Rojaus Trejybės Antrojo Asmens - Amžinojo Sūnaus-Kūrinijos Motinos-Brolio - mokymas-atsakymas į klausimą, kas yra dvasingumas, suteiktas per pamaldas Rojaus Trejybės šventovėje, 2008 11 15

Spausdinti
Dokumentų sąrašas

Amžinojo Sūnaus mokymas-atsakymas į kausimą “ Kas yra dvasingumas?“, perduotas Rojaus Trejybės šventovėje.  Vilnius, 2008 11 15.

 

Algimantas:

 

Mylimas Tėve, mylimas Amžinasis Sūnau, Kūrinijos Motina-Broli, mylima Begaline Dvasia, Kūrinijos Motina-Sese, aš savo valią pašvenčiau tavosios valios vykdymui jau seniai, sąmoningai, ir aš liudiju savo patyrimu, nėra saldesnio kelio už tavąjį kelią, bet nėra jame tiek nuostabių dalykų, kokiais galėtų patikėti tik materialiai žvelgiantis žmogus, vertinantis tai, ką jis gali dabar paliesti. Ir aš liudiju, kad šitame kelyje yra pats nuostabiausias dvasinis medus, nektaras, saldybė.

Jame yra daug kliūčių, daug milžiniškų viršūnių, kurias reikia įveikti, bet kiekviena viršūnė stiprina sielą ir patvirtina prieš tai įveiktos viršūnės tikrovę ir dėl to ta nauja viršūnė, nors ir baugina, bet ne tiek, kiek pirmoji viršūnė, nes jau yra patyrimu nueitos viršūnės, į kurias buvo kopiama sunkiai, bet tiktai atsiduodant Tau ir niekam kitam,

Mylimas Amžinasis Sūnau, Amžinoji Motina-Amžinasis Broli. Aš pasirengęs išklausyti Tavo atsakymą į mano sielos sesės klausimą, perteikti jį, kad galėtų išgirsti jį kiti mano sielos broliai ir sesės.

...................................

 

Mano mylimi vaikai, Mano sielos broliai ir sesės, Aš labai džiaugiuosi kada jūs Mane vadinate savo vyresniuoju sielos Broliu. Iš tikrųjų mes visi esame viena kūrinijos šeima dvasioje, daugybė asmenybių.

Aš esu Dievas Sūnus. Aš esu be pradžios ir pabaigos net ir taip, kaip Tėvas yra be pradžios ir pabaigos, net ir taip, kaip ir Begalinė Dvasia yra be pradžios ir pabaigos, bet Man patinka, kada jūs kreipiatės į Mane ir šituo dvasiniu ryšiu kaip į savo vyresnįjį sielos-dvasios brolį.

 

Tai rodo, kad jūs jaučiate meilę, o ne baimę Man. Jūs nekuriate tarp Manęs ir savęs jokių kliūčių, užkardų.

 

Štai, kada nebėra šitos baimės, jau ir yra jūsų dvasingumas.

 

Dvasingumas yra tikrovė, tikrovė jūsų tikrojo aš.

 

Visa kūrinija yra materiali. Joje pasireiškia energija įvairiais pavidalais. Daugybė yra Mano įvairiausių pagalbininkų, kurie valdo šitą energiją, kad sukurtų jums buveines, kad suteiktų jums persikėlimo iš vienos buveinės į kitą priemones, kad jūs galėtumėte keliauti energetinėmis grandinėmis. Tai yra tarsi, ką jūs pasakytumėte, jūsų kūno kapiliarai, kuriais teka jūsų kraujas. Šitaip energija pasireiškia, kad jūs galėtumėte pajausti, kas jūs esate iš tikrųjų. Juk jūsų kūno visos kraujagyslės, pačios mažiausios, kapiliarai, jie nėra jūs, tas tikrasis aš, bet kol kas be jų jūs negalite egzistuoti šituo pavidalu. Šitas pavidalas jūsų – materialus. Tačiau, jį užpildo jūsų tikrojo aš dvasinis turinys.

