Forumas: temos peržiūra
Kviečiu drauge kurti
Aukštybės, toliai, gyliai - tavyje.
Pajusk, ištirk širdim.
Neleisk rusent iš Tėvo meilei, ne.
Ji nori degt ugnim.
Pajusk širdim, kaip siela veržias,
kaip tiesina sparnus
pakilti meilės virpesiais į dangų
pas Tėvą į namus.
Gaile
2009-05-04 17:02:10
Komentarai
TAVY...-----
Tavy ištirpsiu aš
Ir mano praeitis
Tavęs ilgiuosi jau
Liks Mūsų ateitis
-----
Tavy paskęsiu aš
Ir piktžolės many
Skęs jūroje Tavoj
Tam Meilės vandeny
-----
Tavęs aš nematau
Ir justi negana
Patirt nuolat prašau
Kad Meilė atrasta
-----
Kalbu vien eilėmis
Ar jos pasako ką..
Geriau Gyva kalba
Atskleidžia Meilę tą
-----
Tavy ištirpsiu aš
Ir nebaigta kalba
Pasauly Amžinam
Tik Tau ji paskirta
-----
Tavęs ieškojau aš
To tolimo kažkur
Bet atradau savy
Paklysdamas svetur
-----
Nenoriu aš nuskriaust
Nei žiogo žalumoj
Nei boružės taškų
Beklausant vienumoj
-----
Tavy ištirpsiu aš
Pasauly atrastam
Tik norint Žodį nešt
Teks būt visai kitam
-----
Kažkas pasakė man-
Nenešk daugiau šviesos
Nors ilgisi Tavęs
Matyt,jam reik tamsos
-----
Tavy ištirpsiu aš
Ir Meilėje Tavoj
Pradėsiu tyliai šaukt
Išnykdamas migloj
-----
Planeta laikina
Ir laikinas esi
Išnykdamas migloj
Savęs nesurandi
-----
Te vėjas išnešios
Tą kūną pelenais
Testamentu išliks-
Trejybės mes vaikai
arunas
2009-06-18 11:17:28
Jei širdimi skaisčia, tyra kasdien į viską žvelgti
Pradės šviesėt, išnyks tamsa ir nepavyks širdin jai įsismelkti
Jei maldą savo, polėkį kūrybos pakylėt virš debesų
Neliks ir abejonių, sieloj taps šviesu.
Ir nebereiks žegnonių anei kryžiaus
Jau būsi savo tu esmėn, namo sugrįžęs
Į Tėvą ir Trejybę su džiaugsmu kreipies kasdieną
Į mūsų mylimą ir artimą Tėvulį visiems vieną
Kuris tavy, kuris šalia
Per amžius,
Jau dabar
Ir čia.
Vita
2009-06-17 12:40:57
Šimtametis vaikas
Nenurimsta vėjai
aižę mano širdį.
Kurgi tu, o dieve,
palydėk į mirtį.-
Šaukia šimtametis
varganas senelis.
-Čia aš, mano vaike,
aš - tavo Tėvelis.
Nedejuok, sūneli,
manęs šaukt nereikia,
aš vedu kiekvieną
ne mirt, o atgimti.
nedvejok,
ženk mano gyvuoju keliu.
Lyg vikšras kokone
pavirsk drugeliu.
gaile
2009-06-15 21:04:36
Į šias eiles sudėjau save visą ir atsiduodu To,Kuris myli be galo valiai.
AŠ PASITARSIU SU TAVIM,MANASIS TĖVE
-----------------------
Įš Saulės mudu susitikom
Gyvenimo keliu atėję
Ir džiūgaujam,kad čia palikom
Pajutę permainų mes vėją
-----
Mus žavi Tarpinės būtybės
Ir Serafimų legionai
Ir Tėvo mokomi kantrybės
Kai dogmų laukia milijonai
-----
Įš Saulės mudu susitikom
Gyvenimo keliu atėję
Jei siela po mirties išliko
Gyvenimą tiktai pradėjom
-----
Kada tiktai paklaus,-Ką tu davei,
Kad lūpos šviečia,tarsi vaiko?
Jei sąžiningai,tai nežinai
Kiti-pirmyn,o tave laiko
-----
Kas laiko šarvą krokodilo
Kuomet tavim Tėvelis kalba?
Gana! Tegu siela prabyla
Ir imkis Tikro, mielas, darbo.
-----
Tau Tėvas sakė: imk ir eiki,
Tad ko neleidi pajudėt?
Pats nuolat save keiki,
Kad šitaip lengva prasėdėt.
-----
Tavo akyse siela atgyja,
O pats vis ieškai išeities,
Juk kviečiamas esi, nes dar atgyja,
Kai lauki tartum užmaršties.
-----
Nesiremi, brolau, į ranką,
Į ranką tvirtą, ištiestą net tau,
Ar lauki kanonadų trankant
Paimk ir nešk Mane, žmogau.
-----
Aš neguodžiu tavęs tikrai,
Neraginu net paskubėt.
Tokių kaip tu - šimtų šimtai.
Kam leidi laiką nuolat atidėt?
-----
Pakelt gali minių minias,
Bet sėdint lauki kažin ko,
Uždek Manim masių mases
Ir eikite Keliu Namo.
-----
Sūnau! Ar reikia tau išgirsti
Prabylant tiesiai į tave?
Mane gali tu jau Patirti,
Atgimk, surask savy Mane.
-----
Tu pajutai šituo metu,
Ką reiškia Meilė Visuminė.
Ar pagaliau jauti, žmogau,
Tu savo dvasios atgimimą.
[TUO METU TIKRAI TAI PAJUTAU]
-----
Bet mano Tėve paklausyk,
Mažai skiriu Tau laiko.
Viduj mąstau: tik paprašyk,
Ateis ir mano laikas.
-----
Atrodo neščiau aš Tave,
Ir Gyvą Tavo Žodį.
Bet nuolat gaudau aš save,
Sau vaikiškas atrodau.
-----
Tai tuo vaiku sakau ir būk,
Aš tavo Tėvas,
Drąsiau pirmyn ir nepritrūk
Jėgų tu mano mielas.
-----
Aš saugoju tave kely,
Kuomet neši tu Žodį.
Tvirtumo ieškančiam Many,
Aš tikrą Kelią rodau.
-----
Tėveli, man graudu girdėt,
Koks dar esu netikras,
Tenoriu aš Tave mylėt
Atrodytų ir viskas.
-----
Bet masė pykstančių aplink,
Regiu aš aplinkoj savoj.
Šaukiu: jūs einate kur link?!
Ramybė Meilėje Tavoj.
-----
Tas taip, vaikeli, Mano paklausyk
Ir Žodį Mano įsidėk,
Jūs einate kartu išsyk,
Bet savąjį atrast pradėk.
-----
Tai kas, kad gaubia dar tamsa
Seses tavo ir brolius.
Tikėk! Pasklis visur šviesa,
Sušildys visų guolius.
-----
Atmink! Kadaise mylimas sūnus,
Tas kurs iš aukščio krito.
Norėjau būti jam gailus,
Jis rinkos kelią kitą...
-----
Manai nebuvo Man skaudu,
Kai pervėrė krūtinę.
Nors kaip bebuvo Man graudu
Nelikom Trise nusiminę.
-----
O tu, sūnau, Mano našlaitis vaike
Kviečiu - žmogau, pakelk mases ir eikit.
-----
Manuoju nubrėžtu Keliu
Gyvos Rojaus Trejubės
Į kovą Meilės takeliu
Artėkit link Teisybės.
-----
Gerai, Tėveli, suprantu,
Nors dar esu pirmokas.
Bet, Didis mūsų, atsakyk,
Kodėl mes pyktis mokam?
-----
Juk, rodos, esu kaip visi,
Vienos Trejybės vaikas,
Bet susitarti negali,
O ginčams lieka laiko.
-----
Klausyk, sūnau, Manasis,
Kurį Myliu be galo.
Nejau, manai, kad rasis
Tik vienas Kelias - Mano?!
-----
Bus jų tiek daug,
Kad tave šiurpas ima,
Bet tu tiktai palauk
Užbaigs visi bėgimą.
-----
Tiek tu, tiek ji
Atrasit Siūlo galą.
Juk Mano mylimas sūnau
Tikru Keliu eit neprivalot.
-----
Aš Begalinis būsiu,
Visaip Kurį visi suprantat.
Save riboju vardan jūsų,
O jūs nerandat Kranto.
-----
Mana Valia yra tokia,
Kurios jūs nesuprantat,
Riboju nuolat Aš Save,
O Manęs netgi nesurandat...
-----
Žinai, sūnau, Manasis Dvasioj vaike
Laisva Valia tau suteikta. Ji nuolat jumis laiko.
-----
Jūs Meilės jūroj skęstat
Ir nuolat trokštate išplaukti,
Aš laukiu jūsų sielų bręstant,
Kai tik visi norėsite skalauti...
-----
Skalauti teršalus Many,
Ir Meilės Okeane.
Kuomet atradę tik savy
Mane, jūs tapsit visi ramūs.
-----
Jūs Augsite Vidum tvirti,
Kaip blogiui pančiai.
Ir Praregėję savyje,
Atgimsite urantais.
-----
Tais Ąžuolais Manojoj Kūrinijoj,
Kurių nelaužo vėtros,
Išskleidę Dvasios Kūrinijoj
Urantija praskrėsit!
-----
Tu, mylimas Mano sūnau,
Ir mylima sesute,
Kviečiu tvirtais kaip ąžuolai -
Urantais nuolat būkit.
-----
Tėveli, regis supratau,
Kad einame išvien,
Bet man, Šaltini, pasakyk
Kodėl liūdžiu kasdien?
-----
Kodėl paraginu kitus,
Bet lieku vagoje.
Taip noris prie Tavęs priglust,
Neskendėt tamsoje...
-----
Matau už lango dėžutes,
Pilkumu nuspalvotas.
Kas Kelią manyje pratęs,
Jaučiuosi toks kuprotas...
-----
Tupiu sau vienas aš kampe
Ir ašarą braukiu
Taip noriu apkabint Tave
Ir galvą prie Peties glaudžiu.
-----
Sūnau, gana save regėt
Klausykis Mano Žodžio
Kaip Jėzuz privalai spindėt
Ir Deglu Kelią rodyt.
-----
Ir baik save laikyt
Kažkokiu netikru,
Man iš vidaus geriau matyt
Mes einame kartu.
-----
Juk drąsiai paėmei tada,
Tau ranką išiestą kadaise.
Tad ženki priekin visada
Kaip moko Jėzus - bus ir vaisiai...
-----
O gal, Tėveli, pakalbėkim
Ir savo nuodėmes išliekim,
Kurios susikaupė seniai
Ir graužia vidų it velniai.
-----
Žinau, kad tų velnių nėra,
Bet dairantis aplink
Tikrų žmonių -
Ne kažin ką..............
-----
Taip noriu, Tėve, jiems išliet
Sielos skausmu gyvent pradėt,
Kad nebeliktų dėl ko raudoti
Vien Tavo Valiai atsiduoti.
-----
Aš taip džiaugiausi, kad radau
Į glėbį Meilės pakliuvau.
Bet kaip sunku man pasidarė,
Vėl siela, rodos, užsidarė.
-----
Tavam rate sunku kalbėt,
Jei norisi vėl nutylėt.
Tėveli, tu mane skaitai,
Kaip knygoje lapus vartai.
-----
Aš vėl tampu toks, koks buvau,
Vėl blogį artimui darau
Ir aš Tavasis, Tėve vaikas
Tampu vilku, kuris tik vaikos.
-----
Tu Mylimas manasis Tėve
Jauti vien Meilę, kurią lieji
Ištirpsta blogis Tavyje,
Šaknis išraut, nemoku, ne...
-----
Atrodo kyla jau sparnai,
Bet vėlei puoli taip žemai.
Kada tik artimui kenki
Vėl nuopuolį savy junti.
-----
Žinai, mielasis mano Tėve,
Gal trenk Tu man atsivėdėjęs,
Tikrai tada nebesvyruosiu
Ir Tavo Meilei atsiduosiu.
-----
Dabar matai, kas vyksta čia,
Urantijoj nemylim, ne.
Tik Meilę Tau mes deklaruojam
Kai reikia veikt, dumble sustojom.
-----
Už nugaros mes puoton slenkam,
Šakalais trupinius sau renkam.
Tuos trupinius sau pasiliekam
Kitam gi nieko neatriekiam.
-----
Ir džiaugiamės Tave atradę,
Bet nesusivokiam praradę,
Nors skaitom save kažin kuo
Bet sielon atslenka ruduo.
-----
Gana, manau, Tau vien kalbėti,
Aš noriu ir Tave girdėti
Nes Žodis Meilės išties Gyvas,
Jis turi sklist per kolektyvą.
-----
Bet veikiam vienumoj ir atskirai,
Kodėl taip daros - Tu žinai.
Regiu save ir sielos brolį,
Žinai, ne vienas žemai puoliau.
-----
Bet vėlgi, Tėve, pamąstai,
Kad sieloj kaupiasi nuodai.
Tas nuodas skverbias netyčia
Įvardiju - tai bažnyčia.
-----
Ir kas blogiausia, kai tave
Išduoda brolis nejučia.
Jis tariasi Tave atradęs
Bet kaip matau į kompromisą veda.
-----
Švelniai kalbėdamas liūliuoja,
Bažnyčią tik ir privilioja
Urantų pamina idėją
Bet tarias esąs įtikėjęs.
-----
Ir liūdna darosi tikrai,
Klaidingon vieton ves jisai.
Šiukšles beringdams, mano mielas,
Gal apsišvarink savo sielą.
-----
Kažkaip nejauku tampa dūšioj,
Kai pasijunti antrarūšiu
Ir nesmagu tai jau tikrai
Kad Tavęs Tėve neradai.
-----
Kitaip pamiltum brolį sielos
Ir taptum pats visiems tik mielas.
Dabar gi gaunas atvirkščiai
Urantai tampa tik svečiai.
-----
Svečiai namie, nes nejučia
Aplink pakvipo bažnyčia.
Po lozungais ji pasislėpus
Urantams atneša tik skiepus.
-----
Tiesa aiškėja pamažu
Urantams reikia pajėgų
Ir jau tikrai ne tarpe tų
Anot dvasingų kunigų.
-----
Kada sutaną sulankstys,
Jis taps žmogum ir jo klausys,
Tuomet galės pajusti skrydį
Uranto siela bus pražydus
-----
O iki tol, neterškit, mieli,
Uranto vardo, kurs neužžėlė.
Ir neužžels jis amžinai,
Nes Tėvą savyje radai.
-----
Urantas tas, kurio vardu
Garbingai kitą vadinu
Ką bekalbėt tai jau tikrai
Urantais nėra kunigai.
-----
Jei vaikšto jis tam pastate,
Savaime aišku, tai bažnyčia.
Tai gal įvardinkim galų gale
Tikru vardu, kurie šalia.
-----
Esu aš tiktai bažnyčia,
Kol sielų ieškom pastate.
Urantas tas, kuris ne žodžiais,
Bet savimi Tiesas įrodo.
-----
Jis nesidangsto, eina tiesiai,
Visi mieli, nėra jam priešų.
Jis ne tik garbina Trejybę,
Bet mūru stoja už teisybę.
-----
Ir taps urantu jo dvasia
Urantijos Apreiškime.
Sakau, mielieji broliai, sesės,
Tėvelį savyje atraskim.
-----
Ir nereikės dviveidžiais pūt
Kad tik arčiau prie Tėvo būt.
Mes bandom pliusą užsidirbti
Darbus slapčiom nuo kitų dirbti.
-----
Todėl sakau jums atvirai
Urante baimės nėr tikrai,
Uranto akys mato Tiesą
Jis nesižvalgo, ar suspėsiąs.
-----
Ir negalvoja, ar suspėsiąs
Į traukinį pirmu įsėsti.
Urantas apglėbia kitus,
Su Meile kviečia pas visus.
-----
Urantas dirba atvirai
Kitaip - mes dvasios ubagai.
Tiktai urantais mes vardu
Viens kitą šaukiam, net skaudu.
-----
Mes Jėzų skaitom... Apreiškimą
...Matau tik žodžių pasireiškimą.
Mes esam įtikėję, sakome kartu abu
Jei taip, tai siūlyčiau pasidomėt 101-u dokumentu.
-----
Iš viso ten net sunumeruota
Beliks pasidarbuoti protui
Ir nuodėmė išnyks pas mus,
Jeigu įvykdysim visus punktus
---------------------------------
MIELIEJI,NEPRIIMKIT TO ASMENIŠKAI,BET URANTU TURĖSIME TEISĘ VADINTIS TIK TADA,KUOMET NE ŽODŽIAIS,BET DARBU TĄ ĮRODYSIM
arunas
2009-06-15 19:25:20
Urantai,girdite mane?
Žaibai jau skrodžia dangų
Urantai,sakote,tiek to,
Suspėsime pamilti brangų?
Urantai,kas jeigu ne mes
Išgelbėsim pasaulį?
Urantai,gal gana miegot?
Jau laikas pasitikti Saulę.
Urantai,Meilė amžina,
Bet mus danai vis užliūliuoja
Urantai,gal gana kalbėt?
Te šunys pakelėse loja..
Urantai,kas gi mes tokie,
Kad mums užtenka tik stebėti?
Urantai,aš sakau,-pirmyn,
Pradėkim Meile mes judėti..
Urantai,mums to negana,
Kai stovime it stulpas
Urantai,bijome mes ko?
Ar gali pasivyt mus kulkos?
Urantai,juk sunku regėt,
Kad vaikšto manekenai
Urantai,švieskime visiems
Ir būkime tvirti,kaip plienas.
Urantai,laukiam,kad kas nors
Mumyse židinį užkurtų?
Urantai,patys galim mes
Net ledkalnį pastumti..
Urantai,kuo gi mes gyvi?
Ar kartais nepamirštam?
Urantai,Tėvą randame savy,
Bet kilt aukštyn užmirštam.
Urantai,kas gi mums yra?
Kada mūs protus jaukia
Urantai,Jėzum nešini,
Pirmyn-mūs broliai laukia
Urantai,mūsų nesupras,
Jeigu bijosime prabilti
Kuomet sustosime Kely,
Nustosime ir Kilti..
Urantai,ko mes čia suėjom
Ir broliams ką mes duodam?
Urantai,ne pietaut atėjom,
Atėjome paruošt aruodą.
Urantai,liūdna man,
Kuomet mes minim Kristų
Prisimenat,Jisai tamsoj
Paragino išdrįsti?
Urantai,jau tada
Daugoka buvo miško..
Urantai,deglu nešini
Judėti mes išdrįskim..
Urantai,Jėzus vėl šalia
Tik mes ar Jį pamatom?
Urantai,Tėvo vedini
Visiems Tiesą pristatom..
arunas
2009-06-11 18:58:38
Savu žodžiu atverta siela,
Kaip tik urantas moka
Pagarbinant Trejybę,Tėvą
Tapkim uola,
Kad ir sunkoka..
Sava mintim praskrodžiant tylą,
Kaip tik urantas moka
Te broliai,sesės tik prabyla
Ir šoka Meilės šokį..
Savo rauda išliejam sielą,
Kaip tik urantas moka
Pamirškim skausmą,pakelkim mielą
Ir eikime kartu,nors dar nemokam..
Sava tiesa visiems bendra,
Kaip tik urantas moka
Te siela būna atverta,
Nes jai tikrai ankštoka..
Drabužį siela nusimes,
Kaip tik urantas moka
Tėvelį savyje atras
Ir locmanu išves iš doko..
Sava daina pasklis erdvėj,
Kaip tik urantas moka
Neliks tamsos net užkampėj,
Mes esam tik pirmokai..
Ir būdamas mažu vaiku,
Kaip tik urantas moka
Sūnum Tėvelio tapk oriu,
Kaip Jėzus tave moko..
Sesutę sieloje priglausk,
Kaip tik urantas moka
Tėvelio ranką tvirtą spausk
Ir sieloj arfa grokit..
