Forumas: temos peržiūra

Spausdinti

ŽMOGAUS DIEVIŠKASIS AŠ ir jo gyvulinis aš

Mielieji, pastaruoju metu vis daugiau pastebiu, kad kai kurie iš jūsų DAR TAIP IR nesuvokiate skirtumo tarp žmoguaus GYVULINIO aš ir DIEVIŠKOJO AŠ.
Kadangi ir visos žmonijos ABSOLIUTI DAUGUMA savo asmeninio GYVULINIO AŠ ir DIEVIŠKOJO AŠ neskira iš viso, tai dabar šį mokymą pateikiu atskiroje temoje, kad jį būtų dalima surasti iš karto bet kam, kas šito skirtumo dar taip ir nesužinojo, nors tiek daug kartų esu jums jį aškinęs. Tačiau, kaip sakoma, per vieną ausį įėjo, per kitą išėjo, o galvoje nieko neliko.
Visa evoliucija visoje kosminėje kūrinijoje vyksta pagal ROJAUS TREJYBĖS PLANĄ. Todėl jos sustabdyti arba savaip iškreipti NEĮMANOMA, net jeigu kas nors ir mėgintų interpretuoti evoliucijos eigą SAVAIP.
Nepaisant to, kad kūrinijos visatos yra MATERIALIOS, bet jos pagrindas yra DVASINIS, nes jos KŪRĖJAS yra Rojaus TREJYBĖ – TĖVAS, AMŽINASIS SŪNUS-KŪRINJOS MOTINA-BROLIS, IR BEGALINĖ DVASIA-KŪRINIJOS MOTINA-SESĖ.
TIK JIEMS – Tėvui, Amžinajam Sūnui-Kūrinijos Motinai-Kūrinijos Broliui, ir Begalinei Dvasiai-Kūrinijos Motinai-Sesei, kurie iš tikrųjų yra PIRMASIS, ANTRASIS, IR TREČIASIS ŠALTINIAI IR CENTRAI, niekada nesivystantys patys, nes savyje turi visą amžinybę, būtent tik jiems TRIMS yra suprantamas Jų pačių evoliucinio vystymosi planas visai kūrinijai. Ir niekam kitam. Tik Kūrėjas-Šaltinis žino savo TOBULUMO GELMĘ, NES JIS PATS YRA TOJI VISUMINĖ GELMĖ, O TVARINYS, KAD IR KOKS BŪTŲ IŠTOBULINTAS, AR JAU TOBULAS SUKURTAS PATIES KŪRĖJO, IŠ KŪRĖJO TOBULUMĄ GAUNA TIK KAŽKURIUO ASPEKTU, BET NE VISUMOS POŽIŪRIU, KOKS YRA TIK KŪRĖJAS.
Būtent pagal šitą planą yra ir numatytas tiek materialios kūrinijos – tai yra saulių, žvaigždžių, apgyvendintų planetų, ir architektūrinių sferų sukūrimas ir keitimasis-vystymasis, pagal šito plano poreikius, tiek ir jose esančių gyvybės kategorijų vystymasis ir patyrimo kaupimas VISUMOS LABUI, KAD ŠVIESĖTŲ VISA KŪRINIJA, KAIP TĄ IR NUMATO ROJAUS TREJYBĖS EVOLIUCINIS PLANAS.
Apgyvendintose planetose – kurių tik dabar yra apie septynis trilijonus – gyvena tokia gyvybės forma, kuri yra MATERIALI ir turi laisvą valią, ir mūsų samprata yra ŽMOGIŠKOJI GYVYBĖ.
Tokios planetos atsiranda iš saulių TAIP PAT EVOLIUCINIU.
