419. Algimanto pamokomasis žodis, kaip dvasiniais virpesiais būti vienovėje su Kūrėju, apglėbti visus, ir likti dėmesingu atliekamam darbui tą akimirką - pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Pakalniuose (Utenos rajonas), 2021 10 24

Mylimieji, mano vardas Algimantas. Sakau dvasinius mokymus, rengiu Dvasinius Mokytojus visai mūsų planetai, pradėdamas nuo Lietuvos. Sakau dvasinius mokymus gyvojoje Rojaus Trejybės-AŠ ESU šventovėje. Šį rytą esu Pakalniuose – dešimt kilometrų nuo Utenos – nedidelis bažnytkaimis – bet jame dabar yra dvasinis – mūsų planetos – centras.
Šią akimirką mes, čia susirinkę, atvėrę save Kūrėjui, spinduliuojame aukščiausio energinio dažnio virpesius, kokių nespinduliuoja niekas, ir niekur. Ir tie, kurie prisijungę per Skype’ą prie mūsų gyvosios komunijos su Kūrėju, ir tarpusavyje, taip pat sudaro šitą centrą, bet jie, būdami įvairiose vietose, tampa tų vietovių nedideliais centrais, o Šviesa sklinda per juos net ir iš mūsų, nes pasiekia mūsų Šviesa ir jų Širdis, kaip ir iš jų Širdies Šviesa pasiekia mūsų Širdis. Mes ir patiriame, ką Kristus sakė – Aš ir Tėvas esame viena dvasioje. – Tai ir mūsų yra – vienovė dvasioje. Nesvarbu, kokie būtų atstumai, fizine prasme, bet vienovė yra energiniais virpesiais - o jie keliauja greičiau negu šviesos greitis. Tai nėra šviesos – kaip mes suprantame šviesą fizine išraiška – virpesiai – tai yra dvasiniai virpesiai, kur akimirksniu pasiekia ir Kūrėją, ir aplinką. Dėl to mes Dvasiniu Glėbiu galime apglėbti visus, apglėbti kūriniją! Pabandykite apglėbti didesnį medį – neužteks fizinio glėbio! Tuo tarpu virpesiais mes pajėgūs apglėbti – apglėbti Visatą, kuri yra fizinė, bet mes ją dvasine išraiška pajėgiam apglėbti! Tai priklauso nuo mūsų Kosminės Įžvalgos, atsidavimo Kūrėjui, ir tos būsenos pojūčio, kad tu dvasioje gali apglėbti Visatą.
Kūrėjas laiko Savajame Glėbyje visą kūriniją. Štai, Kūrėjas – Jis ne potencialu laiko tą kūriniją Savajame Glėbyje, bet jau paskleidęs aktualiu veikimu Savo Virpesius – niekas negali iš Jo Glėbio išsiveržti! Ir mums Jis suteikia dvasinę asmenybę su visais potencialais kaip Kūrėjo Atvaizdą. Dėl to mes ir galime – kaip Atvaizdas – Kūrėjo – Dvasiniu Glėbiu apkabinti Visatą – virpesiai pasklinda, ir jie pasiekia visus. Tik reikia turėti tą Įžvalgą tuos virpesius nukreipti - taip ir mes, turėdami vis daugiau pajausti Kūrėją, stipriau pasitikėti Juo. Pasitikėjimą diktuoja vidinė būsena – sąmonės ir pasąmonės. Pasąmonės būsenos mes negalime kontroliuoti taip, kaip sąmonės, nors ir pasąmonę galima apvalyti, ir iš jos pasiimti reikalingą mums informaciją – energinius virpesius – bet sąmonės išraišką mes pajėgūs kontroliuoti kas akimirką.
Aš jums dažnai sakau – visiems – kad jūs būtumėte nuolatiniame ryšyje su Kūrėju – kas akimirką – tą būseną jaučiant. Tai yra tas gyvenimas, kai Kūrėją – dvasioje – tu laikai savyje, tą jausdamas, nors susikaupęs dirbi darbą – visą dėmesį sutelki ties tuo darbu, bet viduje - kaip dvasinė asmenybė - ji jaučia tą pulsavimą Kūrėjo Ritmu, ji jaučia pasitenkinimą kiekvienu veiksmu, kokį atlieka ar ranka, ar koja, ar mintis, ar visas kūnas – judėdamas. Visa tai yra būsena, o veiksmas jau yra konkretus. Tai štai, ta būsena – kaip rūku – jūs turite apgaubti tą veiksmą. Tai ir yra ta buvimo su Kūrėju būsena – visa apimtimi – bet dėmesys sutelkiamas veiksmui, nes jūs turite būti tą akimirką neprarandantys dėmesio, nes galite pridaryti klaidų, ir tuo pačiu net ir nukentėti, jeigu tai yra darbas su instrumentais, kurie gali ir sužeisti jūsų fizinį kūną.
Šitie dalykai yra tokie subtilūs – prieš tai niekada nebuvo to aiškinta. Dėl to mes neturime to patyrimo, kad iškart, tik pasakius teiginį, jis iškart mūsų pasąmonėje, ir sąmonėje nusėstų į reikiamą sampratą. Ta samprata yra ne iki galo skaidri, bet palaipsniui, vis girdint tuos teiginius dažniau, ir daugiau kartų, jie stipriau įsitvirtins, ir jūsų – kiekvieno – protas tuos virpesius pradės tarsi tikrinti praktiškai – kaip gi tai padaryti, kad būtų ta būsena, kai tarsi apgaubi viską aplinkui Kūrėjo Virpesiais, o tuo pačiu sutelki savo dėmesį į atliekamą veiksmą.
Aš daug dabar žiūriu Youtube‘e apie budistų vienuolyną – vieną, kitą – ir budistų siekimas yra Nirvanos patyrimas. Nirvana – nušvitimas – nušvitimas – kada išnyksta mintys, kada nieko nebėra – yra susiliejimas – susiliejimas su Visata. Gyvasis Kelias šito nemoko. Gyvasis Kelias - tai yra troškimas būti geresniam, susilieti su Pačiu Šaltiniu – ne su Visata – su Šaltiniu dar glaudžiau, giliau, stipriau. Nėra taip, kad nebūtų troškimo – troškimą daryti Gėrį mes gauname iš Kūrėjo – virpesiais. Mes bendraujame su Kūrėju kaip asmenybė su Asmenybe – ne su Kosmosu bendraujame, bet su Kosmoso Šaltiniu ir Centru – su Asmenybės Šaltiniu ir Centru – Pačiu Kūrėju – Keturiose Asmenybėse – pasireiškiančiu Visatose. Todėl, natūralu, kad asmenybė trokšta daugiau bendrauti su savuoju Šaltiniu, ji trokšta ir patirti daugiau Meilės, ir atiduoti tos Meilės savo aplinkoje, ir pasiųsti ją – virpesiais – visai kūrinijai – visai Kūrėjo – ir dabar mūsų – Dvasinei Šeimai. Ir kur mes bebūsime – po prisikėlimo – aukštesniu sielos tapatybės lygiu, pereidami į dvasinį dar aukštesnio dažnio energinį lygį – visur – mes jau dabar galime į tuos lygius – būsimuosius – pasiųsti savo Meilę ten jau esantiems. Juk urantai taip pat dar ne taip seniai buvo šitoje Gyvojoje Šventovėje, bet jie iškeliavo – iškeliavo – į morontinį sielos tapatybės lygį, ir mes taip pat už juos pasimeldžiame, nukreipiame jiems virpesius – stiprindami. Mes pasimeldžiame už visų – kūriniją sudarančių – segmentų Vadovus. Reiškia, tie virpesiai nukreipiami į mūsų ateitį. Mes tuose segmentuose – Evoliucinis visų tvarinių štai viso to vystymosi laiptelius - turėsime vis tiek nužengti – nužengti tais laipteliais. Bet dabar jau mes ten siunčiame Meilės virpesius esantiems, ir tuo pačiu vadovaujantiems tiems segmentams. Ir ateis akimirka, kai mes susitiksime su tais ir vadovais, ir tais mūsų dvasiniais broliais ir sesėmis, kurie atlieka ten savo misijas, įsisavina iššūkius, ir jie mums taip pat dėkos už tai, kad mes juos stipriname – stipriname savo Širdies atvėrimu Kūrėjui, ir, nukreipdami maldos virpesius būtent tiems visiems segmentams – stiprinome jų iššūkių įsisavinimą, nors tame laiptelyje mes būsime dar po daugybės tūkstančių metų. Bet mūsų siekis – skleisti tuos virpesius po visą kūriniją – yra Kūrėjo mums padiktuojamas jau dabar, mus pratinant pažvelgti į aplinką Kosmine Įžvalga, nesusisiaurinant iki savosios biologinės šeimos, bet ir biologine šeima mes negalime laikyti tiesiogiai, tik sueina vyras ir moteris – jie buvo iki šiol nepažįstami – biologiškai nesusieti – tik jų palikuonys jau biologiškai susieti irgi su kiekvienu atskirai, bet tarpusavyje jie susieti gali būti dvasioje per Kūrėją, kada kiekvienas atranda Kūrėją savo Širdimi, ir Širdyje. Štai, tai tas požiūris, išplėstas į platesnę Kūrinijos Dvasinę Šeimą, ir yra tas Impulsas aukštesnio energinio dažnio mūsų viduje, ir mums, esant tokio dažnio virpesių polėkyje, kasdieniai darbai bus kokybiškiau atliekami, išnaudojant mažiau energijos, ir pasiekiant didesnį atlygį ir dvasinei asmenybei, ir rezultatą aplinkai.
Štai, mano mylimieji, tai, ką aš sakau, yra Tikrovės atspindys, koks jis bus ir šitame pasaulyje, kada mes iš tikrųjų, atvėrę save Kūrėjui, atradę Jį savo Širdyje, ir Širdimi, ir apglėbsime visus, būdami šitame nuolatiniame – kas akimirką – ryšyje su Kūrėju, ir veikdami visumos Gerovei, palaikydami dėmesingumą tam darbui, arba tam žmogui, su kuriuo bendraujame, sutelkdami tą dėmesį tai akimirkai. Amen.

Telydi jus Kūrėjo Palaimą ir Ramybę, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.
Algimantas