181. Begalinės Dvasios-Motinos-Sesės mokymas išplečiant asmenybės supratimą, ir santykį tarp dvasios ir asmenybės, suteiktas Rojaus Trejybės gyvojoje šventovėje, Kaune, 2013 04 07
Algimantas:
Mylimas Tėve, mylimas Amžinasis Sūnau-Motina-Broli, mylima Begaline Dvasia-Motina-Sese, aš esu pasirengęs perteikti Tavo atsakymą-mokymą į mano dvasinės sesės Laimos iš Velžio klausimą, išplečiant asmenybės supratimą, ir koks yra santykis tarp dvasios, ir asmenybės.
Begalinė Dvasia-Motina-Sesė:
Mano mylimieji vaikai, Aš esu Trečiasis Šaltinis ir Centras, jūsų taip su meile vadinamas Begaline Dvasia-Motina-Sese. Aš myluoju jus visus, kada jūs myluojate Mane, šitaip kolektyviai garbindami, šitaip atsiverdami tuo neapsakomu meilės virpėjimu, kuris ir sklinda iš jūsų vidaus, iš jūsų to DVASINIO ASMENS, kurį ir padovanojame Mes jums KAIP VISĄ AMŽINYBĘ.
Vakar Mano Lygiavertis Partneris-Tėvas suteikė jums naują kokybinę žinią, suteikdamas Savąjį mokymą, kad JŪS NETURITE PRADŽIOS. Tai nauja jums yra KOKYBINĖ ŠVIESA. Kodėl neturite pradžios? Juk Urantijos Knygos Apreiškimas teigia, kad jūs esate ribiniai, o tai yra tie, kurie turi pradžią, bet GALI neturėti pabaigos, kada SULIEJA savąją valią su Manąja valia, ir turi amžinybę, kuri neturi pabaigos. Tuo tarpu, jūs neturite pradžios ta DVASINE prasme, nes būdami asmenybėmis, jūs gavote dovaną iš Mūsų. Atsiverdami Mums, jūs susiliejate su savo dovanos Šaltiniu ir Centru, o juk jūs žinote, kad Mes esame BE PRADŽIOS – Mes esame tas Šaltinis, kuris NETURI KILMĖS. Tai jeigu jūs gaunate iš tokio Šaltinio dvasinę dovaną – savo asmenybę – ir jeigu jūs susiliejate su TOKIU Šaltiniu, tai kurgi jūsų pradžia? Jūs atsiremiate į MUS, bet gi Mes PRADŽIOS NETURIME, tai kodėl JŪS tada turėtumėte turėti pradžią, jeigu MES jos neturime. JEIGU VANDENYNAS NETURI KRANTŲ, O INTAKAS ĮTEKA Į VANDENYNĄ, TAI KUR GI TO INTAKO KRANTAI?
Štai taip jūs ir gaunate savo PROTUI – IR DVASIAI – naujos kokybės pamąstymą – IŠPLĖSKITE jums suteiktą, jūsų pavadintą penktąjį epochinį Apreiškimą - Urantijos Knygą - kad jūs NETURITE PRADŽIOS – MĄSTYKITE, kol šita mintis jums taps TOKIA RYŠKI, AIŠKI, SAVA. Štai jums ir bus asmenybės ūgtelėjimas. Asmenybės dovana, kurią Mes suteikiame kaip Trys Lygiaverčiai Šaltiniai ir Centrai, nesvarbu kur ji gautų šitą dovaną, visoje kūrinijoje Mes ją padovanojame be jokio užmokesčio. Jums nereikia jokių pastangų gauti šitą dovaną.
