84. Evoliucijos prasmė ir paskirtis, sumanyta Rojaus Trejybės-AŠ ESU, 2016 08 31
Mano mokymas - Evoliucijos prasmė ir paskirtis, sumanyta Rojaus Trejybės-AŠ ESU, 2016 08 31
Mylimieji, man ką tik kilo mintis parašyti jums mokymą apie Evoliucijos prasmę ir paskirtį, nes net filosofuotojai nemato tikslo kalbėti apie tokius esminius dalykus, tai mirtingieji ir net nežino, kas ir kodėl sumanė Evoliuciją.
Mes gavome nuostabų Epochinį apreiškimą – Urantijos Knygą – kurio dėka įgijome sisteminių ir giluminių žinių tiek apie Evoliucijos eigą, tiek ir apie patį Evoliucijos Sumanytoją ir Įgyvendintoją – KŪRĖJĄ – Rojaus Trejybę-AŠ ESU.
Tad tokios sisteminės žinios man leido pažvelgti į savo vidų kitokiu žvilgsniu – aš esu toks pat Kūrėjo Sūnus, kaip ir Jėzus, niekuo ne prastesnis, tik patyrimas dar mano potenciale, dar neįsisavintas, bet nuo to nesikeičia ESMĖ – esame dvasios broliai.
Štai tokia mano vidinė nuostata daugeliui urantų iš pradžių buvo šokiruojanti naujiena, ir manau, kad viduje jie su mano teiginiu nesutiko – atsirado mat čia toks, kuris save Kristui IŠDRĮSO prilyginti. O po mano teiginio, kad aš JAU ESU ROJUJE DABAR, manau ne vieno viduje kilo sumaištis – NUSIŠNEKA, KAIP DIEVAŽI, JAU NUSIŠNEKA. Ir man buvo viduje linksma matyti tokią akyse atsispindinčią nerimo išraišką. Man buvo aišku, kad jie mano tokių AKIVAIZDŽIŲ IR PAPRASTŲ teiginių negali suvokti, NORS AŠ JUOS IR AIŠKINAU PAPRASTAIS ŽODŽIAIS. Tai – Evoliucijos įgyvendinimo netolygumai dėl individo skirtingo patyrimo, dėl dvasinio ir intelektualaus imlumo skirtumo, dėl nevienodos kosminės įžvalgos, dėl atsivėrimo Kūrėjui skirtingo laipsnio, dėl dvasinės giluminės būsenos seklumos, dėl gyvulinio proto didesnio viešpatavimo, ir dar dėl daugelio kitų niuansų.
Evoliucija kitaip ir negali būti įgyvendinta kaip tiktai individui žengiant asmeniškai gyvuoju keliu ir su visais to individo charakterio neigiamais niuansais ir bruožais.
Evoliucijos prasmė – tai Kūrėjo Šviesos vis ryškesnis viešpatavimas visoje kūrinijoje vis ryškiau nušvintant individui, atsivėrus Kūrėjui ir veikiant su Kūrėju drauge kaip Kūrėjo Sūnui ar Dukrai visumos gerbūviui meilės motyvu ir laisva valia, ir taip, kaip individą veda iš vidaus Kūrėjas - TAI IR TIKROVĖS PATYRIMAS, IR SAVOSIOS SŪNYSTĖS PATYRIMAS TIEK KOMUNIJOJE SU TĖVU IR MOTINA – KŪRĖJU – ROJAUS TREJYBE-AŠ ESU, TIEK IR BŪNANT VIENAM SU SAVIMI, TĄ NUOLAT LIUDIJANT SAVO DVASINE BŪSENA.
Evoliucijos paskirtis – palaipsniui, per mokymus, ir veikimą drauge su Kūrėju, mokytis vis didesnio bendradarbiavimo su vis gausesne dvasios brolių ir sesių draugija, ir žengti nuo savo žemesnio evoliucinio laiptelio ant aukštesnio, ir šitaip palaipsniui vis labiau patirti ryškesnę šviesą, kad ir su laiku įgyvendinus savąjį likimą – pasiekus Rojų – savo vienintelių Tėvų energijos būstinę – būtume pasirengę tokioje dvasinio spindėjimo virpesių Šviesoje oriai ir su meile žvelgti į savo Tėvą ir Motiną, stovėdami betarpiškoje energinėje Jų akivaizdoje, ir tarti - Mylimas Tėve ir Motina – MANO IR VISŲ IR VISA KO ŠALTINI IR CENTRE, KURIS SAVE BE PERSTOJO SKLEIDI SAVOSIOS MEILĖS ENERGIJOS GYVĄJA ŠVIESA - VISIEMS VIENODAI PRIEINAMAI, PAGAL KIEKVIENO INDIVIDUALŲ POREIKĮ - AŠ PASIEKIAU TAVE, IR TAVO MAN PADOVANOTĄ LIKIMĄ ĮGYVENDINAU, O TAVĄJĮ PRIESAKĄ – BŪKITE TOBULI, NET IR TOKIE TOBULI, KOKS TOBULAS ESU AŠ – ĮSISAVINAU.
IR DABAR AŠ STOVIU TOBULUMO IR IŠMINTIES, TIESOS IR TIKROVĖS ŠALTINIO IR CENTRO ENERGINĖS BŪSTINĖS VIDINĖJE IR VIRSMUI NEPRIEINAMOJE ROJAUS DALYJE IR JAUČIU NEAPSAKOMĄ DĖKINGUMĄ IR MEILĘ TAU – MANO KŪRĖJUI IR MOKYTOJUI, MANO VEDLIUI IR SKATINTOJUI, PADOVANOJUSIAM SAVE – SAVO DVASIĄ - MINTIES DERINTOJĄ - SU KURIUO SUSILIEJAU, IR KURIS MANE ČIA IR ATVEDĖ, MAN VIS STIPRIAU JUNTANT TAVĄJĄ TRAUKĄ IŠ VIDAUS. AŠ TROKŠTU PER PATYRIMUS SUKAUPTA TAVO ŠVIESA DALINTIS SU KITAIS TAVO SŪNUMIS IR DUKROMIS – MANO DVASINIAIS BROLIAIS IR SESĖMIS – IR ESU PASIRENGĘS VEIKTI, KAD TAVASIS EVOLIUCIJOS PLANAS BŪTŲ ĮGYVENDINTAS TAIP, KAIP SUMANEI TU, KAD TAVOJI TIKROVĖ PASIDABINTŲ TAVO SUMANYTAIS IR MŪSŲ ĮGYVENDINTAIS DARBAIS – TAVOSIOS ŠVIESOS GYVAIS ŽIEDAIS, VISUMOS LABUI, IR INDIVIDO GERBŪVIUI.
Evoliucijos nutraukti neįmanoma jokiais maištais, jokiomis revoliucijomis, jokiais sukilimais. Ji yra kaip toji siaučianti ugnis, apėmusi milžiniškus miškingus plotus, kurios niekas nepajėgia sustabdyti, ir savo kelyje ji pasiglemžia viską, kas nepasitraukia jai iš kelio. Mirtingojo pastangos yra bevaisės ir betikslės, išeikvojamos milžiniškos lėšos tuščiam vandenėlio pilstymui, o ugnies stichija dar labiau įsisiautėja. Ir tik pasikeitus vėjui ar užėjus lietui gaisras nustoja savo galios, kada iš aukščiau, ir visoje teritorijoje, ir vienu metu, ant ugnies išpilama tiek vandens, kiek mirtingasis niekada neišpils, kad ir kokias priemones mėgins panaudoti. Bet tai tik laikinas laimėjimas, nes nepraeis daug laiko, kada gaisras vėl įsiliepsnos, ir vėl tos pastangos ir lėšos bus tuščiai eikvojamos susidoroti su liepsnomis.
Evoliucija veikia ne naikindama savo Šviesa viską, kas pasitaiko jos kelyje, bet APŠVIESDAMA jos DALYVIUS, kad jie patys savuoju patyrimu, jau nušvitę Kūrėju – Rojaus Trejybe-AŠ ESU – atrastu savyje – skleistų šią Šviesą savo gyvenimu.
Štai šitoji Kūrėjo LIEPSNA, kartais taip deginanti iš vidaus individą kuo ryškiau paskleisti ją kitiems, nenaikina nė vieno savajame kelyje, bet dargi priešingai – apramina ir sustiprina ŽINOJIMO IR KOSMINĖS ĮŽVALGOS BŪSENA – TVIRTUMU DVASIOJE – BŪTI TA ŠVIESA VISŲ GEROVEI.
Taip, kaip gaisro liepsnai padeda vejas ir sausra, kurie toje vietoje yra papildomos kliūtys mirtingiesiems, mėginantiems gaisro liepsnas sutramdyti, taip Evoliucijos Šviesos skleidimuisi yra pagalba mirtingojo noras ir ryžtas aplinkos tamsoje ir trukdymo Šviesos skleidimui masinėse barikadose nepasiduoti ir nesukti į klystkelius iš gyvojo kelio nelygumų, kuriuos ir sukelia toji tamsos aplinka – sąmoningai ir nesąmoningai.
Evoliucijos Šviesos sklidimą galima uždelsti, bet niekas nepajėgus Evoliucijos sustabdyti, kad ji iš viso nutrauktų savo vyksmą.
Kada individas pasuka į klystkelius, tai visiškai nereiškia, kad Evoliucija sustojo ar net nutrūko – tiesiog individas laikinai pasirinko priešingos krypties egzistavimą – be Kūrėjo, atrasto savyje, o savo proto sugebėjimais ir savo valia kapstytis kančiose ir aimanuoti, o tuo pačiu ir DEGRADUOTI VISOMIS PRASMĖMIS – biologine, intelektualia, ir moraline.
Tuo tarpu Kūrėjo Evoliucijos Šviesos tolimesnis sklidimas yra tik uždelstas, ir tik to kūrinijos segmento visumos mastu, bet individo lygiu jokių apribojimų Šviesai skleistis nėra. Individo viduje YRA PATIES KŪRĖJO – ROJAUS TREJYBĖS-AŠ ESU DALELĖ – MINTIES DERINTOJAS, IR SKELBIA GYVĄ ŽINIĄ – KŪRĖJO EVOLIUCIJOS ŠVIESĄ – AŠ ESU VIDUJE IR ESU ATRANDAMAS, ATRASK MANE SAVYJE, SUSILIEK KAIP INTAKAS SU VANDENYNU, IR NIEKAS TOKIAM MŪSŲ SUSILIEJIMUI NĖRA PAJĖGUS SUTRUKDYTI, JEIGU TIK IŠREIKŠI SAVO NUOŠIRDŲ TOKĮ NORĄ IR ATSIVERSI MAN.
Štai čia Evoliucijos Šviesos sklaida ir atsiremia į individo ĮTIKĖJIMO IR KOSMINĖS ĮŽVALGOS IŠMINTĮ.
Kuo daugiau užterštas individo žvilgsnis, tuo labiau jis BIJO Evoliucinės Šviesos, ir savo asmeniško pasitraukimo iš jam įprastų tamsos aplinkos KLAIDINGŲ reikalavimų – BŪK KAIP VISI, BŪK SĄŽININGAS, BŪK MORALUS, BŪK IŠTIKIMAS TĖVŲ PAPROČIAMS IR TRADICIJOMS, MYLĖK TĖVYNĘ, NEIŠDUOK TĖVYNĖS, IR KITOKIŲ KLAIDINANČIŲ INDIVIDO SĄMONĘ IR PASĄMONĘ TERŠALŲ, AKTYVIAI PERŠAMŲ PER KARTŲ KARTAS. TAI MILŽINIŠKAS IŠŠŪKIS INDIVIDO PROTUI – KOKĮ PRIIMTI SPRENDIMĄ – LIKTI SU SAVAIS, AR PLAUKTI Į NEIŠTYRINĖTUS VANDENIS - Į NEŽINOMYBĘ - O JUK TARP SAVŲ TAIP VISKAS ARTIMA IR ĮPRASTA, NORS IR NESALDU, NES KAŽKO VIS STINGA, BET VIS TIK TAIP PAŽĮSTAMA, IR LYG IR SAUGU.
Evoliucijos paskirtis – išmokti BENDRADARBIAUTI TARPUSAVYJE IR TAR VISŲ ŽMONIJOS NARIŲ – KŪRĖJO – ROJAUS TREJYBĖS-AŠ ESU - SŪNŲ IR DUKRŲ. O šito neįmanoma pasiekti, jeigu neatrandi savyje Kūrėjo. Tai pati pirmiausia sąlyga. Visi kiti bet kokie teiginiai – nesvarbu kokie būtų jie patrauklūs ir gražūs – tai tik tušti žodžiai niekada nepavirsiantys Evoliucijos Šviesa, ir dėl to niekada netaps TIESA IR TIKROVE, nes juose nėra KŪRĖJO. NIEKADA NEBUS TAIP, KAD GALĖTŲ SUKLESTĖTI ŠALIES EKONOMIKA, POLITIKA, ŠVIETIMAS, KULTŪRA, ŠEIMA, RELIGIJA, JEIGU PRIEŠ TAI NEBUS ATRASTAS KŪRĖJAS – ROJAUS TREJYBĖ-AŠ ESU – KIEKVIENO INDIVIDO VIDUJE. Ir kad ir kas – bet koks prezidentas ar premjeras, filosofuotojas ar ekonomistas, psichologas ar mokytojas, popiežius ar ateistas – tvirtintų gražiais žodžiais, tik be KŪRĖJO atrasto savyje, kaip reikia sutvarkyti šalies gyvenimą, visi tokie gražūs žodžiai yra tik TUŠTI PLEPALAI, IR NIEKO DAUGIAU – PLEPALAI. Dėl to BE KŪRĖJO, ATRASTO SAVYJE, degradacija apims VISAS SFERAS – JAU APIMA – IR VISOSE ŠALYSE – BE IŠIMTIES. Tik kiekvienoje šalyje evoliucinio materialaus išsivystymo lygis yra nevienodas, todėl per materijos gausą nėra taip matomas dvasiškai nepraregėjusiems katastrofos kelias, kuriuo visą žmoniją taip aktyviai veda JAV, Vakarų Europos didžiausių šalių – Vokietijos, Prancūzijos, Italijos, Britanijos, Ispanijos - akli politiniai ir religiniai valdininkai – prezidentai ir premjerai, karaliai ir karalienės, verslininkai ir popiežiai - žaisdami negyvą ir labai pavojingą žaidimą – ne tik patys pamindami Kūrėjo – Rojaus Trejybės-AŠ ESU – VALIĄ, BET IR LAIKYDAMI TAMSOJE ŽMONIJĄ, IR ŠITUO JAU VESDAMI KLYSTKELIAIS VISĄ ŽMONIJĄ IR LĖTINDAMI EVOLIUCINĮ PROCESĄ.
Tad tai, kas buvo prieš euro įvedimą Lietuvoje, palyginus su šios dienos euro siautėjimu kainų labirintuose Lietuvoje, yra mano anksčiau sakytų teiginių paliudijimas. Kad taip bus aš jums visiems tvirtinau visa laiką, kaip ir dabar jums aiškinu, kad kainos taip auga ne dėl kokių nors išorinių sąlygų, bet dėl KŪRĖJO SUMANYTOS EVOLIUCINĖS ŠVIESOS STABDYMO DEGRADUOJANT MIRTINGOJO GYVULINIAM PROTUI. Proto degradacija yra AKIVAIZDI visose sferose – be išimties visose sferose – todėl jūs vis mažiau sutiksite mirtingųjų, su kuriais rasite bendrą kalbą, ir vis dažniau kils konfliktai tarpusavyje.
EVOLIUCIJOS PAKIRTIS IŠMOKTI BENDRADARBIAUTI TARP VISŲ MIRTINGŲJŲ, IR NE BET KAIP, O VIEN TIK VISUMINĖS MEILĖS PAGRINDU, PATIRIANT DVASINĘ BROLYSTĘ. Tokia aplinka jau neturi antagonistinių prieštaravimų nei tarp lyčių, nei tarp visuomenės įvairių sluoksnių, nei tarp skirtingų amžiaus grupių, nei tarp savosios biologinės giminės atstovų. Kol meilės nėra VISIEMS, TOL EVOLIUCIJOS ŠVIESOS RAIŠKA YRA BLAUSI, BET VIS TIK JI SKLEIDŽIASI SU KIEKVIENU INDIVIDU, ATRADUSIU SAVYJE KŪRĖJĄ – ROJAUS TREJYBĘ-AŠ ESU.
IR TIK TADA EVOLIUCIJA PASIEKIA SAVO VIRŠŪNĘ, KADA ŠVIESA VISUMOS ŠVIESOS APLINKOJE APŠVIEČIA IR INDIVIDĄ, PATI PASKLIDUSI IŠ INDIVIDO, ATRADUSIO SAVYJE KŪRĖJĄ – ROJAUS TREJYBĘ-AŠ ESU.
Štai kodėl dabartiniai visi mirtingųjų pavojingi politiniai ir religiniai ritualiniai žaidimai – demokratija, rinkimai, ir negyvos bažnytinės dogmos ir materialūs ritualai – tai tik dar vienas mirtingojo gyvulinio proto mulkinimo klystkelis, kad dar toliau mirtingąjį vestų nuo Kūrėjo – Rojaus Trejybės-AŠ ESU – valios vykdymo ir kad jis iš viso nekeltų sau klausimo, o kas vis gi yra TOJI EVOLIUCIJA, AR TAI TIK TOJI DARVINO TEORIJA, KAD IŠ BEŽDŽIONĖS – PER DARBĄ – ATSIRADO ŽMOGUS, o kas yra tas žmogus – ko jam čia reikia, kad jis iš viso čia atsirado, koks jo tikslas, ar gerai gyventi materialiai ir intelektualiai jaučiant pasitenkinimą savimi, kai į tave kiti žiūri su pavydu? Be nuoširdžių ir gilesnių vidinių apmąstymų visa tai – tik DEGRADUOJANČIO GYVULINIO PROTO KELIAS, KURIS IR VEDA Į TOKĮ MATERIALAUS GYVENIMO BEATODAIRIŠKĄ BRANGIMĄ, NES MIRTINGOJO GYVULINIO PROTO SAVANAUDIŠKUMO-GOBŠUMO SAVYBĖ YRA NEPASOTINAMA.
Todėl tik DVASINIAI MOKYTOJAI – URANTAI - ATRADĘ SAVYJE ROJAUS TREJYBĘ-AŠ ESU – ir yra vienintelė Evoliucijos gyvoji skonio DRUSKA, galinti TĘSTI ŠVIESOS SKLEIDIMĄ URANTIJOJE TAIP, KAIP JĄ SUMANĖ ROJAUS TREJYBĖ-AŠ ESU.
Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė ir mano Broliškas apkabinimas.
Algimantas