Forumas: temos peržiūra

Spausdinti

ŽMOGAUS DIEVIŠKASIS AŠ ir jo gyvulinis aš

Mielieji, pastaruoju metu vis daugiau pastebiu, kad kai kurie iš jūsų DAR TAIP IR nesuvokiate skirtumo tarp žmoguaus GYVULINIO aš ir DIEVIŠKOJO AŠ.
Kadangi ir visos žmonijos ABSOLIUTI DAUGUMA savo asmeninio GYVULINIO AŠ ir DIEVIŠKOJO AŠ neskira iš viso, tai dabar šį mokymą pateikiu atskiroje temoje, kad jį būtų dalima surasti iš karto bet kam, kas šito skirtumo dar taip ir nesužinojo, nors tiek daug kartų esu jums jį aškinęs. Tačiau, kaip sakoma, per vieną ausį įėjo, per kitą išėjo, o galvoje nieko neliko.
Visa evoliucija visoje kosminėje kūrinijoje vyksta pagal ROJAUS TREJYBĖS PLANĄ. Todėl jos sustabdyti arba savaip iškreipti NEĮMANOMA, net jeigu kas nors ir mėgintų interpretuoti evoliucijos eigą SAVAIP.
Nepaisant to, kad kūrinijos visatos yra MATERIALIOS, bet jos pagrindas yra DVASINIS, nes jos KŪRĖJAS yra Rojaus TREJYBĖ – TĖVAS, AMŽINASIS SŪNUS-KŪRINJOS MOTINA-BROLIS, IR BEGALINĖ DVASIA-KŪRINIJOS MOTINA-SESĖ.
TIK JIEMS – Tėvui, Amžinajam Sūnui-Kūrinijos Motinai-Kūrinijos Broliui, ir Begalinei Dvasiai-Kūrinijos Motinai-Sesei, kurie iš tikrųjų yra PIRMASIS, ANTRASIS, IR TREČIASIS ŠALTINIAI IR CENTRAI, niekada nesivystantys patys, nes savyje turi visą amžinybę, būtent tik jiems TRIMS yra suprantamas Jų pačių evoliucinio vystymosi planas visai kūrinijai. Ir niekam kitam. Tik Kūrėjas-Šaltinis žino savo TOBULUMO GELMĘ, NES JIS PATS YRA TOJI VISUMINĖ GELMĖ, O TVARINYS, KAD IR KOKS BŪTŲ IŠTOBULINTAS, AR JAU TOBULAS SUKURTAS PATIES KŪRĖJO, IŠ KŪRĖJO TOBULUMĄ GAUNA TIK KAŽKURIUO ASPEKTU, BET NE VISUMOS POŽIŪRIU, KOKS YRA TIK KŪRĖJAS.
Būtent pagal šitą planą yra ir numatytas tiek materialios kūrinijos – tai yra saulių, žvaigždžių, apgyvendintų planetų, ir architektūrinių sferų sukūrimas ir keitimasis-vystymasis, pagal šito plano poreikius, tiek ir jose esančių gyvybės kategorijų vystymasis ir patyrimo kaupimas VISUMOS LABUI, KAD ŠVIESĖTŲ VISA KŪRINIJA, KAIP TĄ IR NUMATO ROJAUS TREJYBĖS EVOLIUCINIS PLANAS.
Apgyvendintose planetose – kurių tik dabar yra apie septynis trilijonus – gyvena tokia gyvybės forma, kuri yra MATERIALI ir turi laisvą valią, ir mūsų samprata yra ŽMOGIŠKOJI GYVYBĖ.
Tokios planetos atsiranda iš saulių TAIP PAT EVOLIUCINIU.
Aukštesnės sferos yra ARCHITEKTŪRINĖS SFEROS-PLANETOS. Jas SUKURIA specialiai, iš energijos, dvasinės būtybės, kurių funkcija ir yra manipuliuoti ATITINKAMO lygio energiją - Energijos Reguliuotojai. Šios planetos yra aukštesnio dvasinio mokymo planetos, kuriose mes tiek mokysimės, tiek tarnausime jau po prisikėlimo – iš pradžių kaip sielos, o po tūkstančių metų patyrimų – kaip dvasios, VISĄ LAIKĄ išsaugodami savo dabartinį asmenybės TAPATUMĄ.
Asmenybė yra mums suteikta TĖVO DOVANA. Ir ji yra DVASINĖ ir yra AMŽINA, su sąlyga, jeigu SAVO LAISVA VALIA, GAUTA TAIP PAT IŠ KŪRĖJO, NEATSTUMIA PATIES KŪRĖJO.
Kadangi mūsų, MIRTINGŲJŲ-ŽMOGIŠKŲJŲ DVASIŲ, gyvybės evoliucija prasideda materialiu pavidalu, tai mes turime nueiti dar gerą gabalą kelio, kol iš tiesų tapsime TIKRĄJA DVASIA, TURINČIA DVASINĮ IŠORINĮ ENERGETINĮ APVALKALĄ, MATOMĄ KITOMS DVASIOMS, KAIP DABAR MES VIENAS KITĄ MATOME MATERIALIU ŽMOGAUS PAVIDALU. Tarp meterialaus mūsų pavidalo ir dvasios pavidalo dar įsiterps sielos-morontinis pavidalas.
Po prisikėlimo mes dar neturėsime dvasios apvalkalo. Mūsų dar lauks ilgas mokymosi ir tarnavimo kelias sielos pavidalais, kurių iš viso yra 570. Ir kiekvienas naujas mūsų sielos pavidalas bus aukštesnio energetinio dažnio kūnas, vis labiau artėjantis prie mūsų dvasios pavidalo. Tačiau išorinis sielos apvalkalas savo energetiniais virpesiais atitiks mūsų asmenybės tapatybės turinį, vidų, kuris vis giliau ir daugiau prisipildys Rojaus Trejybės meilės, gailestingumo, ir tiesos gyvų virpesių ir juos skleis visiems savo tarnystės metų, ir ypač ROJAUS TREJYBĖS GARBINIMO METU.
Kadangi mes savo kelią NAMO, pas Rojaus Trejybę, Rojuje pradedame pačiu žemiausiu pavidalu – materialiu žmogumi, tai mūsų patyrimai yra UNIKALŪS VISOJE KŪRINIJOJE. Kiekvienas patyrimas yra UNIKALUS. Ir kiekvieno patyrimas yra UNIKALUS, NET IR KIEKVIENO KIEKVIENOS AKIMIRKOS PATYRIMAS YRA UNIKALUS, NES NIEKADA NESIKARTOJA. AKIMIRKOS PAKARTOTI NEĮMANOMA.
Tačiau mūsų mirtingųjų patyrimas unikalus yra ta prasme, kad mes sukaupsime tiek žmogaus gyvenimo patyrimą, tiek sielos patyrimą, tiek ir dvasios patyrimą. Tuo tarpu kitos dvasios, išskyrus SŪNUS KŪRĖJUS, TOKIUS KAIP JĖZUS, ir iš dalies jų Rojaus Brolius, Sūnus Arbitrus, pastarieji neįsikūnija morontiniu pavidalu, šitų patyrimų nekaupia, dėl to net ir būdamos tobulos ir tobulai žinodamos žmogaus ir sielos gyvenimą, paties to gyvenimo tokiu pavidalu jos niekada nepatiria iš vidaus. Būtent dėl to mūsų patarimai joms, net ir tobuloms, bus labai vertingi ir padės jų pačių užduočių vykdyme.
Mes esame sukurti pagal Dievo atvaizdą ta prasme, kad turėdami TĖVO DVASIĄ – MINTIES DERINTOJĄ – SAVO PROTE, vis labiau panašėtume į Tėvą JO meile VISIEMS BE IŠSKAIČIAVIMO ir GĖRIO darymu VISIEMS.
Tačiau mes nebuvome atgabenti iš kitos planetos kaip visiškai sumodeliuoti žmonės. Mūsų planetos, kaip ir kitų žmonėmis apgyvendintų planetų, gyvybės evoliucija prasideda NUO PRIEŠ TAI SUMODELIUOTOS GYVYBĖS PLAZMOS, SU KURIA ATLIEKAMA IKI PUSĖS MILIJONO BANDYMŲ, KOL NUSTATOMA PATI GERIAUSIA GYVYBĖS PLAZMOS FORMULĖ DEŠIMTAINEI PLANETAI. Tokia planeta yra kas DEŠIMTA ir EKSPERIMENTINĖ GYVYBĖS planeta, kurioje IŠ GYVYBĖS PLAZMOS VYSTOSI vis naujesnio ir geresnio lygio gyvybė. Ji iš gyvybės plazmos stadijos, per visą evoliuciją, pereina per daugybę KOKYBIŲ STAIGIŲ ŠUOLIŲ, iš pradžių, URANTIJOS ATVEJU, vandenyje, tik po šito jau aukštesnis evoliucinis gyvybės pasireiškimas pradeda apimti sausumą, iš pradžių floros įvairų rūšių pavidalu, o vėliau ir faunos, kol pasiekia žmogiškosios biologinės gyvybės kategoriją, kuri jau pati savo VIDUJE vystosi SAVO KOKYBE – SIELA – VIS LABIAU DVASINGĖDAMA ir tuo pačiu vis labiau savo savybėmis PANAŠĖDAMA Į TĖVĄ, KAD TAPTŲ JO MEILĖS ATVAIZDU.
Kadangi žmogus irgi netapo civilzuotu iš karto, tai jo milijono metų evoliucija apima daugybę stadijų, tiek smegenų vystymosi aspektu, tiek ir sumanumo bei patyrimo kaupimo požiūriu. Nors žmogus jau egzistavo daugiau kaip prieš molijoną metų, tačiau pirmasis ŽMOGAUS sprendimas visos civilizacijos pažangos labui, JAM PAČIAM ŠITO VISIŠKAI NESUVOKIANT, buvo priimtas prieš milijoną metų, kada brolis ir sesuo, Andonas ir Fonta, abu dvyniai, priėmė sprendimą apleisti savo laukinius tėvus ir pabėgo iš savo PRIMATŲ genties, kuri buvo daug menkesnio už jų intelekto ir nesuprato jų dviejų sukurtos kalbos. Net ir jų tėvai negalėjo jų suprasti.
Toks jų sprendimas – eiti PIRMYN, nelikti su savo menkesniais gentainiais, buvo PIRMASIS ŠVIESOS SPRENDIMAS, PRIIMTAS LAISVA VALIA URANTIJOJE.
Štai trys pastraipos iš Urantijos Knygos:

“URANTIJA buvo užregistruota kaip apgyvendintas pasaulis, kada pirmosios dvi žmogiškosios būtybės – šie dvyniai – buvo vienuolikos metų, ir prieš tai, kada jie tapo tikrųjų žmogiškųjų būtybių antrosios kartos pirmagimių tėvais. Ir archangelo pranešimas iš Salvingtono, šita oficialaus planetinio pripažinimo proga, baigėsi tokiais žodžiais:
"Satanijos 606-ojoje planetoje atsirado žmogaus protas, ir šitie naujosios rasės tėvai bus vadinami Andonu ir Fonta. Ir visi archangelai meldžiasi, kad šitie tvariniai būtų greitai apdovanoti Visuotinio Tėvo dvasios dovana, kuri asmeniškai apsigyventų jų viduje."
Andonas yra Nebadono vardas, kuris reiškia "pirmąjį į Tėvą panašų tvarinį, kuris demonstruoja alkį žmogiškajam tobulumui." Fonta pažymi "pirmąjį į Sūnų panašų tvarinį, kuris demonstruoja alkį žmogiškajam tobulumui." Andonas ir Fonta šituos vardus sužinojo tiktai tada, kada jie buvo jiems suteikti tuo metu, kai jie susiliejo su savo Minties Derintojais. Per visą savo mirtingąjį gyvenimą Urantijoje jie vienas kitą vadino Sonta-an ir Sonta-en, Sonta-an reiškia "motinos mylimas," Sonta-en reiškia "tėvo mylimas." Šituos vardus jie suteikė patys sau, o jų reikšmė yra svarbi jų abipusiam dėmesiui ir meilei. “ p.711
Šios pastraipos paliudija dvasių trokšimą, kad šviesa Urantijoje sklistų, kad Tėvo dvasia apsigyventų žmogiškajame prote, kuris vestų žmogų į dvasingumą, ir kad net ir prieš molijoną metų šie du paaugliai vienas kitą SU MEILE vadinu vardais – Sonta-an ir Sonta-en. Jų gentainiai šitaip nevadino nieko. Tai jau ir yra milžiniškas skirtumas tarp gyvulinio ir dieviškojo proto – vienas su baime ir agresija nugyvena visą gyvenimą, o kitas su meile ir kantrybe rūpinasi KITU.
Būtent po šito sprendimo įvykdymo dvyniai sulaukė Minties Derintojų, apie kuriuos jie nieko nežinojo per savo visą žemiškąjį gyvenimą. Tačiau jų mąstymo kokybė buvo akivaizdi – dvasinės krypties, ne savanaudiškos gyvulinės.
Ir tai įvyko prieš MILIJONĄ metų.
Ir per visą šį laikotarpį žmogaus proto evoliucija patyrė daug sukrėtimų, transformacijų, praradimų, net ištisų rasių išnaikinimų. Tai nėra TEORINĖ istorija. Tai žmogaus gyvenimai. Realūs. Ir naikinimą vykdė viešpataujantis GYVULINIS protas, GYVULINIS aš. Viešpatavo genetiškai paveldėtas agresyvumas.
Tuo tarpu DIEVIŠKASIS TIKRASIS ASMENYBĖS AŠ, KURIO LAUKIA IR PRISIKĖLIMAS PO MATERIALAUS KŪNO ENERGIJOS IŠEIKVOJIMO AR PO TRAGIŠKO ŠITO PASAULIO PALIKIMO, net ir nemėgina pabusti, kad pasikeistų vietomis su gyvuliniu aš.
Gyvulinis aš ir jo protas veda žmogų tolyn nuo Tėvo atradimo savo viduje ir tuo pačiu tolyn NUO PRISIKĖLIMO. Ir tai yra tikrovė.
Gyvulinis aš ir gyvulinis protas – tai NĖRA KOKS NORS SUMENKINIMAS AR ĮŽEIDIMAS ŽMOGUI, tai tiesiog konstatavimas tikrovės, kad žmogui TĖVO PADOVANOTAS AŠ, KURIS IR ATITINKA TĖVO ATVAIZDĄ, DAR NEPAŽADINTAS, todėl žmogus ir yra pilnas nerimo, baimės, jis nepasitiki kitais, ir savimi, jis jaudinasi kalbėdamas prieš auditoriją, tarp nepažįstamų jaučiasi nepatogiai, jam atsipalaidavimui reikia alkoholio ar norkotikų, kad apsiramintų, jis nuolat pergyva, kad ne taip ką nors pasakė, ar kad nežino ką pasakyti, susikremta, jeigu kas nors nepavyksta, užpyksta, įsižeidžia, pavydi ir nori geresnės vietos, patogumų, pareigų, populiarumo, valdžios, jėgos, ir t.t. SAU ar SAVO ŠEIMA, GIMINEI, jis apaudinėja, prievartauja, demonstruoja jėgą, siekia naudos sau, nesvarbu, kokius postus beužimtų, kokias kompanijas beturėtų ar vadovautų. Tai vis GYVULINIO PROTO AMBICIJOS IR TROŠKIMAI SAVO LABUI.
Gūvulinis protas nemąsto apie VISUMOS GEROVĘ, APIE TĖVĄ, ROJŲ, KŪRINIJOS DVASINĘ ŠEIMĄ IR SAVO VIETĄ JOJE, JIS TENKINASI TIK RITUALŲ ATLIKIMU IR BAŽNYČIOS RĖMIMU, ŠITAIP NURAMINDAMAS SAVE, KURIS NETURI GYVO RYŠIO NEI SU TĖVU, NEI SU SAVO SIELA.
Jis viską priima tik kaip INFORMACIJĄ – Tėvas arba yra, arba nėra, Urantijos Knyga – arba apreiškimas, arba ne, Jėzaus Kristaus KALBU JUMS VĖL – arba Kristaus perduotas, arba ne, ir t.t.
Gyvulinis protas negali turėti DIEVIŠKOJO PATYRIMO, todėl jis kaupia tik IMFORMACIJĄ ir vysto INTELEKTĄ ATSKIROSE SRITYSE. Jis neturi ne tik GILUMINĖS IŠMINTIES, BET IR KOSMINĖS ĮŽVALGOS, TODĖL VISKĄ VERTINA TIK TŲ ŠALTINIŲ, KURIUOS PATS SUPRANTA, NUOSTATOMIS IR TIK ATSIRAIS SEGMENTAIS, NEMATYDAMS VISOS TĖVO GYVOS IR VEIKIANČIOS KŪRINIJOS SISTEMOS.
