakalbėčiau. Toks šiltas žmogus. Šalia buvo Gintaras, kuris taip pasakė:”Aš čia atvažiavau 120 mylių, kad susitikčiau su tavim, Antanai.” Gintaras buvo pirmasis, kuris paėmė knygą iš manęs ir paaukojo. O aš mąsčiau, kaip Tėvas veikia žmogų, kaip Dvasinės Būtybės mums tarnauja su tokia meile. Puoselėdamas mintį sutikti Antaną, Gintaras gavo Jėzaus knygą, kuri turėtų jį labai sustiprinti, nes atsakymus jis gaus.
Tą vakarą išdalinau septynias knygas. Patyriau daug malonių akimirkų. Kas atsisakė dėl laiko stokos. Dirbti ir mokytis tikrai nėra lengva šitoj šaly.
Kitą dieną vėl susiruošiau į savo parapijos bažnyčią su mintim , kad bus dar žmonių, kurie norės knygos.
Puoselėdama visus geriausius žmogiškuosius jausmus, turėjau nuvilti kleboną. Gerą ir labai nuoširdų žmogų, kurį myli ir gerbia parapijiečiai, taip pat ir aš. Jo prašymui neplatinti knygos nepaklusau. Jis mane įspėjo, kad to nedaryčiau bažnyčioj.Lauke lijo, aš jam pasakiau, kad tą darysiu ir niekas manęs nesustabdys, o kai oras bus geras pastovėsiu ir prie gatvės. Ir jei trukdys, atsistosiu prieš visą bažnyčią ir knygą pristatysiu visiems. Kad mane veda Tėvas iš vidaus. Pro šalį ėjusiam Kostui pasakiau, kaip įrodymą, kad baimė manęs nekausto, ir kad jis prieitų prie manęs, jei nori įsigyti Jėzaus knygą, kurią platinu.Po mišių buvo toks skelbimas, kad čia yra platinama knyga „Kalbu šiandien“ ir kad ji neturi nieko bendro su katalikų tikėjimu, kad tai prieštarauja jų tiesoms ir paragino parapijiečius knygos neįsigyti, nes čia yra bendruomenė ir kiekviena turi savo taisykles. Ir , kad nori apsaugoti jos narius.“ Kadangi buvo padaryta klaida pavadinime, aš atsistojau, pataisiau jo padarytą klaidą, prisistačiau ir paraginau, kas nori įsigyti knygą, kad prieitų prie manęs, nes aš esu tas asmuo, kuris platina knygą Londone. Man tik liko išreikšti dėkingumą, kad padarė reklamą, kurios aš pati niekada nebūčiau sugalvojus padaryti. Jis stovėjo kažkiek sutrikęs, bet aš jį kuo puikiausiai suprantu. Nors jis parapijiečiams paaiškino, kad jis rūpinasi savo bendruomene, bet žmonės suprato teisingai. Priėjo mano seni pažįstami ir jie manęs daug klausinėjo ir labai susidomėjo knyga ir iš to ką spėjau trumpai papasakoti, jiems padarė įspūdį. Skelbimo „vertė“- apsaugoti istitucinę bažnyčią, o ne bedruomenę.
Suradus TIESĄ ir patyrus Tėvo Meilę niekas nebegali sustabdyti. Raginu visus platinančius knygą Lietuvoj tai daryti drąsiai. Kažkuria prasme jums lengviau, nes visi kalba ta pačia kalba, o man reikia surasti savo tautiečius:)Kas gyvenat JK rašykit man ir net kitur EU, bet ruošiatės aplankyti Londoną.Pabūsiu tuo centru, kur bus galima gauti lietuvišką ir ateity anglišką kopijas.Sudie.


rita
2008-11-24 21:44:40

Komentarai

Viskam savo vieta ir viskam savo laikas,sutinki.Tvirta valia ir ryztas ne tas pats ,kas akiplesiskumas ir nesiskaitymas.Ar tau patiktu,jie kas ateitu i tavo namus ir kistu savo isitikinimus,nes jie zino geriau ko tau reikia.Turbut ne.

