Forumas: temos peržiūra

Algimanto pamokomasis žodis – Yra toks dalykas, kaip neišmatuojamas Kūrėjo Gailestingumas – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Romainiuose, 2026 07 11

Esu Algimantas. Dabar vyksta gyvosios pamaldos vienintelėje pasaulyje Gyvojoje Šventovėje – Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje. Joje nėra nė vieno ritualo – nereikia žegnotis, nereikia klauptis, nereikia žvilgčioti vienam į kitą, ką dabar reikia daryti, kokį ritualą reikės atlikti. O mes gi, kada atveriame save, tiesiog mūsų materialios akys užsimerkia. Mes tada panyrame į Kūrėją – Rojaus Trejybę-AŠ ESU – ir šitas pasinėrimas iš tikrųjų – dvasinis, ir atsipalaiduoja fizinis kūnas, centrinė nervų sistema atsipalaiduoja, ir akys užsimerkia. Ir nuostabu! Gyvoji komunija tai yra gyvoji malda, gyvasis bendravimas su Pačiu Šaltiniu ir Centru, su Kūrėju, ir yra mūsų esmė, gyvenimo esmė. Nėra didesnės esmės, kaip Pats Kūrėjas, ir dar esantis viduje per Savąją Dvasią. Padovanoja Jis Savo Dvasią – Minties Derintoją – kiekvienam. Visi turite Minties Derintoją nuo pirmo savo moralinio sprendimo. Dar vaikais būdami pasidalinate su draugu savo žaislu, ir Minties Derintojas, Rojaus Trejybės-AŠ ESU Dvasia, apsigyveno jūsų prote. Įsivaizduokite, nuo to laiko jūs turite patį Kūrėjo dieviškumą! Ir jums nereikia niekur važiuoti, niekur nereikia atsiriboti, nereikia jokios bažnyčios, nes bažnyčia yra čia, čia yra šventovė, atvėrus – esančią viduje – dvasinę asmenybę.