GYVULINIS PROTAS NETIKI DVASINGŲ ŽMONIŲ MOKYMAIS, KURIE REMIASI SAVO DIEVIŠKUOJU PROTU, KURIS TOLI PRANOKSTA GYVULIĮ PROTĄ, IŠMINTIMI, NES IŠMINTĮ JIS KAUPIA TIEK IŠ TIESOS IR ŠVIESOS ŠALTINIŲ, TIEK IŠ TĖVO, O PER ATSIVĖRIMĄ TĖVUI IR GYVĄ RYŠĮ SU JUO PATIRIA TAI, KO GYVULINIS PROTAS SUPRASTI NEGALI. TIESIOG GYVULINIS PROTAS TO PADARYTI NEPAJĖGUS.
Tai yra KIEKVIENO ŽMOGAUS tos pačios proto evoliucijos, ne tik Urantijos, bet visų žmonėmis apgyvendinų planetų, DU etapai, esantys tame pačiame žmoguje.
Tokia yra TIKROVĖ. PATINKA TAI KAM NORS AR NEPATINKA.
Ir nėra ko dėl to nei pykti, nei įsižeisti.
Būtent ir įsižeidžia tas GYVULINIS aš, gyvulinis protas, kuriam atrodo, kad jį kažkas SUMENKINO, PAVADINO NETINKAMAI, PAŽEMINO.
Būtent kiekvieno žmogaus reakcija ir parodo, kas viešpatauja tame žmoguje – gyvulinis aš ar dieviškasis aš.
Iš pagal reakciją jūs galite pamatyti, ar tas žmogus dar yra GYVULINIO LYGIO, AR JAU DIEVIŠKOJO.
Dieviškasis aš JAU NEŽINO, KĄ REIKŠIA ĮSIŽEISTI. Dieviškojo proto sąmonė yra daug aukštesnių virpesių, dėl to žemų virpesių gyvulinės sąmonės ydos jame yra dingusios.
Tuo tarpu, kol jis iš gyvulinio pavirto į dieviškąjį, TĖVO PADOVANOTĄ AŠ, jis taip pat patyrė daug savojo ego iliuzinių įsižeidimo ir pykčio akimirkų, net keršto planų kūrimo prieš tuos, kurie jam TARIAMAI neįtiko, akimirkų
Žmogus, gimdamas, turi genetinį paveldėjimą ne tik iš savo tėvų ar senelių, bet nusidriekiantį per visą rasės, ar net kelių rasių, genetinę liniją. Ir kokie protėviai joje vyravo, tokį genetinį paveldėjimą gavo materija – kūnas, ir smegenys.
Tačiau Tėvo suteiktai asmenybei, kuri yra dvasia, atsiskleisti Tėvas KIEKVIENAM IŠ MŪSŲ SUTEIKIA IR SAVO DVASIĄ, KURI YRA PAJĖGESNĖ UŽ MŪSŲ GYVULIĮ MATERIALŲ PROTĄ. Tačiau net ir ji negali pažeisti Tėvo padovanotos LAISVOS VALIOS. Tad mūsų NORAS eiti ne ritualiniu keliu, bet GYVUOJU DVASINIU IR GYVO RYŠIO IR BENDRAVIMO SU TĖVU KELIU, nepavaldus net Tėvo Meilės Jėgai. Tačiau su Tėvu gyvai bendrauti tegali DIEVIŠKAS, NE GYVULINIS PROTAS, NES TĖVAS YRA DVASIA.
Štai čia kaip tik milžinišką poveikį turi mūsų vaikų auklėjimas nuo pat gimimo, net ir iki jam gimstant, su kokiais virpesiais – žemais ir savanaudiškais, pilnais nerimo ir noro, kad tik gerai būtų jų vaikeliui, kuris gims, koks jis bus, ar aukštais TĖVO MEILĖS VIRPESIAIS, KAD NETRUKUS GIMS DAR VIENAS TĖVO VAIKELIS VISOS KŪRINJOS LABUI – būsimieji tėvai laukia savo atžalos gimimo. IR JO AUKLĖJIMAS TĖVO SŪNUMI, ir dar NUO PAT LOPŠIO, taip pat turi MILŽINIŠKO POVEIKIO tam, kad KUO ANKSČIAU DIEVIŠKASIS AŠ SUTVIRTĖTŲ VAIKELIO CHARAKTERYJE VIS LABIAU PASIREIŠKIANT JO DIEVIŠKOJO PROTO IR IŠMINTIES TVIRTĖJIMUI.
Šitaip GYVULINIS PROTAS IŠ VISO NETURĖTŲ KADA PASIREIKŠTI.
Būtent mes, šitaip ugdydami savo vaikus nuo lopšio, stipriname net ir jų dabar tokius silpnus genus, jau nekalbant apie jų tikrojo ir dieviškojo aš charakterio ugdymą ir tikrosios asmenybės tapatybės pasireiškimą VISUR IR VISADA.
Ir tik palaikydamas GYVĄ RYŠĮ SU ROJAUS TREJYBE DIEVIŠKASIS AŠ visą savo materialią veiklą ir civilazacijos pasiekimus sutapatins su Tėvo valia, kuri ir numatyta kiekvienam Urantijos žmogui tapti tobulu, net ir tokiu tobulu, koks tobulas yra Tėvas. O šitokio Tėvo nurodymo bailus gyvulinis protas, nematantis toliau to, kas tik jam suprantama, arba ką jam sako autoritetai, prieš kuriuos jis neturi savo argumentų, taip pat BIJO. Dėl to jis ir gyvena ILIUZIJOJE IR MEKESNIAME SAVO PROTO LYGYJE NEGU JAM SUTEIKĖ TĖVAS – DIEVIŠKOJO AŠ PROTO LYGYJE, KURIS VIEŠPATAUJA MATERIJOS ATŽVILGIU, BET NE ATVIRKŠČIAI.
Būtent dėl to jis savo visą materialią veiklą grindžia DVASINĖS MEILĖS PAGRINDU IR VISŲ LABUI, O NE SAVO GYVULINIO EGO ASMENINIAM LABUI.
Ir tik toks yra ateities VISOS URANTIJOS politikos, kultūros, ir religijos kelias. Ir tik jis užtikrina net ir materialios civiliazacijos evoliucijos gyvą žengimą tokiu keliu, kuris nepatirs nei krizių, nei sukrėtimų.
Kadangi dieviškojo aš protas yra daug aukštesnio lygio negu gyvulinio aš protas, tai jis savo išmintimi nepriima tokių klaidingų sprendimų, kurie atveda į krizines situacijas šeimoje, valstybėje, ar planetoje.
Ir mes tie, kurie esame atsivėrę Tėvui, šitame kelyje JAU ESAME, IR PADEDAME JĮ PAMATYTI KITIEMS.
Tačiau sprendimas yra kiekvieno ASMENINIS – LIKTI GYVULINIO AŠ PROTO VERGU AR DIEVIŠKU AŠ – tapti TĖVO SŪNUMI ir sūnystę PATIRTI DIEVIŠKU IR IŠMINTINGU SAVO PROTU.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas


Algimantas
2008-12-08 18:05:55

Komentarai

Miela Lina, yra tikrai sunku suvokti tokius niuansus, kada mes nagrinėjame net dieviškąjį Protą, nors tą darome tik materialių smegenų dėka. Perdaug didelė bedugnė tarp šitų dviejų krantų.
Tačiau vis tik pamėginkime DAR KARTĄ pasiaiškinti.
KOSMINIO PROTO PROTĖVIS YRA BEGALINĖ DVASIA-MOTINA-SESĖ - ROJAUS TREJYBĖS TREČIASIS ASMUO. Jos protas yra ABSOLIUTUS, dėl to yra perdaug GALINGAS KAD TOKS PASKLISTŲ Į KŪRINIJĄ KOSMOSE. Todėl jis yra paskleidžiamas per KOSMINĮ PROTĄ, kurį sudaro VISOS SEPTYNIOS PAGRINDINĖS DVASIOS. Tačiau kiekviena iš šių Septynių Pagrindinių Dvasių savo Kosminį Protą paskleidžia tik SAVO SUPERVISATAI. Ir ne tiesiogiai, o per Vietinių Visatų Motinas Dvasias. Todėl mes turime Kosminio Proto Nebadono Vietinės Visatos Motinos Dvasios Proto VARIANTĄ.
Sakydamas MES - turiu minty visas mūsų Vietinėje Visatoje, Nebadone, kilusias dvasias, o taip pat ir morontines bei materialias būtybes, turinčias laisvą valią ir jos neturinčias.
Tačiau kiekviena dešimta apgyvendinta planeta turi dar ir savo variacijas, VIS TIEK atitinkančias Nebadono Vietinės Visatos Motinos Dvasios Proto variantą.
Mes, Urantijos mirtingieji, arba žmonės turime materialų protą, nes jis pasireiškia tik veikiant materialioms smegenims. Tačiau jis jau yra pasiekęs gana aukštą išsivystymo lygį - gyvulinį, kuris yra MOKOMAS protas. Tai reiškia, kad tokį protą jau galima IŠMOKYTI. Todėl jame jau veikia Pagalbinių Proto Dvasių pasireiškimas. Tuo tarpu dar žemesnio lygio materialus protas mūsų planetoje yra NEMOKOMAS, jo išmokyti negalima, todėl tokį protą globoja FIZINIAI KONTROLIERIAI. Tokiam materialiam protui priklauso visa žemesnė gyvūnijos grandis - vabzdžiai, vabalai, bakterijos ir pan.
Būtent dėl to, kad esame aukščiau už nemokomą materialų protą, mūsų protas ir yra jau GYVULINIO LYGIO, kuriam taip pat priklauso tiek žvėrys, tiek ir gyvuliai. Dėl to mes ir turime labai panašių charakterio gyvulinių savybių. PANAŠIŲ - NEREIŠKIA TAPAČIŲ, nes žmogus priklauso ASMENYBĖS GYVYBĖS KATEGORIJAI, O ŽVĖRYS AR GYVULIAI NĖRA ASMENYBĖS IR JOMIS BŪTI NEGALI.
Todėl mes iš pat pradžių, nuo pat gimimo akimirkos, turime jau nebe Fizinių Kontrolierių globą, kokią turi nemokomų gyvūnų protas, bet Pagalbinių Proto Dvasių, kurias taip pat turi ir žvėrys bei gyvuliai. Penkios Pagalbinės Proto Dvasios mums yra tokios pačios kaip ir gyvūnams - intuicijos, supratimo, drąsos, žinojimo, ir patarimo, tuo tarpu būdami nuo pat gimimo akimirkos asmenybėmis, mes vystydami savo GYVULINĮ PROTĄ DAR GAUNAME DVI - GARBINIMO IR IŠMINTIES PAGALBINES PROTO DVASIAS - VIENU METU.
Tuo tarpu pirmosios penkios pradeda veikti ne vienu metu, bet priklausomai nuo mūsų individualaus proto vystymosi.
Dar papildomai mes gauname su šiomis dviemis Pagalbinėmis Proto Dvasiomis - garbinimo ir išminties - taip pat Sūnaus Kūrėjo-Jėzaus Tiesos Dvasią ir Tėvo Dvasią - Minties Derintoją, taip pat ir Vietinės Visatos Motinos Dvasios Šventosios Dvasios veikimą.
Tėvo mums suteiktas materialus-gyvulinis protas, kaip JO sumanyta, gali pavirsti sielos morontiniu protu, kada yra atrandamas Tėvas savo viduje ir, per gyvą įtikėjimą ir garbinimą, jis vis labiau ir labiau tolsta nuo gyvulinių savybių ir nuo grynai materialaus proto pasireiškimo. Tam Tėvas ir pasirūpino visomis reikalingomis priemonėmis, kurias aš ir išvardinau prieš tai. Bet šis procesas vyksta žmogaus - kaip asmenybės gyvybės kategorijos - laisvos valios sprendimų dėka ir palaipsniui pajuntant Tėvo dvasios poveikį iš vidaus.
Todėl žmogus, kuris elgiasi žiauriai su kitais, nesvarbu žmonėmis ar gyvūnais, turi GYVULINIO PROTO VIEŠPATAVIMĄ, dėl to Tėvo dvasios vedimo ne tik nejaučia, bet net iš tokio teiginio, kad Tėvas jį irgi veda, gali išsityčioti. Tačiau nuo to jis nepakeis savo žmogaus pavidalo, jis vis tiek kitų bus vadinamas žmogumi, nors savo tikrojo žmogiškojo lygio net nemėgina pasiekti, o jame reiškiasi gyvulinio proto savybės. Lygiai taip pat elgiasi žmogus, tik subtiliau, net dėvėdamas nuostabius ir brangius drabužius, tarsi būdamas su baltomis pirštinėmis, o siekia karjeros bet kokiais nešvariais būdais - kyšiais, kenkimu kitiems, melu, savanaudiškai, ir pan, vis tiek tai yra GYVULINIO PROTO SAVYBIŲ PASIREIŠKIMAS.
Kada žmogus pradeda atkreipti dėmesį į prasmingesnes vertybes, o ne tik į savo interesus, kada ima suvokti doros ir tiesos svarbą, tegu jos dar ir nesiekia pats, bet jau tai apmąsto, jau rodo, kad į jo gyvulinį protą vis labiau prisibeldžia ir Tėvo dvasia. Žmogus SUSIMĄSTO, KAIP JIS GYVENA. Jis net nežino KODĖL susimąsto.
Tačiau dar tai nėra žmogiškasis tikrasis protas. Bet ateina akimirka, kai žmogus apsisprendžia gyventi tiesos ir teisingumo principais, tik mato, kad tą įgyvendinti jam nelabai pavyksta, jis daug kur patiria smūgių, todėl jis pasitraukia. Tai dar rodo, kad vis tiek jame pasireiškia gyvulinio proto baimė ir reguliavimas, bet jau vis ima pasireikšti ir žmogiškojo proto daigeliai, nors tai dar nėra tikrasis žmogiškasis protas.
Kada protas pradeda mąstyti apie DIEVĄ, apie ryšį su JUO, KAS TAI YRA, tai jau yra užuomazga žmogiškojo tikrojo DIEVIŠKOJO proto. Ir tai jau užuomina ir apie SIELOS MORONTINIO PROTO BUDIMĄ.
Tačiau vis tiek dar žmogui vadovauja GYVULINIS protas. Todėl jis dar bijo, pyksta, pavydi, siekia naudos sau, arba, kaip sako, savo šeimai.
Bet vis labiau einant šia kryptimi, ateina tokia akimirka, kada jis jau pats NORI skaityti apie Dievą, domėtis Dievo veikimu giliau. Štai tada jau ima veikti vis labiau žmogiškasis tikrasis-DIEVIŠKASIS protas.
Ir ateina dar kita akimirka, kada jis pašvenčia savo laisvą valią Dievo valios vykdymui, ir tą padaro su noru. Tai jau yra SIELOS MORONTINIO-DIEVIŠKOJO PROTO SPRENDIMAS. Ir nuo dabar pradeda jau momentais pasireikšti ir TIKRASIS ŽMOGUS. DIEVO ATVAIZDAS MEILĖS GYVENIMO VEIKSMAIS. Jame gyvulinis protas nustoja vadovauti, o vadovauti imasi Tėvo vedimą juntantis išmintingas sielos morontinis protas. Šis protas ima jau drąsiai ir ryžtingai garbinti Tėvą ir melstis Jam be jokių tarpininikų. Neužilgo jis patiria ĮTIKĖJIMĄ Į TĖVĄ, o po šito ir gimimą iš DVASIOS. Ir nuo šios akimirkos jo morontinis protas jau visiškai ŠEIMINIKAUJA, ir troškimas garbinti Tėvą ima pasireikšti JAU MEILĖS VANDENYNO BANGOMIS. Šitas protas jau viską daro iš meilės ir visų labui. Tai ir yra TIKRASIS MORONTIMNIS-DIEVIŠKASIS PROTAS IR NETGI JAU TURINTIS ATSKIRAIS MOMENTAIS, YPAČ ROJAUS TREJYBĖS GARBINIMO METU, DVASIOS PROTO APRAIŠKŲ, nors visa tai vyksta DAR MATERIALIŲ SMEGENŲ DĖKA IR MIRTINGOJO MATERIALIAME KŪNE.
Toks yra tikrasis žmogaus dieviškasis protas, sukuriantis tokį žmogų, kokį ir sumanė pagal savo atvaizdą Tėvas-Rojaus Trejybė, kad materialiu pavidalu pasireikštų su meile savo dabais visų labui ir šviesai.
TAI YRA ĮMANOMA DĖL TĖVO DVASIOS VEIKIMO IR YPAČ TVIRTO ŽMOGAUS GYVO RYŠIO SU ROJAUS TREJYBE ATSILIEPIANT Į DERINTOJO GYVUS VIRPESIUS ĮTIKĖJIMO IR ASMENINIO PATYRIMO DĖKA.
Kaip tik praėjusį šeštadienį Rojaus Trejybės šventovėje aš sakiau pamokomąjį žodį apie gyvulinį protą, ir Violeta jį įrašė, tai kai jis bus parengtas, įdėsiu ir į mūsų Forumą.
Telydi tave ramybė.
Su broliška meile,

