422. Algimanto pamokomasis žodis – Dvasinio laiptelio rodiklis yra savanoriškumas – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Vilniuje 2021 11 13

Spausdinti
Dokumentų sąrašas

Mylimieji, mano vardas Algimantas - prisistatau tiems, kurie žiūri per YouTube, visi kiti – žino. Sakau dvasinius mokymus Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje – šventovėje, kuri neturi ritualų - vienintelėje pasaulyje. Tie, kurie nuolat žiūri šiuos mokymus, jiems kartoti šito nereikia, jie jau gyvena tuo Gyvuoju Įtikėjimu. Tuo tarpu pirmą kartą žiūrinčiam, tai aš ir pasakau – Gyvoji Šventovė šiandien yra vienintelė tokia. Kada ji apims visą planetą, tada savaime bus suprantama, kad ritualai nereikalingi – išoriniai, matomi ritualai - bendraujant su Kūrėju. Reikalingas Širdies Vožtuvo pakėlimas ir Kūrėjo atradimas savo viduje ir tada gyvenimas - drauge su Kūrėju. Ir štai tada kyla noras drauge su savo dvasiniais broliais ir sesėmis išsilieti Kūrėjui. Tai yra Gyvoji Komunija - Gyvasis Susiliejimas su Kūrėju, ir tai yra virpesių pasireiškimas iš mūsų vidaus - ir pajautimas mūsų viduje būsena, Kūrėjo virpesių, pačių aukščiausio energinio dažnio.

Kūrinija, apskritai, mane žavi tuo, kad joje vyksta daugybė įvairių, mums nesuvokiamų, veiklos formų - ir visuomet siūlosi Kūrėjo Sūnūs ir Dukros savanoriais atlikti įvairiausias veiklas-užduotis, prisiimti naujus patyrimų iššūkius. Ir atrodo - kaip yra toje kūrinijos dalyje - kad užtenka tų savanorių. Kaip yra sutvarkyta kūrinija, kad kiekviename segmente, kiekvienam darbui atlikti, savanorių yra daugiau negu yra poreikis tam darbui atlikti reikalingų Kūrėjo Sūnų ir Dukrų. Ir išmąsčiau atsakymą, kad tai yra dėl to, kai Sūnus ar Dukra prisipildo Kūrėjo kuo aukštesnio energinio dažnio virpesių - tie virpesiai iš vidaus tiesiog motyvuoja tą asmenybę prisidėti prie visumos Gerovės, ir toji asmenybė trokšta dar stipriau patirti Kūrėją, veikti drauge su Kūrėju, visumos Gerovei. Ir štai tada yra viduje būsenos pojūtis – jeigu reikalinga ką nors atlikti, štai ir yra tas viduje juntamas energinis Kūrėjo Impulsas – nesistengti išvengti šito iššūkio, slėptis už kito nugaros – kas, tarp kitko, būdinga mūsų žmonijai – bet pasiūlyti save – pasiūlyti save atlikti tą užduotį, jau suvokiant savąjį pasirengimą - suvokiant. Tuo tarpu, kadangi savanorių yra daug, daugiau negu jų reikia tai užduočiai atlikti, natūralu, kad tų segmentų vadovai atrenka tinkamiausius toje vietoje arba tos užduoties atlikimo vietoje, jeigu reikia vykti kažkur kitur tą užduotį įgyvendinti. Tai štai, iš tų didesnės dalies savanorių atrenkami patys kvalifikuočiausi, ir ne tiktai pagal savąją, sakykime, funkcinę kvalifikaciją, bet tuo pačiu ir pagal tarpusavio charakterių suderinamumą. Štai, mes esame vieni su kitais labiau suderinami, su kitais mažiau suderinami. Mes glaudžiau bendradarbiausime su vienais, su kitais mes taip negalėsime glaudžiai bendradarbiauti - į tai atsižvelgiama, kad toji komanda būtų tokia, kaip monolitas iš atskirų asmenybių, bet per Kūrėją suvienytą į monolitą , tai yra, į tvirtą dvasinę komandą, kurioje galėtų pasireikšti kuo geriau kiekviena asmenybė savuoju Įnašu – Įnašu – ką mes galime pavadinti – į Kūrėjo banką.