Aukštesnės sferos yra ARCHITEKTŪRINĖS SFEROS-PLANETOS. Jas SUKURIA specialiai, iš energijos, dvasinės būtybės, kurių funkcija ir yra manipuliuoti ATITINKAMO lygio energiją - Energijos Reguliuotojai. Šios planetos yra aukštesnio dvasinio mokymo planetos, kuriose mes tiek mokysimės, tiek tarnausime jau po prisikėlimo – iš pradžių kaip sielos, o po tūkstančių metų patyrimų – kaip dvasios, VISĄ LAIKĄ išsaugodami savo dabartinį asmenybės TAPATUMĄ.
Asmenybė yra mums suteikta TĖVO DOVANA. Ir ji yra DVASINĖ ir yra AMŽINA, su sąlyga, jeigu SAVO LAISVA VALIA, GAUTA TAIP PAT IŠ KŪRĖJO, NEATSTUMIA PATIES KŪRĖJO.
Kadangi mūsų, MIRTINGŲJŲ-ŽMOGIŠKŲJŲ DVASIŲ, gyvybės evoliucija prasideda materialiu pavidalu, tai mes turime nueiti dar gerą gabalą kelio, kol iš tiesų tapsime TIKRĄJA DVASIA, TURINČIA DVASINĮ IŠORINĮ ENERGETINĮ APVALKALĄ, MATOMĄ KITOMS DVASIOMS, KAIP DABAR MES VIENAS KITĄ MATOME MATERIALIU ŽMOGAUS PAVIDALU. Tarp meterialaus mūsų pavidalo ir dvasios pavidalo dar įsiterps sielos-morontinis pavidalas.
Po prisikėlimo mes dar neturėsime dvasios apvalkalo. Mūsų dar lauks ilgas mokymosi ir tarnavimo kelias sielos pavidalais, kurių iš viso yra 570. Ir kiekvienas naujas mūsų sielos pavidalas bus aukštesnio energetinio dažnio kūnas, vis labiau artėjantis prie mūsų dvasios pavidalo. Tačiau išorinis sielos apvalkalas savo energetiniais virpesiais atitiks mūsų asmenybės tapatybės turinį, vidų, kuris vis giliau ir daugiau prisipildys Rojaus Trejybės meilės, gailestingumo, ir tiesos gyvų virpesių ir juos skleis visiems savo tarnystės metų, ir ypač ROJAUS TREJYBĖS GARBINIMO METU.
Kadangi mes savo kelią NAMO, pas Rojaus Trejybę, Rojuje pradedame pačiu žemiausiu pavidalu – materialiu žmogumi, tai mūsų patyrimai yra UNIKALŪS VISOJE KŪRINIJOJE. Kiekvienas patyrimas yra UNIKALUS. Ir kiekvieno patyrimas yra UNIKALUS, NET IR KIEKVIENO KIEKVIENOS AKIMIRKOS PATYRIMAS YRA UNIKALUS, NES NIEKADA NESIKARTOJA. AKIMIRKOS PAKARTOTI NEĮMANOMA.
Tačiau mūsų mirtingųjų patyrimas unikalus yra ta prasme, kad mes sukaupsime tiek žmogaus gyvenimo patyrimą, tiek sielos patyrimą, tiek ir dvasios patyrimą. Tuo tarpu kitos dvasios, išskyrus SŪNUS KŪRĖJUS, TOKIUS KAIP JĖZUS, ir iš dalies jų Rojaus Brolius, Sūnus Arbitrus, pastarieji neįsikūnija morontiniu pavidalu, šitų patyrimų nekaupia, dėl to net ir būdamos tobulos ir tobulai žinodamos žmogaus ir sielos gyvenimą, paties to gyvenimo tokiu pavidalu jos niekada nepatiria iš vidaus. Būtent dėl to mūsų patarimai joms, net ir tobuloms, bus labai vertingi ir padės jų pačių užduočių vykdyme.
Mes esame sukurti pagal Dievo atvaizdą ta prasme, kad turėdami TĖVO DVASIĄ – MINTIES DERINTOJĄ – SAVO PROTE, vis labiau panašėtume į Tėvą JO meile VISIEMS BE IŠSKAIČIAVIMO ir GĖRIO darymu VISIEMS.
Tačiau mes nebuvome atgabenti iš kitos planetos kaip visiškai sumodeliuoti žmonės. Mūsų planetos, kaip ir kitų žmonėmis apgyvendintų planetų, gyvybės evoliucija prasideda NUO PRIEŠ TAI SUMODELIUOTOS GYVYBĖS PLAZMOS, SU KURIA ATLIEKAMA IKI PUSĖS MILIJONO BANDYMŲ, KOL NUSTATOMA PATI GERIAUSIA GYVYBĖS PLAZMOS FORMULĖ DEŠIMTAINEI PLANETAI. Tokia planeta yra kas DEŠIMTA ir EKSPERIMENTINĖ GYVYBĖS planeta, kurioje IŠ GYVYBĖS PLAZMOS VYSTOSI vis naujesnio ir geresnio lygio gyvybė. Ji iš gyvybės plazmos stadijos, per visą evoliuciją, pereina per daugybę KOKYBIŲ STAIGIŲ ŠUOLIŲ, iš pradžių, URANTIJOS ATVEJU, vandenyje, tik po šito jau aukštesnis evoliucinis gyvybės pasireiškimas pradeda apimti sausumą, iš pradžių floros įvairų rūšių pavidalu, o vėliau ir faunos, kol pasiekia žmogiškosios biologinės gyvybės kategoriją, kuri jau pati savo VIDUJE vystosi SAVO KOKYBE – SIELA – VIS LABIAU DVASINGĖDAMA ir tuo pačiu vis labiau savo savybėmis PANAŠĖDAMA Į TĖVĄ, KAD TAPTŲ JO MEILĖS ATVAIZDU.
Kadangi žmogus irgi netapo civilzuotu iš karto, tai jo milijono metų evoliucija apima daugybę stadijų, tiek smegenų vystymosi aspektu, tiek ir sumanumo bei patyrimo kaupimo požiūriu. Nors žmogus jau egzistavo daugiau kaip prieš molijoną metų, tačiau pirmasis ŽMOGAUS sprendimas visos civilizacijos pažangos labui, JAM PAČIAM ŠITO VISIŠKAI NESUVOKIANT, buvo priimtas prieš milijoną metų, kada brolis ir sesuo, Andonas ir Fonta, abu dvyniai, priėmė sprendimą apleisti savo laukinius tėvus ir pabėgo iš savo PRIMATŲ genties, kuri buvo daug menkesnio už jų intelekto ir nesuprato jų dviejų sukurtos kalbos. Net ir jų tėvai negalėjo jų suprasti.
Toks jų sprendimas – eiti PIRMYN, nelikti su savo menkesniais gentainiais, buvo PIRMASIS ŠVIESOS SPRENDIMAS, PRIIMTAS LAISVA VALIA URANTIJOJE.
Štai trys pastraipos iš Urantijos Knygos:

