Forumas: temos peržiūra
Kviečiu drauge kurti
Aukštybės, toliai, gyliai - tavyje.
Pajusk, ištirk širdim.
Neleisk rusent iš Tėvo meilei, ne.
Ji nori degt ugnim.
Pajusk širdim, kaip siela veržias,
kaip tiesina sparnus
pakilti meilės virpesiais į dangų
pas Tėvą į namus.
Gaile
2009-05-04 17:02:10
Komentarai
Pavasaris, toks metas,Kada atgimsta visa gamta,
Atrodo iš niekur išdygsta daigas,
Skleidžiasi pumpurai, sužaliuoja vešli žaluma,
Pasidabina žemė nuostabiausiais,
Gražiausiais žiedais.
Gamtoje ryškiausias, matomas procesas,
Rodos, vyksta taip greitai.
Mes maži, Kūrėjau, Tavieji vaikai
Trokštame augti, skleistis kartu su gamta,
Matyti keitimosi procesą
Savyje, žmonijoje ryškiau, greičiau,
Norime taip, kaip keičiasi metų laikai,
Bet mes mažai kreipiame dėmesį
Į tą skausmingą procesą,
Kol gamta brandina pumpurus,
Kad išsprogtų lapai,
Išsiskleistų švelnūs žiedai,
Iš po žemės sluoksnio išlystų daigai.
Procese vikšras virsta gražiu, spalvotu drugeliu,
Tai vyksta ir mumyse – visi esame procese.
Eiles sukūrė Regina.
DDaiva
2021-06-09 20:03:50
Pasodino vėjas sėklą
Akmenuotoj žemėj,
Kad išaugtų tvirtas medis
Rodyt Tikrą Kelią.
Ne visi pastabūs esam,
Ne visi pamatom,
Kokią medžio kryptį matom,
Kur link visus veda.
Sulapojęs, sužaliavęs,
Su aukšta viršūne,
Juda, šakomis linguoja,
Pučiant vėjui moja.
Kas sukūrė šitą Grožį,
Šitą Kelio kryptį?
Tam kūrybinių minčių matyti
Niekada nestinga.
Būkime visi, kaip šitas medis –
Apsauga nuo karščio ir lietaus,
Atrama pavargusiems keleiviams,
Ir dangaus sparnuotiems dainiams.
DDaiva
2021-05-26 19:43:20
Toločkaitė Jolanta
Jau susivienijom
Jau susivienijom, susitelkėm į vieną. Pakilo Lietuva -tai tu, ir aš- kiekvienas.
Kurių širdy Šeima, vaikai,mama ir tėtis,
Jeigu tylėsime-tik skaudžiai nukentėsim.
Dabar ir tik dabar yra šis laikas.
Dar spėjome pabust, kad mūs kiekvienas vaikas
Turėtų mamą, tėtį, sesę, brolį,
Be baimės tartų šį kiekvieną zodį. ..
O, Lietuva, tėvų, senelių žeme,
Iš naujo įkvėpėm, kartu stiprybę semiam.
Kaip ąžuolai, pavasarį pabudę,
Tiek metų išstovėję-nepražuvę.
Užgrūdinti, nors ir ilgai tylėję,
Neleisim sumaišties atnešti melo tėvui.
Bet tiesime šakas - rankas - į Dangų.
Iš ten mūs sveikas protas ir pagalba.
Pečius surėmę, mūru mes stovėsim.
Per daug jau leidome - dabar budėsim!
Svarbiausia tai, kad tapome kaip kumštis - viena,
O širdys plaka tuo pačiu ritmu kiekvieno.
Nereikia mums tos iškreiptosios"laisvės",
Mes turim pamatus ir pagrindus,ir teises.
Mes girdimdar, ką mūsų širdys kalba.
Vienybė iir Šviesa-Vienintelė Pagalba.
Rimantas
2021-05-21 18:36:46
Čiulba, ulba paukštelių balsai
Pavasario ankstų rytelį,
Skleidžias medžių pumpurėliai
Po jų basomis kojelėmis.
Siūbuoja, linguoja berželiai balti
Pavasarinių vėjų kedenami,
Sodraus lietučio išprausti,
Saulės spindulėlių myluojami
Žirginėlius brandina, lapelius sprogdina.
Krūmokšniai, kalneliai, dirvonai žali
Įvairiaspalviais žiedais nusėti,
Džiugina akis ir Širdį –
Kokia Meilė Kūrėjo Didi!
Šitokį grožį paklojo po mūsų visų kojomis.
Eiles sukūrė Regina.
DDaiva
2021-05-16 21:39:06
Rojaus Trejybė – AŠ ESU mylima,
Amžinųjų Dvasinių Vertybių visuma,
Viską, ką Tu teiki mums visiems!
Dabar suprantu, jog be Tavęs nebūt prasmės.
Kiekvieną akimirką ir visada
Tu laimini vaikus savus,
Tik mūsų dar nesubrandintos mintys
Ir puikybė dažnai užvaldo mus.
.
Kai mes tik atveriame Tau
Savas mintis, savas širdis,
Tu mokai mus kilnia širdim
Tarnauti Tau ir būti dosnesniems taviems vaikams.
Kas aš buvau, kol nepažinau Tavęs...
Kol klystkelių labirintuos gyvenau?
Dabar širdim jaučiu ir suprantu,
Kad Tu esi manų akių Šviesa, vienintelė Viltis!
adolfina
2021-05-07 18:19:57
Markas Aurelijus – Romos imperatorius 161 – 180 m.
Iš rusų kalbos išverčiau šį eilėraštį parašytą dar dvyliktame amžiuje ir pajautųsi jame minties išreikštą gilią prasmę, nutariau pasidalinti su jumis.
