260. Algimanto pamokomasis žodis – Evoliucija yra Kūrėjo sumanyta, kad mes joje būtume su Kūrėju savimi – tikri – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU šventovėje, Vilniuje, 2019 09 21

Spausdinti
Dokumentų sąrašas

Mylimieji, nuostabus yra Kūrėjo sumanytas Evoliucinis Kelias, kada mes trokštame juo eiti, jausdami Meilę. Meilė yra gyva – virpesiai. Kada mes patiriame Kūrėjo atradimą – Meilės Šaltinį – savo viduje, Meilė tampa tyra, skaisti, tikra, gyva, dieviška. Ji – amžina, bet mes ją galime prarasti labai greitai, jeigu užveriame savo Širdies vožtuvą Kūrėjui, nusisukame nuo Jo – mes negalime išsaugoti Meilės, nes Meilės Šaltinis ir Centras yra Kūrėjas. Jeigu geriame virpesius iš Jo, mes esame patys gyvi savimi – tikri – nusigręžiame – mes tampame savo pačių šešėliais. Šešėlis neturi gyvasties, jis atspindi tą, kuris yra be gyvybės, juda kaip mechaninis robotas. Ir kada mes patiriame tą gyvastį iš Kūrėjo – tą Meilę – mūsų žvilgsnis tampa kitoks. Jis tampa šventas, jis tampa dieviškas – Kūrėjo Žvilgsnis.
Studijuodamas Urantijos Knygą, pirmą kartą, prieš daugybę metų jau, aš daugybės teiginių negalėdavau suprasti, net ir tokių kad – jeigu jūs norėsite po prisikėlimo – po pažadinimo – daryti tuos pačius darbus, kuriuos troškote daryti šitame pasaulyje, bet jums aplinkybės neleido jų atlikti, ir, jeigu tas noras po prisikėlimo vėl bus, jūs turėsite šimtaprocentines galimybes ir nuostabią aplinką tuos savo svajonių projektus įgyvendinti.
Štai Kūrėjas pasirūpina, jeigu buvo mūsų svajonė dėl aplinkybių neįgyvendinta čia, mes galėsime šitą svajonę įgyvendinti po prisikėlimo. Niekas mūsų nesustabdys, nesutrukdys, kad mūsų svajonė taptų tikra. Svajones žmogus dėl savo riboto supratimo laiko fantazijomis, dažnai sako, kad tai – nesąmonė, tai – sapnas, ir panašiai – ne. Kūrinija yra Tikrovė, ir koks bebūtų virpesys, jisai gali būti tikras, įgyvendintas kaip mūsų asmeninių veiksmų projektas. Jeigu šitame pasaulyje nepavyks, po prisikėlimo – prašau. Arba kitas teiginys, kada nuolat pakartojama Urantijos Knygoje – Jūs turite atsiverti – atsiverti – Tėvui. – nes Tėvas iškeliamas kaip pati aukštuminė, svarbiausia Asmenybė. Mes dabar jau žinome, kad Trys Šaltiniai ir Centrai Rojaus Trejybėje yra Lygiaverčiai, Jie Visi – be pradžios, ir žinome Visuminę Dievybę – AŠ ESU.
Štai kada Urantijos Knyga sako – Jūs turite atsiverti Tėvui – visa kūrinija siekia susiliejimo su Tėvu, patekimo į Rojų – tai yra natūrali dvasinė trauka, ir dvasinė asmenybė junta tą trauką.
