Algimanto pamokomasis žodis – Įtikėjimas yra Pamatas visų iššūkių įgyvendinimui – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Kaune, 2019 08 18

Spausdinti
Dokumentų sąrašas

Mylimieji, kada mes studijuojam Urantijos Knygą – štai va tie puslapiai – daugiau negu du tūkstančiai puslapių – yra nuostabus Apreiškimas. Kiek jame Gelmės klodais surašytos, negali tos Gelmės klodais iš karto prisigert. Tiesiog žmogaus pasąmonė nenumatyta, kad galėtų iškelt visą informaciją, kokią mes gaunam iš Urantijos Knygos – gauname tam, kad išplėstume savo Įžvalgą apie kūriniją, apie Patį Kūrėją. Ir net aš, išvertęs iš anglų kalbos į lietuvių kalbą, kur kiekvieną žodį aš su Meile glamonėjau, ir tai, tik dabar, po tiek metų, skaitydamas, atradau tą mane, atvirai pasakius, sukrėtusią mintį. O ten teigiama, skaitant apie Rojų, aš priėjau šitos vietos – Rojų galima surast, kaip ir bet kokią mūsų planetoje vietą, jeigu mes žinome tuos navigacinius prietaisus, juos turime, ir jais naudojamės, ir turime keliavimo priemonę – tai lygiai taip pat galima surasti Rojų, ir atrast mūsų Tėvus – atrast, kaip ten aprašo – Dievą. Ir štai ta mintis – ir tas faktas, kad tiek mažai sūnų ir dukrų suranda Dievą Rojuje, nepaneigia to fakto, kad Dievas yra Realus, Tikras.
Tai štai mane nustebino ta mintis, kad tik aš dabar ją pajutau ta vidine savo dvasine Gelme, kad tiek mažai atranda Dievą Rojuje mūsų brolių ir sesių.

Mes kalbam, kad mūsų planetoje yra mažai įtikėjusių. Urantai, ir tai ne visi dar yra tokios atvertos dvasinės Gelmės, kad jaustų stiprų Įtikėjimą, tai savaime suprantama, kad tikrai mažai tų žmonių tarp septynių milijardų mūsų planetoje atranda Kūrėją savyje – labai daug po prisikėlimo taip pat neišdrįsta eiti Gyvuoju Keliu. Bet tai čia yra to Amžinybės Kelio pati pati pradžia, bet kad net ir tie, kurie yra daug aukštesnio dvasinio lygio, kad net ir tie Kūrėjo Rojuje nesuranda.

Aišku, viską lemia Įtikėjimas, kadangi jis yra begalinis, tai nesvarbu, kad mes esame pradiniame pasaulyje, tikėjimo Gelme mes galim pranokt tas jau patyrusias Dvasias – Asmenybes. Mes irgi esam – tikrumoje – asmenybės dvasioje. Tai jeigu mes iš tikrųjų atveriam savo Širdį visa – visa – Gelme, mūsų Įtikėjimas stiprėja. Ir mes dabar čia susirinkę į kolektyvinį Kūrėjo garbinimą mūsų Gyvojoje Šventovėje, turinčioje Kūrėjo – Rojaus Trejybės-AŠ ESU – vardą, mes einame Įtikėjimo ir Meilės Galia. Tai yra vidinis milžiniškas Impulsas! Mums yra lengviau, mes turime tą Impulsą, o septyni milijardai čia, šitame pasaulyje, jie turi ritualus – jie atlieka ritualus bet kokioj religijoj, o jos visos dabar yra paverstos sektomis. Patiems, aišku, žmonėms be atrasto savyje Kūrėjo, be atrasto Tėvo, arba musulmonams be atrasto Alacho – Dievo – savo viduje, jiems tiktai ir lieka ritualo atlikimas, įvairių religinių švenčių šventimas, ir pompastiškai, su įvairiom eisenom. Na, pažiūrėkit, per Ramadaną, kiek – milijonai – musulmonų lekia į Meką, kad tiktai ten galėtų nuvykt, nes tai yra musulmonui priedermė bent kartą per visą šitą gyvenimą nuvykt į Meką – šventąjį miestą. Mūsų katalikai lekia į Romą popiežių pamatyt. Tai yra ritualai, o Širdis – akmeninė. Tai, natūralu, po prisikėlimo – po prisikėlimo – jiems bus sunku, nes jie neturės to Pamato, padėto Gyvu pastangų dėjimu atveriant Širdį, ir būsena paliudijant – tikrai atradau va Tą, kurio ieškojau, ir dabar žinau, kad Jis yra ir Tėvas, ir Motina – Jis yra Tikrasis Kūrėjas. Štai šitą būseną patiriam – tai yra tas Gyvas Pamatas – kurį suteikia mums iš vidaus Pats Kūrėjas, ir duoda tas visas priemones, net Savo Dalelę – Minties Derintoją – suteikdamas, kad tik mes atvertume dar giliau Širdį.
Tai tas Pamatas po prisikėlimo mums ir bus pats reikalingiausias mūsų pasiekimas ir patyrimas, nes dabar mes esame tarpusavyje taip, sakykim trumpai – tarp savų – tarp lietuvių. Ir dabar įsivaizduokit save – atsiduriat vienas arba viena tarp prancūzų – nėra daugiau nė vieno lietuvio ar lietuvės, arba tarp anglų – kalbos nemokat – iškart jūsų viduje atsiranda nerimas. O jeigu jūs atsiduriate tarp geltonosios rasės – tarp kinų Kinijoj – Šanchajuje, kur milžiniški dangoraižiai blizga stiklu – jūs kalbos nemokat, nežinot, kur eit, kad gautumėt maisto, pastogę. Kokia jūsų būsena? Nepasitikėjimo, baimės. O juk tai yra žmonės aplink – žmonės – tai yra ta pati gyvybės forma, rūšis – tiktai kitokia aplinka, kitokia kalba, kitokie papročiai, kitokia kultūra. Įsivaizduokit, jūs atsiduriat Afrikoj tarp negrų – vien negrai – juodi kaip anglis – jūs vienas arba viena balta arba baltas – o jų papročiai jums nesuprantami, kalba nežmogiška atrodo. Štai tada jūsų viduje baimė sukyla nepalyginamai daugiau negu tarp prancūzų buvus ar net tarp kinų, nes tas kontrastas geltonos ir baltos rasės dar nėra toks didelis ir akivaizdus, koks yra tarp juodos ir baltos. Tai dabar įsivaizduokit – po prisikėlimo jums dar didesnis šokas, kai jums visiškai nesuprantama aplinka, ne tik kad kalba, bet jums vaizdiniai nesuprantami, nesuvokiami kūnai – nebėra tos materijos prie kurios užmigote čia, ką jūs pavadinote materialia mirtimi, o kai atsibudote, nebėra jūsų kūno – taigi išgąstis yra. Net vien tai, kad jau jūsų kūnas nebe jūsų – tai yra jūsų kūnas – bet nebe tas. – Taigi aš nežinau, ką daryt, kur tas mano kūnas? duokit man tą kūną, aš prie jo įpratęs, dabar aš nežinau, kaip žengt nors žingsnį pirmyn – aš nepasitikiu. Pabandykit po lūžio kojos ar rankos, pakelt tą koją, primint, arba ranką iškelt – nepasitikėjimas milžiniškas – nors tas pats jūsų kūnas yra, o čia – naujas kūnas! Ir vėl, jūsų šitas Pamatas, kurį gaunate čia ir Šventovėje, bus ta atrama – štai viduje yra atrastas Kūrėjas – Jis niekur neišnyksta. Minties Derintojas kaip – štikas – sugrįš vos tiktai įkvėpsit tą pirmąjį gurkšnį Gyvasties po pažadinimo – jus pasveikins Minties Derintojas. O jūs, jeigu bus jūsų Širdis atverta giliai, Įtikėjimas stiprus, jūs jam mirktelsit akį, ir sakysit – aš pabudau, dar stipriau susiliekim.
Žodžiu, štai šitas Pamatas, kokį jūs dabar gaunate, jūs dar nesuprantate jo reikšmės, kada atsidursite tose aplinkybėse. Tai štai dėl to ir duodama Partnerystė, kad ir tarp prancūzų, tarp anglų, tarp kinų, tarp negrų esant su Partneriu ar Partnere, jums būtų daug stipriau, daug tvirčiau – vienas kitą ramintumėt ir stiprintumėt. Tai lygiai tas pats ir po prisikėlimo, jeigu yra Partneris ar Partnerė, jums jau bus stipriau. Štai dėl ko yra Partnerystė – stiprinimui – ne pramogavimui – Evoliucijos įprasminimui dar ryškesne Šviesa. Štai mes dėl ko esame dabar.
Evoliucijos numatyta, kad šeimose ir būtų vyras su moterim Partneriai, o į ką pavirto tos šeimos? Parodiją. Reiškia, Evoliucija savaime yra paneigiama šeimose, kuriose nėra Darnos, nėra Meilės – yra neištikimybė, yra chaosas, apleisti vaikai. Kūrėjas sumanė, kad tik Partnerystėje ir būtų šeima. Tokia evoliucinė eiga.
Atrodo pasakyt – Partneris – tai iškart – tai čia verslas, tai čia yra biznis, tai čia pelnas – ne – Kūrėjas sumanė ne tam – sumanė sustiprinimui vienas kito.
Tai štai, kada po prisikėlimo jums pasiūlys Partnerį, net jeigu ir negrą, bet ten nebus negrų, nepergyvenkit – imkit į Partnerystę, nes tai bus stiprinimas. Tas pats ir šitame pasaulyje, pajausite Impulsą, nepaleiskite to Impulso, nes tai yra Kūrėjo jums padiktuotas tas Žvilgsnis.
Taip, mano mylimieji, kada žengiam mes vis tolyn ir artyn į Rojų, į kūrinijos Centrą, štai tada ir supranti, kiek daug yra tų, kurie nepasiekia Kūrėjo, nes turi kitokių interesų. O Įtikėjimas ir dvasiai – o gi mes esam dvasios – nesvarbu, kokio statuso yra – Pagrindas.
Štai Liuciferis neturėjo šito Pagrindo – sukurstė maištą prieš Kūrėją. Šėtonas prisijungė prie jo, reiškia, irgi subliuškęs Įtikėjimas, ir mūsų planetos Princas, Kaligastija, pasidavė šitoms vilionėms ir iliuzinei saviapgaulei. Taigi jie yra Vedliai – Liuciferis, Šėtonas – visos Vietinės Sistemos, kuriai priklausys tūkstantis planetų. Kaligastija – planetos Vedlys – kiek žmonijoje begyventų žmonių, koks skaičius būtų, jis – dvasinis Vedlys – ir štai jis pakriko. O žmonėms tai dar sunkiau, nes jie neturi patyrimo, jie neturi Įžvalgos, bet ir jiems Įtikėjimas – tas Pamatas – ir šitame pasaulyje, ir visoje kelionėje per visą Amžinybę, nes jūs negalėsite įgyvendint naujų iššūkių neturėdami Įtikėjimo. Net ir pasiekus Rojų iššūkiai atitinkamai padidinami, o kaip kitaip Evoliucija gali vystytis – ir Įtikėjimas tada tampa lemiamu veiksniu priėmus iššūkį. Nevisi iššūkiai jums duodami tam, kad ten važiuotumėt – na, čia pagal savo sampratą sakau – važiuotumėt su ratais – o ten jūs skrietumėt – patys jūs skriesit per Kosminę Erdvę – tai va, nevisada yra taip, kad jūs tiktai savanoriškai pasisiūlytumėt – yra Kūrėjo sumanyta – štai reikalingas poreikis, kad būtų ten tokie Jo sūnūs ar dukros, turintys tokį patyrimą ir kvalifikaciją, ir prašau, malonėkit – tenai.
Taip kad, mylimieji, Kūrėjas, duodamas laisvą valią, Jis duoda ir tam tikrus iššūkius, kur jų priėmimas – tai nėra galimybė atsisakyt to iššūkio – reikia priimt – ir tada Įtikėjimas lemia to iššūkio įsisavinimo sėkmę. Ir kada sėkmingai iššūkį įsisavini, tu išgirsti Kūrėjo pasakymą – šituo sūnumi ar dukra esu labai patenkintas. – Tai yra milžiniško lygio išreikšta Šlovė ir Garbė iš Paties Tėvo ir Motinos.
Tai štai, mes ir dabar turim irgi pajaust tą, kad mūsų laisva valia yra laisva valia santykinai, kad mes nesispyriotume ryžtingai žengt Šviesos, Tiesos, Meilės Gyvuoju Keliu. Negi mes turim bijot tų, kurie meluoja, kurie pažeidinėja Kūrėjo Meilės Įstatymą vien dėl to, kad jų – daug? Bet su mumis Kūrėjas mūsų viduje yra atrastas, Gyvas. Reikia pradėt gyvent savimi ryžtingai.


Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.

Algimantas


Dokumentų sąrašas
Spausdinti
Grįžti atgal