587. Algimanto pamokomasis žodis – Štai Kūrėjas suteikia tokią privilegiją pačiam žemiausiam Kūrėjo Vaikui – asmenybę suteikti Minties Derintojui – Kūrėjo Dvasiai – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Romainiuose, 2023 12 16

Spausdinti
Dokumentų sąrašas

Mylimieji, mano vardas Algimantas. Aš ruošiu Dvasinius Mokytojus visai planetai, pradėjęs nuo Lietuvos. Ir tie Dvasiniai Mokytojai tai yra, sakykime taip, Naujo Amžiaus, naujos dvasinės Kūrėjo Išminties ir Kosminės Įžvalgos Dvasiniai Mokytojai. Vedu gyvąsias pamaldas gyvojoje, apreikštojoje Rojaus Trejybės-AŠ ESU vardo šventovėje, ir mūsų religija yra Kūrėjo apreikštoji Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvoji religija. Štai ir dabar vyksta pamaldos. Šį kartą mes prisijungę per Skype’ą. Sakau pamokomąjį žodį. Prieš tai buvo Kūrėjo pagarbinimo komunija. Komunija tai yra pats nuoširdžiausias, atviriausias, giliausias atsivėrimas Kūrėjui – pabendravimas. Ir garbinimo akimirką aš išgirdau, vienas urantas ištarė, kad – Tėvas nieko neteisia. Na, tiesiogine prasme Jis neteisia. Teisia Rojaus Trejybė, nes dieviškasis teisingumas yra kolektyvinis, ne vieno asmens. Rojaus Trejybė ir Visuminė Dievybė AŠ ESU – Keturi Asmenys – užtikrina teisingumą visoje kūrinijoje – yra dieviškasis teismas, yra ir bausmės, taip pat yra – yra – yra perauklėjimas – viskas yra. Aišku, kokybė yra kita negu mūsų planetoje, kur yra neteisingumas įsiviešpatavęs jau teisingumo atžvilgiu.
Tai štai, Kūrėjas palaiko ryšį su Savo Vaikais – Jis turi nutiesęs visai kūrinijai Asmenybės Grandinę. Būtent Asmenybės Grandinė tai yra toji vienintelė priemonė, kurią panaudoja Kūrėjas, kad pasiektų kiekvieno Vaiko mintis, kad pažintų kiekvieną Vaiką, nesvarbu, kokiame visatos pakraštyje jis bebūtų. Mes, mirtingieji, dar turime nuostabią dovaną – Paties Kūrėjo Dvasią. Kiti Vietinės Visatos dvasiniai Kūrėjo Sūnūs ir Dukros tokios dovanos neturi. Tik mes esame apdovanoti – kaip kompensaciją gauname iš Kūrėjo Paties Kūrėjo Dvasią – Minties Derintoją – kuris derina mūsų mintis, kada atjungta mūsų sąmonė, tai yra miego metu. Tie, kurie nušvinta, pabunda dvasioje, tie sąmoningai jau pradeda garbinti Kūrėją, ir tada ir sąmonės lygiu jau užmezgama gyva komunija su Kūrėju, ir Minties Derintojas ima pasireikšti tokio mirtingojo prote. Todėl mes esame, tam tikra prasme, privilegijuoti, palyginus su kitomis Kūrėjo Dvasinių Sūnų ir Dukrų kategorijomis. Nėra nė vienos kitos kategorijos, išskyrus mirtinguosius, pačius, sakykime taip, žemiausius Kūrėjo Vaikus, bet pilnateisius Kūrėjo Šeimos narius, kurie turi pačią Kūrėjo Dvasią. Tai yra tokia dovana, su kuria mes galėsime susilieti. Mes padovanosime šitam Kūrėjo Fragmentui savo paties asmenybę, kuri taip pat yra ir Kūrėjo mums suteikta, kaip amžinoji dovana, ir būtent šitame pavidale, šitame pradiniame materialiame kūne, mūsų asmenybė ir gyvena. Tai yra mūsų tikrasis asmuo. Tai yra – aš. Tikrasis aš – ir esu ta asmenybė. Nėra kitos asmenybės! Tai yra – aš – o čia yra mano kūnas – mano, reiškia, šitas kūnas man priklauso, tik priklauso, bet šitas kūnas nesu – aš. Aš esu tai, kas yra šitame kūne – dvasinis asmuo. Ir štai Kūrėjas suteikia tokią privilegiją pačiam žemiausiam Kūrėjo Vaikui – asmenybę suteikti Minties Derintojui – Kūrėjo Dvasiai – kad taptume viena ne tiktai dvasioje, kaip dabar yra atsivėrus Kūrėjui, mes dvasioje tada esame viena, bet kaip ir asmenybė, po susiliejimo, realaus susiliejimo su Kūrėjo Fragmentu, mes tapsime viena asmenybe. Jūs tik pamąstykite – viena asmenybe! Pats Kūrėjas – Rojaus Trejybė- AŠ ESU – ir mes – kiekvienas – individualiai – po susiliejimo su Kūrėjo Dvasia – Minties Derintoju – esame viena asmenybė su Kūrėju! Tai – unikalu! Ir niekas kūrinijoje negali suvokti, kaip šitaip įmanoma, kad Kūrėjas suteikia Save ir tą asmenybę Savajai Dvasiai, kad taptų viena asmenybe – ir Kūrėjo Dvasia, ir tas buvęs Jo sūnus materialiu pavidalu šitame pradiniame pasaulyje, žengiant Evoliuciniu Gyvuoju Keliu!
Tai štai, Kūrėjas – Rojaus trejybė-AŠ ESU – Vietinėje Visatoje atiduoda visus Savo reikalus į Sūnų Kūrėjų rankas, na, drauge su Sūnų Kūrėjų Partnerėmis – Dukromis Kūrėjomis – arba, kaip Urantijos Epochinis Apreiškimas pavadina – Vietinių Visatų Motinomis Dvasiomis. Tai štai, Kūrėjas visus darbus patiki būtent šitiems Savo Vaikams Vietinėje Visatoje, ir Jis į Vietinės Visatos tvarkos užtikrinimo veiksmus nesikiša. Tuo tarpu su individu, su Savuoju Vaiku tiek, kaip aš jau minėjau, per Asmenybės Grandinę, o su mirtingaisiais dar ir per Savosios Dvasios padovanojimą, Minties Derintojo veikimą, palaiko tą dvasinį ryšį, kaip su individu, neveikdamas slopinimo būdu kiekvieno Vaiko laisvos valios pasireiškimo. Jis šviesina, moko, bet sprendimą visuomet palieka Savajam Vaikui priimti. Tai yra laisvos valios apraiška, suteikus daug platesnį pamokymą, kontekstą atskleidus daug gilesnį, platesnį, kurio dėka ir būtų to Vaiko priimamas sprendimas, kad būtų kuo geresnis užtikrintas Kūrėjo Evoliucinio Plano įgyvendinimas toje aplinkoje tomis aplinkybėmis.
