Tėvo mokymas apie bičiulystę, perduotas Rojaus Trejybės šventovėje, 2008 09 06 + ♫ [MP3 audio]

Spausdinti
Dokumentų sąrašas

Vilnius,

2008 09 06

 

Apreiškimas gautas per gyvąsias pamaldas Rojaus Trejybės šventovėje, atsakant į Violetos prašymą paaiškinti, kas yra bičiulystė.

 

Algimantas:

Mylimas Tėve, jeigu Tu suteiksi šitą mokymą, aš esu pasirengęs jį perteikti, kad jį galėtų išgirsti kiti mano sielos broliai ir sesės.

............................................

 

Tėvas:


Mano mylimi vaikai, bičiulystė – tai yra jūsų sugalvotas žodis, kuriuo galite išreikšti artimą ryšį vienas kitam.

Jūs sugalvojate daug gražių žodžių – draugystė, meilė – tai, kas yra nuspalvinama pačiais nuostabiausiais virpesiais.

Visa Mano kūrinijos šeima yra draugiška. Joje bičiulystė vyrauja tiesiogine prasme taip, kaip suprastumėte ją jūs, čia esantys, mirtingieji, atsivėrę Man. Tačiau jūs turite suvokti, kad visa bičiulystė yra pasklindanti meilės virpesiais.

Kada jūs mylite savo vaiką, jūs nevadinate jo bičiuliu. Jūs myluojate jį ir vadinate savo mylimiausiu, savo meiliausiu padarėliu. Lygiai taip pat ir bičiulystė. Tai yra suaugusiojo žmogaus sugalvotas žodis išreikšti savo požiūrį, savo santykį į suaugusį žmogų. Jūs mažam vaikui, net jeigu tai ir nėra jūsų šeimos, biologinės šeimos, vaikas, nesakote, jeigu jam jaučiat prielankumą, mano bičiuli. Jūs vis tiek surandate jam meilesnį žodį, kad tas vaikelis suprastų jūsų, sklindančių iš pačios gelmės, virpesių prasmę, kurią išreiškiate kreipiniu į jį. Dėl to bičiulystė, kaip pats pasakymas, gali būti vartotinas tik tarp tokių žmonių, kurie dar nėra pakilę į aukštesnį dvasinio vystymosi laiptelį. Tarpusavyje jūs vis tiktai stenkitės vartoti žodį brolystė, seserystė, nes tai yra ryšys su Manimi.

 

Mano visi vaikai, kurie yra atsivėrę Man, jie visi yra jaučiantys Mano meilės energiją, kurią kiekvienas iš jūsų gaunate be apribojimo. Ir kada jūs patiriate šitą meilės virpesių bangą savyje, tuomet jūs ir pajuntate, koks broliškas meilės jausmas užplūsta jus kitam savo sielos broliui, Mano vaikui. Tada nustojate jūs galvoti apie bičiulystę. Jūs tiesiog norite prieiti ir apkabinti savo sielos brolį arba sesę.

 

Visi tie terminai ir žodžiai palengvina jums bendravimą ir susikalbėjimą. Tačiau jie nėra toji prasmė, kurios mokau jus Aš, einančius taip priekyje visos žmonijos dvasiniu žengimu ir žingsniu šituo Mano gyvuoju keliu. Aš jus mokau atsivėrimo Man ir patyrimo, kad jūs patirtumėte, jog Mano gyvas kelias yra pripildantis jus meilės virpesių, ir šitie virpesiai jus suartina vieną su kitu. Ir tada nustoja prasmės bet koks žodis, bet kokia išreikšta sąvoka. Jūs gyvenate tais virpesiais, ir šitie virpesiai jums atstoja visus terminus  ir žodžius.

Ir kaip kiekvienas šitą terminą bepavartotų, jis vis tiek jį patirs savo atsivėrusios sielos vidumi. Tiktai jūsų atsivėrusi siela suras tinkamą žodį šitam virpesiui apibūdinti.Tačiau daugeliu atvejų jūs patvirtinsite, kad stinga jums kalboje žodžių, kad išreikštumėte savo nuostabų pojūtį savo sielos broliui arba sesei, kada ir vienas, ir kitas jūs atveriate savo sielą Man, o tarpusavyje jūs esate susieti Mano gyvu meilės ryšiu, ir tada jums stinga žodžių, kad išreikštumėte tarpusavio glaudų ryšį, kurį užmezgate per Mane. Dėl to ir bičiulystė yra labai laikinas jums, kol kas, vartotinas žodis.