Štai jūs turite savo mažylį - dvasios brolį – jis negali išreikšti savo minčių, bet jis yra asmenybė – dovana jam suteikta. Jis dar nieko nepasakė Man, jokių pastangų neįdėjo, jo dar sąmonė nėra tiek pažinusi aplinkinio pasaulio, kad suprastų sąmoningai, kiek jis yra artimas Man, kiek jis yra mylimas Man. Ir šitoji asmenybė dabar turi pavidalą, kuris yra materialus, jis keisis, augs, stiprės, stosis ant savo materialių kojų, netvirtai, bet vis siekdamas naujo žingsnio, stipriau jaus materialų pagrindą. Ateis toji akimirka, kada jis pajaus, kad tėvai – žmogiškąja prasme tėvai – leis jam žengti ant to paties materialaus pagrindo, kuris nebebus lygus, bus su kokiomis nors nedidelėmis duobėmis ar pakilimais, ir jis turės vėl jausti, koks yra tas netvirtas materialus žingsnis, pasikeitus pagrindui po materialiomis kojomis. Tas apvalkalas vis tiek bus tam pačiam asmeniui, kuris GYVENA ŠITAME APVALKALE, kuris auga, stiprėja, ir žingsnis visą laiką platėja, tampa tvirtesniu. Tuo tarpu viduje gyvenantis ASMUO reguliuoja šito apvalkalo žingsnį, kur koks pagrindas – jeigu nedidelė duobė, galima ją, galbūt, apeiti, jeigu per sunku peržengti per ją, arba paieškot visiškai kito – šalutinio – takelio. Visą šitą supratimą jam impulsais perteikia Mano suteikta DVASINĖ ASMENYBĖ. Todėl jūsų žemiškųjų tėvų priedermė-pareiga, KUO DAUGIAU PATIRTI MANO VEDIMĄ IŠ VIDAUS, KAD GALĖTUMĖTE ATSISKLEISTI ŠITAM MANO MAŽAM SŪNELIUI – DVASINIAM ASMENIUI – tiek materialiu ryžtingu žingsniu įsisavinant tą pagrindą, kurį jaučia jo materialios kojos, tiek ir materialiais veiksmais, kuriuos atliks jo materialios rankos. Bet jam augant, šitos rankos turės atlikti daugiau darbų, susiejant veiksmus su to dvasinio asmens supratimu, KOKIOS YRA VERTYBĖS – KAS YRA VIDUJE SVARBIAUSIA. Ir jeigu jūs užtemdysite Mane, klaidingai nukreipdami šito mažylio mąstymą ir veiksmus, tas Mano vaikas išaugs jūsų suaugusiu dvasiniu broliu ar sese – šiuo konkrečiu atveju jūsų dvasinis brolis išaugs – šešėlyje. Tai tarsi būtų visą laiką jūsų planeta nusisukusi nuo matomos saulės šviesos, jūs jaustumėte tą, ką jaučiate dabar naktį – baimės daugiau, šviesos mažiau, nepasitikėjimo daugiau, abejonių daugiau, klastos daugiau. Išaušus rytui jūs juntate didesnę ramybę, kad štai baigėsi naktis, jūs matote gerai kelią, o įsivaizduokite nakties kelią tamsiame, gūdžiame miške, kur nėra jokios spingsulės, jokio takelio. Jūs per tokį mišką negalėtumėte ir žingsnio žengti – jis per daug tamsus, ir per daug tankus.
Štai kodėl asmenybė, gaudama šitą materialų pavidalą – ir labai TRUMPALAIKĮ pavidalą – jį gauna LAIKINAM naudojimui, TAI NĖRA JŪSŲ PAVIDALAS – JUMS YRA TIKTAI SUTEIKTAS. Jūs galit pavadinti tai, kaip MANO DĖKA JUMS IŠNUOMOTAS šitas pavidalas, kad jį saugotumėte, puoselėtumėte, ir augtumėte kaip DVASINIS ASMUO ŠVIESOJE, ATSIRĖMĘS Į MANO VEDIMĄ IŠ VIDAUS.
Kada jūs užbaigsite šitą gyvenimą materialiu pavidalu, jūs turėsite patyrimą aukštesniu energetiniu-morontiniu pavidalu, tuo tarpu ASMUO IŠLIKS TAS PATS - ASMENYBĖ TA PATI – tiktai išorinis apvalkalas bus pakitęs. Dar po kurio laiko jūs gausite dvasinį pavidalą – tai dar aukštesnis energetinis jūsų apvalkalas, jis maitinasi be materialaus ar morontinio maisto – energijos atstatymo dėka jis tampa, ką jūs pasakytumėte, amžinasis variklis - jam nebereikalingas kuras toks, kokį turi jūsų materialus pavidalas. Materialų maistą – ar sielos tapatybės morontinis pavidalas turėdamas morontinį maitinimą – jūs gaunate ENERGETINĮ MAITINIMĄ IŠ MANĘS, TODĖL TAMPATE AMŽINI, tačiau lieka šitame pavidale TAS PATS ASMUO, tas pats, kokį Aš suteikiu kaip asmenybės DOVANĄ SU VISU ATEITIES AMŽINYBĖS POTENCIALU, koks jis pasireikš, kada pasieks Mane – po daugybės patyrimų, ir daugybės kelionių kosminėje erdvėje, jis pasireikš savais darbais kitokiu lygiu negu jis šiandien pasireiškia, būdamas šituo materialiu gležnu kūneliu, bet bus tas pats asmuo – toji pati asmenybė. Reiškia, materialus kūnas, arba tiksliau būtų pasakyt, materialus apvalkalas, suteiktas jūsų veikimui šitame pasaulyje ir bendravimui vienų su kitais, yra LAIKINOJI FORMA. Tas pats yra ir jūsų morontinis – sielos tapatybės – pavidalas, tas pats yra ir dvasios apvalkalas, nes jūs, kildami link Manęs, keisite energetinį savo apvalkalo DAŽNĮ Į VIS AUKŠTESNĮ ir labiau atitinkantį jūsų dvasinio asmens VIDINĮ TURINĮ, kuris vėliau pasireikš jūsų sprendimais, ir atitinkamais veiksmais įgyvendinant šituos priimtus sprendimus – IR BUS ATITINKAMI VAISIAI. Reiškia, jūs turėsite galimybę, kuo labiau artėdami link Manęs kosminiu supratimu-įžvalga, ir taip pat artėdami SAVO REALIU, KONKREČIU, INDIVIDUALIU PAVIDALU link Manosios būstinės – Rojaus – jūs vis stipriau įsisavinsite energiją, kurią galėsite ATITINKAMU LYGIU IR VALDYTI, ir jūsų veiksmai turės TAM TIKRAS pasekmes , kurios taip pat bus matomos kitiems jūsų dvasiniams broliams ir sesėms, kaip tos energijos – jūsų įsisavintos – atitinkamas pavidalas, jiems suprantamas – jeigu nesuprantamas, jūs galėsite jį paaiškinti – ir jiems matomas.
Todėl santykis tarp asmenybės ir dvasios, tai yra tas pats, kaip dabar jūsų suprantamas santykis tarp materialaus jūsų pavidalo, ir jūsų tikrojo asmens, esančio šitame pavidale. Tai ir DVASIA yra tiktai tam pavartojamas žodis, kad jūs galėtumėte suprast, jog tai yra ne tas pats, kas materialus kūnas, kol jūs save linkę KLAIDINGAI sutapatinti su šituo kūnu, kada mėginate apibūdinti save kaip žmogų. Tačiau dabar jūs jau aiškiai žinote, kad jūs NESATE ŠITAS KŪNAS. Ateis tas lygis, kada jūs būsite dvasios pavidalu, JŪS TAIP PAT SAVĘS NEAPIBŪDINSITE KAIP DVASIA – APIBŪDINSITE SAVE KAIP ASMENYBĘ – KAIP ASMENĮ – priklausančią atitinkamai tokių asmenybių kategorijai. O dvasia – tai jūsų tiktai tas pasireiškiantis apvalkalas. Juk yra Mano tokių vaikų, kurie neturi tokio apvalkalo, nes jų yra tokia veikla, kad jiems nebūtina būti matomiems atlikti vienokias ar kitokias – Mano jiems numatytas – funkcijas. Juk AŠ IR PATS NETURIU PAVIDALO, NETURIU FORMOS. Jūs JAU tą teiginį priimate kaip JUMS ARTIMĄ, kaip pakankamai protingą. Tai negi manot, kad Aš negaliu sukurti ir savo vaikų, kurie neturėtų apvalkalo, o būtų Mano vaikai. Aš juos matau taip, kaip Aš matau ir Savo Lygiaverčius Rojaus Trejybės KITUS DU ASMENIS, kaip ir Save Aš matau, taip, kaip jūs matote patys save, bet jūs matote SAVO APVALKALĄ. Save jūs PER BŪSENĄ JAUČIATE, koks jūs esate IŠ TIKRŲJŲ – KIEKVIENAS. Jus galite ĮVERTINTI SAVE, KOKIAS BŪSENAS JŪS PATIRIATE – ramybės, susierzinimo, pykčio, neapykantos, baimės, nepasitikėjimo, abejonių – tai yra vis tas pats jūsų tikrasis asmuo, koks TĄ AKIMIRKA yra šitame materialiame, jums matomame pavidale, bet to asmens negalite matyt, bet VIRPESIAIS JŪS GALITE PAJAUSTI, ne tiktai SAVO BŪSENĄ jūs galite pajausti, bet ir KITŲ BŪSENĄ GALITE PAJAUSTI – kiek jisai bijo, kiek jisai abejoja, kiek jisai neapkenčia. Todėl Aš turiu tą GYVĄJĮ TILTĄ, kad Aš matau ir Kitus Savo Du Lygiaverčius Rojaus Trejybės Asmenis BŪSENA – ne materialiom akim – BŪSENA, kaip ir tuos vaikus, kuriuos Aš esu sukūręs be materialios formos, bet jie yra tikri asmenys – asmenybės.
Reiškia, Manoji dovana – asmenybė – yra AMŽINA, ir jai nebūtinas apvalkalas – jai būtinas – TURINYS. O TURINYS YRA TIKRASIS ASMUO. Tačiau jūs, bendraudami vieni su kitais, jeigu nematysite vieni kitų, jūs negalėsite bendrauti, todėl jums yra suteiktas išorinis apvalkalas, PALENGVINANT JŪSŲ VISĄ GYVĄJĮ TIKROVĖS KELIĄ, KAD GALĖTUMĖTE DARYTI GĖRIO IR MEILĖS DARBUS, ir tie darbai būtų MATOMI, ir jūs matytumėte tuos darbus atliekantį savo dvasios brolį ar sesę. Už ką galėtumėte – taip pat iš MEILĖS – jam tarti PADĖKOS ŽODĮ.
Žodžiu, Mano mylimieji vaikai, Aš jums sakau, ASMENYBĖ YRA MANO GYVASIS TILTAS, sutektas jums, per kurį jūs siekiate savojo likimo įgyvendinimo, atskleisdami vis RYŠKĖJANČIĄ Mano šviesą – jūsų viduje – kurią jau esate įsisavinę. O jūsų pavidalas keisis, dėl to ir sielos tapatybė jums yra laikina, o dvasios tapatybė yra besikeičianti nuo jūsų PRIARTĖJIMO PRIE MANĘS, tiek kosminėje erdvėje, kada keliausite iš pasaulio į pasaulį ir pasieksite Mane, esantį Savojoje buveinėje Rojuje, tiek ir dvasinio atsivėrimo Man, to GILUMINIO susiliejimo, ir toji jūsų išorinė formą, kurią jūs šiandien vadinate dvasia, nes neturite kitokio kalboje žodžio, kuris yra materialus, ji taps antraeile – jums aktualu bus ŽVELGTI Į ASMENĮ – Į ASMENYBĘ – o ne į jūsų išorinį apvalkalą, kas ir yra dvasia.
Jeigu jums bus sunku suprasti šitą mokymą, pamėginkite kreiptis į Mane patys asmeniškai, Aš jums padėsiu jį suprast, tuo pačiu ugdydamas jūsų didesnį pasitikėjimą bendrauti su Manimi, ir gaut iš Manęs mokymus asmeniškai. NEBIJOKITE MANĘS. MYLĖKITE MANE, NES AŠ ESU JŪSŲ MEILĖ, AŠ ESU SUSILIEJĘS SU JUMIS, todėl neužsiverkite JŪS, likite su Manimi TAIP, KAIP AŠ ESU SU JUMIS – DVASINĖS VIENOVĖS VIENAS VANDENYNAS, SKALAUJANTIS VISĄ KŪRINIJĄ. Patirkite šitą vandenyną savyje per atsivėrimo gelmę. Skęskite joje, ir jausite tą palaimą, kuri jus iš vidaus myluos. Ir jūs liksite iš tikrųjų gyvybingi tiek fiziniu savo apvalkalu, tiek savo aukštesne sielos – ir net dar aukštesne, dvasios – išraiška. Tačiau tai ir yra jūsų tikroji asmenybė – TAI KĄ PATIRIATE SAVO BŪSENA PER SUSILIEJIMĄ SU MANIMI. TAI YRA GYVASIS JŪSŲ TURINYS, NE FORMA, BET JŪSŲ TIKRASIS GYVYBINGUMAS – JŪSŲ TIKROJI GYVASTIS, JŪSŲ TIKRASIS ASMUO, PRIPILDYTAS MANO PILNATVĖS, kurios jūs sugebate prisipildyti tą akimirka.
O apibūdinimas – žmogus – materialus kūnas; siela – morontinis apvalkalas; ar dvasia –dvasinis apvalkalas – tai tiktai FORMA.
Linkiu jums ATSIVĖRUSIO žvilgsnio, studijuojant šį mokymą, to žvilgsnio, kokį gali ATSIVĖRUSI MAN asmenybė ir patirti savyje, žvelgdama į savo vidų, o ne į savo formą, kuri yra išorinis apvalkalas, ir kintantis. Ir jūs, net ir būdami dvasiomis, NETURĖSITE NUOLATINIO APVALKALO PER VISĄ AMŽINYBĘ. Tuo tarpu dvasios asmenybės dovaną, Mano jums suteiktą asmenybės dovaną, jūs turėsite visą laiką TĄ PAČIĄ – JŪSŲ VIDINĮ AŠ.
Palieku Savo palaimą jūsų viduje – jūsų asmenybėje – mėgaukitės ja.
Aš jus VISUS myliu IŠ VIDAUS. Meilę pajusite viduje – savo ASMENYBĖJE, nes Aš ją užlieju iš vidaus, ir kada jūs ją PATIRIATE, tada jūs taip pat PAJUNTATE SAVO VIDUJE MEILĘ, ir ją išliejate savo veiksmais, darbais, mintimis IŠORĖJE KITIEMS.
MĖGAUKITĖS MANIMI, IR MANO ESANČIA JŪSŲ VIDUJE MEILE; PLATINKITE JĄ, LIEDAMI JĄ KITIEMS, NET IR TAIP, KAIP LIEJU JĄ AŠ JUMS.
Algimantas
Ačiū Tau, mylima Begaline Dvasia-Motina-Sese, už šitą mokymą – NUOSTABŲ MOKYMĄ. Manoji valia, kad būtų Tavoji valia. Amen
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas