Forumas: temos peržiūra

Algimanto pamokomasis žodis – Visa kūrinija yra materiali, bet vertybės kūrinijoje yra dvasinės – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Kaune 2026 06 07

Esu Algimantas. Sakau jums tiems, kurie žiūrite mano mokymus Tavo Televizijos kanale. Dabar vyksta gyvosios pamaldos Gyvojoje Šventovėje. Džiugu, kad mes turime gyvąją šventovę Rojaus Trejybės-AŠ ESU vardu vadinamą. Vyksta gyvosios pamaldos, reiškia nėra jokio išorinio ritualo. Mes nesižegnojam, nesiklaupiam, mes atveriam dvasinę savo asmenybę Kūrėjo sūnų ar dukrą. Ne šitą kūną, bet vidinio šito kūno dvasinį gyventoją, kurį padovanoja pats Kūrėjas – Asmenybės Šaltinis ir Centras. Yra nuostabu, kad Kūrėjas yra Evoliucijos Autorius. Tą ką Jis suplanuoja yra amžina. Ir Kūrėjo Evoliucinis Planas yra amžinas. O ką reiškia Kūrėjo Evoliucinis Planas? Tai Amžinosios Vertybės – tiesa, teisingumas, gailestingumas, meilė, gėris, grožis, išmintis, savitarpio supratimas, kosminė Įžvalga ir dar kitos vertybės turi pulsuoti kiekvieno dvasinėje asmenybėje, veikiant visumos Gerovei, nes Kūrėjas ir sumanė Evoliucinį procesą visumos Gerovei. Kas yra evoliucija? Mūsų pseudomokslininkai mėgina aiškinti – vystymasis. Tai yra judėjimas, judėjimas visą laiką į viršų. Mes įpratę, kad lengviau, tai ristis žemyn. O ritimasis žemyn tai yra degradavimas. Juk ir mašina važiuojant nuo kalno, be pastangų, gali nuriedėti. Bet į kalną, reikia energijos. O energiją teikia arba kita energijos rūšis, kaip kuras pervedamas į mechaninį judesį, bet reikalingas tas vairuotojas, kuris nukreiptų, nukreiptų taip, kad ta kryptis atitiktų Kūrėjo Evoliucinį Planą. O tam, kad tokia kryptis būtų, būtini Dvasiniai Mokytojai, kurie yra atradę Kūrėją savyje ir tuo pačiu atsidavę Kūrėjo vedimui iš vidaus. Tam Vedliui nereikia mąstyti kur kaip pasukti, veda jį Kūrėjas iš vidaus, kaip ir kiekvieną veda, bet visi užsiėmę materija. Materija yra, pasaulis materialus, visi pasauliai materialūs, visa kūrinija yra materiali, bet vertybės kūrinijoje yra dvasinės, dėl to jos yra amžinos, nes iš Amžinybės Šaltinio kilusios, iš Kūrėjo – Rojaus Trejybės-AŠ ESU. Todėl tai, kas prasilenkia su Kūrėjo Amžinosiomis Vertybėmis, yra iliuzija – melas, apgaulė, savanaudiškumas, neapykanta, kerštas, karas, net vidinis karas, šeimos karas, visuomenės atskirų grupių karas. Karas tarp tautų, religijų, tarp šalių. Tai yra iliuzija, bet ji pasireiškia realiame pasaulyje tarp realių žmonių, bet jie nepabudę dvasioje. Jie atlieka ritualą, jeigu yra kokio nors tikėjimo sektantai, katalikai, protestantai, stačiatikiai, mormonai, šiitai, sunitai, budistų