5. Kalėdos rodo visuomenės NUDVASĖJIMO lygį ir veda TOLYN nuo TĖVO, 2007 12 26
Kalėdos rodo visuomenės NUDVASĖJIMO lygį.
Liūdniausia yra tai, kad jos atspindi ir Lietuvos nudvasėjimą.
Kalėdos – tai PAGONIŠKA šventė, kuri žmogų veda TOLYN NUO TĖVO, kaip figos lapeliu prisidengdama Jėzaus gimimu.
Tai grynai pagoniška šventė, nes jai reikia tokių išorinių gamtos dekoracijų, kaip papuoštos eglutės, Kūčių vakarienės, kada ant stalo net “vėlėms” padedamos tuščios lėkštutės, kad joms užsukus, ir jos gautų maisto, kada ir gyvuliai vidurnaktį prakalba, kada dvylikai metų mėnesių yra paskiriama dvylika valgių ir tada labai paprastai susėdus prie stalo, pagoniškai perlaužiamas paplotėlis ir labai dažnai…NUODĖMINGAI PERSIVALGOMA. PILVUI paskiriama PAGRINDINĖ VIETA.
Dar liūdniau yra tai, kad klaidinami vaikai, kada jie Kalėdų laukia tik DĖL MATERIALIŲ DOVANŲ, KURIAS ATNEŠA NET NE TĖVAS, BET IRGI PAGONIŠKAS KALĖDŲ SENIS. NORS PATI ŠVENTĖ YRA PRISIDENGUSI DIEVIŠKOJO SŪNAUS ATĖJIMU Į ŽMOGAUS KŪNĄ, JĖZAUS GIMIMU, kuris beje, buvo iš tikrųjų ne gruodžio 25-ąją, bet RUGPJŪČIO 21-ĄJĄ.
Nors ir Kalėdos, Tėvo siųsto Sūnaus Jėzaus gimimas, tačiau prie stalo apie Tėvo meilę NIEKAS NET NEKALBA, apie Jėzaus gimimą irgi NIEKAS prie stalo nekalba. VISI puola prie valgių, ir tik ragina dar to ragauti, dar ano, apie jų skanumą ir savo VISOS dienos pasninkavimą kalbasi kaip apie didžiausią žygdarbį, kurio iš tikrųjų NIEKAM NEREIKIA. Tuo labiau tokio savęs kankinimo nereikia TĖVUI. Jam nereikia JOKIO savęs kankinimo, net ir menkiausiais pasninkais ar įžadais.
Tėvas nori jūsų SIELOS ATSIVĖRIMO.
O sielos atsivėrimo taip ir nesulaukia, nes niekas nemoko, kaip gi sielai atsiverti.
Nemoko, nei kunigai bažnyčioje, nes jie nėra ir PATYS atradę Tėvo ir nežino, kas gi YRA TĖVO PATYRIMAS IR JO MEILĖ, nemoko ir šeima, nes ir joje tėvai nežino, kas gi yra sielos atsivėrimas ir TĖVO ATRADIMAS SAVYJE, nemoko ir mokykloje, nes ir mokytojai šito nežino, kas gi yra GYVAS ryšys su TĖVU, atrastu savyje, nemoko politikai, nes ir jie NEŽINO GYVOJO TĖVO. Tai iš kur vaikai sužinos apie TĖVĄ, kada niekas apie JĮ nieko NEMOKO.
Kada tokia tamsa aplinkui sielos viduje, tada žmogaus protas atsiduoda išorėje BIZNIERIAMS, KURIE VIS ANKSČIAU IR ANKSČIAU uždega spalvotas girliandas parduotuvėse ir gatvėse, kad tik ištrauktų iš JŪSŲ PINIGUS. Jiems nereikalingi JŪS. Jiems reikalingi jūsų PINIGAI.
Tik dėl to jie sutinka išlaidauti spalvingoms lemputėms ir papuošalams, kad vaikus irgi, nuo pat mažumės augintų SAU, kaip būsimuosius prekių manus, jiems, biznieriams, sukraunančius turtus.