Kristus prieš du tūkstančius metų sakė, rodydamas į save – Aš šitą šventovę sugriausiu ir po trijų dienų atstatysiu. – tai jį norejo akmenimis užmėtyti už tokią šventvagystę. – Kaip jis gali sugriauti tokią šventovę, tokį milžinišką statinį! – jie nesuprato. Jie tiesiogine prasme priėmė šitą teiginį, kad jis turi sugriauti milžinišką sinagogą. Jis kalbėjo apie tą šventovę dvasioje. Čia šitą kūną, kurį nužudys, o po trijų dienų jis prisikels. To laukia kiekvienas mirtingasis – laukia – tik jis bijo peržengti tą slenkstį. Todėl jis nustumia šitą mintį į šalį – iškeliavimo iš šito pasaulio – mintį nustumia, bet prisikėlimo jis laukia. Jis nori pratęsti gyvenimą, ir nori pratęsti gyvenimą ne kančioje, ne varguose, apgaulėje, melo pinklėse, karuose, pavyde, kitų išnaudojime, ne, jis nori, kad būtų aplinka gera. Pats blogiausias, aš sakyčiau, nusikaltėlis, jis nori, kad jam darytų gerą. Jis nenori, kad jam darytų piktą. Tik jis, nepažadinęs savosios dvasinės asmenybės, kuri yra jo viduje, ir Kūrėjo Dvasia yra jo paties prote, bet jis per daug yra paniręs į ydas, dėl to tamsus jo protas daro nusikaltimus, ir jis džiaugiasi to nusikaltimo gaunamais vaisiais – jeigu jis kyšį davė ir gavo už tai kažkokią paslaugą ar pareigas, ar atėmė kito turtą. O juk visa Lietuva turėjo išvystytą pramonę, žemės ūkį, ir viską tie, nusigręžę nuo Kūrėjo, prigrobė į savo rankas. Prigrobė! Už tai atsakys! Aišku, ne prieš žmogiškąjį teismą, prieš dieviškąjį teismą.
Mūsų angelai-serafimai – daug kas yra girdėjęs šitą žodį serafimas arba jau angelas, tą žodį tikrai girdėjo – tai mūsų angelai-serafimai mus nuolat lydi, registruoja mūsų veiksmus, darbus, mintis, moka mūsų kalbas – kiekvienos tautos – moka, supranta mūsų mintis, turi labai panašias į mūsų jausmines gamas – Gailestingumą, Gėrio supratimą, Meilės supratimą – neturi vienintelio – baimės supratimo. O nepabudus dvasioje, mirtingajam baimė yra iš tikrųjų nuolatinis palydovas – kad tik kas nepagalvotų blogai apie tave, kad tiktai ko neatsitiktų, kad tiktai viršininkas ar mokytojas nepasakytų pikto žodžio, kad tik žmona ar vyras neišsigalvotų nieko, nes sutriks ir taip jau ant siūlo kabanti vidinė kažkokia ramybės būsena šeimoje ir tarp vaikų. O dabar išvis vaikai yra kaip palaidi žvėreliai – kas sau. Ir tokį mūsų gyvenimą registruoja serafimai. Visą tą palaidą balą registruoja ir stebi, įsivaizduokite. Serafimas, kuris susietas su mumis – pora serafimų – visuomet veikia du serafimai mažiausiai – o kita vertus, jeigu mirtingieji yra menkai dvasiškai pažengę į priekį, tai jiems nėra ko duoti porą atskirai – kiekvienam. Duoda vieną dešimčiai arba šimtui, arba tūkstančiui vieną porą, bet ir tai sugeba ta pora užregistruoti kiekvieną to prižiūrimo tūkstančio mirtingųjų mintį – kiekvieną mintelę užregistruoja. Tai, jeigu jūs prigrobėte turtus neteisėtai, gamyklas sunaikinote, viskas užregistruota serafimų. Ir kada bus priimamas nuosprendis – jums asmeniškai – Paukščių Tako Galaktikos viduryje, mūsų šito dangaus skliauto, kuris vadinasi Supervista, sostinėje – Uversoje – Trys Dienų Senieji priims nuosprendį, tai serafimai pateiks savo visą registraciją jūsų minčių, darbų, gyvenimo. O čia jūs galbūt nugyvenote ir tarpusavyje pagarboje, bet ten nuosprendis bus ne toks, kokio galite tikėtis. Aišku, yra toks dalykas, kaip neišmatuojamas Kūrėjo Gailestingumas. Gailestingumas turi didžiulę pakantumo rezervinę, sakyčiau, labai didelę atsargą. Todėl, jeigu svarstyklės svyruoja ar Dienų Seniesiems priimti teigiamą nuosprendį teisiamojo atžvilgiu, ar neigiamą, visuomet pasirenka teisiamojo pusę, kad jį Gailestingumu palaikytų. Bet Gailestingumas taip pat turi savo ribą, kurią užbrėžia Teisingumas. Teisingumas – jis yra kaip toji riba. Teisingumas neturi būti pažeistas. Ir jis užbrėžia ribą Gailestingumo, to giluminio Gailestingumo ribą. Taigi Dienų