Algimantas
2009-11-26 23:59:21



Mielas Tomai,nori tu ar ne,bet aš tau dėkingas,kad jau cituoji Urantijos Knygą..Nors užmušk,kaip sako liaudis,niekaip nepavyksta ant tavęs supykti.Ramios tau nakties,sielos broli.Su meile

Arūnas
2009-11-26 22:17:25



Šitą temą vėl iškėliau į viršų, kad galėtumėme dar kartą pamąstyti, kas gi yra tas mūsų gyvulinis ego ir dieviškasis ego.
Matau, kad kai kurie iš jūsų to visiškai nesuvokiate, ir tada be jokio reikalo liejate savo susierzinimą. O juk tereikėjo pasiskaityti kitas Forumo temas, ir būtumėte gavę atsakymą ir į šį klausimą.
Kviečiu jus padiskutuoti, pasidalinti savo patyrimu, kaip jūs matote savo viduje GYVULINIO ir DIEVIŠKOJO proto rungtyniavimą.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,

Algimantas
2009-02-10 20:07:38



Būtų labai malonu,jei sugebėtume nedubliuoti vardų.Juk taip paprasta,besikartojant vardui,pridėti ar miestą ,ar dar ką nors...

Lina (Kaunas)
2009-11-27 09:23:56



"kaip jūs matote savo viduje GYVULINIO ir DIEVIŠKOJO proto rungtyniavimą"
Aš savo viduje nematau tokio rungtyniavimo. Man tai yra viena. Ir man tai yra nuostabu. Mylėti save tokį, koks esu, ir tokį, kokį Dievas mane myli.
Ir jei reikia savyje kažką nugalėti, tai yra jokiu būdu ne kažkokia proto dalis, ar prigimties dalis, o tam tikra blogio įtaka, kuri yra tiek išorinė, tiek vidinė. O galbūt tai - neįsileisti išorinio blogio į vidų, o įsileistą ATPAŽINTI ir padaryti neveikliu.
Petrai, toli gražu ne visi Algimanto mokymai remiasi UK apreiškimu, ir tu pats tai puikiai supranti.