TAI TĖVO VALIOS PAŽEIDIMAS, KURIS LABAI SKAUDŽIAI ATSILIEPS LIETUVAI, IR VISAI URANTIJAI, GREITU LAIKU.
Bažnyčia pati tapo biznieriumi. Ji irgi puolė į pagoniškus papročius, irgi puolė puošti eglutes, susigalvojo prakartėles su gyvuliais ir Betliejaus pramanyta žvaigžde ir trimis karaliais. Ji irgi tuo pačiu GYVĄ RYŠĮ SU TĖVU pakeičia išoriniu ritualu, kuris nė iš tolo nerodo gyvo ir asmeninio ryšio su TĖVU. Ir ji taip pat eglutes jau puošia kuo anksčiau, kad tik nenusileistų tikriesiems biznieriams. Net ir LAUKIMO momentas yra pačios bažnyčios sunaikintas. O tuo pačiu ir kantrybės ugdymas yra pašalintas.
O kantrybė yra viena iš DIEVIŠKOJO TĖVO CHARAKTERIO SAVYBIŲ. Ir šitokios kantrybės Jėzus mokė ir žmogų.
Ir Tėvas per savo dvasią, Minties Derintoją, kiekvieną moko tos pačios dieviškosios kantrybės.
Sūnus Kūrėjas gimė žmogiškuoju vaikeliu RUGPJŪČIO 21-osios VIDURDIENĮ, 7 m. pr. Kr., skaičiuojant laiką pagal dabartinį kalendorių. Ir jam buvo duotas Jošua ben Joseph (Jošua, Juozapo sūnaus) vardas, arba mažybinis vardas Jėzus. Ir gimė jis išvalytose arklidėse, kur nebuvo jokių gyvulių. Tiesiog į Betliejų, į gyventojų surašymą buvo laukiama atvyksiant daug žydų iš kitų Palestinos vietų, dėl to arklidės taip pat buvo parengtos tų žmonių apgyvendinimui. Ir jos buvo švarios, atskiros erdvės buvo izoliuotos pakabintais storais audeklais, taip, kad tai buvo parengta atvykėliams, kaip tais laikais buvo įmanoma kuo geriausiai parengti.
Ir kada Marijai prasidėjo gimdymo sąrėmiai, tai kitos moterys padėjo Marijai, ramindamos ir patardamos, kaip ir ką jai reikia daryti sąrėmių akimirkomis. Jos pasirengė ir vandens, apiplauti gimusį kūdikį, ir suteikė visą pagalbą tiek Marijai, tiek kūdikiui, jam išvydus Urantijos aplinką arklidėse.
Marija, dar prieš išvykdama iš Nazareto, pasirengė vystyklus, į kuriuos Jėzų ir suvystė ir padėjo į šalia buvusias ėdžias, kada šis užmigo po jį išvarginusios kelionės iš savo žemiškosios motinos įsčių į erdvės pasaulį Urantija, kur jo laukė nuostabi meilės ir šviesos misija APREIKŠTI TĖVĄ IR MOKYTI ĮTIKĖJIMO Į TĖVĄ visus sielos brolius tiek Urantijoje, tiek visuose kituose Vietinės Visatos pasauliuose. Bet jokiu būdu ne mokyti apie SAVO GIMIMĄ ŽMOGIŠKUOJU PAVIDALU ir jam atiduoti duoklę kasmet materialių dovanų vis didesniais kalnais. Nors daug kur stinga net materialios DUONOS tiems patiems mažyliams.
Kalėdos šiandien vis daugiau tampa tokia proga, kada valstybė sudaro palankias sąlygas, sujungdama kelias dienas į visą sistemą išeiginių dienų, kurias daugelis praleidžia vartodami alkoholį. Ir vis nuo JAUNESNIO amžiaus.
Ką tai turi bendro su Jėzaus gimimu, kada net Juozapas ir Marija negėrė jokio vyno, kada gimė Jėzus.
Dėl to lietuviai išgeria ir “jų” porciją. Tačiau gerdami jie neprisimena nei Jėzaus darbų, nei Jėzaus gerosios naujienos, nei Jėzaus mokymų, o tik geria ir tiek.
