Forumas: temos peržiūra
Ištikimybė.
Ištikimybė kas tai per reiškinys. Kokia ji turėtų būti ir kam , savo siekiam ,aukščiausiom vertybėm, vyro -žmonai,žmonos- vyrui?
rimantas
2006-03-19 14:43:54
Komentarai
"Tu privalai..." - įdomi citata, jaučiasi kad šaltinis rimtas. Iš kokio čia rašto? Norėčiau paskaityti.gegužė
2006-04-24 10:49:22
Tai vis ta pati Antoine De Saint-Exupery "Citadelė" ir ta pati Suleima; ir abu šaltiniai rimti.
gegužei
2006-04-24 13:14:46
"Tu privalai susitikti su žmogumi ne jo paviršiuje, o septintame jo dvasios, širdies ir proto aukšte."
Siekiantiems ištikimybė
2006-04-21 17:31:50
Kartais ateina laikas apsispresti, kai nebegali vienu metu buti istikimu ir sutuoktiniui, ir Dievui. As pasirinkau istikimybe Dievui Tevui, tikrajai Meilei ir Dievas mane apdovanojo...
neistikima sutuoktine
2006-04-20 10:01:53
Aš manau, kad jei vyras neturi žmonos, tai jo tarnavimas Dievui yra labai ribotas... Netaikau tai visiems, gal daugiau sau...Nuostabu, kai turi Dievo tarnystėje ištikimą pagalbininkę.
balandis
2006-04-21 15:55:32
IŠTIKIMYBĘ suprantu kaip mano asmens santykių giją per Dievą kažkam (dažniausiai žmogui), o kadangi Dievo dalelytė manyje, tai aišku, kad būdamas neištikimas kažkam, labiausiai skriaudžiu pats save:(((. Būdamas ištikimas sau, esu ištikimas ir kitiems. Ištikimas ir ramus.
Jei sulaužau ištikimybę idealams, tiesiogiai skriaudžiu Dievą ir save.
Jurgis
2006-03-23 20:01:10
Sutuoktinių ištikimybė - viena iš didžiųjų vertybių, kurią akcentuoja ne tik visos didžiosios religijos, bet ir valstybių įstatymai. Tai savybė, kurią turime įgyti, suvokti ir įsisamoninti, nes "kas ištikimi mažuose dalykuose, bus ištikimi ir dideliuose"(atsiprašau citata iš atminties). Sutuoktinių ištikimybė tai vienas iš išbandymų, kurį sąmoningai praėjęs žmogus pereina į kitą pakopą -tampa ištikimas ir plačiąja prasme-idealams, pačiam sau, Dievui, Tiesai...
Šis iliuzinis pasaulis pateikia mums įvairių situacijų, "progų" išbandyti mūsų ištikimybę. Ir mūsų silpnas protas (ypač jei nemokame valdyti minčių, pojūčių ar pasiduodame saviapgaulei), pakiša mums pasiteisinimų prieš save, net imame galvoti, kad mylime kitą žmogų. Tačiau tas, kas tikrai Myli, nieka nedarys nieko, kas įskaudintų kitą (šiuo atveju sutuoktinį). Tikra meilė neišduoda. Mylime ne žmogų, o Dievą jame. O Dievas yra kiekviename.
Jei kas pateko į tokią situaciją, kad sutuoktinis neištikimas, siūlyčiau iškart atleisti, pasistengti suprasti jį, kaip silpną Dievo tvarinį, kuris dar tik mokosi mylėti ir būti ištikimu, kuriam pačiam reiki jūsų pagalbos, nes susimaišė savo mintyse ir jausmuose. O ir pačiam pagalvoti, ar viską padariau pats, ar pakankamai rodžiau savo meilę sutuoktiniui, kad jis išėjo jos ieškoti kitur? Nieko nėra atsitiktinio ar šiaip sau, viskas tam, kad tobutėtume, mūsų labui :) Džiaukimės patyrimu ir tuo, ką iš jo išmokome.
Aida
2006-03-23 11:32:32
Meilė veiksme yra ištikimybė. Kada mirtingasis gimsta iš dvasios, tada jis realiai pajunta meilę Tėvui. O jausdamas ją realliai, neįmanoma būti neištikimam. Lygiai tas pats ir kasdieniame gyvenime. Jeigu tą meilę pajunta mirtingasis, tuomet jam nebereikia papildomų pastangų būti ištikimam. Tiesiog jis tuomet iri tampa "natūralus buožgalvis" niekur nesimėtydamas eina savuoju meilės keliu. O tai ir yra ištikimybė. Ir santykiuose su vaikais jis yra visada nuoširdus ir toks pat> Jis nebando įsirteikti gražbyliaudamas ir siekdamas palankumo sau šalutinėmis priemonėmis.
