432. Algimanto pamokomasis žodis – Mūsų pirminis Indėlis į žmonijos šviesinimą tokioje tamsioje planetoje – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Kaune, 2021 12 26

Mylimieji, mano vardas – Algimantas. Sakau dvasinius mokymus, ruošiu Dvasinius Mokytojus – Lietuvai – ir pasauliui! Visa tai yra tikra, tai yra gyva – tai yra Tikrovė! Tie, kurie studijuojate Apreiškimus, žinote, kad yra Epochinis Apreiškimas – Urantijos Knyga – taip pat žinote, kad yra daugybė planetų, kuriose gyvena ir mirtingieji, tokie kaip mes, ir aukštesnio statuso Asmenybės, kokiomis mes dar būsime, kada prisikelsime po to, kada paliksime šitą planetą. Žodžiu, visa ta Tikrovė mūsų pasaulyje nėra atskleidžiama, nes nebuvo Dvasinių Mokytojų.
Kada dabar, skaitydamas Urantijos Knygą, susipažįstu vėl gilumine prasme su gyvenimu netolimoje kaimyninėje planetoje, patyrusioje taip pat skausmingą maišto patyrimą prieš Kūrėją, kurį sukėlė Satanijos Sistemos Vadovai – Liuciferis, Šėtonas – ir tuo pačiu tos planetos buvęs Dvasinis Vadovas – Planetos Princas – štai toje planetoje žlugo ir Adomo misija su Ieva - kaip ir mūsų planetoje – mūsų planetos buvęs Dvasinis Vadovas Kaligastija taip pat prisijungė prie maišto – žodžiu, šita prasme, mes patiriam labai panašų patyrimą ir gyvybinį mūsų pasireiškimą, kokį patiria ir toje planetoje gyvenantys žmonės. Mes šitame Gyvajame Kelyje neturim kopijuot kitų planetų, dėl to vyresnieji Dvasiniai Asmenys draudžia net Apreiškimą pateikti kitoms planetoms apie gyvenimą bet kurioje konkrečioje planetoje, kad nebūtų kopijuojama, kad kūrybinė mintis vystytųsi originali, kad nereikėtų varžyt savo fantazijų, savo svajonių. Ir kada aš palyginu mūsų gyvenimą net ir su tos planetos, turinčios labai panašų patyrimą, aš matau, kad mūsų pasaulyje maištas turėjo milžiniško poveikio, kad dabar net viso pasaulio šalių – prezidentai, premjerai – stojo piestu prieš Kūrėjo Evoliucinį Planą! Toje planetoje, didžiausioje nacijoje, turinčioje 140 milijonų žmonių – vadovai – daro viską, kad iš to maišto tamsos ištraukt tiek šitą tautą, tiek aišku, ir visą planetą – nors aplinkui gyvenantys tolimame atstume, kadangi ta Šviesa gyvenanti nacija yra, kaip Australija – atskiras kontinentas – sala – todėl su kitom tautom ryšį palaiko minimalų, dėl to tos tautos yra nenušvitusios tiek, kiek nušvitusi šita tauta. Bet mane žavi vadovai – vadovai – kurie turi Išmintį. Ir net – buvę vadovai – tos tautos, tos šalies – jie nenustumiami į šoną – jie vienas po kito keisdami toliau dirba tą patariamąjį darbą – jie savo patyrimą perteikia kitiems politikams, kitiems vadovams, kurie yra to darinio vedliai. Tai šita prasme, aš nematau tokių darinių nei mūsų šalyje, nei pasaulyje, ir dėl to natūralu, kad mūsų vadovai neturi jokios patirties, kokią galėtų turėt, jeigu dalintųsi patyrimu buvę prezidentai, jeigu jiems būtų suteikiama galimybė būti atskira grandimi. Ir tas patariamasis balsas būtų labai vertinamas. Tai štai, toje planetoje gyvenimo trukmė daug ilgesnė, balsavimą turi žmonės priklausomai nuo intelektualaus statuso, nuo pareigų, ir net nuo dorai sukaupto turto – ir gali turėt nuo vieno balso iki dešimties balsų vienas žmogus. Tai yra vertinama! Jeigu žmogus išmintingas ir įnešė didžiulį įnašą į tos tautos šviesėjimą, ne šiaip kažkas galėtų pasakyt – štai didelis indėlis to žmogaus – bet tai turi būt indėlis į žengimą Šviesos kryptimi – Šviesos Vektoriumi – visos tautos vystymosi pagal Kūrėjo sumanymą, pagal Evoliucinio Plano įgyvendinimo Vektorių! Štai aš nematau čia be mūsų – urantų – jokių užuomazgų mūsų planetoje, kad šita tamsa būtų ištirpinta Kūrėjo Meilėje.