“URANTIJA buvo užregistruota kaip apgyvendintas pasaulis, kada pirmosios dvi žmogiškosios būtybės – šie dvyniai – buvo vienuolikos metų, ir prieš tai, kada jie tapo tikrųjų žmogiškųjų būtybių antrosios kartos pirmagimių tėvais. Ir archangelo pranešimas iš Salvingtono, šita oficialaus planetinio pripažinimo proga, baigėsi tokiais žodžiais:
"Satanijos 606-ojoje planetoje atsirado žmogaus protas, ir šitie naujosios rasės tėvai bus vadinami Andonu ir Fonta. Ir visi archangelai meldžiasi, kad šitie tvariniai būtų greitai apdovanoti Visuotinio Tėvo dvasios dovana, kuri asmeniškai apsigyventų jų viduje."
Andonas yra Nebadono vardas, kuris reiškia "pirmąjį į Tėvą panašų tvarinį, kuris demonstruoja alkį žmogiškajam tobulumui." Fonta pažymi "pirmąjį į Sūnų panašų tvarinį, kuris demonstruoja alkį žmogiškajam tobulumui." Andonas ir Fonta šituos vardus sužinojo tiktai tada, kada jie buvo jiems suteikti tuo metu, kai jie susiliejo su savo Minties Derintojais. Per visą savo mirtingąjį gyvenimą Urantijoje jie vienas kitą vadino Sonta-an ir Sonta-en, Sonta-an reiškia "motinos mylimas," Sonta-en reiškia "tėvo mylimas." Šituos vardus jie suteikė patys sau, o jų reikšmė yra svarbi jų abipusiam dėmesiui ir meilei. “ p.711
Šios pastraipos paliudija dvasių trokšimą, kad šviesa Urantijoje sklistų, kad Tėvo dvasia apsigyventų žmogiškajame prote, kuris vestų žmogų į dvasingumą, ir kad net ir prieš molijoną metų šie du paaugliai vienas kitą SU MEILE vadinu vardais – Sonta-an ir Sonta-en. Jų gentainiai šitaip nevadino nieko. Tai jau ir yra milžiniškas skirtumas tarp gyvulinio ir dieviškojo proto – vienas su baime ir agresija nugyvena visą gyvenimą, o kitas su meile ir kantrybe rūpinasi KITU.
Būtent po šito sprendimo įvykdymo dvyniai sulaukė Minties Derintojų, apie kuriuos jie nieko nežinojo per savo visą žemiškąjį gyvenimą. Tačiau jų mąstymo kokybė buvo akivaizdi – dvasinės krypties, ne savanaudiškos gyvulinės.
Ir tai įvyko prieš MILIJONĄ metų.
Ir per visą šį laikotarpį žmogaus proto evoliucija patyrė daug sukrėtimų, transformacijų, praradimų, net ištisų rasių išnaikinimų. Tai nėra TEORINĖ istorija. Tai žmogaus gyvenimai. Realūs. Ir naikinimą vykdė viešpataujantis GYVULINIS protas, GYVULINIS aš. Viešpatavo genetiškai paveldėtas agresyvumas.
Tuo tarpu DIEVIŠKASIS TIKRASIS ASMENYBĖS AŠ, KURIO LAUKIA IR PRISIKĖLIMAS PO MATERIALAUS KŪNO ENERGIJOS IŠEIKVOJIMO AR PO TRAGIŠKO ŠITO PASAULIO PALIKIMO, net ir nemėgina pabusti, kad pasikeistų vietomis su gyvuliniu aš.
Gyvulinis aš ir jo protas veda žmogų tolyn nuo Tėvo atradimo savo viduje ir tuo pačiu tolyn NUO PRISIKĖLIMO. Ir tai yra tikrovė.
Gyvulinis aš ir gyvulinis protas – tai NĖRA KOKS NORS SUMENKINIMAS AR ĮŽEIDIMAS ŽMOGUI, tai tiesiog konstatavimas tikrovės, kad žmogui TĖVO PADOVANOTAS AŠ, KURIS IR ATITINKA TĖVO ATVAIZDĄ, DAR NEPAŽADINTAS, todėl žmogus ir yra pilnas nerimo, baimės, jis nepasitiki kitais, ir savimi, jis jaudinasi kalbėdamas prieš auditoriją, tarp nepažįstamų jaučiasi nepatogiai, jam atsipalaidavimui reikia alkoholio ar norkotikų, kad apsiramintų, jis nuolat pergyva, kad ne taip ką nors pasakė, ar kad nežino ką pasakyti, susikremta, jeigu kas nors nepavyksta, užpyksta, įsižeidžia, pavydi ir nori geresnės vietos, patogumų, pareigų, populiarumo, valdžios, jėgos, ir t.t. SAU ar SAVO ŠEIMA, GIMINEI, jis apaudinėja, prievartauja, demonstruoja jėgą, siekia naudos sau, nesvarbu, kokius postus beužimtų, kokias kompanijas beturėtų ar vadovautų. Tai vis GYVULINIO PROTO AMBICIJOS IR TROŠKIMAI SAVO LABUI.
Gūvulinis protas nemąsto apie VISUMOS GEROVĘ, APIE TĖVĄ, ROJŲ, KŪRINIJOS DVASINĘ ŠEIMĄ IR SAVO VIETĄ JOJE, JIS TENKINASI TIK RITUALŲ ATLIKIMU IR BAŽNYČIOS RĖMIMU, ŠITAIP NURAMINDAMAS SAVE, KURIS NETURI GYVO RYŠIO NEI SU TĖVU, NEI SU SAVO SIELA.
Jis viską priima tik kaip INFORMACIJĄ – Tėvas arba yra, arba nėra, Urantijos Knyga – arba apreiškimas, arba ne, Jėzaus Kristaus KALBU JUMS VĖL – arba Kristaus perduotas, arba ne, ir t.t.
Gyvulinis protas negali turėti DIEVIŠKOJO PATYRIMO, todėl jis kaupia tik IMFORMACIJĄ ir vysto INTELEKTĄ ATSKIROSE SRITYSE. Jis neturi ne tik GILUMINĖS IŠMINTIES, BET IR KOSMINĖS ĮŽVALGOS, TODĖL VISKĄ VERTINA TIK TŲ ŠALTINIŲ, KURIUOS PATS SUPRANTA, NUOSTATOMIS IR TIK ATSIRAIS SEGMENTAIS, NEMATYDAMS VISOS TĖVO GYVOS IR VEIKIANČIOS KŪRINIJOS SISTEMOS.
GYVULINIS PROTAS NETIKI DVASINGŲ ŽMONIŲ MOKYMAIS, KURIE REMIASI SAVO DIEVIŠKUOJU PROTU, KURIS TOLI PRANOKSTA GYVULIĮ PROTĄ, IŠMINTIMI, NES IŠMINTĮ JIS KAUPIA TIEK IŠ TIESOS IR ŠVIESOS ŠALTINIŲ, TIEK IŠ TĖVO, O PER ATSIVĖRIMĄ TĖVUI IR GYVĄ RYŠĮ SU JUO PATIRIA TAI, KO GYVULINIS PROTAS SUPRASTI NEGALI. TIESIOG GYVULINIS PROTAS TO PADARYTI NEPAJĖGUS.
Tai yra KIEKVIENO ŽMOGAUS tos pačios proto evoliucijos, ne tik Urantijos, bet visų žmonėmis apgyvendinų planetų, DU etapai, esantys tame pačiame žmoguje.
Tokia yra TIKROVĖ. PATINKA TAI KAM NORS AR NEPATINKA.
Ir nėra ko dėl to nei pykti, nei įsižeisti.
Būtent ir įsižeidžia tas GYVULINIS aš, gyvulinis protas, kuriam atrodo, kad jį kažkas SUMENKINO, PAVADINO NETINKAMAI, PAŽEMINO.
Būtent kiekvieno žmogaus reakcija ir parodo, kas viešpatauja tame žmoguje – gyvulinis aš ar dieviškasis aš.
Iš pagal reakciją jūs galite pamatyti, ar tas žmogus dar yra GYVULINIO LYGIO, AR JAU DIEVIŠKOJO.
Dieviškasis aš JAU NEŽINO, KĄ REIKŠIA ĮSIŽEISTI. Dieviškojo proto sąmonė yra daug aukštesnių virpesių, dėl to žemų virpesių gyvulinės sąmonės ydos jame yra dingusios.
Tuo tarpu, kol jis iš gyvulinio pavirto į dieviškąjį, TĖVO PADOVANOTĄ AŠ, jis taip pat patyrė daug savojo ego iliuzinių įsižeidimo ir pykčio akimirkų, net keršto planų kūrimo prieš tuos, kurie jam TARIAMAI neįtiko, akimirkų
Žmogus, gimdamas, turi genetinį paveldėjimą ne tik iš savo tėvų ar senelių, bet nusidriekiantį per visą rasės, ar net kelių rasių, genetinę liniją. Ir kokie protėviai joje vyravo, tokį genetinį paveldėjimą gavo materija – kūnas, ir smegenys.
Tačiau Tėvo suteiktai asmenybei, kuri yra dvasia, atsiskleisti Tėvas KIEKVIENAM IŠ MŪSŲ SUTEIKIA IR SAVO DVASIĄ, KURI YRA PAJĖGESNĖ UŽ MŪSŲ GYVULIĮ MATERIALŲ PROTĄ. Tačiau net ir ji negali pažeisti Tėvo padovanotos LAISVOS VALIOS. Tad mūsų NORAS eiti ne ritualiniu keliu, bet GYVUOJU DVASINIU IR GYVO RYŠIO IR BENDRAVIMO SU TĖVU KELIU, nepavaldus net Tėvo Meilės Jėgai. Tačiau su Tėvu gyvai bendrauti tegali DIEVIŠKAS, NE GYVULINIS PROTAS, NES TĖVAS YRA DVASIA.
Štai čia kaip tik milžinišką poveikį turi mūsų vaikų auklėjimas nuo pat gimimo, net ir iki jam gimstant, su kokiais virpesiais – žemais ir savanaudiškais, pilnais nerimo ir noro, kad tik gerai būtų jų vaikeliui, kuris gims, koks jis bus, ar aukštais TĖVO MEILĖS VIRPESIAIS, KAD NETRUKUS GIMS DAR VIENAS TĖVO VAIKELIS VISOS KŪRINJOS LABUI – būsimieji tėvai laukia savo atžalos gimimo. IR JO AUKLĖJIMAS TĖVO SŪNUMI, ir dar NUO PAT LOPŠIO, taip pat turi MILŽINIŠKO POVEIKIO tam, kad KUO ANKSČIAU DIEVIŠKASIS AŠ SUTVIRTĖTŲ VAIKELIO CHARAKTERYJE VIS LABIAU PASIREIŠKIANT JO DIEVIŠKOJO PROTO IR IŠMINTIES TVIRTĖJIMUI.
Šitaip GYVULINIS PROTAS IŠ VISO NETURĖTŲ KADA PASIREIKŠTI.
Būtent mes, šitaip ugdydami savo vaikus nuo lopšio, stipriname net ir jų dabar tokius silpnus genus, jau nekalbant apie jų tikrojo ir dieviškojo aš charakterio ugdymą ir tikrosios asmenybės tapatybės pasireiškimą VISUR IR VISADA.
Ir tik palaikydamas GYVĄ RYŠĮ SU ROJAUS TREJYBE DIEVIŠKASIS AŠ visą savo materialią veiklą ir civilazacijos pasiekimus sutapatins su Tėvo valia, kuri ir numatyta kiekvienam Urantijos žmogui tapti tobulu, net ir tokiu tobulu, koks tobulas yra Tėvas. O šitokio Tėvo nurodymo bailus gyvulinis protas, nematantis toliau to, kas tik jam suprantama, arba ką jam sako autoritetai, prieš kuriuos jis neturi savo argumentų, taip pat BIJO. Dėl to jis ir gyvena ILIUZIJOJE IR MEKESNIAME SAVO PROTO LYGYJE NEGU JAM SUTEIKĖ TĖVAS – DIEVIŠKOJO AŠ PROTO LYGYJE, KURIS VIEŠPATAUJA MATERIJOS ATŽVILGIU, BET NE ATVIRKŠČIAI.
Būtent dėl to jis savo visą materialią veiklą grindžia DVASINĖS MEILĖS PAGRINDU IR VISŲ LABUI, O NE SAVO GYVULINIO EGO ASMENINIAM LABUI.
Ir tik toks yra ateities VISOS URANTIJOS politikos, kultūros, ir religijos kelias. Ir tik jis užtikrina net ir materialios civiliazacijos evoliucijos gyvą žengimą tokiu keliu, kuris nepatirs nei krizių, nei sukrėtimų.
Kadangi dieviškojo aš protas yra daug aukštesnio lygio negu gyvulinio aš protas, tai jis savo išmintimi nepriima tokių klaidingų sprendimų, kurie atveda į krizines situacijas šeimoje, valstybėje, ar planetoje.
Ir mes tie, kurie esame atsivėrę Tėvui, šitame kelyje JAU ESAME, IR PADEDAME JĮ PAMATYTI KITIEMS.
Tačiau sprendimas yra kiekvieno ASMENINIS – LIKTI GYVULINIO AŠ PROTO VERGU AR DIEVIŠKU AŠ – tapti TĖVO SŪNUMI ir sūnystę PATIRTI DIEVIŠKU IR IŠMINTINGU SAVO PROTU.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas


Algimantas
2008-12-08 18:05:55

Komentarai

Algimantai,
Pagal ką pats nusprendi, kad žmogus nu, kad ir šiuo atveju Tomas užsispyręs?

Linas J
2009-11-29 14:32:32



Mielas Linai, aš išskyriau specialiai ir priešpastačiau ATKAKLUMĄ IR UŽSISPYRIMĄ, sakydamas, jog mane džiugina tik Tomo ATKAKLUMAS, kada jis vis tik siekia DIDESNĖS ŠVIESOS - URANTIJOS KNYGOS GILESNIO PAŽINIMO, bet ne UŽSISPYRIMAS, kada žmogaus protą jis mėgina iškraipytai PADAILINTI, iškelti jį kaip išskirtinį, o ne kilusį iš GYVULINIO PROTO, ir dėl to ir turintį analogiškų savybių - pyktį, baimę, savanaudiškumą, jėgos demonstravimą, valdžios siekimą, ir pan. KOKIOS ŠAKNYS, TOKS IR VAISIUS-PTOTAS. Būtent tai ir LIUDIJA gyvulinio, ir tik tokio, proto buvimą ŽMOGUJE, kur nė užuominos nėra apie JO DIEVIŠKOJO PROTO KILMĖS BUVIMĄ. Lygiai taip ir tikintieji dogmatai užsispyrusiai sako, kad žmogus atsirado, kai Dievas Adomą nulipdė iš molio, o iš jo šonkaulio padarė Ievą. Jie kategoriškai ir UŽSISPYRUSIAI NEIGIA, kad žmogus atsirado EVOLIUCINIU BŪDU ir DAR PRIEDO IŠ ŽVĖRIES, o ne iš Dievo rankos. Jiems taip GRAŽIAU. Net ir tikintiems Biblija VADINAMIESIEMS MOKSLININKAMS. TIKI TOKIA PASAKĖLE IR BAIGTA. Tai ir yra jau UŽSISPYRIMAS, bet ne ATKAKLUMAS, nes vis peršama menkesnė ir tikrovę iškraipanti mintis, kuri ir trukdo sklisti didesnei ir neiškreiptai šviesai.
Beje, ta pačia tema šiandien per Maskvos TV išgirdau puikų humorą, kaip dramblys užlipo ant skruzdėlės užpakalinių kojų, ir kaip skruzdėlė DRAMBLĮ ne tik nuvijo tolyn, bet dar susidorojo ir su tigru, o dar vėliau ir su liūtu. Tačiau tą istoriją reikia išgirsti, kaip ją skaito pats autorius. Puiki istorija ILIUSTRUOJANTI PER ABSURDIŠKĄ SITUACIJĄ NET IR PROTO VAIDMENĮ.
Telydi tave ramybė.
Su broliška meile,

Algimantas
2009-11-29 17:52:25



Algimantai,
Manau, kad tik atrodo, kad taip lengva nustatyti, kad kitas yra užsispyręs - juk tai yra sybjektyvu, nes vertiname pagal savo suopratimo lygį - bet o jei remiamės tuo, kad kažkas klysta dėl tam tikrų sąvokų ir sakome, kad va koks jis užsispyręs laikosi savo ir viskas... o jei paaiškėtų vėliau, kad klydome dėl tos sąvokos - juk tada beliktų pripažinti, kad tas žmogus kurį vadinome užsispyrusiu buvo tiesiog atkaklus - aš taip manau...

Linas J
2009-11-30 14:02:51



Labai aciu visiems Algimantui,Petrui ir Tomui uz atsakymus.Jus visi labai prasmingai pakomentavote savo nuomone.Ir as taip pat manau,kad mes zmones,turime zmogiskaji lygio prota,ir tik nuo musu pastangu priklauso ar jis taps gyvuniniu arba gyvuliniu,arba dievisku.Dar karta labai aciu.Su meile.

Lina (Kupsk)
2009-11-30 10:07:41



Labai aciu gerb.Algimantai uz atsakyma.Istiesu gana painu,todel noreciau Jusu dar paklausti,kaip reikia suprasti sias vietas pslp 103
.......Protas iš tiesų turi dieviškąją kilmę, ir jis iš tiesų turi dieviškąją lemtį, bet jūsų materialus protas dar neturi dieviškojo orumo......Dėl to, nors proto šaltinis ir yra dieviškas, bet toks protas, kokį jūs pažįstate savo kilimo pasaulyje, vargu ar gali tapti didžiulio susižavėjimo, tuo labiau didelės meilės ar garbinimo, objektu....: Taip pat,jeigu as gerai suprantu,protas vistiek skaitosi gyvulinis,kada jame veikia septynios pagalbines proto dvasios? Prasau atleisti uz ikyruma.As turiu maza vaika,kuri taip pat mokau.Aciu

Lina (Kupsk)
2009-11-27 21:57:37




[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Spausdinti
Grįžti atgal