Seniej, o jie – Trys, jie – pagrindiniai administratoriai viso šito skliauto, kuriame yra šimtas tūkstančių Vietinių Visatų. O tokių skliautų yra septyni, ir jie skrieja aplink Kūrėjo Buveinę – Rojų – ir mūsų Likimą. Mes turime iš Kūrėjo padovanotą Likimą pasiekti Jį, betarpiškai stovėti Jo akivaizdoje Rojuje. Ir štai čia, šitame skliaute – šimtas tūkstančių Vietinių Visatų. Tai mūsų Nebadono Vietinę Visatą sukūrė Jėzus – kad jums būtų lengviau aš sakau – Sūnus Kūrėjas ir jo Partnerė Dukra Kūrėja. Ir jie kuria gyvastį tik savo vienoje šimtatūkstantinėje Vietinėje Visatoje. Kitoje Vietinėje Visatoje jau yra kitas Sūnus Kūrėjas. Tokių kaip Jėzus yra septyni šimtai tūkstančių. Tiek yra ir jų partnerių – Dukrų Kūrėjų – kurios pažymi kiekviena savo Vietinę Visatą savąja Šventosios Dvasios grandine. Reiškia, Šventųjų Dvasių irgi yra septyni šimtai tūkstančių. Taigi serafimai mus lydi net iki pat Rojaus! Įsivaizduokite! Mes esame su jais susieti ir po pažadinimo – po prisikėlimo mes juos matysime, bendrausime, pamilsime, ir jie taps mūsų nuostabiausi ir palydovai, ir draugai. Apie tai dabar galima jau mąstyti – mąstyti, kad jūs galėtumėte net ir patirti, kad serafimas jums padeda ir teikdamas jums kažkokių aplinkybių, darbų, ir net minčių. Jūs galite su juo užmegzti ryšį ir gauti iš jų patarimų, taip. Bet tam jūs turite pabusti dvasia, kad jūs galėtumėte patirti pirmiausia atrastą Kūrėją savo viduje – Rojaus Trejybę-AŠ ESU – arba bent jau Tėvą – kas jums galbūt labiau įprasta – o tada jau ir pabendrauti, išsisakant serafimui. Todėl, kokia bebūtų jūsų praeitis, kokie bebūtų darbai, jūs galite tuos blogio darbus išpirkti – išpirkti – bet ne aukomis, kaip žydai mėgindavodavo išpirkti – net ir nužudymus – turtais atiduodami, ne, jūs turite, atvėrę save Kūrėjui, atrasti Jį savo viduje, ir tada jūs būsena pradėsite patirti, kaip kontrastuoja jūsų poelgiai su jūsų vidumi. Ir kuo daugiau jūs save atversite Kūrėjui, tuo tas kontrastas augs. Tada jūs susimąstysite – šitaip negerai, aš nenoriu šitaip elgtis. Ir jeigu jūs toliau gilinsite dvasinį ryšį ir su Kūrėju, ir net galbūt su serafimu – jeigu pageidausite – jis padės jums daug. Tada jūs priimsite sprendimą keisti savo gyvenseną, keisti savo veiklą, keisti savo mąstyseną. Jūs tiesiog norėsite šito iš vidaus. Niekas jums šito negali pasakyti iš išorės. Aš jums to irgi nesakau. Aš tiktai apibrėžiu kontekstą, ką jūs patirsite. Ir tada prisiminsite, kad buvo padaryta tokių darbų – aš turiu minty tuos, kurie čia dabartiniai verslininkai, turtuoliai, jau ir ne vieną milijoną turi – bet ant kokių ašarų tai sukrauta? – tai tada ateis toji akimirka, kai jūs norėsite atsiskaityti su jūsų pačių nuskriaustais, apvogtais, ir net sugriautų fabrikų lygiai tokiais pat savininkais, kaip ir jūs, tik jie būtų galėję tapti savininkais teisėtai, o jūs tapote neteisėtai – prisigrobę! – tai jūs norėsite tada su jais atsiskaityti. Jūsų vidus tą diktuos. O kaip atsiskaityti, jums padės surasti tas sprendimo gijas Kūrėjo Dvasia, esanti jūsų viduje, Minties Derintojas, tiek jūsų pačių pažadintas dvasios-dvasinės asmenybės protas, kuris yra išminties protas – ne savanaudiškas, ne gyvulinės kilmės, ne žvėries protas – ir pats serafimas jums taip pat padės, suorganizuos susitikimus su tais žmonėmis, kuriuos jūs nuskriaudėte, apvogėte, o jūsų vidus jums pasakys, kaip su jais galėtumėte atsiskaityti, užlyginti jiems padarytą skriaudą. Jeigu nebebus tų mirtingųjų – jie bus iškeliavę – bus jų galbūt paveldėtojai, galbūt jie turės kokių palikuonių, tuomet tai priklausys jiems, nes jums tie turtai, tie milijonai, nepriklauso, kol jie yra neišskaistinti – neišskaistinti Širdies, neišskaistinti dvasios-dvasinės asmenybės. O tada Trijų Dienų Senųjų nuosprendis Uversoje jums tikrai bus palankus. Niekada nereikia prarasti vilties, kad jūs galite tapti geresnis.