Kadangi aš dar neturiu savųjų namų, tai apsistojau pakeliui į savuosius namus pas Liną ir Violetą Žasliuose. Vakar buvo Kalėdų pirma diena, atvažiavo jų vaikai – du sūnūs kaip ąžuolai – vienas dar dvi dukras atsivežė. Bet tos dukros gimusios Londone – vienai prieš savaitę suėjo keturiolika metų, kita – keleriais metais jaunesnė. Ir joms sunku lietuviškai šnekėt – lietuvaitėms – sunku lietuviškai šnekėt nors ir motina, ir tėvas – lietuviai – bet aplinka turi poveikį, mokykla turi poveikį – lietuvių kalbą puoselėt, išsaugot be pastangų irgi neįmanoma. Kad jos geriau suprastų, Violeta man sako – Tu tada su jomis angliškai pabendrauk, joms bus malonu. – Ir kada mes prieš valgį meldžiamės, iš pradžių, tai trise, o vakar jau pasipildė mūsų grupelė – jau buvom septyniese – štai aš meldžiausi ir garbinau Kūrėją angliškai, kad suprastų jos. Ir man buvo iš tikrųjų džiugu, kada jau po to mes bendravom, ir aš taip mąsčiau – vertėtų joms parodyt anglišką Urantijos Knygą. Ir aš joms parodžiau tą Knygą, ir aiškinau, kas yra toji Knyga, kad joms į pasąmonę nusėtų sėkla – ar ji duos tą derlių, ar ne, jau priklauso nuo jų pastangų. Bet jos, jau sužinojo, kad egzistuoja tokia Knyga ir joms prieinama jų kalba, kur geriau joms suprasti – na, sąmonė irgi veikia – veikia ta aplinka – tuo labiau, kad ir dabar jos studijuoja toje angliškoje mokykloje. Tai štai, ta kalba joms, jau kaip gimtoji yra anglų kalba – ir yra tas Apreiškimas – angliškai. Ir aš viliuosi, kad tos dvi jaunos dvasinės sesės vis tiek bus dvasioje – bus, nes ir jų dvasinė sesė, kuri žmogiškąja prasme vadinama močiute ir dvasinis brolis, kuris vadinasi – senelis – žodžiu, taip pat įneš savo Šviesos Indėlį bendraudami.
Tai štai, tai yra, kaip pirminis mūsų, kaip Dvasinių Mokytojų Indėlis į žmonijos šviesinimą tokioje tamsioje planetoje, kad mūsų planeta vis tik, kurioje buvo įsikūnijęs Sūnus Kūrėjas žemiškuoju pavidalu – ir kurio dabar simbolinį gimimą švenčia ir ta pati Lietuva – tamsos apimta – ir tas pats krikščioniškas pasaulis – kur skendi ta planeta tamsoje – kur valdžia viską daro, kad sunaikint – žmogų, žmogiškumą – sunaikint moralę, sunaikint šeimą! Jie yra tiesiogine prasme, kaip antipodai to pasaulio, kuris yra šalia mūsų, patyręs tą skaudų likimą – ne likimą – bet patyrimą! Ir mes iš tikrųjų ištirpinsim šitą tamsą, ir Šviesa Kūrėjo Meilės Galia, bus mūsų – urantų – paskleista. Negali būt, kad Visagalis Kūrėjas kažkokiems tai na, nusikalstantiems prieš tautą, aš šiuo metu sakau žodį – tautą – bet aš turiu minty – žmoniją – prieš žmonijos tautą nusikalstantys vadovai – vedliai – nebūtų nupūsti Kūrėjo Meilės Galia! Jeigu jie neatsivers Kūrėjui – jie išnyks iš kūrinijos! Jie niekaip neišvengs manosios Evangelijos – Kūrėjas yra realus, tikras, gyvas, ir Jį galima atrast – išvengt neįmanoma šitos Evangelijos! Nors yra viena sąlyga – jeigu atsisakai gyvent ne tik šitame pasaulyje, bet atsisakai gyvent apskritai kūrinijoj, tada tavo priimta laisva valia sprendimas – aš nenoriu eit Kūrėjo Gyvuoju Keliu – taip, tada šitoji Evangelija nebus įgyvendinta, ir jie išnyks iš kūrinijos. Reiškia pasirinkimas – alternatyva – yra manosios Evangelijos įsisavinimas – atrast Kūrėją savo viduje ir tuo pačiu žengt Gyvuoju Keliu, kaip veda Kūrėjas iš vidaus. Tik toks yra išlikimas – kito išlikimo nėra! Ir tie dabartiniai, nusikalstantys prieš Kūrėją, prieš tautą, prieš Tikrovę vedliai – tariami vedliai – jie turi sužinot ir mano va, dabar sakomą Žodį, kad priimt galėtų sprendimą, turėdami informacijos. Ir aš labai viliuosi, kad atvažiavus gyvent į Kauną, prasidės – jaučiu viduje nors negaliu apčiuopt tiksliai, kad galėčiau jums pasakyt – naujas etapas mano Kelyje, nes pasikeitimas man yra iš tikrųjų didžiulis – keičiu miestą pirmąkart gyvenime – dėl to kažkoks laukia naujas etapas. Ir aš tikiu, kad bus proga man pasikalbėt – ir su prezidentu, ir su parlamentu, ir su vyriausybe – kada aš jiems akis į akį viešai pasakyčiau tą, ką aš sakau dabar jums – ir visam pasauliui! Tikiu, kad Apvaizda parengs aplinkybes, kad aš galėčiau jiems tart tą Šviesos Žodį. Ateis akimirka, kai aš ir angliškai tarsiu tą Žodį pasauliui, kad jie sužinotų, nes kito kelio nematau – išeities nematau. Nėra kito žmogaus, kuris sugebėtų tą Šviesą išsakyt tiems politikams, kurie save laiko politikais, tiems daktarams, kurie save laiko daktarais, tiems mokytojams, kurie save laiko mokytojais – jiems reikia sužinot šitą Tiesą, šitą Tikrovę!
Taip, mano mylimieji, sveikinu jus su Kristaus simboliniu gimimu – bet jūs žinot, kad Kristus gimė rugpjūčio 21-ąją dieną! Tai yra šiltas metas. Ateis ir ta akimirka, kada mes ir rugpjūčio 21-ąją dieną galbūt švęsime tą gimtadienį. Bet svarbiausia yra Kūrėjas – Kūrėjas – kuris yra ir Kristui svarbiausias – o mes jau žinom, kad ne tik Tėvas, bet – Rojaus Trejybė ir Visuminė Dievybė AŠ ESU! Ir mes turėsim, turėsim – ir man kilo mintis – ateina akimirka, kai mums reikia turėt ir savo Šventovę, kaip statinį, kuriame mes galėtume susirinkt, kur būtų šilta, jauku. Čia irgi gražu, bet čia mes ateinam, kaip svečiai, o mes turim būt, kaip šeimininkai. Ir mes turėsim ir tą, kad ir kiti galėtų ateit pamatyt tą Šventovę! Žodžiu, turėsim viską, ką Kūrėjas sumanė, ir ką mums teikia, kad tik aprėptume viską! O pirmiausia pradėkime kiekvienas nuo savęs – aprėpt save dvasioje su Kūrėju, ir gyvenimu pasireikšt – Kūrėju! Amen.

Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.
Algimantas