Štai kiek jūs imate suvokti savąjį dvasinį turinį, kiek jūs jį atskiriate nuo savojo išorinio apvalkalo, kiek jūs atskiriate tai, kad jūs esate ne kraujas, kuris cirkuliuoja ir suteikia visam kūnui gyvybę, tai ir yra jūsų dvasingumas.

Visa kūrinija yra pripildyta dvasios, gautos iš mūsų. Visa gyvybė yra mūsų dvasia. Tačiau gyvybė, pasireiškianti savo impulsais, skleisdama meilę, turi tam daugybę išraiškos pavidalų ir buveinių, kuriose ji pasireiškia savo gėrio ir meilės darbais.

 

Dvasia turi savo individualų pavidalą, ką jūs pavadintumėte, savo kūnu. Jis neturi materialaus kraujo, raumenų ir kaulų, bet tai yra tas pavidalas, kuris yra išreikštas energetiniu švytėjimu. Tai nėra dvasinis kūnas, kaip jūs pavadintumėte, turinys. Tai yra energetinis pavidalas. Tai yra materialus, nors jūs šito materialaus švytėjimo matyti negalite, nes virpesiai yra per daug dažni jūsų regos laukui pastebėti, fiksuoti juos. Jūsų sugalvoti materialaus mokslo prietaisai taip pat negali fiksuoti dvasios materialaus pasireiškimo.

Tačiau, kas šitame dvasinio švytėjimo energetiniame pavidale, kūne, arba formoje yra pripildyta kaip asmenybė, kaip tikrasis aš, tai yra tas dvasingumas.

 

Šiandien jūs suprantate dvasingumą kaip tai, kas išreiškiama gėriu, arba meile, kas išreiškiama gražia, vaizdinga kalba poezijoje, pakylėjančiame jus prozos kūrinyje. Tą jūs galite apibūdinti, kad tai yra pakylėjantis kūrinys, jums suteikiantis polėkį.

 

Tai, ką jūs negalite šiandien palytėti, jūs vadinate dvasiniu dalyku.

 

Tačiau tiktai maža dalis ir šitą dvasinį dalyką gali apibūdinti, kas jis yra. Dauguma apsistoja ties žemesniais dalykais. Jie pavadina tai kultūra, atskirdami nuo materialios gamybos, intelektualios veiklos, kas susieta su kiekvieno iš jūsų gyvensena, valstybės valdymu, ekonomikos veikimu, švietimu, vaikų lavinimu. Kultūrą jūs daugiau suprantate, kaip tradicijas, papročius, išreikštus dainomis, pasakojimais. Tačiau kada jūs net ir tą pačią dainą atliekate, jūs atliekate pripildydami ją tam tikrų savo meilės virpesių, ir šitie meilės virpesiai suteikia atitinkamą skambėjimo, ar tonaciją tai pačiai dainai. Ir štai toks pasireiškia jūsų tikrasis vidinis aš, atliekant tą dainą, skaitant poeziją. Tai jau ir atspindi dvasinį lygį, kokiu yra šita daina atliekama, kokiu dvasiniu lygiu yra skaitomas eilėraštis.

 

Jūs dažnai darote klaidas, pateikdami nuostatas, kad reikia mokytis jums aktorinio meno,  reikia mokytis jums raiškios poezijos skaitymo, reikia mokytis dainavimo, kada jūs turėtumėte mokytis gilesnio atsivėrimo Man, ir tada išmoksite patys, per gilesnį dvasinį ryšį, be jokio mokslo, kaip raiškiai paskaityti poeziją, kaip padainuoti, nes dainuosiu –  Aš, skaitysiu – Aš, tik jūsų lūpos ištars dainos, arba eilėraščio, garsus.

Ir štai, koks bus ryšys su Manimi, tiek skambės toje dainoje, arba eilėraštyje, dvasingumo. Dvasingumas tai yra didesnis panašėjimas į mus.

 

Mes išvis neturime jokios formos, jokio dvasinio pavidalo. Jūs mus pajausite tiktai savo atsivėrimu mums. Mūsų virpesius pajausite savo vidumi, nematydami jokios mūsų formos, jokio kūno. Nė vieno iš mūsų: nei Tėvo, nei Mano, nei Begalinės Dvasios, nors mes esme Asmenų Asmenys, Asmenybių Asmenybės, Visos Tikrovės Šaltinis, bet neturintys to apvalkalo, tačiau dvasingumas mūsų yra begalinis, ir kuo labiau jūs atsiversite mums iš vidaus, tuo daugiau prisipildysite mūsų meilės dvasinių virpesių, ir tuo daugiau jūs išliesite juos savo sielos broliams ir sesėms savo gėrio ir meilės darbais, ir tiktai per šitų darbų atlikimą jūs stiprinsite savo tikrąjį aš, kuris taip pat yra dvasinis.

Dvasingumas tai yra jūsų tapimas tikruoju jūsų aš.

 

Dvasingumas tai yra mūsų dovana jums.

 

Dvasingumas tai yra tikrovė, padovanota jums, kad ja kuo įvairiau pasireikštumėte kiekvienas iš jūsų, kiekvienas pagal savo dvasingumo sampratą, pagal savo ryšį mums, pagal savo atsivėrimą mums.

 

Tai, ką Aš jums sakau šiandien, praeis laikas, jūs pradėsite patirti savo asmeniniu patyrimu, kad dvasingumu tampate jūs kiekvienas savo gyvenimu, savo darbu, iš meilės pašvęstu visiems, nors darbas gali būti pats juodžiausias, pats purviniausias, net ir valant tualetus, kanalizacijos vamzdžius, dirbant šachtoje, bet, jeigu jūs tą paskiriate Man, tai tampa dvasiniu darbu, nors jūs iš giluminės šachtos keliate juodą anglį, nors jūs pumpuojate jūsų kūną, materialų kūną, suteršiančią naftą. Tačiau, jeigu jūs viską darote iš meilės Man, niekas negali suteršti jūsų, nes dvasingumas yra jūsų spindėjimas mūsų virpesiais. Kuo daugiau atsiveriate mums, tuo daugiau suspindite mūsų dvasiniais spinduliais.

 

Kiek jūs rašote nuostabių poezijos kūrinių saulei, kiek jos spindulius iškeliate! Rašykite mūsų spindulių šlovei, ir jau jūs iškelsite savąjį aš savuoju dvasiniu spindėjimu, nors jūs nieko nepasakysite apie save, kalbėsit apie mus, bet tą kalbės jūsų tikrasis dvasinis spindėjimas.

 

Dėl to dvasingumas yra susiliejimas su mumis, ir nesvarbu kokioj veiklos sferoj jis būtų įgyvendinamas: kultūroj, moksle, politikoj, šeimoje, mokykloje. Dvasingumas, jisai apima visą tikrovę, visą kūriniją. Dėl to jūs ir sakote, kad mūsų yra viena dvasinė šeima. Dėl to dvasinė šeima, atsivėrusi mums, kiekvienas jos narys individualiai, iš meilės mums, ir pats tampa dvasinės veiklos skleidėju, ir šitoji veikla yra amžina, nes amžini esam mes.

.................

 

Ačiū Tau, mylimas Amžinasis Sūnau, Amžinoji Motina- Amžinasis Broli. Ačiū už šitą mokymą. Manoji valia, kad būtų Tavoji valia. Amen.  

 

Ačiū Violetai už įrašą ir mokymo iššifravimą.

 

Telydi jus ramybė.

Su broliška meile,

Algimantas


Dokumentų sąrašas
Spausdinti
Grįžti atgal