didžiojo kelio, mažojo kelio tikintieji, jie atlieka ritualus. Aukščiausi iš jų yra budistai, jie bent medituoja. O visi kiti mechaniškai iš maldaknygių paskaito arba išlemena tą maldą kurią Jėzus užrašė savo jaunesniems broliams ir sesėms biologinėje šeimoje Juozapo ir Marijos. Marija pagimdė devynis vaikus, tik Jėzus buvo pirmasis. Štai parašė jisai, kada nesugebėjo tie vaikai savais žodžiais, nuoširdžiai, kreiptis į visų Tėvą. Tada parašė tą mūsų Tėve maldą. Mūsų Tėve, o ne Tėve mūsų. Tai yra prasmės skirtingos, tiktai tie patys žodžiai sukeisti vietomis. Mūsų Tėve, reiškia Tu esi Tėvas mums, nes Tu padovanojai asmenybę, Tu ir esi Tėvas – Šaltinis. O Tėve mūsų, reiškia, kad Tu esi mūsų. Tu kaip savininkas Jį pasiimi savanaudiškai, o kitiems neatiduodi. Čia mūsų, o ne jūsų. Reiškia tu skirstai kitus. Jėzus mokė Dievo tėvystės, žmonių brolystės. Visiems Tėvas yra, ir pagonims, ir žydams, o dabar ir lietuviams, ir rusams, ir ukrainiečiams, ir kazachams, amerikonams, vokiečiams, prancūzams, visiems yra tas pats Šaltinis ir Centras. Todėl turi būti brolystė, o kaip ji bus be Dvasinio Mokytojo šviesos? Juk aš irgi šituos dvasinius mokymus sakau kartodamas nuolat, nuolat – atraskit Kūrėją savo viduje. Ne ritualą atlikit bažnyčioje, bet kreipkitės nuoširdžiai savais žodžiais. Išsisakykite ką tiktai norite. Norit, išpeikit Kūrėją, kad skausmas jūsų kūne, kad sunkus gyvenimas, kad pinigų trūksta. Ir tai išsilies jums ir palengvės. Tai, kas jus tą akimirką liūdina, skaudina, kankina – išliekit Kūrėjui. Kūrėjas paima jūsų naštą, jeigu tą naštą atiduodat visu savo nuoširdumu. Jums per sunku – nuoširdžiai išsakykit ir jūs nustebsite kaip palengvės jūsų pečiams, jūsų vidumi pulsuos lengvumas, lengvumas. Todėl ir yra šita gyvoji šventovė, kad mes galėtume bendrauti savais ir garbinimo Kūrėjo žodžiais, ir prašymo maldos savais žodžiais – nuoširdumu – nuoširdžiai išreikšdami save. Bet iš tikrųjų Kūrėją pasiekia virpesiai, ne mūsų žodis. Virpesiai. O jų negalima sufalsifikuoti. Žodį galima sufalsifikuoti. Tu nejauti tos būsenos, o ištari labai gražų, prasmingą žodį. Bet Kūrėjas numatė, jeigu tavyje nebus tos būsenos, tu gyvenime nesielgsi pagal žodžius. Pagal žodžius tu elgsiesi tiktai tada, kada tave tokio dažnio virpesių kaip gyvąjį vandenį pripildo tavo dvasinę asmenybę pats Kūrėjas. Jis visus pripildo aukšto dažnio virpesiais, bet tos pastangos, jos turi būti nuoširdžios kiekvieno. Ir to neužtenka, kad tu pasišnekėjai su Juo, išliejai savo širdgėlą, skausmą, bet tu ir turi gyventi taip kaip veda Kūrėjas, kiekvieną akimirką.
