99. Asmenybė kūno neturi, jis yra asmenybės tapatybės kūnas, 2017 12 14

Spausdinti
Dokumentų sąrašas

Mano mylimi urantai, mes jau puikiai suvokiame ir suprantame daugybę tokių dalykų, kurių kiti nė iš tolo neprisileidžia, kad ir net kalbos apie tai su jais negali būti, nes jie tiesiog vengia ryškesnės Kūrėjo – Rojaus Trejybės-AŠ ESU. Būtent tas kitų mūsų brolių ir sesių milžiniškos pasąmoninės baimės diktuojamas nenoras ir sudaro milžiniškas kliūtis ir problemas tiek jų pačių iliuziniame egzistavime šioje planetoje, tiek ir mums – urantams – Gyvajame Kelyje.
Tačiau kad ir kiek mes – urantai – būtume ryškesnėje šviesoje patys, vis tiek visada bus galimybė ją dar labiau paryškinti ir pagilinti, ir nesvarbu, kad kiti mūsų broliai ir sesės dar labiau nesupras mūsų patiriamos ir pagarsinamos Kūrėjo Tiesos ir Tikrovės. Juk mūsų pačių augimas atsispiria nuo mūsų asmeninio nuoširdaus noro daugiau pažinti ir patirti patį Kūrėją – Rojaus Trejybę-AŠ ESU, ir visą kūriniją.

Tad turiu vilties, kad ir mano šitą mokymą urantai skaitys nuoširdžiai, ir pasistengs jį suvokti savosios asmenybės atsivėrusiu Kūrėjui dieviškuoju protu savo labui ir visų labui, kad ir kaip jiems būtų keista iš viso tokį mokymą skaityti. Ką padarysi, būtent vien tik urantams einantiems Kūrėjo Gyvuoju Keliu visur šitame pasaulyje teks būti pirmiesiems, kad rodytume kryptį kitoms kartoms, tuo tarpu mūsų pačių niekas negali stiprinti iš ankstesniųjų kartų, kadangi jos tokios Šviesos negavo ir joje negyveno, ir dėl to nemokė ir mūsų, kad ir mes galėtume jos mokyti kitus. Tad mums ir belieka būti tiems pirmeiviams, kurie mokosi ne iš knygų, o iš paties Kūrėjo – Rojaus Trejybės-AŠ ESU – gaunamų apreiškimų.

Taigi, praėjusią naktį (2017 12 13) – po ketvirtos valandos – nubudau – ir mane tiesiog persmelkė grynas ir aiškus Minties Derintojo suteiktas teiginys – mūsų asmenybė yra sukurta pagal Kūrėjo atvaizdą irgi be kūno, be formos, be jokio apvalkalo, kaip ir pats Kūrėjas neturi matomos formos, matomo kūno.

Teiginys man buvo perteiktas taip stipriai – energijos virpesiais – kad aš pajutau šio teiginio milžinišką energinį užtaisą – didžiulį pakilimą – štai kokia mums suteikta Kūrėjo amžinoji dovana pagal Kūrėjo – Rojaus Trejybės-AŠ ESU – atvaizdą – be kūno ir formos, kaip ir pats Kūrėjas.
Pagarbinau Rojaus Trejybę-AŠ ESU, ir su malonumu atsidaviau šio teiginio analizei, kas gi vis tik man buvo perduota. Ir kaip nuostabiai mano paties viduje tiesiogine prasme savaime buvo išaustas visas mano šis mokymas – labai nuosekliai ir labai vientisai.