Tomas
2009-05-02 23:05:40




Matai , Tomai , vyrus kai kada net žeidžia moters drąsa ir pasiaukojimas . Žinai , aš asmeniškai tai žaviuosiu Ritos ryžtu ir tvirta valia .

Petras
2009-05-02 22:56:32



Taip jau taip,Jezaus sviesa visiems reikalinga,ir aisku ta sviesos neseja esi tu,o sviesa yra tik tavo knygoi, ir niekur kitur,todel gali nekreipti demesio i nieka,listi per galvas,kisti,brukti,nes tai juk tiesa,o neseja esi tu,ir tu zinai geriau uz visus ko jiems reikia,ir t.t..--fanatu logika,girdeta pasaka,ne tu pirma...Stai liaudes ismintys: i svetima venuolina su savo nuostatais neeinama...Pagalvokapie tai!
beja kodel bailus?

Tomas
2009-05-02 20:33:56



Mielas ir bailus sielos broli Tomai. Nera ne vieno zmogaus, kuriam sita JEZAUS sviesa nebutu reikalinga. Klebonas yra savo vietoje ir toliau daro ta darba, kuri yra ismokytas. Jo dvasinis augimas yra jo pacio rankose, o nuosirdziu zmoniu sielos yra istroske ir jie nezino is kur gauti Sviesos, is kur gauti nuraminima. Anksciau man buvo leista ir skaitydavau skaitinius, giedodavau, dabar esu prie iejimo duru. Ten yra pati geriausia vieta susipazinti su zmonem net ju nekalbinant. Kai tik prasideda pamokslas vyrai savo zmonom sako "Einu parukyti kol cia tas nesmones snekes". Tu nori pasakyti, kad zmones yra nemastantys. Tevo Dvasia - Minties Derintojas gyvena kiekvieno zmogaus prote, o jis savo darba daro ir zmogus pradeda atskirti ir jausti ir pasirenka likti pamoksle ar ne. Renkasi irgi ne koki varianta, eina parukyti.
Sviesa i baznycias,atrodo, eis ne nuo altoriu, o nuo duru. Klebonas yra toks pat Tevo vaikas kaip tu ir as. As nevilkiu prasmatniu drabuziu ir esu tik pasauliete, manes nekausto baime, o klebona taip. jis supranta sitos knygos svarba, bet bijo farizieju- vyskupu.
Prie to pridesiu, kad mano viena pazistama (zyde) papasakojo tokia istorija. kol ju sventosios knygos buvo skaitomos hebraju kalba, sinagogos buvo pilnos, bet kazkas sumane jas isversti i anglu kalba, nes emigrantai hebraju jau nemoka. Ivyko tai, kad sinagogos istustejo, nes zmones pamate kas jose parasyta. Pas juos yra paprotys vaikscioti patarimo bet kokiu klausimu pas rabi, tik labai koncervatyvus ir fanatiski dar eina. Visi zino , kad patarimas bus 'rubbish'-siuksles. Karta ji manes paklause, kokiose karnavaluose as esu dalyvavusi. Tai as galejau pasakyti tik Notting Hill'o. O man ji isvardino, kad per velykas buvo Vatikano karnavale ir t.t, keliose Europos didziosiose sventyklose. As negalejau su ja nesutikti. Jai buvo kiek ir sokas, kad as neisizeidziau, nes ji zinojo, kad lietuviai yra katalikai. Tai tiek, o tavo prota nuraminsiu, nes as busiu ten kur mane ves Tevo dvasia ir dalysiu sia nuostabia JEZAUS knyga kam jos reikia. Ta darysiu su meile ir is visos sirdies. Niekada nebelsiu i duris, eisiu i gatve ir i baznycia, jau knygos baigiasi, reiks naujos siuntos:) Su meile visiems.

rita
2009-05-02 19:32:31



Gerb Rita kodel tu negali skelbti dievo zodi civilizuotai ir taikliai.Pavdz,galima eiti i namus ir geranoriskai pasiulyti knyga.Kodel tu net prasoma klebona vistiek Akiplesiskai lendi su savo tiesom per kitu galvas.?Ar tu isivaizduoji kad taip reikia elgtis?Kodel tu manai kad gali spresti uz kitus,kokiu keliu jiems eiti pas dieva?.Net dievas taip nesielgia,jis tikrai galetu visiems ikalti savo tiesas.Ar kas atsauke laisvos valios pasirinkima?Ar kas atsauke elementaru mandagu elgesi?Kas per fanatizmas peraugantis i idiotizma!
Istiesu nestebuklas kad, per toki akiplesiska elgesi, paskui zmones, labai itarei ziures ir i visa, ka tu siulai.Durna net baznycioi musa.Tu turbut isivaizduoji kad kenti uz Jezaus tiesa.Pati, per prievarta, kisi tiesas o paskui vaizduoji Jezaus kankine kai tave atstume.Auksiausio lygio idiotizmas.:))))))
p.s. pastebjau kad uraneciai labai pergyvena ,jog jiems mazai tolerancijos.ar ne bus tik taip, kad kitu akise krupelyte pastebi,o savo rasta nemato

Tomas
2009-05-02 18:04:42



:) taip,jau taip algimantai,nieks nezino iseites is krizes,nei politikai nei prezidentai,nei karaliai,tik tu zinai,tik tu apie dvasine krize kalbi,tu toks vienintelis,koks tu malacius,nors prie zaizdos dek,oi oi oi,ai,ai ai...o jei rimtai,kodel tau nepasivadinus na,kad ir Algimantas Christus?

rimas
2009-04-29 20:47:05




Buvo toks toks seno laiko eilėraštis ,, Jau neužtvenksi upės bėgimo'' , tai ponas , mažasis rimantai , linkiu jį tau perskaityti ir panaudoti , kaip parabolę , Urantijos apreiškimų vis platesniam tekėjimui . Štai ši upė jau įgauna pagreitį ir vis greičiau neša Tiesos vandenis , kad pagirdytų ištroškusias Tiesos sielas .