Šiandien mes matome, kad Kūrėjo Planas yra tiesiog gniaužiamas! Jis yra kaip niekam nereikalingas popiergalis – suglamžytas ir metamas kas akimirką į šiukšliadėžę! Aišku, tie Kūrėjo Vaikai, kurie maištauja prieš Šviesą, prieš Evoliuciją, prieš Gėrį, Grožį, prieš Meilės pasireiškimą, prieš harmoningą veikimą draugėje, pradedant nuo šeimos veikimo, einant per draugų grupes, per darbo kolektyvų bendrą veikimą visumos Gerovei, visumos labui, per mokinių klasių bendrą veikimą visumos Gerovei, per studentų bendrą apsijungimą visumos Gerovei, per įvairių pomėgių grupių sutelkimą taip pat visumos labui, visumos Gerovei, yra ir įgyvendinamas – kiekvienam įnešant savo asmeninį indėlį – Kūrėjo Evoliucinis Planas, užtikrinant kuo geresnę aplinką kiekvienai kartai toje planetoje, toje visatoje, kad civilizacija vystytųsi į kuo ryškesnę Šviesą, į kuo ryškesnį Meilės pasireiškimą visumos Gerovei, visumos labui, visos visuomenės organizavimo pagerinimui, visos civilizacijos nukreipimo į aukštesnį laiptelį, Evoliucinių kopėčių milžiniškame Gyvajame Kelyje kuo ryškesnį švytėjimą, kada kiekvienas sūnus arba dukra ima pasireikšti savo savybėmis, kurias jis arba ji patiria iš Kūrėjo ir tuo pačiu atspindi Kūrėjo Charakterio savybes. Ir štai savuoju indėliu, savais gabumais jis įneša į tos aplinkos civilizacijos, net epochos, kuo ryškesnį ir nušvitimą, ir savęs tobulinimą. Kūrėjas yra Tobulumo Šaltinis ir Centras. Jis sumanęs, kad visos Visatos siektų tobulumo. Štai dėl to ir yra kiekvieno trauka, nuoširdaus Kūrėjo sūnaus ar dukros, siekti kuo ryškesnio savo geriausių savybių atskleidimo per visą gyvenimą. Tai yra gyvenimo prasmė – pasireikšti savimi kuo geriausiomis savybėmis visumos Gerovei. Štai paprastas Kūrėjo Evoliucinis sumanymas, ir Jis tam duoda visas priemones. Mes turime pagalbą iš Kūrėjo Dvasios – Minties Derintojo – iš Jo Sūnaus, kuris tvarko Vietinės Visatos reikalus, išliejusį Tiesos Dvasią, iš Sūnaus Kūrėjo Partnerės – Dukros Kūrėjos – išlietos Šventosios Dvasios, iš septynių Pagalbinių Proto Dvasių, veikiančių iš vidaus kiekvieną iš mūsų – ta pagalba yra užtikrinama – o dar papildomai mes gauname pagalbą iš išorės įvairaus dvasinio statuso mūsų dvasinių brolių ir sesių veikimu. Tas kolektyvas, sakykime, įneša savo indėlį mus stiprindami, veikdami aplinkybes, kad mes pasireikštume kuo ryškiau Kūrėjo Savybėmis ir Šviesa. Tas kolektyvas yra – Kūrėjo Apvaizda. Jis mums teikia pagalbą, kad tai, kas dabar vyksta – laužymas, naikinimas Gėrio, Šviesos, Grožio, šeimos visų moralinių savybių, kurios buvo taip puoselėjamos kantriai per kartų kartas mažose grupelėse, kad jos neišnyktų. Ir mes, urantai, esame tie dabartiniai, pasakysiu, Kūrėjo sūnūs ir dukros, spindintys Kūrėjo Šviesa, spindintys Kūrėjo Gyvąja Meile, ir štai mes, būdami veiksmingi tame Kelyje taip, kaip veda Kūrėjas, atsidavę tam vedimui, atradę Kūrėją savo Širdyje, ir savo Širdimi, turime šitą išorinę Kūrėjo Apvaizdos mums suteikiamą apsaugą, kad šita grupelė išliktų ir veiksminga net ir tomis aplinkybėmis, kai siaučia, sakykime, žudymo veiksmai visuomenėje, o kai kurios supriešinamos šalys tam, kad būtų pradedami karai, kur žudoma jau tūkstančiais materialių pavidalų. Dvasinės asmenybės nužudyti negalima! Ją gali – tiktai dėl maišto prieš Kūrėją – būtent Kūrėjas ir nuteisti Savuoju teismu – nuteisti – kaip buvo nuteisti ir maištininkai, sukurstę štai šitą maištą prieš Kūrėją mūsų Vietinėje Sistemoje – Satanijoje – Liuciferio, Šėtono, tų pagrindinių maišto kurstytojų, ir tuo pačiu jie buvo sunaikinti – sunaikinti – nes jų valia buvo tokia, kad jie pasirinko savosios tapatybės sunaikinimą, negu vėl mėginti iš naujo siekti Kūrėjo pasitikėjimo pelnymo, nes Kūrėjo pasitikėjimas pelnomas veiksmais, įnešant savo asmeninį indėlį į Kūrėjo Evoliucinio Plano įgyvendinimą. Štai tas maištas turi dviejų šimtų tūkstančių metų šaknis. Ir tie maištininkai, kurie turėjo savo palikuonis, kurie turėjo griovimo dviejų šimtų tūkstančių metų patyrimą, dabar bujoja, taip.