Aš kada pasižiūriu Tavo Televizijos įvairiuose kanaluose, Rusijos įvairių žmonių arba filmų, aš matau, kad daug yra žmonių, kurie apibūdina kaip sakančių tiesą nemėgstamų žmonių. Tas kuris yra tvirtas, jis visuomet gyvena su tiesa, dėl to jis nepritampa prie visuomenės. Jis yra apkaltinamas nebūtais dalykais, tai yra tiesa. Ir tie žmonės jau mėgina prasikalti iš to kiaušinio, mėgindami pramušti savo snapeliu lukštą, kuriame jisai paslėptas nuo tos tikrovės iliuziniame kiaušinyje, tame gyvenime kuriame jis yra, šitame pasaulyje. Savo profesijoj, savo šeimoje, savo šalyje, savo visuomenėje, savo hobi, viskas yra iliuzijoje. O pramuškit to iliuzinio kiaušinio lukštą, išsiriskit kaip viščiukas išsirita iš to kiaušinio, tapkit gyvi atradę Kūrėją, atsidavę Kūrėjui, pašventę gyvenimą Kūrėjui, ir jūs pamatysite koks yra skirtumas, kokybe, jūsų vidinės būsenos, jūsų priimamų sprendimų, jūsų elgesio, jūsų prasmės šitame pasaulyje atitikti Kūrėjo Evoliucinio Plano pasireiškimą jums, nes šitas Planas yra jums visiems, tuo pačiu ir man. Todėl tai, kas dabar yra aplinkoj, kiekvieno aplinkoj ir pasaulio aplinkoj, yra taip kaip iliuzijoj gyvendami du šimtus tūkstančių metų kartos keitė kartas ir atėjo iki šitos akimirkos. Be nuoseklių ir nuolatinių Dvasinių Mokytojų. Buvo pavieniai. Buvo net ir faraonas Ichnatonas, kuris kalbėjo apie dvasią, kėlė žmonės, kad jie garbintų dvasią, bet jisai pabaigė savo gyvenimą ir vėl žyniai – žyniai – kurie laikė save tarpininkais tarp dievybių, vėl numurkdė tuos Egipto žmonės į tamsą. Tai nėra, nėra žmonijai kaip išsiristi iš to iliuzinio kiaušinio be dvasinio mokymo, neįmanoma to padaryti. Pinigai patys yra iliuziniame kiaušinyje, pradedant popiežiumi, kardinolais ir baigiant paprastu vikaru.
Dar kitas dalykas. Politika taip pat yra iliuzijoje, o ji kartojasi iš kartos į kartą, iš šalies į šalį, iš kontinento į kontinentą. Pripažįsta net ir tas pseudomokslas, kad buvo tautų kraustymasis. Ką reiškia tautų kraustymasis? Tai yra žudynės. Tai yra karai, tai yra ledynų judėjimai, klimato kaita. Tai yra tragedija būti tuo metu, kada vyksta kraustymasis. Karai priverčia tą daryti, nedideliu mastu, vietovėj nedidelėj, bet apimant vis platesnę vietovę, nes nėra šviesos, nėra tikrovės kokią sumanė Kūrėjas, kad pasireikštų dvasinės vertybės, o ne savanaudiški siekiai. O kada prieš Kūrėją, prieš 200 000 metų sukilo Vietinės Sistemos valdžia, Liuciferis ir Šėtonas – prie jo prisijungė 37 planetų Princai, mūsų deja irgi buvo toks pats išdavikas, Kaligastija. Vėliau jis tapo velnių prototipu pasakose. Tai mes turim 200 000 metų tokią pasireiškiančią ir politinę sistemą, ir ekonomiką 21-ajame amžiuje – kitokia ji negali būti, ji yra grobuoniška, ji yra savanaudiška, ji yra naikinanti silpnesnį ir užgrobianti jo rinkos dalį ir skaičiuojanti pelną. Bet atėjo akimirka, kada tie maištui turintys polinkį, jau reguliuojami ir pasauliniu mastu, reguliuojami. Tada atsiranda pseudopandemija ir suvaroma banda-žmonija į gardą. Uždedamos kaukės, uždedamos kažkokių galimybių pasų segregacija, atskiriant vienus, o kitiems suteikiant privilegija, tik pasiskiepyk nuodais. Mokslas tyli, nes nėra mokslo, yra padlaižystė gauti kažkokį pinigą dorai neuždirbtą, kad savo programą įgyvendinti. Arba gauti kokį nors titulą, profesoriaus, akademiko. Kas tai yra tie titulai? Barškaliukai vaikeliui. Tai ar tas barškaliukas yra vertas dėmesio, kai reikia vaikui meilės, dėmesio iš tėvų? O tėvams reikia telefono, tada barškaliukas būna vaikui telefonas, arba kompiuteris, užsiimk. O tada šaukia, nebesusitvarkom šeimoje.