Jau neužtvensi upės
2009-04-29 21:14:26



Miela Rita, ačiū tau už tavo nuoširdų Tėvo valios vykdymą iš meilės. Ačiū už savo patyrimų pasidalinimą.
Tu jau pati jauti, kad Tėvo vedimas iš vidaus yra realus ir jis suteikia ir RYŽTO, IR DRĄSOS, IR GILUMINĖS IŠMINTIES, kada siela trokšta nešti ŠVIESĄ - TĖVO ŠVIESĄ, KURIĄ NEŠĖ IR KRISTUS.
Ir tu dabar pati Tėvo šviesą neši KAIP KRISTUS.
Tu įgyji nuostabius patyrimus.
Ir niekada neklausyk TOKIŲ BAILIŲ, kurie net mūsų svetainėje sako: "Mes visis esame nuodėmingi ir nereikia savęs lygintis su Dievu, bandyti būti lygiu su Dievu. Todėl nebūkime užkietinę širdžių, priimkime Jėzaus auką, raskime jėgų gailėtis už savo nuodėmes."
Būtent tokie BAIMĖS PILNI mūsų sielos broliai ir sesės patys yra akmeniu pavertę savo širdis ir patys eina prieš TĖVO valią, kuris mums visiems, o taip pat ir tiems kietaširdžiams Jėzaus pseudogarbintojams, nurodė: "BŪKITE TOBULI, NET IR TOKIE TOBULI, KOKS TOBULAS ESU AŠ."
Būtent dėl tokių BAILIŲ ir atsirado VADINAMOSIOS ŠVENTOS KNYGOS, nes jie patys pavertė kaip akmenyje iškaltą ir nesiplečiančią tiesą BIBLIJOS PAVIDALU.
Jūs turite žimoti, kad BIBILIJA NĖRA SUKURTA IŠ ŠVENTOSIOS DVASIOS KNYGA, kad ir kaip kas nors norėtų tokią KVAILYSTĘ primesti žmonijai. Tik TAMSŪS IR BAILŪS žmonės gali tokiu teiginiu patikėti.
Biblija - TAI TIESIOG ŽMONIŲ PARAŠYTI PRISIMINIMAI APIE JĖZŲ, KIEK JIE TEPRISIMINĖ JĮ PRAĖJUS JAU DAUG METŲ PO JĖZAUS MIRTIES. Tai lygiai tas pats, kaip dabartiniai rašytojai parašo istorinių ROMANŲ, KUR TARP TIESOS ŽODŽIŲ YRA SAVO IŠVEDŽIOJIMŲ.
Biblija yra vien tik ŽMOGAUS RANKŲ DARBAS. Ir nieko daugiau.
Todėl kai kurie iš jūsų nustokite lankstytis kaip vergai BIBLIJAI, o atraskite GYVĄ TĖVĄ SAVYJE, TIK TADA JŪS GIMSITE IŠ DVASIOS IR TIK TADA JŪS GALĖSITE PAJUSTI MEILĘ VISIEMS.
KOL SKAITYSITE BIBLIJĄ, TOL JŪS BŪSITE RAŠTO VERGAI, KURIE NIEKADA NENORĖSITE LAISVĖS MĄSTYTI IR BŪTI GERI IR MYLINTYS VISUS VIENODAI, KAD GĖRĮ SKLEISTUMĖTE TAIP, KAIP JĮ TAIP NUOŠIRDŽIAI, SU DIDŽIULIU ATSIDAVIMU TĖVUI, IR RYŽTINGAI SKLEIDŽIA RITA LONODE.
Ačiū tau Rita sakau ir Jėzaus Kristaus ir Tėvo vardu.
Ir visada prisimink, kad Tėvas niekada tavęs nepalieka, visada būna su tavimi ir tavo viduje; kaip ir Sūnaus Kūrėjo-Mykolo, mums žinomo tik žemiškuoju Jėzaus Kristaus vardu, Tiesos Dvasia eina net pirma tavęs, kur tu beeitum. Atsiduok Tėvo vedimui dar daugiau ir tavęs laukia nuostabūs patyrimai, apie kuriuos net nepagalvojai iki šiol.
O Jėzaus Kristaus apreiškimas KALBU JUMS VĖL pasklis po pasaulį įvairiomis kalbomis, nes vis daugiau bus atsiveriančių Tėvui mūsų sielos brolių ir sesių, kurie ateis mums į pagalbą jį platinant ir kurie eis gyvuoju Tėvo keliu. Tik šitokiu būdu šviesa, kurią nešė Jėzus prieš du tūkstančius metų, dabar Tėvo vedimą pajuntant savo viduje, mūsų pastangų dėka nušvies kelią ir kitiems. Ir išnyks tokie mūsų sielos broliai ir sesės, kurie norės kitiems ir toliau siūlyti savo baimę ir niekada neegzistavusią ir iškraipytą Jėzaus auką už nuodėmes, kaip atpirkimą.
TOKIO JĖZAUS NĖRA, NES TOKS JĖZUS BŪTŲ KYŠININKAS, mėginęs papirkti Tėvą savo mirtimi ant kryžaius, kad tik gautį atleidimą už žmonių nuodėmes. Tai pats didžiausias absurdas, kokį tik galima sugalvoti tamsiam ir dar urvinaim laukiniam žmogui. O juk lauke jau dvidešimt pirmojo amžiaus po Kristaus PAVASARIS.