 

Bet Aš jus raginu ir akinu, kad žengtumėte toliau, pranokdami šitą bičiulystės žodį, kad taptumėte Mano sūnumis ir dukromis, tarpusavyje turintys tikrųjų sielos brolių ir sesių pasireiškimo įprasminimą veikloje, tarpusavio santykiuose, ir tada jūs patirsite, kad jūsų tikroji priedermė šitame pasaulyje, kaip ir bet kuriame kitame ateities pasaulyje, yra gilinti ryšį su Manimi ir atiduoti tai, ką iš Manęs prisipildote patys, ir jūs nustosite vadinti tarpusavio santykius atitinkamais žodžiais ir terminais. Bet jūs viską vertinsite tik tais pojūčiais, kuriuos gaunate iš Manęs, ir šitie pojūčiai spalvins jūsų tarpusavio ryšį. O kadangi jūs artėsite link Manęs per daugybę milijardų šviesmečių ir metų, tuomet jūsų pojūčiai plėsis ir jūs pamatysite, kad tie pojūčiai, kurie yra šiandien jums sunkiai nusakomi, po kiek laiko jie taps jums tokiais įprastais ir suprantamais, ir tam atrasite vis daugiau ir daugiau nuostabių išraiškos formų. Ir tos išraiškos formos jus taip pat skatins daugiau atsiverti Man, nes tos išraiškos formos suteiks jums didesnį patyrimą tarpusavio bendravime, ir bendravime su Manimi.

Jums niekada neužteks vienos įprasmintos sąvokos, nes ji visą laiką bus plečiama, nuspalvinama įvairiausių atspalvių, ir tie atspalviai niekada nesikartos. Jie atras vis naujų ir naujų tokių briaunelių, kurios suspindės vis naujomis, jums suprantamomis, vaivorykštės spalvomis. Tačiau tokios vaivorykštės,  kokios jūs dar nesate matę savo materialiu žvilgsniu. Tai bus dvasinė vaivorykštė. Ir šitie atspalviai, kurie šildys jūsų atsivėrusią sielą ir dvasią, stiprins jus iš vidaus, kad jūs galėtumėte patys pajausti, jog ta žmogiškoji bičiulystė, kuri jus tiek daug šildė šitame pirmajame jūsų žengimo į amžinybę pasaulyje, tiek buvo išplėsta jūsų jau nueitu keliu, sukauptais patyrimais, kad jūs pamatysite, kiek daug jūs išaugote net ir šitos vienos sąvokos įprastiniuose rėmuose, nes šitas sąvokas jūs išplėsite iki begalybės.

 

Niekada nebus tokios akimirkos, kad jūs galėtumėte vieną terminą vartoti ir jis negalėtų būti išplėstas, nes Manoji kūrinija neturi pabaigos nei bendravime, nei patyrime, nei išraiškų suvokime, nes tos pačios išraiškos, kurios jums tampa įprastomis  ir suvoktomis, patirtomis ir suprantamomis, jau po akimirkos jums bus suteikta nauja galimybė tas išraiškos formas plėsti ir atrasti iš naujo, kaip visiškai nepažintą dalyką, kaip visiškai naują neįsisavintą pamoką įsisavina tik ką išgirdęs mokinys bet kurioje jūsų klasėje, mokyklos klasėje.

 

Dėl to ir bičiulystė, kiek gražiai beskambėtų tas žodis jums šiandien, jis nėra ta baigiamoji ir baigtinė riba.

 

Jūs turite plėsti savo nuostatą net ir šitame gyvenime per atsivėrimą Man, per bendravimą, gyvą bendravimą su Manimi, per tą patyrimą, kuris suteiks jums daug daugiau atspalvių, kurie nesuras žmogiškųjų žodžių, kad juos galėtumėte išreikšti. Ir vis tik jūs remsitės ne į žodžius, bet į tuos patyrimo virpesius, kurie nuspalvina jūsų sielą, nes tai Esu Aš, jums suvokiamu būdu, patiriant kiekvieną akimirką.

...........................................................................................................................................

 

Algimantas:

Ačiū Tau, mykimas Tėve. Ačiū už šitą mokymą. Ačiū už tą skatinimą siekti vis daugiau, neapsiriboti pasiektu, žengti pirmyn, nes Tu ir vedi mus iš vidaus, ir aš meldžiu, kad mes atsivertume daugiau Tau, patirtume šitą vedimą iš vidaus, ir kad tik juo vadovautumės savo kasdieniame gyvenime. Manoji valia, kad būtų Tavoji valia. Amen.   

---------------------------------------------------------------------------------

Telydi jus ramybė.

Su broliška meile,

Algimantas.

 

 


Dokumentų sąrašas
Spausdinti
Grįžti atgal