Aš žiūriu yra reklamos Tavo Televizijos kanaluose kišamos, vaistų, kazino remia įvairias sportines varžybas, ir paskiau eina eilutė – bet tai pavojinga gali būti žmogui. Tai ko jūs leidžiat tuos kazino veikti? Leidžia veikti tai rykštei ir paskiau sako reikia kaip nors sumažinti, nes tampa žmonės kai kurie priklausomi nuo azartinių lošimų ir pralošia turtus. Tai sistema yra tokia, kad naikinti viską kas yra žmogiška, kas yra gėris, kas yra amžinosios Kūrėjo Vertybės. Ir neturėkit iliuzijos, kad jūs atsikvėpsite. Štai praeis dar ten metai, dveji, ir bus jau žmonės šviesesni, supratingesni ir šitaip nesielgs – blogiau elgsis, blogiau. Ir jums sakau, blogiau elgsis jūsų aplinkoj esantys. Jūsų kompanijų vadovai išnaudos jus, politikai blogiau elgsis. Be Kūrėjo ir Dvasinio Mokytojo neįmanoma sutvarkyti tos žmonijos, kuri yra šiandien tokia arši, suskaldyta, 200 000 metų degraduojanti – 200 000 metų. Ir toliau ji gi neturi degradavimui išeiginių, nėra atostogų. Vyksta degradavimas, kad jūs galėtumėte tai pastebėti, pasižiūrėkit kaip bendrauja jauni, paaugliai. Kokia jų kalba, kiek jie išreiškia minčių turinčių prasmės. Jie nemoka bendrauti, nes niekas neugdė bendravimo įgūdžių, nei mokykloje, nei šeimoje. O kaip vaikas gali išmokti bendravimo? Net programų nėra tokių. Aš norėjau pasižiūrėti ko moko vaikus mokykloje per lietuvių kalbos pamokas, užėjau į knygyną – dar čia žiemą buvo – klausiu, ar galėčiau pamatyti lietuvių kalbos vadovėlius? Aš tikėjausi pamatyti kažkokius literatūrinius kūrinius, jų nagrinėjimą. Sako, nėra tokių vadovėlių. Dabar kiekviena mokykla sprendžia ten tokius sąsiuvinius. Va čia yra tokie, gal pasižiūrėkit. O ten kaip kažkokie na, sakyčiau, nevispročiams, siūlomos kažkokios užpildyti lentelės. Beprotybė – beprotybė – nėra ugdomas kalbos grožis, žodyno turtingumas ir kūrybiškumas. Tai iš kur gali būti tada siekimas, kad vaikai mokėtų gražią lietuvių kalbą? Iš kur jie išmoks? Iš tėvų? Taigi jie taip pat išugdyti šitokioj sistemoj. Pavieniai atvejai gali būti kaip brangakmeniai. Bet aš jau prieš tai jums sakiau, kad vis daugiau žmonių jau pastebi, kad tie, kurie yra tvirti ir kažko siekia, jie yra visuomet išspjaunami iš sistemos kaip nereikalingi. Su jais sunku tvarkytis, jie mąsto. Sistemai nereikia mąstančių, sistemai reikalinga vergų, kurie vykdytų komandas. Dėl to Lietuva neturi ekonomikos. Nėra joje ekonomikos. Sunaikino viską. Pažiūrėkit kiek buvo fabrikų, jų nebėra. Ir jeigu nors ką nors pagamina dar, tai reikia ir tą apdėti įvairiausiais mokesčiais, o turi būti privatus verslas, mažiukas, kad kiekviena galėtų asmenybė išsiskleisti savo – savo – aplinkoj ir turėti rinką savo aplinkoj. Nu kokia tai beprotybė. Aš jau kai tik pradėjo vežti duoną iš Klaipėdos į Vilnių, stoviu ir negaliu patikėti, tai kam čia atvežė duoną iš Klaipėdos, man Vilniuj? Kiek reikia sumokėt man dabar už tą duoną, atvežimą – ir benzinas, ir vairuotojas, mašina, amortizacija, kad aš paragaučiau tos Klaipėdos duonos. Kai aš nuvažiuodavau į Klaipėdą, man taip patikdavo visi gaminiai Klaipėdos duonos, patikdavo. Bet tai aš ir veždavau dovanų, lauktuvių, šeimai. O dabar viskas taip sujaukta, ir už viską moki, ir tu gauni ir Klaipėdos ir ten Maljorkos, ir kažkokios tai, lavašas iš Armėnijos. Kam man šito reikia? Man reikia lietuviškos ruginės duonos be cukraus. Nėra be cukraus. Retas kuris pardavinėja. Aš klausiu, tai nuo kada lietuviai dėdavo į ruginę juodą duoną cukraus? O, sako, dabar prašo visi. Tai kaip jie neprašys, jeigu jūs pripratinot dėdami? O cukrus balta mirtis gi sako. Tai sistemai tai naudinga. Tada reikalingi saldikliai, stiprikliai, skonio stiprikliai. Tai prieskonis ir yra tas, kuris, tu jo daugiau pridėsi, bus didesnis skonis. Ne, chemikalą reikia, skonio stipriklį. Tai ar čia yra visuomenė, kuri ramiai na, valgo tą, valgo. Ir sako, oi man skauda tą, man skauda aną, bet pas daktarą negaliu patekti, reikia užsirašyti ir taip toliau. Čia ne visuomenė. Kūrėjas sumanė Evoliucinį Procesą, kad jame kiekvienas įneštų indėlį su pasitenkinimu, o gyvenimą kurtų, kuriuo mėgautųsi kiekvienas, mėgautųsi. Tai įsivaizduojat kokia vidinė būsena yra? Ne įtampos, streso – pasimėgavimo. Brolystė aplinkui yra. Tai yra Kūrėjo Evoliucinis Planas. Dėl to aš ir esu kaip Kūrėjo Ambasadorius tą skelbti Kūrėjo gyvąjį žodį, kad jūsų viduje mintys ne tik šviesėtų, bet jos gilėtų Kūrėjo Šviesa, gilėtų jūsų pasireiškimu. Nesvarbu, kad jūs būsit ne tie, kurie susilauksit pritarimo. Bet gyvenkit savo gyvenimą – savo gyvenimą – nuoširdų. Jūsų gyvenimą matys kiti. Jums nereikia kitų mokyti moralizavimu, bet jūsų gyvenimu, kad jisai būtų atremtas vien tik į Kūrėją, pašvęstas vien tik Kūrėjui, tada ir šeima bus darni. Su sąlyga – jeigu abu bus Gyvajame Kelyje. Jeigu vienas priims kaip sistemą savo gyvenimo aplinką, o kitas priims kaip Kūrėjo jam teikiamą aplinką, kaktomušom susidauš abu. Šeima iširs, ji neišsilaikys be Kūrėjo. Negali išsilaikyti, nes Santarvės Šaltinis, Meilės Šaltinis yra Kūrėjas, nėra kito Šaltinio, nieks nesumanė. Todėl sakydamas jums Gyvąjį žodį, aš teikiu jums pamąstymui minčių, kiek jūs asmeniškai galit dar būti aktyvesni, ryžtingesni savo gyvenimu. Jausdami pasimėgavimą savo priimamais sprendimais ir jų įgyvendinimu visumos Gerovei, visumos. Ne savo šeimos, ne Lietuvos, visumos. Mąstykit vis plėsdami kontekstą, apimdami vis daugiau. Ir tada kreipkitės į Kūrėją – noriu pajausti ką girdėjau iš Algimanto, kaip Tu mane vedi, kad aš pasireikščiau kuo ryžtingiau visumos, visos kūrinijos Gerovei. Juk mes ir meldžiame ir pačiam Kūrėjui Gerovės, ir kūrinijai Gerovės. Tai ir jūs tada mąstykite, kaip jūs galite pasireikšti visumos Gerovei, visos kūrinijos Gerovei, bet šituo gyvenimu, kuris dar yra materialiu apvalkalu jūsų dvasinę asmenybę apglėbęs. Tai yra jūsų irgi indėlis dėl kurio jums pasakys nuoširdų ačiū ir Šeimininkas Sūnus Kūrėjas, ir Dukra Kūrėjas Nebadonija, ir kukliai tariant – Rojaus Trejybė-AŠ ESU. Bus tas laikas, kai stovėsit Jų tiesioginėj akivaizdoj, Rojuje. Ir tai bus, kad jūs jau čia būdami, pradiniame lašelyje, įnešėt nuostabiausią Šviesos spindulį visos kūrinijos Gerovei. Ir net Kūrėjo Gerovei. Su tuo aš jus visus ir sveikinu. Būkit Kūrėjo Šviesoje ir Garbėje, ir mano dvasiniame glėbyje apkabinti.

Komentarai