Biblija sako, kad žmogus buvo sukurtas pagal Dievo atvaizdą. Kai kurie kunigai jau irgi atkartoja, kad tas Dievo atvaizdas nėra pats žmogaus kūnas ar veidas, o žmogaus geri darbai ir meilė. Tačiau tai dar nepasiekia urantų sampratų išplėsto lygio. Urantai iš Urantijos Knygos, iš Jėzaus knygos Kalbu Jums Vėl, ir Rojaus Trejybės-AŠ ESU mokymų jau žino, kad žmogaus sukūrimas pagal Kūrėjo atvaizdą reiškia Kūrėjo charakterio savybių pasireiškimą mirtingojo charakteryje – žmogaus, pirminiame pasaulyje, po prisikėlimo, jau morontinio sielos etapo lygiu, ir perėjus morontinį etapą, jau amžinuoju dvasios lygiu – kada realiai mirtingojo vidine būsena ir pasireiškia Kūrėjo Meilė, Tiesa, Teisingumas, Gailestingumas, Veiklumas, Kantrybė, Šviesa, Gėris, Grožis, Išmintis, Drąsa, Ryžtingumas, Tvirtumas.
Tad urantų samprata apie žmogaus sukūrimą pagal Kūrėjo atvaizdą apima daug daugiau savybių, o ne tik Meilės išraišką. Tuo labiau, kad kunigai iki šiol Kūrėjo Meilę žmogui ir gyvūnui vis tik pripažįsta skirtingu lygiu – žmogui ji yra didesnė, o gyvūnui – jau tik tai, kas lieka nuo žmogaus lygio. Urantai jau gerai suvokia, kad Kūrėjo Meilė nedaloma – ji yra viena ir ta pati ir žmogui, ir gyvūnui. Skirtumas yra ne pačios Meilės išraiškos, bet dabartinio mirtingojo proto nenuoširdus gyvenimas, ir dėl to nusigręžimas nuo Kūrėjo Gyvojo Kelio – nuo Evoliucijos kelio – kas ir sukelia neišvengiamą segmentavimą visur, ir tada natūraliai kyla ir neteisingas žmogaus požiūris į Kūrėją, kad Kūrėjas žmogų myli labiau negu gyvūną, kad Kūrėjas gerą žmogų, ypač vykdantį Kūrėjo valią, myli, o Kūrėjo valią pažeidinėjančio žmogaus ne tik nemyli, bet dargi jį ir baudžia. Šitaip žmogaus protas, kupinas žemo dažnio virpesių, tuoj pat ima viską segmentuoti. Urantai jau savo požiūrį tiek išplėtė, kad Kūrėjo charakterio savybių nebesegmentuoja, ir tuo pačiu suvokia, kad vien tik atskiros Meilės Kūrėjas nepaskleidžia, nes Kūrėjas spinduliuoja paties aukščiausio energinio dažnio virpesius, kuriuose ir pasireiškia Kūrėjo charakterio visos savybės – Kūrėjo Meilė, Tiesa, Teisingumas, Gailestingumas, Veiklumas, Kantrybė, Šviesa, Gėris, Grožis, Išmintis, Drąsa, Ryžtingumas, Tvirtumas – o ne atskirai po vieną.
Ir vis tik šių savybių pasireiškimas kaip tik ir priklauso nuo konkrečių aplinkybių – jeigu būtinas griežtas žodis, ką nors sudrausminti, perspėti, ar sustabdyti, jis ir bus pasakytas, ir tai nereikš, kad tose aplinkybėse griežtas žodis nebeturės Meilės energijos.
Tad vientisas urantų požiūris į Kūrėjo charakterio savybes ir jų pasireiškimas žmogaus charakteryje sudaro ir urantų platesnę ir gilesnę sampratą, koks gi yra žmogaus sukūrimas pagal Kūrėjo atvaizdą.
Tačiau dabar atėjo laikas dar labiau ir urantams išlėsti ir tokį supratimą. Taigi, urantai turi dabar priimti naują intelektualaus laiptelio siūlomą Tiesą.
Kadangi Kūrėjas neturi matomo atvaizdo, ir nepaisant šito, Kūrėjas yra Asmuo, ir Asmenybė, ir dar daugiau – Asmenybės Amžinas Šaltinis ir Centras, tai ir Kūrėjo suteikiama amžinoji dovana – asmenybė – neturi jokio kūno, jokios formos, šituo būdama Kūrėjo atvaizdu. Tai, kas gi yra tas žmogaus kūnas, kurį mes matome? Kas bus sielos morontinė forma, kada mes būsime pažadinti, ir kada pereisime per 570 sielos formų-kūnų morontiniame etape, kas bus dvasios formos, nors visą laiką mes būsime ta pati asmenybė, bet gi kūną ar formą, ar išorinį apvalkalą mes turime ir turėsime? Taip, turime, ir turėsime, bet tai nėra pačios asmenybės kūnas ar forma. Mes, urantai, jau gerai žinome, kad asmenybė turi savo tapatybę, tad ir tas kūnas ar forma yra ne pačios asmenybės, bet asmenybės tapatybės kūnas ar forma.
Urantams daug kartų aiškinau, ir jau daug urantų labai gerai suvokia, kad asmenybė turi visus potencialus, kuriuos jai suteikė pats Kūrėjas, dovanodamas savo amžinąją dovaną bet kuriam asmeniui, ir tų potencialų asmenybė niekada – per visą amžinybę – neatskleis aktualų lygiu.
Taigi asmenybės tapatybė ir yra mūsų aš, kuris būsena ir dalyvauja Kūrėjo suteiktoje kūrinijai Evoliucijoje. Ir būtent tapatybė ir atskleidžia tuos asmenybės potencialus aktualais, ir būtent tam tapatybė ir turi turėti atitinkamą kūną, formą, apvalkalą, kad ir galėtų dalyvauti Evoliuciniame Plane, įnešant savosios asmenybės individualų indėlį kiekviename Evoliucijos etape. Asmenybė nekinta, nes ji tuo irgi yra nekintančio Kūrėjo atvaizdas, o tapatybė nuolat kinta, nes būtent tapatybė ir pasireiškia vis didesne išmintimi, vis ryškesne Šviesa, vis stipresne Meile, vis gilesne Tiesa – asmenybė visada lieka viena ir ta pati, o tapatybė bus kita.
Asmenybę Kūrėjas suteikia vos tik vyro sėkla apvaisina moters kiaušinėlį, tuo tarpu tos asmenybės tapatybė pereina per daugelį vystymosi stadijų net ir moters įsčiose – nuo vaisiaus materialios užuomazgos, vaisiaus vystymosi, embriono, iki kūdikio, kuris jau yra pasirengęs palikti moters įsčių jam teikiamą malonią ir jį maitinančią aplinką, kad taptų Urantijos mirtinguoju kūdikio išraiška, ir potencialiu Kūrėjo sūnumi ar dukra. Kadangi asmenybė nesikeičia, o keičiasi tik asmenybės tapatybė, todėl ir žmogaus kūnas keičiasi – kūdikio – vienas, mažo vaiko – jau kitas, paauglio – vėl kitas, jauno vyro – dar kitas, subrendusio žmogaus – dar kitas, vyresnio amžiaus žmogaus – dar kitas, ir seno žmogaus – dar kitas – o asmenybė viena ir ta pati. Būtent dėl to net nuo vaikystės nebendravę draugai gali labai greitai po ilgo nesimatymo vėl atstatyti ankstesnę sampratą, kad tai yra ta pati vaikystėje pažinta asmenybė, nors jos tapatybės kūnas yra visiškai kitoks. Asmenybė kūno ar formos neturi, o asmenybės tapatybė kūną turi. Asmenybė nepatiria jokio skausmo, nepatiria kančios, nes ji yra Kūrėjo atvaizdas ir Kūrėjo dovana mirtingajam. Ir jeigu tik asmenybės tapatybė susilpnina ryšį su Asmenybės Šaltiniu ir Centru, tuomet neišvengiamai žemėja ir energiniai virpesiai, kuriuos ir patiria asmenybės tapatybė savo gyva būsena. Ir neišvengiamai tai atsiliepia ir asmenybės tapatybės kūnui, kuris ir gali patirti ir susirgimų, ir skausmo, ir kančių. Ir kada tik sugebama energinius virpesius vėl pakelti į aukštesnį dažnį per gyvą komuniją su Kūrėju, tuomet ir vėl tos pačios asmenybės tapatybės kūnas atsigauna ir skausmas išnyksta, liga pasitraukia.

