Forumas: temos peržiūra

Spausdinti

Kaip bendrauti su Dievu Tėvu, su Jėzumi tiesiogiai?

Zita paklausė kaip užmegzti ryšį su dvasinėmis asmenybėmis? Tai tikrai nuostabus dalykas, kuris pakeis visą planetą, Urantiją, kada mes patys, kiekvienas, bendrausime su Tėvu ir tarsimės su Juo. O tą pasiekti galima tikrai KIEKVIENAM, NES TOKIA YRA TĖVO VALIA. Pradžioje laikykitės tokių laiptelių sekos.
1)Susiraskite ramią vietą, kad jūsų netrukdytų niekas bent penkiolika minučių. Geriausia prieš miegą, kai viskas nurimsta. Atsisėskit patogiai, kad kūnas nejaustų įtampos. Jeigu negaluojat, tuomet tąkart atsisakykit šito bendravimo, nes neįpratus, vis tiek mintys bus nukreiptos į skausmą ir blogą savijautą, o ne į bendravimą.
2)Giliai įkvėpkit ir iškvėpkit tris-keturis kartus, kad po truputį įgautumėt kitokį ramybės ritmą.
3)Pasikalbėkit su Dievu Tėvu, kaip praleidot dieną, kas pasisekė, kas nepavyko. Kalbėkit nuoširdžiai, kaip su pačiu pačiu patikimiausiu ir intymiausiu draugu.
4)Pasimelskit ne už save, bet už ką nors kitą savais žodžiais, savomis nuoširdžiomis mintimis.
5)Pagarbinkit Dievą Tėvą, kad Jis yra, kad Jis dovanoja ir Meilę ir visą Kūriniją, kad Jis moko mus Tiesos, Meilės, Gailestingumo, Gėrio ir Grožio.
6)Kada jūs meldėtės ir garbinot, tai jūs kalbėjot Dievui, kai vaikas kalba savo žemiškajam tėvui. Bet kai vaikas nori išgirsti savo tėvą, tai jis ir klausosi. Tad šitoji pakopa yra ir vadinama TYLOS PRAKTIKA. Dabar pasakot, kad jūs norit išgirsti, ką Jis kalba jums. Ir sėdit tyliai, ramiai apie dešimt minučių. Iš pradžių tai sunkus išmėginimas - dešimt minučių sėdėti tyloje nuraminus savo mintis. Nuraminti mintis, tai reiškia nelėkti paskui jas, o jos iš pradžių labai laksto, sunku jas nuraminti. Bet neįsitempkit ir sąmoningai nesiekit išguiti esamas mintis. Tiesiog ramiai laukit. Jeigu koks garsas patraukia dėmesį, neprisiriškit prie jo, nelėkit mintimi, prie durų, jeigu tą garsą sukėlė durų uždarymas. Iš pradžių bus sunku, bet nenusiminkit. Kiekvieną kartą vis labiau įgusite. Ir po kelių savaičių kaasdienio tylos praktikos taikymo, pamatysit, kad ima ateiti mintys, kurios tikrai ne jūsų. Ir ateina labai rišliai ir nuostabiai nuramindamos, kad nori dar ir dar jų patirti. Pirmyn, link Minties Derintojo - Dievo Tėvo dvasios mokymų kiekvienam individualių! Bet tik darykit tai KIEKVIENĄ DIENĄ. Dvasinė tylos praktika taip pat reikalauja įgūdžių, kaip ir bet kokia kita materiali veikla. Bet su laiku tie įgūdžiai leis jums daug lengviau užmegzti šį ryšį ir bet kurioje vietoje.


Algimantas
2005-03-29 12:32:58

Komentarai

o tarkim Algimanto siūlomos maldos visiškai normalios, vietomis taip vykusiai suskamba, kad jei būdama lavonas pati negalėčiau melstis, mielai priimčiau jo maldas, tik norėtųsi eliminuoti tam tikrus pasikartojimus tarkim, kurie prikibę prie nuolatinio žodelio kad kad kad aš aš aš garbinu garbinu garbinu... Kiekviena ištarta frazė ar žodis turi suspėti sklidinai prisipildyti...

M.
2006-08-10 21:58:33



O Didysis Žinovų Žinove ,Tavo ši frazė : "Nėra nė SEKUNDĖS, KAD ŽMOGAUS PROTAS NEMĖGINTŲ NEPERTEIKINĖTI MINČIŲ" rodo,kad Tamstos galvelėje įsisuko svetimšalis ir nė sekundės tavęs neapleidžia jo bubenimas į tavo pilkosios masės dangalus .Pasitikrinkite Žinove bent logiką sakinio ir rašykite atsakingiau.
Prašau neklaidinti užklydusių .Jei Tamstos protas balbatuoja be atvangos,tai dar nereiškia ,kad kitų galvose tas pats.

B
2006-08-10 21:08:04



Mieloji sunerimusi, tikrai, kiekvienas žmogus kalbasi ir su savimi, ir su kitais,net ir tada, kada būna vienas. Nėra nė SEKUNDĖS, KAD ŽMOGAUS PROTAS NEMĖGINTŲ NEPERTEIKINĖTI MINČIŲ. tIK VIENIEMS JOS VIS ŠOKINĖJANČIOS, TRŪKINĖJANČIOS, ATRODYTŲ BE PRASMĖS, KIRIEM JOS NUOSEKLIOS, RIŠLIOS, PRASMINGOS. Tai priklauso nuo žmogaus ryšio su Tėvu. Jaigu jis yra GYVAS IR NUOLATINIS, TAI IR MINTYS BUS SKAISČIOS, DOROS, PAKYLĖJANČIO, SUSTIPRINANČIOS, VISADA RAMIOS, KUPINIS MEILĖS.
Taip, kad tikrai mieloji, tu jokiu būdu neišprotėjai, o tavo klausimas rodo tik nerimą viduje, padidintą jautrumą. O nusiraminti gali, tiesiog vakare, po visų dienos darbų, atsisėsk kur nors tylioje vietoje, dar geriau lauke, ir NUOŠIRDŽIAI NUOŠIRDŽIAI, keipkis į TĖVĄ.
Mano mylimas Tėve, aš nežinau, kas man čia vyksta, jaučiu tarsi imu pasiklysti tarp savo minčių. Man šitoji būsena kelia nerimą, nes ji man nesuprantama. Aš myliu Tave, Tėve, ir kaip mažytis vaikas kreipiasi pagalbos ir nuraminimo į savo žemiškąjį tėvą, taip aš kreipiuosi į Tave, mūsų visų TĖVĄ.
Tėve, mano mylimas Tėve, aš jaučiu, kad turiu Tavimi labiau pasitikėti, bet nežinau, kaip tą padaryti. Suteik man išminties, kad pažinčiau Tave geriau, kad galėčiau patirti nusiraminimą, kurį Tu suteiki visiems šito nuoširdžiai prašantiems. Tėve, aš noriu ramybės ne dėl to, kad jausčiau tiesiog ramybę, o aš jos noriu tam, kad mano siela patirdama ramybę, galėtų patirti ir Tavo meilę. O patyrusi meilę, pati atsigręžtų su ta pačia Tavo meile į visus visus ir dalintų ją visiems visiems be jokių apribojimų.