Aš negalėjau to suprasti, na, kaip ten visi nori to Tėvo, kai aš, skaitydamas, nejaučiu jokios traukos. Tiesiog teiginys, taip, yra, tačiau aš neturėjau pavyzdžio prieš save, kad aš galėčiau matyti tai, kokia yra galinga trauka, kad žmonės iš tikrųjų tampa tie Gėrio įsikūnijimai. Juk Kūrėjas yra Meilės Šaltinis, reiškia, žmonės turi mylėti vieni kitus, o aplinkui vyksta karai, tegul ir nedideli, bet vis tiek žūsta žmonės, o Urantijos Knyga teigia – nėra mirties, čia tik kūnas žūsta. Galvoju – nieko sau, kaip nėra mirties? Tai kas gi yra po to kūno, koks yra gyvenimas? Ir šiandien, kada aš jau daugybę metų einu Gyvuoju Keliu, atradęs Kūrėją savo viduje, kada mes turime Šventovę, patyrimus, tuos teiginius suprantu jau gilumine prasme, kad jie atspindi Tikrovę. Jie nėra fantazija ar fantastika, jie nėra svajonė, kad mes galėtume sakyti, tai – nepasiekiama. Mes jau dabar patiriame – patiriame – tą Evoliucinį Kelią, ir žinome, kokia yra iš tikrųjų yra iliuzinė aplinka, o Tikrovė yra tai, ką tu gauni iš Kūrėjo.
Aš, kada žiūriu rusiškas laidas – nedaug aš tų laidų žiūriu – bet dabar vieną neseniai pradėjau žiūrėti, vadinasi – На самом деле. – lietuviškai gal būtų verta išversti – Iš tikrųjų. Ten yra melo detektorius, ir virpesiais nustatinėja – prijungti elektrodai prie pirštų – ir nustatinėja žmogų meluojantį ir sakantį tiesą, koks yra pulsas – jis rodomas ekrane – ir tas, kuris kontroliuoja melo detektorių, jis sako – jūs meluojate, jūs sakote tiesą. Ir aš labai dažnai susimąstau, ar iš tikrųjų taip fiksuojant mechaniniu prietaisu, galima nustatyti priežastį. Tu gali pasakyti pagal virpesių, fiksuojamų materialaus mechanizmo, parametrus, taip, pakilo pulsas, reiškia, tu sakai netiesą, bet argi vien tiktai sakydamas netiesą, žmogus gali patirti įtampą viduje ir pulsas padidėti. Jau vien iš susijaudinimo, kad štai tas melo detektorius fiksuoja jo energinius virpesius – pulsą – jau pakyla tas pulsas, nes yra įtampa, ir tu gali atsakyti net iš tikrųjų teisingai, o pulsas bus didžiulis, ir tas, kuris vien tiktai iš skaičių sprendžia apie teisingą arba klaidingą atsakymą – apie tiesą ir melą – jis pats suklysti gali labai lengvai. Aišku, gerai, kad teismuose melo detektoriaus parodymai neturi galios – juridinės galios – bet programoje, žiūrint per televiziją, sprendimas ir paliekamas – taip, jis meluoja.