Negyvenk taip, tarsi tu čia gyvensi dar dešimt tūkstančių metų.
Gyvenk - tarsi yra paskutinė tavo valanda, kol duota dar galimybė.
Gyvenk - lyg paskutinė akimirka tau duota atsisveikinti su gyvenimu,
Lyg likęs laikas tau būtų nelaukta dovana. ----------------------------------------------------------
Turėjau viską – turėjau valdžią,
Ir moteris turėjau tas, kurių geidžiau,
Man lankstėsi bet kokios šalys,
Sėdinčiam ant nuostabiausio žirgo.
Valdžiau aš daugelį šalių,
Ir priešai lankstės prieš mane,
Gyvenimas atrodė man žavus –
Ir duonos, ir gėrimų – visko buvo į valias,
Ir vis tik sieloj kažko man neužteko.. . Ir tik paskutiniu atodūsiu aš supratau :
Turi viską - skubėk greičiau grąžinti !
Save atidavė mus Kosmoso Kūrėjas,
Žmogiškų širdžių Valdovas.
adolfina
2021-04-28 22:41:19
– Tą, ką tu žinai yra tikra Tiesa –
Štai rados tokie žodžiai mano galvoje,
Kada buvo atvertas mano protas gyvoje Komunijoje,
Gyvoje mūsų Tėvų suteiktoje Širdžių jungtyje.
Tiesa – jinai yra tikra, gyva Tiesa,
Nes gyvas Tėvas, gyva Motina mus viduje yra
Per gyvą Savo Tobulą Dalelę – Minties Derintoją,
Padovanotą Jėzaus Misijos dėka Urantijoje.
Mes turime šią Gyvą Šviesą savyje,
Tik reikia noro, pastangų atrast ją Širdyje,
Padovanot save – suliet save su Minties Derintoju,
Ir tapus viena asmenybe gyventi amžinoje veikloje.
Šią Tiesą atskleidė Kūrėjo Ambasadorius – Algimantas,
Ištaręs savo gyvosios Evangelijos Žodžius –
Kūrėjas yra gyvas, tikras, realus,
Ir galima Jį ieškant rasti savo viduje.
Kada šita Tikrovė taps gyva realybe
Tuomet ir suskambės mums gyvojo Sūnaus Kūrėjo – Jėzaus – Evangelija –
Dievo Tėvystė ir visų žmonių Brolystė –
Kiekvieno žmogaus protu suvokiama ir patiriama.
DDaiva
2021-03-24 22:26:12
Knygos-Apreiškimai – Meilės, Šviesos Dvasiniai Šaltiniai!
Kūrėjau, jie iš Tavęs, nušvitę Meilės Galia,
Kad imtume, skaitytume, studijuotume,
Ryšį su Tavimi visada palaikytume.
Kokia juose dvasinių Turtų gausa,
Pripildyti Tavąja spindinčia Šviesa,
Kai pasireiškiame jų mokymų dėka,
Pašviesdami visiems tiems, kurie ieško Tavęs.
Šviesos Mokytojo mokymų ryškioje Šviesoje,
Knygų-Apreiškimų šviečiančioje gelmėje,
Iš jų suvoks žmonija – Tave esantį savyje –
Išsiskleis Pasitikėjimo, Įtikėjimo dvasiniais Žiedais.
Eiles sukūrė Regina.
DDaiva
2021-03-11 16:26:38
Imu štai savo šratinuką
Ir pradedu raides vedžiot lape,
Tas impulsas, jis pasiekė taip nejučia,
Kad ėmiau ir užrašiau štai ką.
Kad jūs žinotumėt mielieji, broliai, sesės,
Kokia mūsų gyvenimo kilni Prasmė,
Kokie mums platūs horizontai tolyje,
Kurie pasiekia net Amžinybės šlovę.
Kiekvienas turime iškelti galvas
Ir oriai savo Širdis vert Kūrėjui,
Nes Jis – tai Gyvas Tėvas, Motina,
Sukūrę mus iš visaapimančios Meilės.
Kokiu mes nuostabiu laiku užgimę esam čia,
Tik pamąstykit – Kūrėjo Ambasadorius Algimantas yra,
Yra su juo įkurta Gyva ir nuostabi Šventovė,
Kur galim visi pabendraut pagarbinę Kūrėją.
Tik čia giliausiai galime atvert save Kūrėjui,
Tik čia mes gaunam mokymus, apreiškimus,
Tik čia dalinamės savaisiais suvokimais,
Tik čia pajuntam, kas yra Gyvos Šventovės patyrimas.
Tad neškim Gyvą Šviesą savo Širdimis visiems,
Gyvenkim savo pavyzdžiu ramiu kitiems,
Nes aplinka, jūs patys matote kokia,
Joje ir reikalinga ta tikroji, vidinė ramuma.
DDaiva
2021-01-30 12:38:28
Vidinis aš
Aš rašau, kai manęs prašo
pervargęs vidinis aš
jo prirankiotą bagažą
į fantaziją nunešt
aš rašau ant abejonių
ant iliuzijų, minčių
ant nemirštančių svajonių
ir sudužusių vilčių
aš tikiu, kad šitos eilės
man atskriejo iš aukščiau
kupinos tiesos ir meilės
jos padės mąstyt plačiau
jos pagydys mano sielą
randus sąmonės palies
ir paglosčius mano galvą
teigiamų minčių įlies
o tuo tarpu miega žemė
užklota juodos nakties
ir žibintų labirinte
ieško sieloms išeities
adolfina
2021-01-18 16:25:03
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Informacija atspausdinta iš interneto svetainės www.urantija.lt.