Vakar per BBC televizijos kanalą mačiau nuostabią laidą. Jis susidėjo iš penkių skirtingų siužetų apie vaikus įviariose šalyse - Ugandoje, Rusijoje, Dominikos Respublikoje, Kinijoje, Malaizijoje, ir Kanados pakraštyje, kur būna poliarinė diena ir naktis, kur gyvena nedidelė tautelė, atrodo Masajai. Visi siužetai labai pamokantys. Bet iš visų nuostabiausias buvo apie masajo tėvo ir gal penkiamečio jo sūnaus ryšį. Kadangi tautelė nedidelė, tai civilizacija ir ten atnešė jaunimui alkoholį, narkotikus ir kitas ydas. Ir tėvas, norėdamas apsaugoti sūnų nuo pražūties ėmėsi pats mokyti sūnų ir žvejubos ir medžioklės. Bet jis medžioja ruonius, banginius, baltąsias meškas. Ir būten šis siužetas rodo, kaip tėvas pasiima savo sūnelį į pirmąją jo gyvenime ruonių medžioklę. Jie plaukia nedidele motorine valtimi tarp ledo lyčių, pro pat plaukiojančią baląją mešką, kurią jie apiplaukia ir tėvas sūnui vis aiškina, kokia jos mėsa, kaip ji gyvena, ir kad vėliau, kada jis paaugs, tada ir jį mokys, kaip medžioti meškas. O dabar pirmoji ruonių medžioklė. Kada jie atplaukia prie didesnių lyčių, tada iš valties užlipa ant lyties. Tėvas vada jį dar toliau, and kitos lyties. O tarp jų properša. Sūnelis bijo peršokti, kad neįkristų į vandenyną. Tėvas jį padrąsina. Ir tas šoka. Peršoka. Tada jam paduoda šautuvą, kurį pririša ilga visve ir už tos virvės laiko pats tėvas, kad šautuvas neįkristų kur į vandenį, jeigu nuo atatrankos sūnelis nesugebėtų išlaikyti jo rankose. Tėvas moko, kaip atsigulti ant lyties, kaip pasidėti šautuvą, kaip taikytis į plaukiojantį ruonį. Pirmasis savarankiškas šūvis to vaikelio gyvenime buvo netaiklus, bet bus kiti, taiklūs, nes tėvas nuo pat pradžios jam jaučia didžiulę nuoširdžią meilę. Ir būdamas išmintingas, jis samprotauja, jeigu jis pats nesiims praktiškai savo vaiką mokyti visų šitų reikalingų pragyvenimui dalykų, tai ir jo sūnelis, kaip ir daug aplinkinių vaikų ims vartoti svaigalus, narkotikus, ims rūkyti. Ir jis imasi šito sunkaus ir lėto savojo vaiko udgymo proceso. Ir šito be meilės padaryti neįmanoma. O nuolatinė meilė veiksme ir yra toji ištikimybė, kurią vaikas ne mato, bet JAUČIA. Ir tėvui nereikia ir sakyti, kad jis myli savo sūnų, kad jis nori jam gero, kad jis jam ištikimas. Jis tiesiog gyvena natūralų gyvenimą, kurį ir yra užpildžiusi meilė sūnui, pasireiškianti kasdieniais nuoširdžiais ugdymo žingsniais.
Mūsų visuomenėje tokią ištikimybę tėvams demonstruoti sunkiau, nes vaikams yra daugiau išorinių pagundų. Bet čia ir ateina į pagalbą Tėvo dvasia. Jeigu mes pajuntame jos vedimą iš vidaus, tuomet tampame ištikimi Tėvui, t.y. savo veiksmais demonstruojantys meilę visiems aplinkiniams.
Deja, tai negarantuoja, kad mūsų pastangos bus sutiktos palankiai. Kitiems tai gali atrodyti nepriimtini veiksmai. Ir tuomet ištikimybė bus demonstruojama savosios nuostatos neperšant, savo veiksmų, net ir kito žmogaus labui, nesiūlant. O tiesiog už tą žmogų pasimeldžiant. Pagalba bus tam žmogui suteikiama sielos virpersiais, kada ją priimti nesuvokia to žmogaus protas.
Dar daugiau. Ištikimybė yra net ir tai, kada miritngasis net iri negalvoja, kad ji iš viso yra. Jis tiesiog susilieja su Tėvo meile ir gyvena kasdienį gyvenimą visur ir visada skliesdamas tuo pačius meilės virpesius. Taip, kaip ir Tėvas juos pasklaidžia visai kūrinijai - ir tiems, kurie Jam yra neištikimi, ir tiems, kurie Jam nuoširdžiai prisiekia ištikimybę...
Algimantas
2006-03-20 11:09:29
"Vaikams nuolat įspūdį daro tiktai jų suaugusių draugų ištikimybė, pamokymai ar net ir pavyzdys įtaką daro neilgai. Ištikimi asmenys yra augantys asmenys, o augimas yra jaudinanti ir įkvepianti tikrovė. Gyvenk ištikimai šiandien – auk – ir rytojus pats pasirūpins savimi. Buožgalviui greičiausias kelias tapti varle yra kiekvieną akimirksnį ištikimai nugyventi buožgalviu." Kokia ištikimybė daro įtaką vaikams?
rimantas
2006-03-20 09:52:31
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Informacija atspausdinta iš interneto svetainės www.urantija.lt.