Mylimas Tėve, aš noriu, kad Tavoji ramybė, patiriama manosios sielos, suteiktų man didesnio pasitikėjimo savo jėgomis tarnaujant Tau, kada darysiu gerus darbus savo sielos broliams ir seserims iš meilės Tau ir jiems. Tėve, aš meldžiu Tave ramybės savo sieloje, kad galėčiau ir Tave išgirsti, kad galėčiau gauti Tavuosius mokymius, skirtus man, Tavo mylimai dukrai. Manoji siela trokšta tave pažinti daugiau, tik jai stinga ramybės. Tėve, aš meldžiu tave ramybės ne tik sau, bet ir visiems kitiems savo sielos broliams ir seserims. Ir ne tik Lietuvoje, bet visame pasaulyje. Net ir visoje kūrinijoje.
Mylimas Tėve, šitoji mano malda yra mano pirmasis mažytis žingsnelis, pajusti Tavo siunčiamą mano sielai ramybę. Ir aš žinau, kad Tu ją man suteiksi, nes aš nuolat taip NUOŠIRDŽIAI BENDRAUSIU. O tai, ko nori Tavasis vaikas ir Tu, KAI TAS NORAS SUTAMPA VISIŠKAI, TAS YRA.
Tėve, manoji siela tiesiog veržte veržiasi Tave garbinti iš meilės Tau.
Tėve, aš garbinu Tave,
garbinu Tave, kad Tu esi Meilės ir Tiesos Šaltinis,
garbinu Tave, kad savo meilę dalini VISIEMS IR VIENODAI, tik mes nesugebame jos pajausti, kai mums trūksta ramybės.
Tėve, aš garbinu Tave, kad Tu esi Tiesa ir Gailestingumas, Gėris ir Grožis, nes be jų negalėtų egzistuoti žmonija, kaip naktis ji būtų tamsi ir žiauri.
Tėve aš garbinu Tave, kad tu mus savo meile vieniji VISUS KAIP SAVO VAIKUS MILŽINIŠKĄ KŪRINIJOS ŠEIMĄ, kurios pačia žemiausia grandimi esame mes žmonės, bet kuriuos Tu myli lygiai ta pačia meile, kaip ir tuos, kuriuos Tu sukurei tobulus kaip dvasias iš karto.
Tėve, aš garbinu Tave, kad mes visi galime Tave patirti ir dar labiau mylėti, o iš meilės Tavajam Gėriui dar labiau atsiduoti Tau.
Tėve, aš garbinu Tave ir šitą garbinimą manoji siela pateikia Tau laisva valia, kurią taip pat yra gavusi iš Tavęs.
Manoji valia, kad būtų Tavoji valia.
Amen.
--------------
Tik melskis NUOŠIRDŽIAI, IR PAMATYSI, KAIP ATEIS RAMYBĖ IŠ TĖVO. IR IMSI JAUSTI JO RYŠĮ IR MEILĘ. O TAI SUTEIKS PALAIMĄ IR SIEKĮ DAR DAUGIAU PAŽINTI TĖVĄ, KAD GALĖTUM JĮ LIUDYTI IR APREIKŠTI KITIEMS.
Telydi tave ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas

Algimantas
2006-08-10 10:30:43



Ar siuo straipsniu norite pasakyti tai, kad jei as nuolat kalbu su savimi tai reiskia as neisprotejau? Jei man atrodo kad viskas alsuoja sava gyvybe ir bando zut but man pasakyti, reiskia man 'nevaziuoja stogas'? Labai nuramintumete jei pasakytumet kad as neisprotejau...

Mananti, kad isprotejo
2006-08-10 00:54:21



MIelas Audry, palaukėk rudens, kada pradėsiu Urantijos Knygos mokymus, tada daug galėsi išplėsti savo išmintį ir požiūrį į Tėvą ir Kūriniją. O dabar tik pasakysiu trumpai.
Norėdamas atrasti Tėvą SAVYJE turi dėti pastangas. O kiekviena pastanga vis labiau ir labiau tave kreipia į Tėvą, į meilę, į gėrį, į tiesą, juk tam poveikis yra iš Tėvo dvasios, Minties Derintojo, Jėzaus dvasios, Tiesos Dvasios, ir Visatos Motinos Dvasios dvasios, Šventosios Dvasios. Ir taip po žingsnelį, po trupinėlį gerini savo charakterį, pleti savo požiūrį į tai, kas yra blogis, kas yra gėris. Štai jau keletą metų gatvėse renku sudaužytų butelių visas šukes. Dabar man praeiti pro sudaužytą butelį bus nuodėmė, jeigu praeisiu nesurinkęs šulių tyčia, kad taine mano darbas, yra gatvių šlavikai. Kol buvau Tėvo neatradęs savyje, tol i rminties nekildavo pačiam rinkti šukes, kai tikrai kitą dieną, o gal kitą savaitę ateis, galbūt, šlavikas. Mat šukes renku visur, kur ir joks šlavikas neužklys, ir centre, kur jų pilna. Ir rinkdamas prašau ir praeivių man padėti. O kokią jie man išreiškia paniekinančią nuostatą, dar ko, ims čia jie ir nusilenks. I rjeigu aš tuomet nueičiau nesurinkęs šukių, tai būtų prieš Tėvo valią, nes tą JO valią aš žinau. KAda to nežinojau, tada toks mano veiks,mas būtų tikk suklydimas, bet ne nuodėmė.
Ir atradus Tėvą savyje, per visą jau nueitą kelią, miritngojo siela yra vis daugiau ir daugiau vedama nuo nuodėmės. O vėliau, kada gimstama iš dvasios, tada nuodėmė tikrai iš mirtingojo gyvenimo PASITRAUKIA. Bet laisva valia visada turės galimybę apkabintyi nuodėmę, kaip tą darė Liuciferis, Šėtonas, Kaligastija.
Mielas Audry, tu mano paaiškinimų neapmąstai ir dėl to nesupranti jų iki galo, o tada puoli rašyti man priekaištus. Aš apaiškinau, kad nuodėmė yra tik tada, kada blogai eigiesi žinodamas, kad blogaii elgiesi. Pavyzdžiui, žinai, kad kyšis yra ne tik blogis, bet ir nusikaltimas, bet vis tiek, net ir nedidelį, duodi dėl savanaudiško sprendimo, tuomet irgi darai nuodėmę. Kada ką nors darai blogai, bet nežinai, kad tai yra blogai dėl įvairiausių aplinkybių, tuomet tai yra ne nuodėmė, bet tik klaida. O be klaidų žmogus neapsieinA, nes jis iš jų ir mokosi. Bet su atrastu Tėvu savyje, net ir klaidų nepalyginamai sumažėja, tuo tarpu nuodėmės IŠTIRPSTA TĖVO MEILĖJE IR TIESOJE.
Mielas Audry, mano Tėvas ir ir tavo Tėvas. JIs yra vienas. Tik tu JO dar nepatyrei, dėl to taip sielojiesi dėl didesnės šviesos skleidimo.
Manoji misiją būtent šitą šivesą ir nešti visiems, įskaitant ir tave. Bet tu turi laisvą valią nusigręžti nuo šviesos ir likti viduramžių tamsoje. Sprendimas tavo, bet ir kančia bus tavo. Bet toks tavoo pasirinkimas.
Tėvas tave kviečia, ir per mane, atsigręžti į Jį, kuris yra per savo dvasią, Minties Derinotją, ir tavyje, kaip ir kiekviename iš mūsų. Jis nuo tavęs niekada nenusigręš ir lauks kol tu atsigręši į Jį savyje. Ir tik tada imsi Jį patirti. O tada imsi ir suvokti manuosius žodžius.

ALgimantas
2006-08-09 19:06:32



Vadinasi, atradai savy teva ir "NUODĖMĖ IŠGARUOJA, O ATSIRANDA TĖVO MEILĖ". Ar tai rekia suprasti, kad kol nebuvai rades tevo, galejai nuodemiauti kiek telpa, o kai ji atrasi - viskas automatiskai nusirasys?
Vadinas, pagal tave, Algimantai, jeigu darai kazka blogo, bet isivaizduoji, kad darai gera, tai nera nuodeme?
Tai kur gi cia vel nueisi su tokiom savokom?
Algimantai, nepasiduok savo "tevui", sugrizk!

Audrys
2006-08-09 16:28:58



TĘSINYS - Net ir mintyse puoselėdamas sąmoningai tamsias mintis, darai nuodėmę. O nuo jos apsisaugojimas yra vienas vienintelis, ne BIBLIJĄ SKAITYTI IR BIJOTI, KAIP JI GĄSDINA, BET ATRASTI TĖVĄ SAVYJE. IR TADA NUODĖMĖ IŠGARUOJA, O ATSIRANDA TĖVO MEILĖ. Ir joks tai ne išdidumas, tiesiog Kūrėjas, Tėvas, per savo dvasią susijungia su tvarinio protu ir VYSTO TO TVARINIO SIELĄ. I rkuo šitas ryšys yra glaudesnis ir gilesnis, tuo didesnė palaima ir apsauga nuo nuodėmių. Ir tą padaro TĖVAS, o tvarinys, tik atsidavęs visa savo siela Tėvui, ir tampa KOKYBIŠKAI panašus į Tėvą - skleidžia meilę ir visiems VIENODAI, BE JOKIO IŠSKAIČIAVIMO. O ten, kur meilė, SĄMONINGO blogio, t.y. NUODĖMĖS, tiesiog NEBĖRA.

Algimantas
2006-08-09 16:00:39



Mielas Balandi, nuodėmė yra tuomet, ir tik tuomet, kada darai BLOGĮ SĄMONINGAI, ŽINODAMAS, KAD DARAI BLOGAI, BET VIS TIEK DARAI. Net ir

Algimantas
2006-08-09 15:55:27



Mielas Balandi, nuodėmė yra tuomet, ir tik tuomet, kada darai BLOGĮ SĄMONINGAI, ŽINODAMAS, KAD DARAI BLOGAI, BET VIS TIEK DARAI. Net ir

Algimantas
2006-08-09 15:55:26



Neįsižeiskit, bet tai ką jūs sakote yra senai istorijoje žinomi gnostikų išvedžiojimai, kurie žmogų pavergia, bet neišlaisvina kaip teigiate jūs. Jūs sakote, "...Kaip gi tu galėsi suprasti tokius dalykus, apie kuriuos tu nesi niekur nei skaitęs, nei girdėjęs, kai tavo protas neturi net žodžių-terminų, kuriais Derintojui tektų tau aiškinti aplinkiniais keliais, daug labiau supaprastintai, kad galįtum nors kiek suprasti". Taip išeina, kad jums svarbiausia yra patyrimas ir žinojimas, ir tik per tai jūs kaip teigiate "užmezgate" ryšį su Dievu. Taip teigė gnostikai senovėje, ir tai yra bet kokioje religijoje. Bet Dievo Žodis sako ką kita.
Jūs nepripažįstate, kad nuodėmė atskiria žmogų nuo Dievo. Ir bandode gyventi iliuzijoje, kad išviso jūs neturite nuodėmės, kad jūsų prigimtis yra dieviška(!), bet tai tik žmogiškasis purvinas išdidumas, puikybė ir pasikėlimas...ir jokios tiesos...
Aš tikiu faktais ir jie liudija, kad Jėzus sumokėjo kainą, ir tik per tai t.y. dėl Jo pralieto kraujo tikintys gali turėti ryšį su Dievu. Ar nebereikalo Naujajame Testamente parašyta: "Jei sakome, kad neturime nuodėmės, - klaidiname patys save, ir nėra mumyse tiesos. Jeigu išpažįstame savo nuodėmes, Jis ištikimas ir teisingas, kad atleistų mums nuodėmes ir apvalytų mus nuo visų nedorybių. Jei sakome, kad nesame nusidėję, darome Jį melagiu, ir nėra mumyse Jo žodžio."(1Jn1:8-10? Bet jūs sakysite, kad tai nepilnas "apreiškimas", apštalai parašė nevisai tiesą, jie nebuvo "evoliucionavę" antiek, kad turėtų ryšį su "minties derintoju" ir t.t...Ar nemanote, kad tai piktžodžiavimas?! Iš Dievo nepasišaipysi...


balandis
2006-08-08 23:19:06




[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Spausdinti
Grįžti atgal