Štai kodėl Kūrėjas pagal savo atvaizdą ir sukūrė mirtingąjį, kad mirtingojo asmenybė niekada neturėtų jokio kūno, jokios formos, kad jam būtų lengviau iš vieno tapatybės patiriamo energinio virpesių dažnio pereiti į kitą, ir savosios asmenybės nekeičiant, o visas tapatybės kūno ar formos transformacijas apglėbiant kaip jų visumą, bet ir kiekvieną kūną ar formą atskirai patiriant kiekvienu konkrečiu momentu. Todėl asmenybė ir gali per visą amžinybę talpinti savyje visas besikeičiančias savosios kintančios tapatybės energinių virpesių formas, kaip nesikeičiantis Kūrėjas savyje talpina visą nuolat kintančią kūriniją.

Ši nauja ir nepaprastai ryški Šviesa ir Tikrovė dabar yra skirta mums – urantams. Ji nebuvo atskleista praeityje, nes mes to nebūtume dar suvokę – kaip gi asmenybė yra, o formos ar kūno ji neturi. Kada Minties Derintojas veikia mūsų protą, tada – urantai – po trupinėlį ir gali plėsti savo sampratas. Ir kiekviena nauja ryškesnė samprata stovi ant urantų ankstesnių sampratų suformuotų pagrindų, kurie yra atremti į urantų asmenybės dieviškojo proto atrasto savo viduje Kūrėjo tvirčiausią ir niekada nekintantį pamatą. Štai kodėl nauja samprata ne paneigia ankstesnes, bet jas papildo ir suteikia protui papildomas įžvalgas, kurios ir atitinka asmenybės tapatybės kintančių būsenų tikrovę.

Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas apkabinimas.
Algimantas


Dokumentų sąrašas
Spausdinti
Grįžti atgal