Miela Rita, kiekvienas patyrimas vis labiau stiprina tavo GYVĄ sielos charakterį. Net ir atstūmimas Tėvo ir Kristaus Šviesos yra TAU ŠVIESOS PATYRIMAS, nors tie, kurie atstumia, jiems yra TAS PATS ATSTŪMIMO PATYRIMAS YRA TAMSOS patyrimas, kuris jų charakterį SILPNINA, ir tuo pačiu daro jų fizinį kūną mažiau atsparų ligoms.
Dėl to niekada nieko nebijok, stiprėk savo sielos susiliejimu su Tėvu, ir dalinkis šviesa visur ir visada iš meilės.
Ir dar, žinok, žmonijos laukia milžiniška krizė, kurios dabar tik patys silpniausi impulsai ima pasireikšti viso pasaulio finansuose, ekonomikoje, politikoje, šeimoje, tarpusavio santykiuose. Pati krizė dar tik bus. Jos IŠVENGTI NEĮMANOMA, NES JI ATEINA DĖL ŽMONIŲ SAVANAUDIŠKUMO IR NUSIGRĘŽIMO NUO GYVOJO TĖVO, ESANČIO KIEKVIENO VIDUJE.
Būtent dėl tokių bendruomenių, dėl tokių NEGYVŲ RITUALINIŲ BAŽNYČIŲ, kurių bendruomenių nariai akli ir neatskiria, kur yra GYVOJI ŠVIESA, O KUR TIK AKLAS IR NEGYVAS BIBLINIS RAŠTAS, PILNAS TIESOS IŠKRAIPYMŲ IR NETURINČIŲ JĖZAUS TIESOS, KURIĄ JIS SKELBĖ, IR ARTĖJA KRIZĖ VISAME PASAULYJE, NUO KURIOS NEBUS GALIMA PASISLĖPTI NIEKUR - NEI EUROPOJE, NEI AFRIKOJE, NEI AMERIKOJE.
Išeities iš jos nežino NĖ VIENAS POLITIKAS, NĖ VIENAS PREZIDENTAS, NĖ VIENAS PREMJIERAS, NĖ VIENAS EKONOMISKTAS, NĖ VIENAS BANKININKAS visame pasaulyje.
Tuo tarpu išeitis YRA vienintelė, IR JI GLŪDI KIEKVIENO ŽMOGAUS VIDUJE - būtent žmogui tereikia atsigręžti į save, atrasti savyje TĖVĄ, pradėti su JUO bendrauti, ir GIMTI IŠ DVASIOS. Kas apie tai kalba iš p[rezidentų, premjierų, politikų, ekonomistų, dvasininkų, bankininkų. Be MANĘS - NIEKAS. Tai kaip gi tada galima išvengti būsimosios krizės, JEIGU NIEKAS NEKALBA APIE KRIZĖS DVASINES ŠAKNIS?
TIK GIMUS IŠ DVASIOS, tik tada pasikeis ekonomika, politika, tarpusavio santykiai, nes viskas bus daroma ne KONKURENCIJOS, BET BENDRADARBIAVIMO VISŲ LABUI PAGRINDU. Ir tada NIEKADA NEBEBUS JOKIŲ KRIZIŲ.
O dabar tuščiai yra švaistomos lėšos, energija, laikas, kad ir kiek valstybių vadovų suvažiuotų į Londoną ar Vašingtoną, jie vis tiek NESURAS IŠĖJIMO IŠ padėties VISAME PASAULYJE, nes jie nesuvokia, NĖ VIENAS, kodėl staiga susijaukė visi finansai ir ekonomika.
Tai, ką jie kalba, NĖRA DABARTINĖS PADĖTIES, ir dar tik BŪSIMOS KRIZĖS, PRIEŽASTYS, NES PRIEŽASČIŲ JIE NEMATO, KADANGI YRA AKLI DVASIŠKAI. VISI.
Todėl, miela Rita, tu savo veikla ir vedi žmones iš šitos aklavietės, kad kuo mažiau ašarų sukeltų artėjanti ir neišvengiama krizė.
Ir tu matai, kaip žmonės PATYS NENORI PRAREGĖTI. O būdami akli, jie negali matyti išėjimo. O juk tu buvai jau pas tuos sielos brolius ir seses, kurie save laiko Jėzaus tiesos pasekėjais.
Jie net nesuvokė, kad tu jiems buvai atnešusi ir pasiūlei tą Šviesą, kuri jiems ir galėjo apšviesti kelią, kad tik mažiau jiems sukeltų skausmo būsimieji sunkūs ir skaudūs įvykiai.
Tačiau kiekvienas priima sprendimą savo laisva valia. Todėl net ir šviesą kiekvienas atstumia irgi savo laisva valia.
Tai iš kur gi bus Šviesa, jeigu žmogus pats geriau nori tamsos?
O tada jis šauksis Jėzaus pagalbos, pats savo rankomis jį atstūmęs.
Tačiau, miela Rita, pati matai, kad yra ir kitų mūsų sielos brolių ir sesių, kuriems ne tas pats, kas dedasi aplinkui, kurie trokšta gyvos šviesos ir tiesos. Būtent jie ir padės tau.
Tėvas veda ir juos. Ir suves ir tave su jais, kurių šiandien net nepažįsti. Ir pati pradėsi matyti, kaip Tėvas vis daugiau ir daugiau atves jų pas tave.
Tikėk ir PASITIKĖK Tėvu.
Telydi tave ramybė.
Su broliška meile,


Algimantas
2009-03-30 12:43:12



Miela Rita,linkiu sekmės skleidžiant Dieviškaja šviesą Londone.
Anonimui.
Tobulas Kūrėjas,negali sukurti nieko nuodėmingo.Taip pat nemanau,kad JAM,kaip mylinčiam Tėvui,malonu yra žvelgti į atgailaujančius,verkiančius vaikus,net žemiškieji,netobuli tėvai atiduoda turtus tam,kad jų vaikai nekentėtų.
Linkiu visiems geros dienos.
Su meile

IRENA
2009-03-30 12:32:21



Jau praėjo keletas mėnesių kai su Jėzaus knyga vis keliauju į katalikiškąją bažnyčią Londone, bet draugė pasiūlė nuvažiuoti į Becton‘e įsikūrusią Krikščionišką bendruomenę, kuri gyvuoja jau dešimt metų. Draugų buvau paskatinta, kad jie yra daug labiau atviresni Tiesai ir JĖZAUS žodį priims, skaitys. Susiradusi adresą internete prieš dvi savaites ir nuvažiavau. Jau buvo arti vienuolikos, tai laikas, kai prasideda šitos bendruomenės malda. Ėjau net nežinodama tiksliai ar spėsiu iki maldos pradžios, bet pamaniau, kad knygą galėsiu parodyti ir papasakoti, sudominti jau po maldos. Man ir galvon nekilo mintis, kad čia sulauksiu kokio nors nepritarimo. Pati knyga šviečia ir sako JĖZUS KRISTUS. Jie tik Jėzų ir tegarbina. Buvo ir smalsu, nes aš užauginta kaip katalikė visada lankiau katalikiškas bažnyčias, net nemėgindama užsukti pas anglikonus ar mečetę ar net sinagogą. Juk visur yra garbinamas DIEVAS, JIS mums VIENAS. Net neklausiau pas nieką, neturiu tiek bailumo, kad tripinėčiau ir dar klausčiau ar galima jums JĖZŲ, GYVĄ JĖZŲ pristatyti. Tiesiog ėjau prie pirmo pasitaikiusio ir kalbėjau. Viena moteris pamatė mane, ją pažinojau iš tų laikų, kai tik atvažiavau. Ji man pasiūlė palikti knygą jų biliotekoje-knygyne. Tada jau pamąsčiau ar nereikėtų kreiptis į pastorę. Pastorės vyras Darius man pasakė, kad knygos negaliu platinti kol jie nesusipažins su turiniu. Buvau tikra, kad žmonės, kurie save laiko dvasiniais vedliais ir nėra sukaustyti katalikiško dogmatiškumo patirs šoką ir džiaugsmą, kokia TIESA atėjo į jų bendruomenę. Mėgino man primesti tai, kad savavališkai čia visiems siūlai net ne pakalbėjus su jais. Man tai buvo nesuprantama, bet jam pasakiau ar tu žinai, ką Jėzus mums sako po dviejų tūkst. metu ir kodėl jis vėl kreipiasi į mus? Atsakymus gausi kai perskaitysi. Greitai vertė knygą ir rodė, va `virpesiai, virpesiai, apie kokius čia virpesius, to nėra biblijoje`. Bet aš jam sakau, būk kantrus perskaityk, tik nebėk kaip lankom. Įsigilink į tą ką skaitai. Pakankamai piktai pradėjo kalbėti, o paskui atsiprašė ir tonas pakito. Tada aš jam ir paaiškinau, kad tik ką buvo virpesiai ir aš juos puikiai jaučiau, nes jie buvo pikti, o va dabar tu perėjai i kitą toną ir tavo virpesiai taip pat pasikeitė. Uždavė klausimus, tikrino mano biblijinį žinojimą. Ją skaičiau tada, kai man skaudėjo, o atskymų į savo bėdas neradau, todėl aukštesnių dvasinių jėgų buvau atvesta prie Urantijos svetainės ir tik tada tada atėjo atasakymai ir ramybė.Tuo noriu dalintis su visais. Pastoriais ir kunigais taip pat. Jie tokie maži savo žinojimu. Susitarėm susitikti kitą sekmadienį ir tada jau kalbėti, bet kitą savaitgailį praleidau, nenuvažiavau ir kažkiek gailiuosi, ten įvyko knygos aptarimas. Pastorė Vilma, kaip supratau paaiškino savo bendruomenei, kad knyga neatitinka nuodėmės atpirkimo doktrinos ir atmeta kryžių, kaip viso ko pagrindą ant kurio ir sukasi visa tai kuo jie tiki. Tiksliau, tai ką ji man pati pasakė, kaip vieną iš argumentų knygos atmetimui.
Šiandien ten pasirodžius, supratau, kad jau nesu laukiama. Moterys, kurios man atidarė duris, buvo užsiėmę vaikų priežiūra. Pasyviai metė žvilgsnį `Ne ne, va kiek mes turim knygų` ir parodė knygas, kurios man pasirode skirtos vaikučiams. Pirmą sutiktą žmogų ir pakalbinau. Tai buvo Mindaugas. Labai nuoširdžiai vis man tikino, kad knygos neims, nes jis surado ko ieškojo ir tai jį tenkina. Man labai patiko jo pasidalinimas savo asmeniniais išgyvenimais, kaip iš visiškai netikinčio jis tapo atviras Dievo meilei. Pro šalį praeinantys sveikinosi su juo, o kažkuri iš moterų net kažką pasakė. Mindaugas patikino `Ne ne viskas gerai?` Jis mąstantis, nors kažkuriuo momentu sakė, kad vargiai kas čia knygos norės, bet pats pasitaisė, gal kam ir reikia. Tam kas vis dar ieško. Jis ramybę surado. Mes atsisveikinom. Galvojau gal jau ir neisiu i salę, bet dar norėjos ką nors pakalbinti ir labai apsidžiaugiau, kai pamačiau pačią pastorę Vilmą. Smulkutė moteris prisiartino prie manęs. Susikaupė. Ieškojo tinkamų žodžių pokalbiui. Kad atpažino tiesa, tai net neabejoju, nes ir pati pasakė, kad labai daug humaniškumo, bet mes turim Šventą Raštą` ir labai nepatiko tai, kad Jėzaus mokyme sakoma `Jūsų šventieji raštai`, jai bilija šventa ir įkvėpta Šventosios Dvasios. Mano pasakymui, kad tai tik susitarimas tarp žmonių, atskiriant gerą nuo blogo, yra duodami vardai, kaip Šventas ir tai reiškia DIEVO valios vykdymą ir tą turėtų daryti kiekvienas žmogus. Jai nepasirodė kaip Tiesos lašelis, nes visas protas yra užimtas kaip ieškoti kontraargumentų, o ne nuoširdžiai pasakyti, o kodėl tu taip manai, kas tave atvedė iki to, kad neši šitą knygą, net mums, kurie žino ir pažįsta ir turėjo susitikimus su Jėzum ir asmeninius išgyvenimus? Skaitė tik tam, kad sukritikuotu, o ne išplėstu savo žinojimą ir tikrintų atviros sielos klausa, o ne saavanaudišku ego. Kitas dalykas – baimė. Jie taip pat yra kažkokios kongregacijos dalis ir bijo `nulkysti`, nes ataskaitą tai reikia duoti. Kaip kunigai suvaržyti savanaudžių Vatikano vedlių ir gali būti suspenduoti, taip manau, ir jie turi savo taisykles. Todėl imasi kritikavimo net negalvodami kokius perlus išmeta. Keistis reikia didelės drąsos ir išminties. Geriau atmesti ir toliau jaustis Dievo žodžio skelbėju, nebus problemų. Jos paprašiau, kad visdėlto pasižiūrėtų i Urantijos svetainę, nes pasakiau, kad šita patirtimi pasidalinsiu su visais ir, kad ji taip pat gali čia išreikšti savo nuomonę. Susitarėm susitikti dar pabendrauti. Ji mane patikino, kad knygos ji nenori matyti platinamos čia t.y jos vadovaujamoje bendruomenėje. Nors prieš tai pakankamai nuoširdžiai tikino, va pažiūrėk kiek mes turim knygų ir aš visada žmonėms sakau, skaitykit ir rinkitės. Kai paprašiau ta patį padaryti su JĖZUS KRISTUS `Kalbu jums vėl` pauzė, ne. Prižadėjau nepaklusti jos savanaudiškiems norams, nes visi turi laisvą valią ir ja turi naudotis, mes ją gavom iš Kūrėjo ir JIS jos nesuvažo. Kokią teisę ir kokiais įgaliojimais ir kokia biblijos vieta pasako, kad kunigas ar pastorius nusprendžia kas bus skaitoma bendruomenės narių? Tada tie žmonės nėra suvokę savęs kaip Dievo sūnus ir dukros, nesuvokia dvasinės brolystės jungties, kuri ateina garbinat TĖVĄ, kaip visos milžiniškos kūrinijos KŪRĖJĄ. Prieš atsisveikindama su Vilma palikau ją su tokiu klausymu - kokioj vietoj Jėzus kalbėjo ir prašė jį garbinti? Jėzus visada pabrėždavo, kad TĖVAS ir aš esame dvasioje viena. Jo visi mokymai buvo apreikšti TĖVĄ žmogui kaip Meilės, Grožio ir Gėrio Šaltinį.
Šlovinime nelikau, nes labai norėjos spėt nuvažiuot iki katalikų, kurie meldžiasi viena valanda vėliau, todėl pasistengus galima suspėti visur. Prie išėjimo sutikau moterį, kuri labai skubėjo, nes vėlavo. Ne ne tikrai ne patikino ji. Ir jau prie vartų sutikau Aleksą, kurį pažįstu nuo atvažiavimo į Londoną, jis manęs gal ir neprisimena, bet aš jo net vardą išlaikiau atmintyje. Jis labai taktiškai ir ramiai pasakė, kad šita bendruomenė yra arčiausiai biblijoje skleidžiamos tiesos ir , kad aš neturėčiau pas juos eiti. Jie yra biblininkai, o bilija yra šventa knyga. Knygos neėmė, bet svetainės adresą užrašiau.
Palikus juos bešlovinančius KRISTŲ ėjau iki artimiausios traukinuku stotelės, kuri vos už kelių minučių. Širdy buvo taip ramu ir gera ir niekaip negalėjau suprasti kodėl. Juk neišplatinau nė vienos knygos ir turėtu skaudėti. Bailumas yra vienas iš mūsų didžiausių priešų. Nugręždami save nuo Šviesos skriaudžiame save ir būsimas kartas. Jie dar to nesuprato. Lieka mūsų visų nuoširdi malda, kad jie pabustų ir mano pastangos daryti žygius link jų širdžių, gal vartai nebus užverti. Negaliu pažeisti jų laisvos valios ir tokio trapaus orumo.
Jau atvažiavus iki katalikų bažnyčios buvo malonu matyti tuos veidus, kurie skaito, perskaitė knygą. Noriu pasigirti, aš jau ne viena, dar keli žmonės atpažino TIESĄ ir dabar jau esam maža komanda Londone, kuri platina knygą. Kunigas prie visų maldų jau pridėjo ir tokį sakinį. `Viešpatie laimink popiežių, vyskupus, kunigus ir visus tuos, kurie su meile platina Dievo žodį`, o anksčiau sakydavo tik popiežių,vyskupaus, kunigus. Sudie visiems. Su meile.Vis labiau jaučiu meilę kiekvienam sutiktam žmogui.


rita
2009-03-29 20:44:45




[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Spausdinti
Grįžti atgal