Kristaus atėjimas, kaip Sūnaus Kūrėjo įsikūnijimas Jėzaus iš Nazareto tapatybe, ir atsilaikymas prieš Šėtono gundymą ant Hermono kalno, tiktai formaliai užbaigė maištą. Tuo tarpu maištininkai pasėję savo sėklas ir toliau griauna bet kokią Šviesą, bet kokią visuomenės organizaciją, kad ji neveiktų visumos Gerovei, kad ji būtų iškreipta, iškraipyta, išlaužyta ir būtų panaudota prieš Kūrėjo Valią! Dėl to jie turi tokį patyrimą, kokio neturi štai šitos mažos grupelės, kaip ir mūsų nedidelė urantų grupelė, neturi tokio patyrimo, kas yra ta Gyvoji Evoliucija, kas yra tas žengimas Gyvuoju Keliu, kada mes nematome kitų kartų, kurios būtų jau įtvirtinusios Gyvąjį Kelią. Mes esame tas vienintelis gelbėjimosi šiaudelis, klojantis Gyvąjį Kelią. Ir dėl to apsauga yra skirta mums ir mūsų šeimų nariams, kad mes galėtume iš tikrųjų Gyvajame Kelyje pasireikšti ir būti nesunaikinami net ir karinių veiksmų tose aplinkybėse arba kitomis aplinkybėmis, kurias organizuoja būtent tie šėtonininkai-maištininkai. O jie užima įvairių šalių organizacijų – politinių, ekonominių, valstybinių – vadovaujančias vietas, postus – ir prezidentai, ir premjerai, politikai – įvairių tarptautinių organizacijų smaigalyje stovintys tariami vedliai, visokių kariuomenių generolai, admirolai, štai jie, kaip ta zombiuojama ir užzombiuota masė, yra amorfinė – ji nemąstanti – juos lengva minkyti kaip molį! Ir galima iš jų išminkyti bet ką – ir struktūras įvairias galima išminkyti iš tokios aplinkoje esančios nemąstančios visuomenės.
Štai kokia mūsų priedermė – ir toje visuomenėje pasireikšti taip, kaip Kūrėjas mus veda iš vidaus kiekvieną asmeniškai, nes Minties Derintojas suteikia kiekvienam asmeniškai iššūkius pagal to Kūrėjo sūnaus arba dukros ir pasirengimą, ir savybes – charakterio savybes, temperamentą, įžvalgą, išmintį. Štai mes, būdami Gyvieji Kūrėjo Sūnūs, atradę Kūrėją viduje, ir esame toji Žmonijos Druska – pati brangiausia – kuri suteikia skonį Kūrėjo sumanytai Evoliucijai būtent, kaip ji dabar gali pasireikšti šitoje planetoje, šituo laikmečiu, šitomis aplinkybėmis. Amen.

Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas apkabinimas.
Algimantas

 

 


Dokumentų sąrašas
Spausdinti
Grįžti atgal