Tai kuo jiems Kalėdos skiriasi nuo Naujųjų Metų, nuo Kovo 8-osios – Tarptautinės Moters dienos, Velykų, grynai žydų šventės, kuri pažymi žydų išsilaisvinimą iš Egipto vergovės, kada juos iš nelaisvės išvedė Mozė, ir nuo tada jie ėmė švęsti šitą šventę – Pessah šventę, kaip tik būtent tos šventės išvakarėse ir buvo nukryžiuotas Jėzus; kuo Kalėdos skiriasi nuo Gegužės 1-osios, Tarptautinės darbo žmonių solidarumo dienos, nuo asmeninės gimimo dienos, ar nuo bet kokios kitos šventės, kada jų visų jungiamoji grandis yra ALKOHOLIS IR TUŠTI POKALBIAI APIE VIENĄ IR TĄ PATĮ. Juose niekada NEBŪNA PRASMINGŲ pokalbių nei apie TĖVĄ, nei su TĖVU, net ir tarp KUNIGŲ.
Tai kuo gi ne pagoniškos visos tokios šventės, kurios visiškai neturi TĖVO, KAIP VISO KO ŠALTINIO IR CENTRO IR GYVYBĖS ŠALTINIO.
Ir kada tokių švenčių metu mato VAIKAI, kaip jas švenčia ir jų tėvai, ir jų draugų tėvai, ir nė menkiausios užuominos negirdi apie TĖVĄ, jų TIKRĄJĮ TĖVĄ, ir nė mažiausių virpesių nepajunta iš TĖVO, perduotų jiems iš tas šventes švenčiančiųjų atsivėrusių sielų, tai KAIP GALI JŲ SILPNUTĖS IR DAR SKAISČIOS SIELOS, DAR VISIŠKAI NESUGADINTOS TOLIAU IŠLIKTI TOKIOS NESUTERŠTOS, KAD TOLIAU AUGTŲ IR STIPRĖTŲ SAVO GYVU RYŠIU SU SAVYJE ATRASTU TĖVU?
DĖL TO JAS IR UŽTRAUKIA VORATINKLIAI. LYGIAI TAIP, KAIP IR JŲ TĖVŲ IR JŲ DRAUGŲ TĖVŲ, JŲ MOKYTOJŲ, IR KUNIGŲ SUPURVINTAS IR APIPELYJUSIAS, IR DĖL TO NETARNAUJANČIAS SU TĖVO MEILE IR ŠVIESA IR TIESOJE SIELAS TAIP PAT KAŽKADA UŽTRAUKĖ NEGYVŲ IR RITUALINIŲ KALĖDŲ MATERIALŪS VORATINKLIAI.
Ir kad šituos voratinklius galėtumėte nuvalyti nuo savo sielos, o tada ir vaikams padėtumėte visą laiką išlikti skaistiems ir su GYVU TĖVU, ATRASTU JŲ VIDUJE, pirmiausia ATRASKITE TĖVĄ SAVYJE.
O tada pradėkite keisti NEGYVAS IR RITUALINES MATERIALIŲ DOVANŲ KALNŲ KALĖDAS Į GYVOJO JĖZAUS EVANGELIJOS ĮTIKĖJIMO ŠVENTĘ.
Ir čia jūs niekaip neapsieisite be MANOJO MOKYMO APIE TĖVO ATRADIMĄ SAVYJE.
Tik tada patys PATIRSITE, ką reiškia gyventi su savyje atrastu Tėvu. Ir tik tada patys galėsite savo vaikus mokyti GYVOJO TĖVO TIKROVĖS.
O KALĖDOS tiesiog savaime taps jums vaikiškos ir nebereikalingos, lygiai taip, kaip šiandien suaugusiam nebereikalingos vaikiškos smėlio dėžės, kad jose būtų statomos smėlio pilys. Jūs jau suaugote kaip materialus mirtingasis. Atėjo laikas suaugti ir DVASINIU TĖVO SŪNAUS VISU ŪGIU.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas