554. Algimanto pamokomasis žodis – Tai – ilgas Kelias, užtruksiantis trilijonų trilijonus metų! – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Pakalniuose (Utenos rajonas), 2023 07 15

Taip, mano mylimieji, mano vardas Algimantas. Aš ruošiu Dvasinius Mokytojus visai planetai, pradėjęs nuo Lietuvos, įkūręs Gyvąją Šventovę ir gyvąją Kūrėjo Religiją, kurioje nėra ritualų, yra savo asmenybės, kurią mums padovanoja Kūrėjas, atvėrimas mūsų Tėvui ir Motinai – Kūrėjui – Šaltiniui ir Centrui. Ir dabar vyksta pamaldos – gyvosios pamaldos – mes esame Pakalniuose, devyni kilometrai nuo Utenos, ir šiandien susirinko dvidešimt – čia esančių urantų – dvidešimt – įsivaizduokite! Kaune buvo septyniolika, čia – dvidešimt! Nuostabu! Kiek gyvena šitame pasaulyje žmonių? Aštuoni milijardai, artėjama prie devynių, o dvidešimt yra čia – urantų! Įsivaizduojate, ką reiškia aštuoni ir link devynių milijardų skaičius einantis, ir dvidešimt? Ir vis tiek urantai pakeis žmoniją – pakeis – Kūrėjo Meilės Galia, Kūrėjo Meilės Šviesa, Kūrėjo Tikrovės pasireiškimu savuoju gyvenimu. Tokia yra numatyta Kūrėjo Evoliucija. Kitokios evoliucijos Kūrėjas nenumatė.
Visa kūrinija yra graduojama – graduojama atitinkamais dariniais, kurie yra kosminėje erdvėje. Jie yra materialūs, nes kūrinija yra materiali. Kūrėjas yra Dvasios Šaltinis ir Centras, bet tuo pačiu Jis yra Energijos Šaltinis ir Centras. Iš Kūrėjo kyla energiniai pliūpsniai, kurie pavirsta atitinkamu Jo Sūnų ir Dukrų veikimu į tą materiją, kuri yra atitinkami dariniai, kūrinijos struktūra, kuriose – tose struktūrose – ir pasireiškia Kūrėjo Vaikai. Jų yra skirtingas dvasinis imlumas, lygis, patyrimas, suvokimas tiek kūrinijos pačios, tiek kosminės erdvės, tiek kūrinijos Dvasinės Šeimos – skirtingas. Mūsų yra pats žemiausias, dėl to mums yra sunkiausia.
Kada aš dabar per mūsų gyvąjį garbinimą, tą sakau – gyvąjį – dėl to, kad nėra ritualo, yra Širdies atvėrimas, ir prabyla dvasinė asmenybė. Žodžiai ateina tiesiogiai iš dvasinės asmenybės gyvosios būsenos. Jie nėra išmokti, jie yra atspindys, koks yra tos akimirkos mūsų gyvas ryšys su Kūrėju. Tai štai, mes, būdami patys žemiausi ir toliausiai nuo Kūrėjo, mes darome daug klaidų priimdami sprendimus, net sakydami žodžius. Ir man įstrigo, kada garbinant Kūrėją – Rojaus Trejybę-AŠ ESU – Keturis Asmenis – kada mes sakome, kad Kūrėjas yra Tobulas – taip, Jis yra Tobulas – bet Jis yra daugiau negu Tobulas – kad tobulai suvienyti Keturi Asmenys – taip, Jie tobulai suvienyti, bet Jie daugiau negu tobulai yra suvienyti. Kūrėjas yra Tobulumo Šaltinis – Šaltinis ir Centras – reiškia, Jis turi būti aukštesnis už tobulumą. Iš Jo pasklinda tobulumas, taip, bet Pats Jis Savyje sutalpina tobulumą, būdamas aukštesnis už tobulumą. Reiškia, ir susivienijimas tarp Keturių Asmenų, kurie ir sudaro Kūrėją – Rojaus Trejybę ir Visuminę Dievybę AŠ ESU – susivienijimas yra daug artimesnis negu tobulas. Jis yra – absoliutus, dar daugiau – viršabsoliutus! Šiandien visoje kūrinijoje – čia kalbėjau, kad yra aštuoni su viršum milijardų gyventojų mūsų planetoje – kūrinijoje yra miriadai Kūrėjo Sūnų ir Dukrų – miriadai! Jeigu sueina į garbinimą Rojuje, yra trilijonai asmenybių, kurios vienu metu garbina Kūrėją. Ir nėra nė vienos asmenybės šiandien, kuri būtų pasiekusi absoliutų lygį. Ištobulintų yra, tobulų yra daugybė, bet nėra nė vienos absoliutaus lygio asmenybės. O bus! Reiškia, tas tapatybės žengimas pagal Evoliucinį Planą yra toli gražu nuo tokios pakopos, kuri pasiektų net absoliuto lygį, o iki jo dar turi būti absonitinis lygis.
Ar tai yra svarbu, pavyzdžiui, žinoti tokius dalykus mūsų planetos gyventojams, kurie tarpusavyje žudo vieni kitus, kariauja, apgaudinėja? Ar jiems svarbu tokius dalykus žinoti? Jiems, ne, nes jie tokiais dalykais ir nesidomi. Dvasiniam Mokytojui svarbu tai žinoti. Savišvietai, taip, svarbu, kad žinotų, ką reiškia, kada vartoja žodį – tobulas – ir kada vartoja žodį – absoliutus – jausti nors menka dalele skirtumą, ir visuomet Kūrėją iškelti iki to Šaltinio ir Centro lygio, ne tiktai iki tos savybės, kuri apibūdina Kūrėją, net, kad Jis pranoksta tą savybę. Jis yra Meilė, Jis yra Gailestingumas, Jis yra Teisingumas, Jis yra Tiesa, Jis yra Tikrovė – bet Jis visa tai pranoksta, nes Jis yra visų šitų savybių Šaltinis ir Centras. Reiškia, jis Savyje apima visas šitas savybes, kurios jau savaime yra ir tobulos, ir absoliučios, ir viršabsoliučios. Šiandien viršabsoliutaus lygio niekas irgi nėra pasiekęs, jeigu absoliutaus dar niekas nepasiekė. Mes jau kalbame, būdami pačiu žemiausiu dar turinčiu materialų pavidalą lygiu, vartodami tokius žodžius, kurie mums, sakykime taip, nėra dar patirti, bet jau mes juos ištariame dažnai, ir vartojame tą žodį – Tobulumo Šaltinis ir Centras, Kūrėjas, ir suvienyti Keturi Asmenys, kaip Kūrėjas, tobulai. Tai štai, dabar aš jums ir siūlau, kad jūs atkreiptumėte dėmesį – urantai, kurie yra Gyvajame Kelyje – kad atkreiptumėte dėmesį į dar aukštesnį Kūrėjo lygį – absoliutų. Mes nekalbame apie absonitinį lygį, įsiterpiantį tarp absoliuto ir tobulo, kada Ribinis, turintis pradžią, neturintis pabaigos, visą laiką Kūrėjo dėka tobulinamas yra, ir jis pasiekia Ribinio tobulumą, pasiekęs Rojaus atitinkamą kvalifikacinį korpusą. Štai tada nuo a-b-c prasideda naujas etapas ir kūrinijos pažinime, ir Kūrėjo patyrime – absonitinis lygis – absonitinis. Tokio žodžio žmonija apskritai negirdėjo – absonitas – kas yra. Tai čia yra kūrinijos ir Kūrėjo studijos, jau tapus ištobulintais, pakeliui į Kūrėjo pažinimą kaip Absoliuto Šaltiniu, ir mūsų pačių tapimo absoliučia dvasine asmenybe. Tai – ilgas Kelias, užtruksiantis trilijonų trilijonus metų! Dabar mes skaičiuojame dešimtmečiais, ir vertiname – o, ten sulaukė šimtą metų, o, tai kiek daug nugyveno! O čia mūsų yra ateitis – trilijonų trilijonus metų visą laiką studijuoti kūriniją ir Kūrėją, patirti Kūrėją ir veikti Brolystėje, bendradarbiaujant visumos Gerovei. Ir kokioje mes kūrinijos dalyje bebūtume – Žvaigždyne, Vietinėje Sistemoje, sielos tapatybės lygiu ar jau perėję visą Vietinės Visatos evoliucinio proceso etapą ir tapę amžinąja dvasia, ir turinčią jau energinį apvalkalą aukščiausių virpesių – santykinai aukščiausių – bet palyginus su siela tai jau aukštesni virpesiai, jie nebemaitinami nieko kitu tiktai tiesiogiai energija iš Kūrėjo, ir iš energinių grandinių. Tai štai, tada mūsų Kelias ir eina taip, kaip Kūrėjas veda iš vidaus pagal Evoliucinį Planą, ir mes atrandame prasmę aukštesniu lygiu. Šiandien mes tiktai žodžiais – tam tikra prasme išreikšdami juos – mėginame šiek tiek pasiaiškinti vienas ir kitas sąvokas, ką tie žodžiai išreiškia. O aštuoniems su viršum milijardo gyventojų mūsų planetoje tokios sampratos apskritai neprieinamos. Jau žinome, kad egzistuoja kažkoks tobulas ten, žaidėjas tobulas, galbūt kitas – tobulas žmogus – pasakys, o kada jūs jau žinote, kada pasiekiamas tas ištobulinimas, jūs suvokiate, kiek tai prasilenkia su Tikrove, kiek tas žmogus kaip palaida bala vartoja žodžius, nesuvokdamas tų žodžių nei reikšmės, nei tuo labiau prasmės.
Tai dabar jūs turėsite tam tikrą irgi pamąstymą, kalbėdami ir apie Kūrėjo suvienijimą tarp Keturių Asmenybių, pakelti į aukštesnį statusą tą suvienijimą nuo Tobulo iki Absoliutaus, ir Kūrėją laikyti Šaltiniu, esančiu virš tų savybių, kurios yra iš Kūrėjo mums teikiamos, kaip Amžinosios Vertybės. Visa tai yra niuansai. Tai nėra tiek veikiantys žmogų kasdieniame gyvenime, bet Dvasinį Mokytoją tai išplečia – išplečia – jo sąmonę, pasąmonę, apvalo jo pasąmoninius teršalus tokie dalykai, kada ypač suvokiami gilumine prasme, kaip ir taip pat apvalo ir dvasinių dabartinių laikų žmonių laikomų šaltinių studijos. Aš turiu minty ir Bibliją, ir Koraną, ir Bhagavad Gitą, Sai Babos mokymus. Visa tai taip pat Dvasiniam Mokytojui svarbu. Bet ar jis be jų gali apsieiti? Aišku, gali, bet juos pažindamas ir dar suvokdamas gilumine prasme, jis gali su kitais daug laisviau bendraudamas aiškinti jų sampratas, išplėsdamas jų sampratas. Tai musulmonui reikia išplėsti vienokiu, sakykime, požiūriu, krikščionių įvairioms sektoms kitokiu požiūriu, mormonams dar kažkokiu požiūriu, ir jų šaltiniai padeda tą padaryti. Ir kada mes atsiremiame į mūsų pačių dvasinius šaltinius, tada mes turime tos terpės, kurioje galime išplėsti jų sampratas. Tai padeda surasti tarpusavio sutarimą. O dabar jie, studijuodami tik savus šaltinius, ir atstumdami kitų šaltinius, jie tarpusavy nesueis niekada į bendrą Dvasinę Šeimą. Niekada! Nes šeimą suvienija kas? Tėvai. Jeigu tėvai bus nevieningi, ir mokys skirtingai – tėvas vienaip, motina kitaip – reiškia, nebus sutarimo toje šeimoje. Tai, jeigu dabar musulmonai laiko, kad Koranas yra vienintelė teisinga knyga, krikščionys Bibliją laiko tokia pačia, reiškia, jų tėvai pateikia šaltinius, kurie vienas kitam daug kuo prieštarauja, neatitinka tam tikrų teiginių vienovės, ir štai čia jau yra tas šaltinis, kurį mes turime kaip Dvasiniai Mokytojai – Urantijos Knygą. Bet ji pati tai negali suvienyti urantų arba visos žmonijos žmonių, ir negalės, nes tai yra informacija intelektui. Suvienijimą atlieka Kūrėjas, atrastas viduje. Reiškia, Dvasinis Mokytojas turi turėti ir tą patyrimą – Kūrėjo atradimo savo Širdyje, savo Širdimi – be šito jis kitiems negalės paaiškinti. Teoriškai jis galės atskleisti tam tikras sampratas, bet jos nebus patvirtintos patyrimu, jos nebus gyvos tam Dvasiniam Mokytojui. Ar jis gali be šito apsieiti? Aišku, gali.
Juk ir mokykloje, dabartinėje mokykloje, yra vieni mokytojai geresni, kiti prastesni, bet kažkaip tai mokyklą užbaigia vaikai, na, ir toliau žengia. Taip pat ir Dvasinis Mokytojas – vienas bus geresnis, kitas bus ne toks geras. Reiškia, tie, kurie pateks į geresnio Mokytojo rankas gaus sistemingesnį vaizdą ir visos kūrinijos, ir Kūrėjo atskleidimą daug gilesnį, ir jam bus daug lengviau tada savajame gyvenime patirti tuos teiginius jau atradus Kūrėją savo viduje. Visa tai yra gyva, ir mes nesame nukirpti pagal vieną lekalą. Mes turime asmenybę unikalią, nepakartojamą – kiekvienas – ir tuo pačiu kiekvienas yra savyje talpinantis ir Kūrėją, ir sampratas apie kūriniją, apie Dvasinę Šeimą. Kiek mes norime tas sampratas išplėsti, pagilinti, ir jomis gyventi, ir pasinaudoti savo, kaip Dvasinio Mokytojo, mokymuose, tuomet priklauso tik nuo kiekvieno asmens asmeniškai. Niekas kitas už jį nepriims sprendimo, tiktai tas asmuo.
Štai dėl to aš ir džiaugiuosi, kad mes – kiekvienas – sprendžiame, kiek mes galime turėti to gyvo ir vis gilinamo ryšio su Kūrėju, ir Juo gyventi, Jį panaudoti. Ir tada mūsų bus sprendimai teisingesni, tikslesni, mes stipriau jausime Kūrėjo vedimą iš vidaus, ir Jam atsiduosime, o Kūrėjas, būdamas visos kūrinijos Šaltinis ir Centras, Tikrovės Šaltinis ir Centras, Evoliucijos Šaltinis ir Centras, Jis mums – kiekvienam – yra sumanęs tą mūsų individualų Evoliucinį Planą, ir pagal jį mus veda Jisai. Jis viską mums suplanavo. Mums belieka tik pajausti tą vedimą iš vidaus ir daryti tai, ką Jis yra numatęs. Ir tai nuostabus tas gyvenimas yra! Kasdieninis gyvenimas tampa šventiniu, šventu gyvenimu, tikru. Tik reikia juo gyventi. Amen.

Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.

Algimantas