584. Algimanto pamokomasis žodis – Bendradarbiaudami su Kūrėju valome pasąmonę, ir tas valymas stiprina mūsų organizmą – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Romainiuose, 2023 12 02

Mylimieji, mano vardas Algimantas. Aš ruošiu Dvasinius Mokytojus visai planetai, pradėjęs nuo Lietuvos. Dvasiniai Mokytojai – BŪTINI! Be jų nėra nė vienos planetos! Taip Kūrėjas sumanė, kad būtų tie Vedliai, kurie aiškintų ir apie Kūrėją, ir apie kūriniją, bet svarbiausia – kad tie Vedliai patys turi viduje Kūrėjo Šviesą. Būtent dėl to jie ir gali apšviesti ir šalia esančius.
Mes dabar šitoje planetoje stokojame Dvasinių Mokytojų, apskritai mes stokojame tikrų mokytojų, jau nekalbu apie Dvasinius Mokytojus. Štai, kokia yra kritiška ir kritinė būklė mūsų visuomenės, žmonijos net gi sakyčiau. Dėl to kyla įvairūs nesusipratimai, nėra pakantumo, kuris yra Kūrėjo Charakterio savybė, dėl to, kad nėra Dvasinių Mokytojų, kurie paaiškintų – paaiškintų, kas yra Kūrėjas, kokios yra Jo savybės, koks Jo yra Charakteris. Ir kodėl Jis toks? Ir kodėl negali būti kitoks? Jeigu nueisite į bažnyčią, bažnyčioje neišgirsite, kad aiškintų ką nors apie Kūrėją – kaip Jisai veikia, kaip Jisai priglaudžia, apkabina, kaip pabučiuoja, net ir taip – dvasine prasme – kaip Jis įlieja Savo energinius virpesius, paties aukščiausio dažnio virpesius, Meilės Galia. Ir nieko nebaudžia! Iš kur toks Kūrėjas yra? Štai Dvasinis Mokytojas ir aiškina tai aplinkai, kuri nieko nežino, ir kuri iš kunigų nieko negirdi. Kunigai taip pat nėra Dvasiniai Mokytojai, dėl to ir nežino. Jie nėra atradę Kūrėjo savo viduje, jie neturi patyrimo su Kūrėju štai – Širdyje – be tokio patyrimo Dvasinis Mokytojas nepajėgus pats aiškinti. Galų gale jis pats nepajėgus ir gyventi tokio gyvenimo, kokio moko kitus. Dėl to ir prasideda visos problemos, kada mokykloje mokytojai moko vienaip, vaikai gyvenime mato kitaip, tėvai moko vienaip, vaikai bendraudami vėl turi savas sampratas, kurios neatitinka tėvų nuostatų, o kaip visa tai suvesti, kad visuomenėje būtų darna – be Dvasinio Mokytojo neįmanoma! Kitaip tariant – be Kūrėjo neįmanoma visuomenės šviesinti! Juk ne veltui net ir aukštesnės visuomenės, kurias mes patirsime po prisikėlimo, vadovaujasi Dvasinių Mokytojų mokymais. Ne šiaip sau yra Dvasiniai Mokytojai, ne šiaip sau Kūrėjas siuntė pranašus per ilgus šimtmečius žmonijos istorijoje – siuntė, kad šie aiškintų, kad skelbtų Kūrėjo Šviesos Žodį. O aplinka reaguoja nužudydama juos! Dėl to, kad tamsuma – agresyvi! Tamsuma elgiasi šitaip iš baimės! Ji bijo keistis, ji bijo laikytis Dvasinio Mokytojo mokymo, nes nežino į kokį pagrindą atsiremti, kada netenka savojo, nes Dvasinis Mokytojas sako, kad taip nedera gyventi. Dėl to agresyvumas – tai yra to gyvulinio prado, žvėries prado. Bet to dar neužtenka – mūsų viduje, štai smegenų dėka veikia protas, ir protas turi gausybę informacijos, kuri neišsaugojama sąmonės lygiu, kad mes suvoktume viską, kad apimtų. Tuomet šitas gausybės informacinių virpesių aruodas nugrimzta į pasąmonę. Mes sąmonės būsena sugeriame įvairius virpesius, kuriuos susiejame į atitinkamas sąvokas, tuo pačiu bendraujame vieni su kitais, ir, žiūrėkite, būna tokia akimirka, kad kažkokį gestą nesąmoningai mes atliekame – nesąmoningai, nekontroliuotai – ar ranką pakeliam, ar sujudinam. Juk aš ir dabar, pavyzdžiui – rankos juda, bet aš jų sąmoningai nejudinu taip, kaip norėčiau, kad jos judėtų. Jos tarsi reaguoja į tuos virpesius, kurie sklinda žodžiais balsiai. Taip, tai pasąmonės poveikis mano protui, tiksliau pasakius – sąmonei, kad tie garsiniai žodžiai, garsiniu apvalkalu paskleisti virpesiai, būtų atitinkamai sustiprinti ir rankų gestais. Bet pasąmonės galia dar turi tokį neigiamą poveikį. Čia tai yra taip, sakykime, kaip veikia darniai sąmonė, papildydama sąmonę. Bet pasąmonė prasiveržia įvairiais apsėdimais, kada, pavyzdžiui, mėgina ir šiais laikais velnią išvaryti, piktąsias dvasias išvaryti, tai žmogus patenka į transo būseną – pasąmonė ima viešpatauti sąmonės atžvilgiu – ir tas mirtingasis nepajėgus sąmonės būsena priepuolio metu kontroliuoti savo kūno. Jisai tiesiog arba parkrenta – štai paprasčiausias pavyzdys – epilepsija – arba gali būti taip, kad pasibaigs mirtimi. Jeigu žmogus negaluoja, temperatūra labai pakyla, keturiasdešimt laipsnių, ir sako – žmogus jau pradeda kliedėti. Reiškia, sąmonė jau nebeveikia. Nesakome mes, kad štai jis atjungė sąmonę ir perėjo į pasąmonę – užmigo. Net ir užmigdami mes neatjungiame sąmonės, bet tiesiog perėjimas yra kaip dienos į vakarą, nakties į rytą, keičia – sąmonės būsena pereinama į miego būseną – pasąmonės būseną. Tuo tarpu, kada yra sutrikdytas energinis Kūrėjo balansas, tai tada atsitinka kažkoks nepageidaujamas atitinkamos būsenos – ligos būsenos – pasireiškimas, ir organizmas ginasi! Jis atjungia per skausmus, per kančias, per trauminius šokus, sąmonės būseną ir pereina į pasąmonę. Štai žmogus ir mato, kad jau tas kliedi, jau visiškai jam blogai! Pasąmonė turi savo galią! Ir ją galima kontroliuoti! Galima kontroliuoti dvasia!
Tam reikalingi Dvasiniai Mokytojai. Tam reikalingi žmonės, kurie būtų su Kūrėju, atradę Kūrėją, patys apsivalę, nes pasąmonė ir ima kaip gaivalas viešpatauti prote, pasiekdama sąmonė lygį. Ten, kur yra daug teršalų pasąmonėje, tada priplūsta ta visa nešvarumų potvynio banga, ir sąmonė negali funkcionuoti normaliai – atsiranda tos ligos. Ir štai, kada mes valome pasąmonę, atsivėrę Kūrėjui, bendraudami su Kūrėju, dar geriau – bendradarbiaudami su Kūrėju valome pasąmonę, ir tas valymas stiprina mūsų organizmą – stiprina – ir tuo pačiu leidžia mums patikrinti praktiškai, kiek mes galime iš anksčiau sukauptų, įvairių neužbaigtų kokių nors fragmentų iš vaikystės, ką mes galime paimti į sąmonės lygį prisiminimais, kiek mes galime sugrįžti į tuos epizodus ir juose matyti tam tikrą sisteminį vaizdą aplinkos, savęs toje sistemoje, šalia esančių draugų. Žodžiu, mes galime iš pasąmonės pasiimti tai, kas šiaip sąmonės lygiu mums nebuvo tada prieinama, nes nebuvo poreikio, o galėdami tą poreikį patenkinti, kada jis iškyla, štai mes galime sutvarkyti toje pasąmonėje, gerai organizuotoje, kur viskas yra iš tų informacinių klodų sudėliota, kad mes galime pasiimti tai, ko mums reikia tuo metu pagal poreikį. Tada pasąmonė neišsiveržs gaivalu, nekankins kliedėjimais, bet viskas bus pateikta į sąmonės lygį, ko mes sąmoningai nekeičiame, kad galėtume pasinaudoti prasmingai. Štai tam reikalingi Dvasiniai Mokytojai. Tam reikalinga mūsų, dabar einančių, grupelės urantų, Gyvuoju Keliu, gyvos pastangos, atsidavus Kūrėjo vedimui iš vidaus, kada mes jau atradome Kūrėją savo viduje ir žinome, koks yra tikras ne Dievas, kaip idėja, apie kurį šneka bažnyčia, bet Rojaus Trejybės Trys Šaltiniai ir Centrai ir Visuminis Šaltinis-Centras AŠ ESU, vien didžiosiomis raidėmis parašytas – AŠ ESU, kad būtų skirtumas tarp mano buvimo, kaip asmens – aš esu šiuo metu čia, bet – AŠ ESU – kaip Visuminė Dievybė. Tai yra ne tik Asmenys, bet Asmenybių Šaltiniai ir Centrai. Štai, kiek mes esame gyvame ryšyje, kada atrandame jau Kūrėją Keturiuose Asmenyse ir Asmenybėse, ir priklauso mūsų pasąmonės valymas. Tai nėra trumpas procesas! Ir jisai turi ir nuokrypų! Mes kluptelim – šiek tiek apsitraukia mūsų gyvas ryšys su Kūrėju, ir pasąmonė vėl prisipildo teršalų! Mes negalime automatiškai – štai apvalėm – ir būti jau garantuoti, kad jos nepriteršime. Viskas priklauso nuo mūsų gyvo bendravimo su Kūrėju. O kada aš sakau – bendravimo – tai turiu omeny tris dalykus. Tai yra – garbinimo, šlovinimo Kūrėjo, tai yra studijų su Kūrėju dvasinių, Jo mums suteiktų, šaltinių, ir veikimo su Kūrėju taip, kaip Kūrėjas veda iš vidaus, kad išorėje pasireikštume Kūrėjo Atvaizdu. Paprasta? Ar ne?

Tik įgyvendinti be Dvasinio Mokytojo niekam nepavyks!

Taip Kūrėjo sumanyta. Jis duoda priemones, duoda Save, padovanoja savo Dvasią, Minties Derintoju vadinamą, nes jis derina mūsų mintis pasąmonės lygiu, kada dieną mes užsiėmę, sąmonės lygiu prie mūsų negali prisibelsti, tuomet jis suranda, kaip tai padaryti pasąmonės lygiu. O kada sapnai trukdo, užima tuo gaivalu pasąmonę, jis tarp sapnų suranda plyšelius taip, kaip tarp judančių viena po kitos mašinų, tarp mašinų įvairuoja ir Kūrėjo Dvasia. Štai dėl to mes ir turime galimybę patirti Šviesos mintis ir sąmonės lygiu, giliai pamiegoję per naktį, kada sąmonė pailsėjo ir protas atsigavo, ir tada gali ateiti tos mintys, kurias Minties Derintojas perteikia. Tie, kurie sapnuoja, kurių dar neapvalyta pasąmonė, tai sapnais pasireiškia. Apvalyta pasąmonė sapnų neturi. Gali būti sapnai, kada jau pats Minties Derintojas perteikia savo projekcijas, kaip Kūrėjo mokymus, tada šitie sapnai yra prasmingi, kaip dvasinis mokymas. Štai dėl to irgi reikalingi Dvasiniai Mokytojai, kad aiškintų tokį kontekstą, kad mirtingieji dabar gyvenantys tamsoje, žinotų, kaip rūpinasi jais visais Kūrėjas, kaip jų viduje yra galimybė potencialiai patirti Šviesą, kurią Kūrėjas ir teikia tiek Savosios Dvasios dėka, tiek ir Jo Sūnaus, kurį mes žinome kaip Jėzų iš Nazareto, Tiesos Dvasios veikimo, tiek Sūnaus Kūrėjo, dabar jau Šeimininko Sūnaus Kūrėjo Partnerės – Dukros Kūrėjos – Nebadonijos Dvasios – Šventosios Dvasios veikimo, tiek ir Septynių Pagalbinių Proto Dvasių veikimo iš vidaus. Apie tai Dvasinis Mokytojas ir turėtų aiškinti. Ir kur jis galėtų aiškinti? Bažnyčioje! Štai ten išeitų tikintieji po pamaldų, kada mokytų atsiverti Širdimi Kūrėjui, prisipildę Kūrėjo Gyvo Vandens, atsikandę gerą kąsnį Gyvos Duonos, išeitų po gyvųjų pamaldų sustiprinti, apraminti, ir kupini Kūrėjo Meilės Galios, kad galėtų pasireikšti išorėje ta pačia Kūrėjo Meile ir Jo Charakterio savybėmis, kurias Jis ir turi, kaip potencialias, Paties Kūrėjo suteiktas.

Apie tai ir turėtų kalbėti Dvasiniai Mokytojai. Kas gi apie tai kalbės be Dvasinių Mokytojų? Niekas! Tuomet visuomenė taps laukine – laukine! Amen.

Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas apkabinimas.
Algimantas