Jaunimui

Spausdinti

Kuo jaunimas domisi labiausiai? Ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje…

Jis domisi gyvybingumu. Tuo, kas yra tikra, kas gali jaudinti ir vesti į priekį, į tai, kas dar nepažinta, dar nepatirta. Dėl to jaunimas mėgsta keliones po įvairiausias šalis, po tas vietas, kuriose dar niekas nebuvo ir kojos įkėlęs. Jis domisi Tiesa ir Meile. Dar žmonių neiškreipta Tiesa ir Meile. Šiek tiek vėliau jis pamato, kad žmonės visa tai ima iškraipyti ir pasimeta, kodėl gi yra taip, kad tiesa paminama, gailestingumas pašiepiamas, o meilė parduodama. Jaunimas nori to, kas yra tikra. Iš kur toks siekis? Gal jaunus žmogus yra nuovokesnis už daugiau patyrimo turintį brandaus amžiaus žmogų? Visiškai ne! Brandaus amžiaus žmogus šitą siekį dėl įvairiausių gyvenimo aplinkybių yra užspaudęs savyje. Tiesiog kiti gyvenimiški patyrimai nustelbė tyrinėtojo siekį, ir tiesiog atrodo, kad brandaus amžiaus žmonės ir turi būti nenorintys pažinti nieko tokio, kas yra nauja ir nepatirta. Tai visiškai nenatūrali žmogaus būsena. Jaunimas kaip tik ir elgiasi natūraliai. Ir visa tai yra…

Visa tai yra dėl Dievo Dvasios veikimo iš vidaus – vedimo pažinti Dievą ir Jo Tikrovę. Ir ji skatina jauną žmogų pažinti net ir didesnę tikrovę už tą, kuri supa betarpiškai arba kuri matoma per televizijos laidas. Šitoji Dvasia moko kiekvieną, tuo pačiu ir jauną žmogų, kad jis atsisuktų į Gėrį, Grožį, Gailestingumą, Meilę... Juk kiekvienas iš kitų nori kuo daugiau gėrio, meilės, gailestingumo, supratimo. Nori sau.

Argi tu nenori, kad tau kiti būtų geri, kad tave mylėtų, sunkią minutę suprastų ir užjaustų? Nėra tokio normalaus žmogaus, kuri šito nenorėtų. Ir pats noras kyla iš tavo vidaus. Tau atrodo, kad jį tu turi savaime. Tiesiog kitaip ir būti negali. Nevisiškai taip. Šį norą nuolat kelia toji Dievo Tėvo Dvasia, kuri vadinasi Minties Derintoju. Ir ji intensyviai darbuojasi kiekvienam iš mūsų perteikdama kupinas gėrio ir meilės, grožio ir gailestingumo mintis. Ir ją Dievas Tėvas pasiunčia kiekvienam vaikui, jam sulaukus penkerių-šešerių metų amžiaus. Kokiu metu konkrečiai, priklauso nuo vaiko priimto pirmojo moralinio sprendimo. Vienas vaikas jį gali priimti anksčiau, kitas – vėliau. Pavyzdžiui, vaikas su savo draugu pasidalino žaislu. Ir tai jo amžiui tinkamas moralinis sprendimas. Minties Derintojas pasiunčiamas iš Dievo Tėvo į šito vaiko protą. O prieš tai, Rojuje, Dievo gyvenamojoje buveinėje ir visos kūrinijos geografiniame centre, su šito vaiko proto modeliu buvo modeliuojama visa asmenybė – visa šitos asmenybės veikla per visą jo žmogiškąjį gyvenimą, atsižvelgiant į genetinį paveldėjimą per kartų kartas į praeitį. Tad Minties Derintojas, dar prieš atvykdamas į vaikelio protą šitą mirtingojo protą pažįsta geriau už tą patį mirtingąjį. Bet pats proto tobulas pažinimas nereiškia to, kad už jį ir sprendimus priima Minties Derintojas. Laisvą valią suteikia Tėvas ir dėl to būtent tik mirtingasis priima bet kokius sprendimus. Minties Derintojas moko, bet į mirtingojo laisvą valią neįsiterpia. Jos nevaržo kaip nors kitaip, tik mokydamas Meile ir Meilei. Bet moko ne sausais teoriniais teiginiais, bet taip, kad būtų žmogui geriau. Ir tą gėrį žmogus gali patikrinti savuoju patyrimu kasdieniame gyvenime. Bet norint šitą mokymą pajusti, reikia visa savastimi atsigręžti į gėrį ir meilę visiems, ne tik savo šeimos nariams ir draugams.

Ir tai ne žmogaus sugalvoti dalykai – mylėti kitą žmogų. Jeigu tai būtų paties žmogaus valioje – pamilti žmogų ar net ir visus žmones – tą jis ir padarytų. Bet šito jis negali padaryti savo nuožiūra. Meilės Šaltinis yra Dievas Tėvas. O žmogus tik gali ją atrasti savyje. Atsiunčiamą, nuolat, iš Dievo Tėvo. Ir kuo daugiau žmogus atsiveria savo širdimi Dievui, tuo daugiau jis pamilsta visus ir viską be savanaudiško išskaičiavimo. Tai ir yra dieviškoji Meilė, kuri pražysta žmogaus širdyje. 

Algimantas

Spausdinti
Grįžti atgal