Visada GĖRIS yra stipresnis, galingesnis už blogį!

Ir jeigu jis kartą pradėjo kirbėti jūsų viduje, atsiduokite jam – atsiduokite. Jūs keisite savo gyvenseną ir gyvenimą. O kada atrasite Kūrėją savo viduje – o jeigu dar gimsite iš dvasios – pamatysite prasmę Kūrėjo Akimis, Jėzaus akimis. Jumyse bus dieviškasis, Kūrėjo suteiktas, dvasinės asmenybės proto viešpatavimas gyvulinio proto mąstymo atžvilgiu. Kiti jūsų nesupras. Nesvarbu. Kūrėjas jus – iš vidaus – supranta. Ir serafimai jus supranta iš vidaus – visas jūsų emocijas, išskyrus baimę. Todėl ir jūs nebijokite – nebijokite – net ir šiandieną gal aplankančios jus sąžinės graužaties. Tiesiog atsiverkite nuoširdžiai Kūrėjui. Išsiliekite Jam savais žodžiais. Tai bus jūsų komunija su Kūrėju. Ne tas paplotėlis – ostija – kuri uždeda ant liežuvio kunigas. Tai – ritualas. Jūsų komunija turi būti su Kūrėju – Širdimi. Jėzus aiškino apie dangaus karalystės įkurimą Širdyje – dvasioje, dvasinėje asmenybėje. Jums belieka tiktai gyventi prasmingai su Kūrėju, ir patirsite ir Ramybę, ir Palaimą, ir vis labiau augantį gyvybingą ryšį su Pačiu Kūrėju, kuris jus stiprins – jūsų išmintis pagilės. Ir jūsų verslas sustiprės! Kūrėjas nenori jūsų verslo nei atimti, nei žlugdyti. Jis nori, kad jūs būtumėte doras – doras verslininkas – kaip ir doras politikas, doras prezidentas, doras premjeras, doras ministras. Jis nori tiktai, kad jūs vestumėte žmones į geresnį gyvenimą Meilėje, Teisingume, Gailestingume, Grožyje, Gėryje, Ramybėje, vadovaudami vieni kitiems pagal savo statusą, bet pasirinkę Kūrėją Aukščiausiuoju Vadovu. Ir tik Kūrėją! Tik tokioje šalyje bus darna, ekonomika, politika, šeima. Tik tokioje šalyje bus Ramybė, Taika.
Aš esu Taikos princas. Kaip Kristus įžengė į Jeruzalę, jodamas ant asilo, kaip Taikos princas, kai laukė žydai mesijo, kaip karžygio, išvaduotojo iš pagonių jungo. Jis įžengė kaip Taikos ir Ramybės Princas, dėl to ne ant žirgo, kaip karvedys, o ant mulo – kumelės ir asilo hibrido. Tai aš tęsiu Jėzaus misiją, Sai babos misiją, ir esu Taikos Princas. Tą, ką aš sakau, yra Kūrėjo gyvasis Žodis. Jis tinka visiems. Visada! Kiekvienas gali tapti geresnis, kad ir koks geras buvo prieš akimirką, aktyvesnis, kad ir koks aktyvus buvo prieš akimirką, ir šviesesnis, kad ir koks šviesus buvo prieš akimirką. Kūrėjas yra ir Mokytojas – Begalinis Mokytojas. Ir serafimai yra mokomi. Ir visoje kelionėje į Rojų mes būsime mokomi atitinkamo lygio dvasinių Mokytojų. Lygis auga, tai Dvasiniai Mokytojai bus taip pat aukštesnio lygio. Mes keisime vieną po kito pasaulius – kiekvienas pasaulis bus mokymo ir mokymosi universitetas mums, ir vis aukštesnio laipsnio. O Kūrėjas yra visos kūrinijos Universiteto Įsteigėjas, Šaltinis, ir Rektorius. Mokykitės, mokykitės, ir dar kartą mokykitės. Niekada jūs neužbaigsite šito mokslo. Kūrinija yra nepažini iki galo. Joje yra per daug sudėtingų įvairių iššūkių. Ir šitie iššūkiai mūsų pasaulyje yra kaip vaikų darželyje – palyginus su dabartiniu mūsų gyvenimu – žaidimas smėlio dėžėje. Vaikams tai atrodo, tas žaidimas yra jų realus gyvenimas. Taip, jis yra realus jų lygiu, jų mąstymu. Tai mūsų pasaulio šitas žaidimas taip pat yra kaip vaikų darželis, dvasios matu matuojant, nes mums bus vis aukštesni, sudėtingesni uždaviniai po prisikėlimo. Tada reikia ruoštis. Ruoškitės. Apsivalymas viduje vis tiek bus kiekvienam, kuris neatsisakys savo laisva valia žengimo Gyvajame Kelyje. Jeigu priims sprendimą atsisakyti Gyvojo Kelio, jo tapatybė bus sunaikinta, ir niekada daugiau jis nebeegzistuos kūrinijoje. Jokio antro prisikėlimo nesuteiks nė vienam iš jūsų. Todėl nerizikuokite. Pradėkite mokytis dvasinių dalykų jau dabar. O tie dvasiniai dalykai tai yra jūsų vidinis dvasinės asmenybės pažadinimas, kad vėliau materialiais Gėrio darbais jūs puoštumėte ir Lietuvą, ir žmoniją – ir be pabaigos. Štai tada jums padės serafimai ir Apvaizdos kiti nariai. Tą aš jums garantuoju.

Telydi mus Kūrėjo Ramybė ir Palaima.
Su Meile Violeta (Ukmergė)

Komentarai