Atgims jinai,atgims jisai,
kaip tik urantai moka
Ir Rojuj laukiantys Tėvai
Priglaus..tik nesustokit..
arunas
2009-06-11 18:06:09
Miela Vita,mes turim viską iš Trejybės duotą.Tik atsiskleidžiam palaipsniui.Ir tau,sese,netrūksta nieko,kaip ir kitiems..Ir jeigu trūko būtent many ramybės,tai viskas tvarkoj,kitaip tariant,palieku viską mylimam Tėvui.Jo valia amžina ir dirbu su savim,kad tą valią suvokčiau vis labiau.Su meile visiems ir iki
Arūnas
2009-10-26 10:41:42
Nuoširdžiai kviečiu pažiūrėti, gal ir jūs pradėsit kurti kaip kuria Arūnas.
http://www.squarecircles.com/ascenttoparadise/ascentlithuanian2008/Presentation_Files/index.html
rimantas ( Kaunas )
2009-06-11 08:35:51
Drąsiau,sielos sese Astra,Tėvelis kviečia kurti.
Kokia melodija,žmogau,
Beklausant siela virpa.
Link Rojaus kylant ją klausau
Sielos sesutės irgi..
Urantija,tu nuostabi
Patirtinė planeta
Kelionė laukia ateity
Ir potyriai dar neregėti..
Nuoširdžiai misiją visi
Įvykdę mes į tolį skriesim..
Palikę kūną dūlantį,
Sielom namolei lėksim,
Koks džiugesys apims
Kuomet gyvenimui prabusim.
Ir angelas mus nuramins,
Kartu kelionėj būsim..
Sutikus artimus anksčiau
Urantiją palikus,
Įštarsim tyliai,-Pagaliau,
Gyvenimui išlikom..
Ir sielomis mylėt išmokę,
Kūrėją Sūnų susitiksim
Troškimus praeities pranokę,
Visatą gimtąją paliksim.
Keliausime,tobulėsime toliau,
Su Meile kursim dėl Visų
Ir vėl ištarsim,-Pagaliau,
Ant Rojaus stovime krantų..
Ir Valią Rojaus mes Tėvų
Teisingai pasirinkom,
Stovėdami visi kartu
Namuose susirinkom.....
Ar reikia jums dar abejot,
Piliečiai Kūrinijos?
Be baimės Meilei atsiduot,
Kviečiu net blogiui lyjant..
Beklausant nuostabios muzikos,kuri lydėjo mūsų kelionės į Rojų parodymą trumpu,bet su Meile sukurtu filmuku(per grubus apibūdinimas),gimė šios eilutės.Myliu jus visus
arunas
2009-06-10 21:44:41
Te Balsas atrastas tavy,
Morontija kalbės
Ir Kryžiaus buvus planeta,
Gyva Šviesa vaikus nušvies.
Te Balsas vedantis pirmyn,
Atvert akis padės
Ir Meilė,ta Tikra Jėga
Urantiją nušvies.
Tiek amžių būnant atskiriems,
Grandinės Dvasinės gausės
Ir Mokymai skirti visiems
Planetoje nusės..
Morontija vyraus aplink
Švelniuoju Vėjeliu
Ir Balsas buvęs užmaršty
Taps Girdimu Šauksmu.
Šauksmu tyliu,kuris virpės
Urantijoj visur,
Trimitas girdimas net čia
Bus girdimas kitur.
Bekraštė Kūrinija vėl
Džiaugsmingai jus priims.
Ji nuolat plečiasi toliau-
Grybšny visi sutilps.
Tik nenurimkit užmaršty,
Piliečiai Kūrinijos
Jūs Rojuj esate visi,
Jau Dvasiomis brolijoj.
Todėl išgirskit,ką sakys
Galingas Balsas tyliai,
Švelniu stuksenimu pabels
Į jūsų sielas-Myliu..
Ir Upė Deimantais išlies
Gyvus Trejybės žodžius,
Žinok,Morontinis žmogau,
Tau Balsas Kelią rodo.
Sek Juo,sudrebink
Šią planetą,
Atmink-mirties nėra,
Kai Kelias jau pradėtas..
Jis niekad nesibaigs
Ir tęsis Amžinybėj,
Dvasia stovės ir vėl keliaus,
Atradusi ramybę.....
arunas
2009-06-10 21:07:32
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Informacija atspausdinta iš interneto svetainės www.urantija.lt.