289. Algimanto pamokomasis žodis – Didžioji Britanija išstojo iš Europos Sąjungos, o žmonija patiria baimę dėl karūnaviruso – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Vilniuje, 2020 02 01

Mylimieji, gera žengt Gyvuoju Keliu, kuriame nėra jokių ritualų – yra pats Gyvasis Kelias, yra tas gyvas kiekvieno iš mūsų diktuojamas Širdimi žingsnis. Mes esame Gyvajame Kelyje tam, kad iš tikrųjų patirtume savo Širdyje – esame tikri, gyvi, amžini Tavo sūnūs ir dukros, ir kupini Tavosios Meilės. Atsivėrimu mes, kaip pakeltu Širdies vožtuvu, imame patirti – Meilė priteka į mūsų vidų – ji nėra mūsų sukurta, ji yra iš Tavęs – iš Kūrėjo – Rojaus Trejybės-AŠ ESU.
Šiandien žmonija yra susiskaldžiusi – štai šiąnakt įvyko oficialus Didžiosios Britanijos išstojimas iš Europos vadinamosios Sąjungos. Aš ją vadinu pseudo Sąjunga, nes Sąjungos nėra, yra tiktai darinys, kuris uzurpuoja valdžią kitų valstybių atžvilgiu. Tai yra uzurpavę žmonės, sugalvoję pseudo darinį, pavadintą – Europos Sąjunga – ir mėgina primest savo nuostatas beveik keturiem šimtam milijonų žmonių. Ir britai išmintingi, jie pamatė, kad jie negali priklausyt nuo kitų kvailų protų sprendimų. Ir labai gerai, kad šitą žingsnį atliko būtent pirmieji britai. Tai pavyzdys Lietuvos politikams žengt savo mąstymu, savo protu, žengt pirmyn su Kūrėju, atsirėmus į Kūrėją – į Rojaus Trejybę-AŠ ESU – iš kurio kyla Išmintis, nes Kūrėjas yra Išminties Šaltinis, o ne iš biurokratų nurodytų kažkokių direktyvų, kurias privalo vykdyt. Net laiko negali sugrąžint į normalią būseną – sukinėja kasmet po du kartus laikrodį, tai į vieną pusę, tai į kitą pusę – mat šitaip nusprendė Briuselis. Kokia tai yra kvailystė! Medikai sako – tai kenkia – žemės ūkyje dirbantys žmonės šneka – tai didžiulė žala gyvuliams, jie pagal laikrodį negyvena, gyvena pagal saulės ritmą. O Lietuvos politikai gyvena pagal Briuselio ritmą, kuris neatitinka nei Kūrėjo Širdies Ritmo, nei lietuvių tautos ritmo. Bet didelė dalis Britanijoj yra nepatenkintų – nepatenkintų, kad Britanija, Išminties Galios vedama, išstojo iš tos pseudo Sąjungos. Tai rodo, kokia milžiniška yra dalis žmonių, kurie nesugeba suvokt, kad savo protu gyvenant tu visuomet gyvensi geriau negu kito primestais sprendimais.

Ir man šiandien žiūrint per Rusijos kanalą tą džiaugsmą britų, antrą valandą nakties britų laiku, tai mūsų laiku, jau ketvirta valanda ryto, tai štai viena moteris, mosuojant ten tūkstančiams Britanijos vėliavų, pasakė – aš džiaugiuosi sulaukusi tos akimirkos, kada mes gyvensim savo protu, o ne kito primestu protu. – Štai tai teisinga nuostata! Kokie gali būti sprendimai, jeigu juos priima žmonės, kurie nesupranta, kokia yra ta Britanija – kokia yra jos kultūra, kokia jos yra politika – bet Britanija privalo tuos sprendimus vykdyt. Tas pats ir Lietuvos atžvilgiu. Juk tie Briuselio pseudo politikai, jie gi nežino, kas yra Lietuva, kas joje yra brangu Lietuvai. Bet jie priima sprendimus ir Lietuvos atžvilgiu, ir taip visų kitų pseudo Sąjungos narių atžvilgiu. Štai tas susiskaidymas yra milžiniškas, kai nėra jungties – bendros jungties – o skirtingų kultūrų suvest į bendrą sąjungą neįmanoma, kaip nors kitaip, kaip tik per Kūrėją, kuris būtų tas Tikrasis Šaltinis – ir Jisai diktuotų Išmintį, kaip reikia tvarkytis. Sienos, jos nereikalingos – aš turiu minty tarp valstybių sienos. Juk galima Išminties protu susitart – taip, mes keliaujam laisvai, mes judam laisvai. Čia nėra būtina kažkokia ypatinga proto struktūra, kad priimt tokį sprendimą, kas yra patogu – taip ir gyvenkim, dvidešimt pirmas amžius. Bet negali būt diktuojamų sprendimų iš kažkokio vieno centro, kada mes turim turėt savo nuostatas, savo centrą. Ir tas centras, aišku, būdamas šalia mūsų, jis supranta mus – supranta, kadangi yra kilęs iš mūsų, o ne iš kažkur šalia mūsų, ir galbūt ir ne tik šalia, bet labai toli nuo mūsų.
Kol nėra ryšio su Kūrėju, tol visuomet bus politiniai sprendimai pagrįsti savanaudiškumu. Tik su Kūrėju, tik su Juo atsiranda dvasinė Vienovė. Įvairovė išlieka, bet įvairovė apjungta per dvasinę vienovę – įvairovė yra materiali, tiek intelektuali. Bet dvasia, per atsivėrimą Kūrėjui, mes tampame viena Šeima, ir ne tik su visa žmonija, bet ir su kūrinija, kurios nemato materialus žvilgsnis, išskyrus, tas žvaigždes, kurias mes naktį galim stebėt danguje, bet mes nematom tų planetų, kuriose vyksta milžiniška, kupina Meilės veikla. Štai kodėl mes esam dabar šitame pradiniame etape, kada pseudo Sąjunga pradeda byrėt, ir ji subyrės, nes ji yra sulopyta dirbtinai, prieš Kūrėjo valią. Kūrėjo valia yra tokia, kad valstybių apskritai nebūtų nė vienos, o būtų Brolystė visoje žmonijoje. Ir tai bus per atsivėrimą Kūrėjui, ir Kūrėjo atradimą savo viduje. Štai tada išnyksta grobuoniška politika, kada nori amerikonų prezidentas, nužudo Irano generolą, viešintį su oficialia delegacija Irake – nužudo – tiesiog taip jam užsimanė, jo protas užsimanė. Bušo protas, kada jis buvo prezidentu, pradėjo bombarduot Afganistaną, Iraką, prancūzai puolė Libiją. Štai tie savanaudiški politiniai sprendimai pavirsta tragedijomis kitiems, kurie yra silpnesni, ir kurie negali apsigint savęs. O su Kūrėju – su Kūrėju – aš tą pakartoju, apsauga yra iš Kūrėjo Apvaizdos.
Štai kodėl dabar pasaulis jau pradeda panikuot dėl karūnaviruso. Karūnavirusas pavadintas – karūna – kadangi tas virusas panašus į karūną. Tai štai slepia duomenis, kiek yra iš tikrųjų tų užsikrėtusiųjų, palikusių šitą pasaulį – tie duomenys sumažinti, bet jie kasdien auga. Ir dabar jau yra apie trisdešimt šalių, kuriose yra tas virusas. Bet tos šalys stebi ir pačios bijo – žmonės bijo – nes nesuvokia, kad apsauga yra iš Kūrėjo. Nėra apsaugos iš kokių nors medicininių, materialių priemonių – virusas kinta, mutuoja. Tik ką vakciną, jau atrodo, sugalvojo, sukūrė, o virusas jau pasikeitęs, ir ta vakcina jau nebepaveikė. Štai mes turime Gyvąjį Kelią, kad mes kitoms ateities kartoms parodytume – su Kūrėju jokių virusų nebebus – nebebus, nes aplinka bus tokių aukšto energinio dažnio virpesių, kad virusui ta terpė yra nepalanki – jis joje negali atsirast, kilt. Dabar virusai kyla dėl to, kad yra žemo energinio dažnio virpesiai, sklindantys iš mūsų visų – iš mirtingųjų. Mirtingieji visada apimti nerimo – nerimo dėl savo asmeninio gyvenimo, nerimas dėl šeimos narių, nerimas dėl tų šalių, kuriose jie gyvena, žodžiu, tas nerimas žemina virpesius, kurie, iškilus krizinei akimirkai, pavirsta į baimę – tai yra dar žemesnio energinio dažnio virpesiai. Net ir motyvai savanaudiški ir siekiant karjeros – tai yra žemi virpesiai, ir ta terpė kaip tik palanki atsirasti virusams. Ir tų virusų bus vis daugiau ir naujesnių, prieš tai niekada nebuvusių šitoje planetoje, o šaltinis bus tas pats – mirtingasis – dėl to, kad jis nenori – nenori atrast Kūrėjo savo viduje, o puola prie ritualų. Atlieka ritualus pusantro milijardo katalikų-sektantų – atlieka ritualus – baigiasi Kalėdos, jau laukia Velykų, ir vėl puls kryžių nešiot popiežius aplink bažnyčią. Štai tie ritualai – tai yra tas pagrindinis šaltinis, kodėl kyla virusai, kodėl yra tos užkrečiamos ligos. Visa tai yra dėl to, kad nėra atverta Širdis, kad Kūrėjas nepripildo savo sūnaus arba dukros Meilės virpesiais, nors Pats Kūrėjas yra kiekvieno viduje savąja Dvasia, bet kiekvienas turi atvert savo Širdies vožtuvą, kad tie virpesiai būtų pajuntami tos pačios Širdies – ne intelektualiai tiktai skaitant apie juos, bet būsena reikia patirt. Ir štai tada, tai yra apsauga nuo bet kokio viruso. O jeigu tokią būseną jaučia visa žmonija, ir jie spinduliuoja aukšto energinio dažnio virpesius štai ir išnyksta terpė bet kokiam virusui atsirasti, taip pat išnyksta terpė baimei, kuri sukelia karus. Visi karai kyla iš baimės, ne iš Meilės. O kada atranda Kūrėją savo viduje kiekvienas mirtingasis, tada jis žvelgia į kitą mirtingąjį kaip į savo brolį ar sesę dvasioje. Ir štai ta Meilė sklinda iš vieno kitam – ir dingsta bet koks motyvas naikinti kitą, užimti kito teritoriją, užgrobti jo rinką, kad būtų didesnis pelnas man. Štai Meilė tampa žmonijos Viešpatija, ir tada yra tas pats Kūrėjo evoliucinis Ritmas šitoje planetoje.
Štai kokia yra mūsų Gyvojo Kelio kryptis – vektorius – tik su Kūrėju pirmyn, visada pirmyn, ir Meilės Galia, ir kiekvieno asmenine laisva valia, nes ir asmeninę laisvą valią yra padovanojęs mums Kūrėjas. Ir tada mes turėsim tokią visuomenę, kurioje Širdis džiaugsis, kad mes gyvename šitame žydinčiame Kūrėjo sumanytame nuostabiame, amžinajame sode, kur vienas žiedas gražesnis už kitą, o visi žiedai sudaro nuostabų Sodo reginį, kada pavasaris yra amžinas, nesibaigiantis.


Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.

Algimantas