Kūrėjas gi virpesiais mums teikia pasitenkinimą Meile, ta išraiška, kurią mes patiriame būsena. Štai mes sakome – palaima, ramybė – bet tai yra vidinė būsena. Kada mes turime skausmą, mes negalime taip nusiraminti. Skausmo akimirką mums sunku net į Kūrėją kreiptis – mes neįpratę.

Ir vakar žiūriu kitą laidą – Голос 60+ – vėl vertimas būtų maždaug toks – Balsas 60+. Ten žmonės ateina įvairių profesijų, kuriems jau šešiasdešimt ir daugiau metų, ir jie dainuoja, o prieš juos yra, nusigręžę nuo jų, sėdi aukštuose krėsluose, kurie sukasi, keturi vertinimo komisijos nariai, ir kiekvienas turi atsirinkti sau, jeigu jis nori, jeigu jam patiks tas dainininkas, atsirinkti į savo komandą, kad būtų jų komandoje galutinė išraiška – keturi žmonės – o paskiau bus konkursas – dabar yra atanka. Ir atėjo vienas, baltai apsirengęs, nuostabiai sušukuota ilga barzda, ilgais, žilais plaukais, sulaukęs šešiasdešimt ketverių metų, vyras, ant galvos vainikas, toks tarsi iš medinių lauro lapelių, baltais drabužiais, ir su kanklėm – na, rusai vadina tai – gusli – nelabai įprasta dabartinei programai per televiziją – ir toks vaizdinys, ir toks instrumentas – nes viskas dabar pagrįsta per techno muziką, per triukšmą, per kokofoniją. Tai ši laida yra išskirtinė, kadangi vyresnio amžiaus žmonės dainingi, melodingi, ir mane nuliūdino, kad iš tų keturių nė vienas nepasisuko, kad priimtų jį į savo komandą, nes jo daina – jie pripažino – buvo kaip mantra. Jis dainavo, bet tokią melodiją, kuri tinka šventai Tiesai, o juk reikia šaukt, reikia spektaklio. Kaip dažnai sako – ne toks laidos formatas, nejaudina Širdies. Dėl to, kad jinai užverta, todėl ir nejaučia tų virpesių. Jiems reikia kažkokio paprastesnio. Yra dainininkas – aš manau tie, kurie klausote rusiškų dainų, žinote – Levas Leščenko – jis sako – Aš nesupratau, ką jis tuo norėjo pasakyti, apie ką jis dainavo? – O jis dainuoja apie Meilę, Meilę tėvynei, Meilę Rusijai, Meilę tam Aukštesniam, o tas, kuris komisijoje sėdi, sako – Aš nesupratau jūsų. – Reiškia, jo, nors jis pripažintas dainininkas, bet jo Širdies vožtuvas tokių virpesių diapazonui – dažniui – užvertas. Tada jis ir nejaučia, Širdimi nejaučia. Visi sakė, kad tai nuostabu, ką jis dainuoja, kaip jis daro, kaip atrodo, bet nė vienas nepriėmė į savo komandą – gyrė, bet nepriėmė.
Ir dar vienas nuostabus dainininkas buvo, iš Donbaso atvažiavęs – Ukrainos – dvidešimt penkerius metus išdirbęs šachtininku. Šachtoje anglis skaldo, o dainuoja kaip Karuzo, kaip Pavaroti. Pasisuko visi – visi – norėjo jį priimti į savo komandą, bet nė vienas negalėjo suvokti, kad jis ne profesionalas – operos dainininkas – ir dar, kai sužinojo, kad jis yra šachtininkas, negalėjo patikėti, kad yra tokie brangakmeniai.
Tai, va, aš jums tą sakau, kad jūs žiūrėtumėte Rusijos laidas tokias prasmingas, kurios ugdo – ugdo Įžvalgą, ugdo mąstymą, ugdo Širdį.
Aišku, net ir vieną filmą žiūrėjau vakar, vėl – taip pat – galinga mintis – sako – kiekvienas mūsų sprendimas, koks bebūtų menkas, jis sukuria aplinkybes naujam sprendimui, ir tame naujame sprendime vėl susiję kiti – su tavimi suvesti žmonės – vėl priima sprendimus, ir kiekvienas priimtas sprendimas – tai yra kelias virtinei naujų sprendimų, kur kiekviena pasekmė yra susieta su prieš tai buvusiu sprendimu.
Taigi, čia Urantijos Knygos mintis, tai – Kūrėjo Mintis – mūsų kiekvienas sprendimas turi poveikio. Nemanykime, kad mes esame visiškai be jokio mūsų sprendimų tolimesnio pasireiškimo. Mes pasireiškiame savimi, arba kiti, kurie patenka į mūsų akiratį, ir vien dėl to, kad atsidūrė mūsų energiniame lauke, jie priima sprendimus jau įtakoti mūsų virpesių, ir tie sprendimai jau bus kitokio diapazono, ir jie bus arba grubesni, aštresni, arba priešingai – pakylėti, priklausomai, kokioje būsenoje mes priimame sprendimą.
Mes sakome – lietuviškai – Su kuo sutapsi, tuo ir pats tapsi. – liaudies išmintis. O juk tai – Urantijos Knygos teiginys.

Štai, glauskitės prie Kūrėjo, siekite atsivėrimo Kūrėjui, ir jūs patirsite tas pačias Kūrėjo Savybes savo viduje. Dabar aš jomis, tomis savybėmis, gyvenu daugybę metų. Tai yra Gyvasis Kelias, tai yra Evoliucija.
Ir kada yra ir Rusijos televizijos laidose ir klaidingų daugybė minčių – daugybė klaidingų minčių – pasakytų daktarų, mokslininkų, bet dabar jie vis kasasi, kasasi… Yra nuostabi aktorė – grožio įsikūnijimas – Zavorotniuk – gal jūs net ir negirdėjote tokios aktorės – štai, jai po dirbtinio apvaisinimo, jau trečias gimęs vaikelis – o ji nori gražiai atrodyti – hormonus leidžia, ir dabar jau paskutinė vėžio stadija. Rusijos žmonių dalis, kuri tą žino, kokia yra ta grožio išraiška – fizinio grožio išraiška – aišku, ir jos charakteris yra gan – bent jau viešai – gan toks moteriškas, švelnus, ir savo vaidmenimis net ir jumoristine prasme atliktų rolių išraiška – žmonėms kelia dabartinėje paskutinėje vėžio stadijoje milžinišką skausmą – štai jinai gali išeiti iš čia, iš šitos planetos, iš jų aplinkos, jiems – skausmas, bet ten pasakyta mintis – štai dirbtinis apvaisinimas gali sukelti vėžį. Mokslininkai pradėjo prieštarauti – ne, čia – netiesa, nėra tokių įrodymų, bet Amerikoje jau yra maždaug toks teiginys – ne pats apvaisinimas, bet reikia viską stimuliuoti hormonais, visą tą procesą, kad tas embrionas vystytųsi, viską reikia sustiprinti hormonais, ir jie gali duoti šalutinį poveikį, ir kai kuriais atvejais duoda. Tada mokslininkai teigia, tai šiaip ir natūraliai gimę kūdikiai, tai nereiškia, kad tėvai negali susirgti vėžiu – ir suserga.
Žodžiu, įrodymo, kad dėl dirbtinio apvaisinimo gali kilti vėžys, tai nėra tų sąsajų, bet vis tiek mintis iškelta, kas yra dirbtinis, jis gali pakenkti. Todėl vėl tai yra jau teiginys iš Urantijos Knygos, kad Evoliucija yra Kūrėjo sumanyta, jos nereikia koreguoti, nereikia jos taisyti. Yra vienintelis būdas, jeigu yra iškrypimas iš Evoliucijos Kelio taip, kaip, pavyzdžiui, Liuciferis iškreipė – ar mūsų dvasinis vadovas, Kaligastija – sukurstė maištą prieš Kūrėją – vienintelis ištaisymas yra per dvasinį gilesnį atsivėrimą Kūrėjui ir virpesių pakėlimą į aukštesnį dažnį. Štai vienintelis yra ištaisymo kelias. Ir dabar mes esame šitame etape, kai aukštesnio dažnio virpesiais taisome ir Kaligastijos, ir Liuciferio padarytas klaidas dėl neįtikėjimo, dėl nepasitikėjimo Kūrėju, ir net Kūrėjo paneigimo. Štai mes savo Širdimi turime galimybę pasakyti – O mes įtikėjome daug stipriau net negu Vietinės Sistemos – Satanijos – vadovai Liuciferis ir Šėtonas, kurie sukurstė maištą prieš Kūrėją. Štai mes savo įtikėjimu pranokstame jau net ir Vietinės Sistemos buvusius vadovus, bet mes turime išlikti šitame Gyvajame Kelyje. Tai nėra paprasta, nes reikalinga atsiverti visą laiką ir palaikyti nuolatinį gyvą ryšį su Kūrėju, kitaip mes galime neišsilaikyti, ir ne vienas jau yra atsisakęs šito – sugrįžęs į iliuziją – nes joje gyvuliniam protui – materialiam protui – lengviau, nes aplinka yra panašių virpesių.
Gyvasis Kelias tai yra tiktai tas, kas yra būsena paliudijama, o būsena iš tikrųjų yra būtent tikra. Štai dėl to mes virpesiais – net ir Kūrėjui – virpesiais savo būseną išsakome daugiau negu mintimi. Mintis yra lėta, nors mintis pralenkia žodį, o virpesiai pralenkia mintį. Štai dėl mūsų virpesių Kūrėjui ir yra žinoma, dar prieš mums net nepagalvojant, ko mes norėtume, Kūrėjas ir žino iš mūsų būsenos virpesių. Štai tie virpesiai ir pasiekia, ir lygiai taip pat virpesiai atkeliauja iš kitų mums, kad mes galime kitų mintis perskaityti, jeigu, vėl, atveriame savo Širdies vožtuvą.
Taip, mylimieji, Evoliucija yra Kūrėjo sumanyta, kad mes joje būtume su Kūrėju savimi – tikri – o tai yra daugiau negu šita matoma įvairiaspalvė, įvairiapusė iliuzija. Ji yra dabar pabiri, chaotiška, be vedlio, o Vedlys yra Pats Kūrėjas. Ir dabar mes turime sustyguoti visą šitą chaosą iš septynių milijardų mūsų dvasios brolių ir sesių tarpusavyje susiskaldžiusių, vienas su kitu nesutariančių, susvetimėjusių, o kito būdo nėra. Šitas Kelias nutiestas visiems, ir mums. Mes juo jau žengiame. Tad ištverkime šitame Kelyje, neieškodami lengvesnio klystkelio.


Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.

Algimantas


Dokumentų sąrašas
Spausdinti
Grįžti atgal