52. Tėvo mokymas Rojaus Trejybės šventovėje, perduotas per pamaldas , atsakant į klausimą apie pagalbos prašymą, 2008 09 27
Tėvo mokymas, perduotas per pamaldas Rojaus Trejybės šventovėje 2008 09 27, atsakant į pateiktą klausimą apie pagalbos prašymą iš Tėvo.
Mano mylimas Tėve, Amžinasis Sūnau-Kūrinijos Motina-Broli, Begaline Dvasia-Kūrinijos Motina-Sese, aš garbinu Tave. Aš garbinu Tave iš širdies, atsiverdamas Tau, trokšdamas tapti dar daugiau tavo instrumentu, kad galėčiau padėti, kaip ir Tu įgaliojai mane skelbti gyvą Tavo žodį, kalbėti Tavuoju vardu, gydyti Tavuoju vardu, mokyti Tavuoju vardu.
Tačiau, kada iškyla tokių klausimų, aš kreipiuosi į Tave, kad Tu galėtum mokyti mus visus, sielos brolius ir seseris taip, kaip Tu trokšti, kad kiekvienas išgirstų Tavąjį žodį, kurio aš dabar negaliu pasakyti, bet aš galiu tapti Tavo lūpomis, Tavo garsiakalbiu, kad perteiktum Savąjį mokymą ir atsakytum mums visiems į tą patį klausimą, kurį ką tik pateikė mūsų sielos sesė, tavo dukra Gailė, kaip mes turime paprašyti iš tavęs pagalbos? Kokia yra tavo nuostata savo vaikų atžvilgiu, kai jie prašo iš Tavęs pagalbos?
...............................................................................................................
Mano mylimi vaikai, kada jūs tiktai kreipiatės į Mane, jūs kreipiatės jau jausdami nuoširdumą savo atsiveriančioje sieloje. Jūs niekada nesikreipiate į Mane, kada būnate apimti pykčio, pagiežos, baimės, kupini pavydo. Tada vienas su kitu jūs lenktyniaujate ir norite nustumti vienas kitą, užimti šviesesnę, geresnę vietą, tarsi ten jūs pajaustumėte daugiau saulės, šviesos, ir šilumos, daugiau dėmesio ir pagarbos. Tačiau per šitą stumdymąsi jūs netenkate paties svarbiausio – savosios vidinės ramybės.
Vidinė ramybė yra jūsų viduje, kurią suteikiu Aš.
Pagalba, kurią Aš jums suteikiu kas akimirką, jums yra taip pat prieinama kiekvieną akimirką. Tačiau kadangi jūsų vidus yra kupinas sujauktos ir apimtos tamsios pasąmonės baimės, tai jūs negalite šitos pagalbos suvokti savo viduje. Jūs negalite ja pasinaudoti. Dėl to visiškai nesvarbu, ar jūs į Mane kreipiatės prašydami pagalbos – ar jūs prašote išminties, ar jūs dirbate kiekvienas savo darbus, pašvęsdami Man, bet kiekviena šita akimirka jūs vis tiek apraminate savo sielą, kada kreipiatės pagalbos, kada pašvenčiate savo darbus Man, ir per šitą sielos nuraminimą jūs jau ir gaunate tą išmintingą patarimą, kurį jau esu jums suteikęs ir prieš tai. Tik iki tol, kol jūsų siela buvo apimta nerimo, jūs negirdėjote Mano patarimo. Jūs nejutote šitos pagalbos.
Aš niekada jūsų nepalieku vienišų. Niekada jūsų nepalieku tarsi būtumėt pasiklydėlis vienišas keleivis negyvenamoje saloje ar kur nors neaprėpiamoje dykumoje, kurioje trūksta vandens.
Kreipkitės į Mane ne tada, kada ištinka jus kažkokia neganda, nesėkmė, kančia, skausmas, bet bendraukite su Manimi, atsiverdami Man savo nuoširdumu kiekvieną kartą, ir pamatysite, kad toji pagalba yra jums suteikiama nuolat. Net nereikia prašyti iš Manęs.
Kaip jūsų žemiškieji vaikai, kurie myli jus, žemiškuosius tėvus, pribėgę prašo, ištiesdami rankutes, kad jie nori iš jūsų meilės. Jie nori iš jūsų paramos. Jie nori pagalbos.
Iš Manęs šitaip nereikia prašyti. Aš pagalbą jums suteikiu. Aš patarimą jums suteikiu. Aš jūsų prašymus jau esu išpildęs dar prieš jums prašant, jeigu tie prašymai jus ugdo, stiprina jūsų charakterį.
Aš nesu tas geradaris, kuris dalintų viską atsainiai ir be jokios atrankos. Aš neduodu vaikui gyvatės, jeigu jis prašo, sugautos tarp žuvų tinkle besirangančios gyvatės, iš neišmanymo. Aš esu, kaip tas tėvas, kuris tuo metu vaikui sukelia skausmą, nes jis apsaugo jį ir neištiesiu, paėmęs iš tinklo, besirangančios gyvatės, nes Aš žinau, ką ji gali padaryti.
Dėl to ir Aš jums suteikiu visokeriopą pagalbą. Imkite iš Manęs. Imkite.
Bet ją galite pasiimti, kada jūs nuolat bendraujate su Manimi. Tuomet jūs pajuntate didesnį pasitikėjimą Mano jums suteikiama pagalba. Tada jūs pajuntate, kad Aš niekada nebuvau jus apleidęs. Tada jūs prisipildote Manosios meilės virpesių.
Juk ir dabar jūs kalbėjote, kiek buvo nuostabių akimirkų, ką jūs patyrėte skaitydami ar Mano mokymus, ar per Mano vaikus perteikiamas gražias mintis, kurios buvo išsakytos ar parašytos, ar parodytos vaizdais, ar išdainuotos dainomis. Jos visos yra iš Manęs, jeigu jos sukilnino, sutaurino jūsų sielą. Ir tą akimirką jūs pajutote viduje pakylėjimą, džiaugsmą. Bet toji akimirka buvo trumpa. Bet jau ir ji buvo apraminusi jūsų sielą.
Dėl to, Mano mylimieji vaikai, iš Manęs nereikia prašyti nieko, nes Aš jau jums esu suteikęs viską iš anksto.
Bet kad taptumėte išmintingi, atverkite savo sielas, kad Aš pripildyčiau jus gyvuoju išminties vandeniu, ir jūs tada pamatytumėte, kad toji pagalba, kurios jūs šiandien prašytumėte, jau yra jūsų viduje. JAU YRA!
Ačiū Tau, mylimas Tėve, mylimas Amžinasis Sūnau- Kūrinijos Motina-Broli, mylima Begaline Dvasia-Kūrinijos Motina-Sese. Ačiū už šitą atsakymą, už šitą mokymą. Manoji valia, kad būtų Tavoji valia. Amen.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas