Tėvo mokymas, perduotas Dievo Tėvo ir Jo Sūnaus Jėzaus šventovėje per pamaldas 2008 04 05 + ♫ [MP3 audio]

Spausdinti
Dokumentų sąrašas

 

Tėvas:

Mano mylimi vaikai, Aš jus visus visą laiką vedu ten, kur šitas kelias nesibaigia. Vedu šituo keliu, kad jūs galėtumėte pajausti, kokia yra nuostabi grožybė šitame pasaulyje, ir kituose pasauliuose, kuriuose jūs būsite visiškai neužilgo, lyginant su amžinybės masteliais.

 

Jūs turite vieną nuostabų kelią – kelią, kurį gali paskleisti tiktai mylintis Tėvas, kuriuo Aš ir esu.

Aš esu tas Galingasis ir Didysis Šaltinis, kurį jūs, atsivėrę Man, trokštate garbinti. Tačiau, Aš šito garbinimo netrokštu iš jūsų išreikalauti.

Aš noriu, kad jūs, prisipildę Manosios meilės virpesių, kada atsiveria siela ir atsigręžia į Mane visiškai, be jokių išlygų, be jokių sąlygų, garbintų Mane iš meilės, ir šituo garbinimu galėtų pajausti, jog Aš esu tikras ir gyvas, ir visą laiką – viduje; ir vedu sielą, atsivėrusią, ten, kur ji galėtų augti.

 

Visi kiti keliai, nėra auginantys sielą taip, kad ji suaugtų tvirtu ir tiesiu savuoju dvasiniu ūgiu.

Aš jus vedu, kiekvieną, pačiu tiesiausiu keliu, nes vedu, paėmęs jus, kiekvieną, už rankos, ir vedu pas Save.

Dėl to pasitikėkite šituoju vedimu. Atsiduokite Man. Atsiduokite tam vedimui. Netrukdykite Man vesti jus.

 

Jūs dabar nuolat meldžiate Mane, kad Aš jus daugiau pamilčiau, daugiau globočiau, daugiau apkabinčiau.

 

Mielieji, jūs esate akli!

 

Kaip jūs galite melsti, kad Aš galėčiau jus daugiau apkabinti, jeigu jūs patys neatsiveriate Man ir nepajuntate šito apkabinimo? Aš esu visą laiką laikantis jus ant savo rankų.

Jūs turite tą šmaikštų posakį, kada sakote, kad Aš vedžiau vieną iš jūsų, ir kada buvo sunku, jūs ėmėte priekaištauti, kodėl Aš palikau tą, kuriam buvo sunku, nes smėlyje buvo vienos likusios pėdos, ir tada Aš pasakiau, jog tai ir buvo Mano pėdos.

 

Dėl to, žinokit, kad Aš jūsų niekada nepaleidžiu nuo savo Rankų. Ir jeigu jūs nors kiek jaučiate savyje baimės, nepasitenkinimo, susierzinimo – priežastis yra jūsų viduje. Jūs neatsivėrėte Man pakankamai, kad pajaustumėte iš Manęs priplūdusią meilės bangą, kuri užlietų bet kokį susierzinimą, nepasitenkinimą, kad jūs maudytumėtės Mano meilės spinduliuose, ir patys lietumėte šituos spindulius aplinkai.

 

Dėl to melskite didesnio atsidavimo Man. Melskite didesnio pasitikėjimo Manimi. Melskite didesnio ryšio su Manimi.

 

Kada jūs meldžiate, kad Aš jus vesčiau, kad Aš jus globočiau, kad Aš jus saugočiau, reiškia, jūs nepasitikite Manimi, nes Aš jus globoju, ir saugau, ir vedu kas akimirką, kur jūs bebūtumėte, net ir tamsiose džiunglėse. Aš jus globoju lygiai tiek pat, kiek ir esančiose miesto džiunglėse, kur gausybė yra susibūrimų, kur yra daugybė mašinų, daugybė pavojų, net daugiau negu džiunglėse. Ir Aš čia jus vedu, kiekvieną nešu ant Rankų, betgi jūs patys, nusigręžę nuo Manęs, vienas kitą stumdote, įžeidinėjate, jūs vienas kitam užbėgate už akių, užkertate kelią.

Argi tai atsitinka dėl to, kad Aš jūsų nevedu, ir negloboju, ir nesaugau? Ar dėl to, kad jūs nusigręžiate nuo Manęs, ir bandote patys, savais savarankiškais veiksmais ir laisva valia, Mano nuostabią kūriniją kaip peiliu raižyti ir pjaustyti taip, kaip jūs išmanote, kad ji gali būti pjaustoma ir raižoma. Manyje yra nuostabi harmonija. Manyje yra ramybė ir tyla. Bet kiek jūs šitą tylą išgirstate? Kiek iš jūsų šitos tylos klausotės kasdien? Dėl to, Mano mylimieji vaikai, jūs patys save nuskriaudžiate, o tada, atsisėdę, prašote, kad Aš būčiau jums geresnis.

O gėrį jūs semiate iš Manęs tik tada, kada ištiesiate net ir mažiausią šaukštuką į Mano Gėrio Šaltinį, kuris niekada nesibaigia, ir kiekvienas, pagal savo šaukštelį, ir pagal savo sugebėjimą šitą šaukštelį išgerti, prisipildote šito paties gėrimo.

Dėl to melskite, Mano mylimieji vaikai, ryžtingesnio ryšio su Manimi. Melskite, kad jūs šaukštelį pakeistumėte visu susiliejimu su Manimi.

Ir tada pajausite, kaip pasikeitė jūsų malda, kuri tapo gyvenimu, nes gyvenimas tapo Manimi.

Ir jūs gyvensit nesibaigiantį gyvenimą Mano meilės harmonijoje, ir visą laiką, amžinai tekančioje, Gyvo Vandens upėje.

................................................................

Algimantas:

Ačiū Tau, Mylimas Tėve. Manojo valia, kad būtų Tavoji valia. Amen.

----------------------------------------------------------------------------------

Nuoširdžiai dėkoju Violetai, įrašiusiai ir iššifravusiai šitą Tėvo mokymą, kad su juo susipažinti galėtumėte ir visi jūs, o ne tik dalyvavusieji mūsų gyvose šeštadienio pamaldose.

 

Telydi jus ramybė.

Su broliška meile,

Algimantas


Dokumentų sąrašas
Spausdinti
Grįžti atgal