Štai, kada aš mąstau šitokiu Kūrėjo žvilgsniu žvelgdamas į aplinką, tuomet aš suvokiu, kad tai yra vienintelė išmintinga kryptis, kokią ir sumanęs Kūrėjas, kad Brolystė visą laiką įgytų naujų bruožų bendradarbiaujant ir sąveikaujant įvairiose grupėse, kaip galima atitinkamas užduotis įgyvendinti kuo sumaniau, kad tai aplinkai būtų pateikiamas kuo geresnis rezultatas. Ir čia tada iškyla klausimas, o koks požiūris yra tų, kurie nepatenka į tų savanorių komandą, ar komandas? Ar jie nesijaučia atstumti, neįvertinti – štai, siūlėsi būti savanoriais, bet nepriėmė. – Ne, nėra tokios nuostatos, kad tas, kuriam neužteko vietos atlikti vieną ar kitą veiklą, būtų sumenkinamas. – Ne, tiesiog tai yra noras kiekvienam, kad aplinka būtų kuo šviesesnė, kuo labiau atitinkanti Kūrėjo atvaizdą. Ir tas, kuris, sakykim, nebuvo parinktas į savanorių komandą, jisai džiaugiasi, kad yra dar geresni – dar geresni – kur bus Indėlis dar ryškesnės Šviesos visumos Gerovei, tuo pačiu ir kiekvieno to, kuris nepateko į savanorių komandą. Yra viduje siekis dar giliau bendrauti ir bendradarbiauti su Kūrėju, veikiant čia, šitoje aplinkoje, drauge su kitais, ir tuo pačiu vėl įgyti naujų patyrimo niuansų - ir kada bus nauji iššūkiai, nauji pasiūlymai, jeigu tai atitiks vėl tą reikalaujamą lygį tai užduočiai atlikti, vėl bus galimybė pasisiūlyti savanoriu. Niekada nebus taip, kad būtų visą laiką ignoruojamas kuris nors Sūnus ar Dukra. Tiesiog motyvas yra paliekamas kiekvienai asmenybei – gilinti ryšį su Kūrėju, Gyvą Ryšį, ir tuo pačiu pažinti kūriniją kuo šviesiau, ir prisidėti prie kūrinijos šviesinimo dar ryškiau - ir taip per visą amžinybę, per visas pakopas - pasiekus net ir patį Kūrėją iššūkiai nesikeis, nes iššūkiai taip pat reikalaus savanorių. Tiesiog tai nėra taip, kad sumanyta taisyklė - tik savanoriai imami. Ne, tiesiog kuo aukštesnis energinis dažnis yra asmenybės viduje, tuo ir siūlosi kaip savanoris atlikti įvairius darbus. Tai yra rodiklis dvasinio laiptelio – savanoriškumas. Ir kada, pavyzdžiui, mes žvelgiame į savo aplinką, ir mes matome, kad dažnai siūlosi tik į tokį darbą, kur jaučia, kad bus kažkoks atlygis, arba koks nors įvertinimas, net ir kažkokia materialia išraiška, arba postu kažkokiu. Štai dėl to motyvas yra ne toks – nėra Širdies, Širdies ir Meilės Kūrėjui motyvo, ir tuo pačiu aplinkai, ir, aišku - Šviesos viduje, kad suvoktų kurti Gerovę Brolystėje, su atrastu Kūrėju, ir būtent taip, kaip veda Kūrėjas iš vidaus. Kadangi šitas didžiulis kontrastas dabar tarp to, ką aš sakau, ir kokia yra aplinka, ir tada tas kontrastas išnyks, kada urantai bus Vedliai – Vedliai – aktyvūs, ryžtingi, atsidavę Kūrėjo vedimui, tiek Lietuvoje, tiek visoje planetoje. Kito kelio nėra, kito Vektoriaus nėra! Kūrėjas nenumatė, kad Šviesa Evoliucijoje būtų įgyvendinama kitokiu būdu – nėra kitokio būdo - tiktai per Kūrėjo atradimą savo viduje, tiktai per Kūrėjo Gyvą Komuniją, pajuntant vedimą iš vidaus kokį ir suteikia Kūrėjas - kaip Asmenybė – net Keturios Asmenybės – Rojaus Trejybė-AŠ ESU - kiekvienam savo Sūnui ir Dukrai. Ir štai toks Sūnus arba Dukra pajunta savo būsena – jis nori ryžtingai pasireikšti kaip Kūrėjo atvaizdas - ir štai tada jis siūlosi, jausdamas tą motyvą viduje, Kūrėjo vedimą virpesių išraiška. Jis nebūtinai turi įvardinti tą motyvą, bet būsena jam diktuoja. Nėra įvardijama, kad tai yra Meilė, kad tai yra Gailestingumas, Supratingumas, ne, tiesiog kiekvienas junta tą būseną viduje - ir štai tą būseną formuoja kuo gilesnis ryšys su Kūrėju ir tų virpesių realus viduje jautimas – jautimas – nuolat – nuolat. Čia labai svarbu jausti tą nuolat. Ir tada ta būsena prisipildo – prisipildo – iki tokio pilnatvės pojūčio, kaip pripūstas balionas, jis kyla, jis nori kilti, jeigu yra pripildytas lengvų dujų, lengvesnių už orą. O mūsų dvasiniai virpesiai yra paties aukščiausiojo energinio dažnio, kuriuos Kūrėjas siunčia mums, o mūsų asmenybė pagal savo Šviesą pajėgi juos įsisavinti. Štai tada ir kyla viduje tas vidinis motyvas, ir net pomėgis - pasimėgavimas - drauge su Kūrėju atlikti Gėrio ir Šviesos Darbus, Meilės Galia ir laisva valia, sulieta su Kūrėjo Valia. Amen.

Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas

Algimantas


Dokumentų sąrašas
Spausdinti
Grįžti atgal