Jonas
2009-02-11 10:00:52



Sveiki visi,skaitau tema jau antra karta ir vistiek nesupratau,koks gi protas yra.Ar jis gyvulines ar materialios ar dieviskos kilmes? Stai radau,kur ypac neaisku padidinau.Aciu. pslp.102
5. PROTO TARNAVIMAS
Trečiasis Šaltinis ir Centras yra begalinis protu. Jeigu visata kartais augtų iki begalybės, tai vis tiek jo proto potencialas būtų adekvatus, kad apdovanotų beribį tvarinių skaičių tinkamais protais ir kitomis intelekto būtinomis sąlygomis.
Sukurto proto sferoje Trečiasis Asmuo su savo lygiaverčiais ir pavaldžiais partneriais, valdo aukščiausiuoju laipsniu. Tvarinio proto valdos yra išimtinai

[103]▼
kilusios iš Trečiojo Šaltinio ir Centro; jis yra proto padovanotojas. Net Tėvo fragmentams neįmanoma apsigyventi žmonių prote tol, kol nėra tinkamai jiems parengtas kelias Begalinės Dvasios proto veiksmo ir dvasinės funkcijos dėka.
Unikalus proto bruožas yra tai, kad jį galima padovanoti tokiam plačiam gyvybės spektrui. Per savo kūrybinius ir sutvertus bičiulius Trečiasis Šaltinis ir Centras tarnauja visiems protams visose sferose. Jis tarnauja žmogiškajam ir ikižmogiškajam intelektui per vietinių visatų pagalbininkus, o fizinių kontrolierių agentūros dėka jis tarnauja gyvų daiktų pačių primityviausiųjų tipų net žemiausioms nepatirtinėms esybėms. Ir visada tikrai proto reguliavimas yra proto-dvasios arba proto-energijos asmenybių tarnavimas.
Kadangi Dievybės Trečiasis Asmuo yra proto šaltinis, tai visiškai natūralu, jog evoliuciniams valios tvariniams yra lengviau suformuoti suvokiamas sampratas apie Begalinę Dvasią negu apie Amžinąjį Sūnų arba Visuotinį Tėvą. Bendrojo Kūrėjo tikrovę netobulai atskleidžia žmogiškojo proto pati egzistencija. Bendrasis Kūrėjas yra kosminio proto protėvis, o žmogaus protas yra to kosminio proto, kaip jį vietinėje visatoje padovanoja Trečiojo Šaltinio ir Centro Kuriančioji Dukra, individualizuota grandinė, neasmenė porcija.
Kadangi Trečiasis Asmuo yra proto šaltinis, tai nedarykite tokios prielaidos, kad manytumėte, jog visi proto reiškiniai yra dieviški. Žmogiškasis intelektas turi GYVULINIU RASIU MATERIALIOS KILMES SAKNIS(?). Visatos intelektas nėra Dievo, kuris yra protas, tikrasis atskleidimas, kaip ir fizinė gamta nėra Rojaus grožio ir harmonijos tikrasis atskleidimas. Tobulumo gamtoje yra, bet gamta nėra tobula. Bendrasis Kūrėjas yra proto šaltinis, bet protas nėra Bendrasis Kūrėjas.
Protas, Urantijoje, yra kompromisas tarp minties tobulumo esmės ir jūsų nesubrendusios žmogiškosios prigimties besivystančio mentaliteto. Planas jūsų intelektualiai evoliucijai iš tikrųjų yra dieviškojo tobulumo planas, bet jūs esate labai toli nuo šito dieviškojo tikslo, kada jūs veikiate materialaus kūno tabernakuliuose. Protas iš tiesų turi DIEVISKAJA KILME(?), ir jis iš tiesų turi dieviškąją lemtį, bet jūsų materialus protas dar neturi dieviškojo orumo.
Perdaug dažnai, tikrai perdaug dažnai, jūs supurvinate savo protą nenuoširdumu ir jį paženklinate neteisumu; jūs veikiate jį gyvuline baime ir iškraipote jį beprasmiu nerimu. Dėl to, nors proto šaltinis ir yra dieviškas, bet toks protas, kokį jūs pažįstate savo kilimo pasaulyje, vargu ar gali tapti didžiulio susižavėjimo, tuo labiau didelės meilės ar garbinimo, objektu. Apmąstymai apie nesubrendusį ir neaktyvų žmogiškąjį intelektą turėtų vesti tiktai į nusižeminimo reakcijas.


Lina
2009-11-26 20:25:42



Miela Lina (Kupsk), aš rašiau savo paaiškinimą tau nežinodamas, KIEK laiko tu STUDIJUOJI Urantijos Knygą, todėl daugelio dalyko neakcentavau, manydamas kad jie tau jau suvokiami.
Todėl dabar tik replika atsiliepsiu į tavo teiginį: "proto kilme yra dieviska.Smegenis yra materialios.Jos savaime nera nei gyvulines nei negyvulines.Jos yra materija.Kada smegenis veikia pirmos penkios pagalbines proto dvasios,tada skaitosi protas,kuris yra gyvulinio lygio.Kada smegenis veikia septynios pagalbines proto dvasios,tada skaitosi protas yra zmogaus lygio."
Mūsų proto KILMĖS ŠAKNYS yra ne DVASINĖS, BET materialios, todėl ir protas negali būti DIEVIŠKAS SAVAIME. Todėl mes ir ritamės PER GYVULINIO PROTO kuriamus labirintus, net nemėgindami dėti pastangų jį pakeisti į DIEVIŠKĄ. Ir šitų materialių smegenų materialaus proto kuriamo charakterio savybės YRA GYVULINĖS, todėl ir pats protas taip pat dar yra GYVULINIS. Jis netampa dievišku BE MŪSŲ PASTANGŲ. Tai LABAI ILGO PROCESO IR ATKAKLAUS IR RYŽTINGO ĮTIKĖJIMO PASEKMĖ. Net, sakykim, garbūs profesoriai, prezidentai, premjerai, kurie GYVENA SAVANAUDIŠKAI, "eina per kitų galvas," siekdami savų interesų, nors juos kiti ir aukština, puošia ordinais, vis tiek savo savanaudiškomis charakterio pasireiškimo savybėmis ir liudija, kad juose vyrauja GYVULINIS PROTAS. Jie savo gyvulinio proto nesugeba pakeisti į DIEVIŠKĄ, ir palieka šitą pasaulį TOKIE.
Pagalbinės Proto Dvasios, Tėvo dvasia - Minties Derintojas - kiekviename iš mūsų yra tik mūsų PAGALBININKAI, KAD MES SPINDĖTUME DIEVIŠKUOJU IŠMINTIES PROTU. Tačiau už mus jie DVASINGĖTI IR ŠVIESĖTI NEGALI.
Dėl to ir mes turime GERAI SUVOKTI VISĄ MECHANIZMĄ, KAIP GI gyvulinis protas yra paverčiamas dievišku protu, kad galėtume padėti ir kitiems šviesėti ir augti.
Bet už juos augti ir mes negalime, kad ir kiek to norėtume.
Telydi tave ramybė.
Su broliška meile,

Algimantas
2009-11-27 21:06:53



Miela Lina (Kupsk), PROTO KILMĖ IŠ TIKRŲJŲ YRA DIEVIŠKA, NES KŪRINIJOJE JIS YRA KILĘS IŠ ROJAUS TREJYBĖS TREČIOJO ŠALTINIO IR CENTRO - BEGALINĖS DVASIOS-MOTINOS-SESĖS.
Kadangi mes, kol kas, DĖL NEIŠMANYMO, vadiname vieni kitus materialiais žmonėmis, kai iš tikrųjų NUO PAT GIMIMO JAU ESAME DVASINĖ ASMENYBĖS GYVYBĖS KATEGORIJA, gauta iš Tėvo, tik savo DVASINĮ STATUSĄ TURIME POTENCIALO PAVIDALU, arba kitaip tariant kaip MŪSŲ TIKROJO AŠ VISŲ DVASINIŲ VERTYBIŲ SANDELĮ, iš kurio ir imame savosios amžinos asmenybės atskleidimą, pradėdami tą daryti nuo paties žemiausio - materialaus laiptelio - TODĖL MŪSŲ PROTAS YRA MATERIALUS IR GYVULINIS IR NETURI NET PRADINIO DIEVIŠKOJO PROTO PASIREIŠKIMO TOL, KOL ŽMOGUS NEATRANDA TĖVO SAVO VIDUJE, KURĮ ATRASTI IR PADEDA KAIP PAGALBININKAI - PAGALBINĖS PROTO DVASIOS, TĖVO DVASIA-MINTIES DERINTOJAS, SŪNAUS KŪRĖJO-JĖZAUS TIESOS DVASIA, IR VIETINĖS VISATOS MOTINOS DVASIOS ŠVENTOJI DVASIA.
TAČIAU ATRASTI TĖVĄ SAVYJE TU TURI PATI. ĮTIKĖTI TURI PATI. GIMTI IŠ DVASIOS TURI PATI. IR TIK TADA TAVYJE VIS DAUGIAU ĮSIVIEŠPATAUS DIEVIŠKASIS NEBEMATERIALUS, BET MORONTINIS SIELOS PROTAS, KURIS ŠIAIP JAU VEIKS ABSOLIUČIAI DAUGUMAI DABARTINIŲ MŪSŲ PLANETOS ŽMONIŲ TIK PO PRISIKĖLIMO sielos morontiniu pavidalu, SU SĄLYGA JEIGU JIE ĮTIKĖS, NES TIK ĮTIKĖJIMAS YRA PRISIKĖLIMO RAKTAS.
Todėl savo vaikui tu gali padėti iš išorės, kaip iš išorės veikia ir padeda mūsų angelai serafimai. Pradėk jam aiškinti suprantamais žodžiais, palyginimais, per augalus, gėles, medžius, paukščius, per visą aplinką, kaip pasireiškia Tėvas, kokia yra kūrinija, rodyk KŪRINIJĄ žvaigždėtą naktį, aiškink apie joje esamą gyvybę ir amžiną gyvenimą joje su Tėvu, atrastu savo viduje.
Kad būtų tau lengviau tą daryti, o taip pat tau pačiai suprasti geriau, būtinai perskaityk Jėzaus Kristaus apreiškimą KALBU JUMS VĖL, kuris yra mūsų svetainėje, o taip pat ir jį gali gauti knyga iš manęs arba iš kitų sielos brolių, priklausomai kur tu gyveni. Paprastais žodžiais Jėzus aiškina apie VISKĄ, KO REIKIA TAU IR VISAI ŽMONIJAI, KAD MOKĖTŲ AUGTI SU SAVO VAIKAIS IR JUOS AUKLĖTŲ KAIP MYLINTYS TĖVAI, KAD JIE AUGTŲ SVEIKI IR ŽVALŪS, KAD JIE KUO ANKSČIAU PASIREIKŠTŲ DIEVIŠKO PROTO SPRENDIMAIS VISŲ LABUI IR IŠ MEILĖS. TAI TAIP PAT BUS IR VAIKO FIZINĖS SVEIKATOS KELIAS.
Ir būtinai mokink savo vaiką bendrauti su Tėvu savais žodžiais. Jam apie protą daug nepaaiškinsi, o gyvą bendravimą su TĖVU, jis labai greitai pajus pats, ir pajus taip, kad NET TAU PASAKYS, KAS YRA TĖVAS, KAIP JIS KALBASI SU JUO, KĄ JIS GIRDI, NES VAIKAS DAUG GREIČIAU IŠGIRSTA TĖVĄ, NES JO GYVULINIS PROTAS DAR NĖRA TIEK UŽMETĘS SAVO TINKLO, KAIP SUAUGUSIAM.
Telydi tave ramybė.
Su broliška meile,

Algimantas
2009-11-28 00:31:02



Miela Lina.Bravo!!! Esu saunuole!!! Tu per 3 menesius supratai tiek,kiek kiti per keleta metu ir vis dar nesupranta.:))) Esi visiskai teisi,nors tave ir suklaidino jau.Teisingai rasai,kad proto kilme yra dieviska.Taip pat yra proto lygiai; vienas ju gyvulinis,toliau zmogiskasis,toliau sielos morontinis ir t.t iki rojaus:) Neabejok!! Tiek tavo vaikas,tiek tu,ir visi zmones turi ZMOGISKOJO lygio prota ir taskas. Nuo kada prota veikia septynos pagalbines proto dvasios,nuo tada skaitosi ZMOGISKASIS lygis.Jei tiksliau- DIEVISKOSIOS KILMES,ZMOGISKOJO LYGIO PROTAS,TURINTIS GYVUNINIU SAVYBIU, plius materialaus intelekto jei dar tiklsiau.Paprastai ZMOGISKOJO lygio arba ZMOGISKASIS protas.Viskas yra knygoi parasyta ir sitoi temoi pacituota.Isidemek,zmogiskasis lygis be itikejimo ir gimimo is dvasios,nes tada jau kitas,-sielos-morontinis proto lygis.Nera taip,kad gyvuninio lygio protas itiki ir staiga tampa sielos-morontiniu,prasokes zmogiskaji lygi.Lygiai taip nera,kad zmogiskojo lygio proto gyvunines savybes,padaro ji- zmogiskaji prota gyvuniniu.Tai yra prota vel pradeda veikti tik penkios dvasios,jis netenka asmenybes,minties derintojo ir t.t.Tai yra absurdas ir netiesa.
p.c.Jeigu noresi parasyk man i el.pasta:kp500@hotmail.com.Bravo!Sekmes:)


Tomas
2009-11-28 03:02:19



Mielieji, nepaprastai džiaugiuosi Tomo ATKAKLUMU, bet ne UŽSISTPYRIMU, kad jis taip stengiasi APGINTI žogiškąjį protą, KAIP IŠSKIRTINĮ, AIŠKU, DARANT SKIRTUMĄ, KAD ŽMOGAUS PROTAS YRA ASMENYBĖS KATEGORIJOS PROTAS, TURINTIS SAVIMONĘ, KURIOS NETURI GYVŪNAI, kada jis nuoširdžiai irgi nori DIDESNĖS ŠVIESOS PAŽINIMO TIEK VISIEMS, TIEK IR SAU PAČIAM, bet dar daugiau džiaugiuosi Tomo siekiu suprasti Urantijos Knygos Dokumentus.
Tačiau vis tik jis dar KOL KAS negali suvokti gyvulinio proto REIŠKINIO ŽMOGUJE.
Todėl iš Tomo paskutinio komentaro paimsiu porą teiginių, ir pamėginsiu atskleisti PLATESNĮ kontekstą, ir tą padarysiu IŠ PRIEŠINGOS PUSĖS, PRADĖDAMAS NUO DIEVIŠKOJO PROTO, kad vis tik suvoktumėte GYVULINIO proto buvimą žmoguje, kaip jo proto KILMĖS ŠAKNIS.
Tomas teigia: "... visi zmones turi ZMOGISKOJO lygio prota ir taskas. Nuo kada prota veikia septynos pagalbines proto dvasios,nuo tada skaitosi ZMOGISKASIS lygis.Jei tiksliau- DIEVISKOSIOS KILMES,ZMOGISKOJO LYGIO PROTAS,TURINTIS GYVUNINIU SAVYBIU..."
Gyvūninių savybių turi ir žuvies protas, nes žuvis irgi yra gyvūnas. Uodas - taip pat. Skruzdėlė ir gyvatė, taip pat turi protą. Tačiau vabzdžių, vabalų, žuvų, roplių protas yra gyvūninis ir nemokomas, todėl jis dar nėra pasiekęs GYVULINIO PROTO LYGIO. Gyvulinis protas yra jau labiau išsivystęs; jis yra aukštesnio - MOKOMO lygio materialus protas.
BŪTENT DĖL TO IR ŽMOGUS, TUO PAČIU IR JO PROTO ŠAKNYS, KILO IŠ ŽINDUOLIO LYGIO ŽVĖRIES - LEMŪRO.
Žmogus negalėjo atsirasti iš žemesnės kategorijos gyvūnų – iš paukščio, iš roplio – nes ne tokio dar lygio buvo šitų GYVŪNŲ SMEGENYS. Perdaug didelė bedugnė skyrė tuos gyvūnus nuo būsimojo žmogaus. Ir butent vien tik del smegenų aukštesnio lygio, kurį jau išvystė žinduoliai – žvėrys.
Gyvybės evoliucijos grandinėje mes ir kilome iš žvėrelio - iš lemūro. Kilome evoliuciniu būdu bet STAIGAUS KOKYBINIO ŠUOLIO DĖKA – IŠ ŽVĖRIES GYVYBĖS KATEGORIJOS IŠ KARTO Į ŽMOGIŠKĄJĄ GYVYBĖS KATEGORIJĄ, KURI TURI TĖVO PADOVANOTĄ ASMENYBĖS DOVANĄ, kurios lemūrai neturėjo. Todėl žmogus kaip asmneybė jau turi SAVIMONĘ – JIS GALI SUPRASTI IR SUPRANTA SAVE, KO NEGALI SUPRASTI JOKS KITAS NET IR LABIAUSIAI IŠSIVYSTĘS ŽVERIS – BEŽDŽIONĖ AR DRAMBLYS.
Tačiau tai nereiškia, kad žmogus tuoj pat ir tapo tokiu, koks yra ir šiandien. Jis labai mažai kuo skyrėsi nuo savo aplinkos, nors ASMENYBĖS PROTĄ JAU TURĖJO, bet tokių emocijų kaip džiaugsmas ar laimė jis nereiške, nes jo protas to dar nesuvokė. Ir vis tiek tai buvo ASMENYBĖS GYVYBĖS KATEGORIJOS PROTAS.
GAVOME ASMENYBĖS DOVANĄ, BET JOS PROTO IR JOS PAČIOS CHARAKTERIO ATSISKLEIDIMAS PRIKLAUSO TIK NUO ĮDEDAMŲ ASMENINIŲ PASTANGŲ. O tai reiškia, kad TOKS ŽMOGUS iš karto DAR NEVEIKIA, NEPASIREIŠKIA KAIP ŽMOGIŠJOJI-DIEVIŠKOJI ASMENYBĖ, kokia ji ir yra SUMANYTA TĖVO-ROJAUS TREJYBĖS, kad pasireikštų savo IŠMINTIMI, be jokių GYVULINIO PROTO SAVYBIŲ.
PIRMYKŠTIS ŽMOGUS, O JIS JAU YRA ASMENYBĖ, SAVO ELGESIU DAR BEVEIK NIEKUO NESISKIRIA NUO GYVULIO LYGIO, NORS JAU TURI MILŽINIŠKA RIBĄ TARP ŽVĖRIES IR SAVĘS - JI TURI SAVIMONĘ. Tai skiriamoji riba, kuri nubrėžia IŠLIKIMO PO MIRTIES TIKROVĖS GALIMYBĘ, KADA BUS PASIEKTAS TOKS LYGIS, KAD ŽMOGUS ĮTIKĖS.
Tuo tarpu Septynių Pagalbinių Proto Dvasių, kaip ir Tėvo dvasios buvimas žmogaus prote nepanaikina AUTOMATIŠKAI GYVULIONIO PROTO VEIKIMO tame žmoguje. Septynių Pagalbinių Proto Dvasių buvimas tik liudija, kad žmogus turi kažkokį jam pačiam nesuprantamą blysktelėjimą aiškinantis reiškinius, kurių jis nesupranta ir ko negali aiškintis joks žvėris, nes jis neturi savimonės – savęs ir kitų supratimo, kad ir koks primityvus būtų tas supratimas.
ŽmogusTIK GIMUSIUS KŪDIKIUS SUVYSTO, BET SAVO SAVYBĖMIS DAR GYVENA GYVULINIO PROTO VIEŠPATIJOJE. Jeigu būtų NE TAIP, O būtų KAIP SAKO TOMAS, TADA TOKS PROTAS NEGALĖTŲ KEISTIS Į GERĄ IR AUGTI, ARBA PRIEŠINGAI DEGRADUOTI IR KEISTIS Į BLOGĄ SAVO PASIREIŠKIMO SAVYBĖMIS. Jeigu vaikas, net ir gavęs Minties Derintoją, dėl susiklosčiusių aplinkybių pateks taip žvėrių, jis SAVAIME PATS NEIŠSAUGOS NET IR ANKSTESNIO SAVO IŠSIVYSTYMO L YGIO IR NUSIRIS IKI ŽVĖRIŲ LYGIO IR GYVENS VADOVAUDAMASIS TOS BANDOS TVARKA, NORS JIS VIS TIEK BUS NE TAS ŽVĖRIS, BET ŽMOGUS, KURIS SAVO GYVULINIO PROTO TAIP IR NEIŠKĖLĖ IKI DIEVIŠKOJO LYGIO.
DIEVIŠKASIS PROTAS NETURI NE TIK GYVŪNINIŲ, BET NET IR GYVULINIŲ SAVYBIŲ, KURIOS YRA AUKŠTEN
Todėl niekur negalima dėti jokio TAŠKO, o reikia žvelgti į TIKROVĘ DIEVIŠKU ŽVILGSNIU IR MATYTI TEN, KUR YRA GYVULINIS ŽMOGAUS PROTO PASIREIŠKIMAS, O KUR JAU DIEVIŠKOJO PROTO VEIKIMAS.
Tomas, dėl nesuvokimo ir susipainiojimo, iš tikrųjų viską apvertė aukštyn kojomis sakydamas:

"... visi zmones turi ZMOGISKOJO lygio prota ir taskas. Nuo kada prota veikia septynos pagalbines proto dvasios,nuo tada skaitosi ZMOGISKASIS lygis.Jei tiksliau- DIEVISKOSIOS KILMES,ZMOGISKOJO LYGIO PROTAS,TURINTIS GYVUNINIU SAVYBIU..."
Čia TIKROVĘ ATITINKA TIK TOKS SAKYMAS:
Žmogiškojo lygio protas savo gyvulines savybes pakeičia į DIEVIŠKĄSIAS, o ne ATVIRKŠČIAI, kad dieviškosios kilmės žmogaus lygio protas turėtų GYVULINIŲ savyvbių. Ne DIEVIŠKASIS PROTAS GAUNA MŪSŲ GYVULINIO PROTO SAVYBE S, BET MŪSŲ GYVULINIS PROTAS VIS DAUGIAU IR LABIAU YRA KEIČIAMAS Į JĖZAUS DIEVIŠKĄJĮ-MORONTINĮ IR NET DVASINĮ PROTĄ.
Kas dieviška negali turėti to, kas yra gyvulinis, nes dėl to nustotų būti DIEVIŠKAS, bet tas kas yra gyvulinis gali, SAVO LAISVA ASMENS valia, įgauti VIS DAUGIAU to, kas yra dieviška.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,


Algimantas
2009-11-29 12:39:20




[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Spausdinti
Grįžti atgal