Begalinės Dvasios-Motinos-Sesės mokymas apie mūsų patyrimą ir kapaviečių lankymą, 2009 11 04

Spausdinti
Dokumentų sąrašas
Begalinės Dvasios-Kūrinijos Motinos-Kūrinijos Sesės atsakymas-mokymas apie patyrimą ir mirusiųjų pagerbimą, perteiktas po gyvųjų pamaldų, Rojaus Trejybės šventovėje, 2009 10 31.
Begalinė Dvasia-Motina-Sesė:
Mano mylimi, patys mylimiausi, Mano vaikai, Aš jus lygiai taip pat garbinu, kaip garbinate jūs, nes šitas garbinimas yra mūsų GYVAS ryšys.
Kas yra garbinimas? Tai – kada jūs atsiveriate, ir jūsų siela gyva meilės upe pasklinda link Mūsų. Tai yra mūsų gyvas bendravimas, tik jūs įvardinate šituo žodžiu –“garbinimas.“
Garbinimu gali tapti jūsų visas gyvenimas, kada jūs gyvensite šitoje gyvoje Mūsų, jums jau dabar suteiktoje, meilės upėje, plaukdami šitais gyvais meilės virpesiais; ir šitais virpesiais gyvendami, prisipildydami jų pačios gyvybingiausios energijos.
Ir šitai yra jums naujas patyrimas, patyrimas, kurį pajaučia jūsų siela.
Žinokite, jūs patyrimus iki šiol vertinote tik tai, ką patiria jūsų kūnas – ir kūnui sunku, jisai serga, jis jaučia skausmą. Jūs vadinate, kad tai yra kančios patyrimas.
Kada jus įžeidžia kitas, jūs jaučiate lygiai taip pat skausmą, jaučiate, kadangi kažkoks įžeidimas neatitiko jūsų sampratos, tačiau jūs jaučiate savo vidumi, savo vidine nuostata. Jeigu jūs savo nuostatą pakeičiate į visiškai priešingą, jūs to ankstesnio įžeidimo nebelaikote įžeidimu.
Žinokite, patyrimas tai yra jūsų atsiskleidimas, jūsų augimas.
Jūs negalite augti be patyrimų, nes patyrimas ateina tiktai atliekant kažkokį veiksmą. Kol veiksmas neatliktas, jūs neįgijote to veiksmo patyrimo. Kokie bebūtų veiksmai, jie sukelia savo pasekmes. Jeigu jūsų veiksmai yra šviesūs, pasekmės taip pat yra lengvos jūsų atsivėrusiai dvasiai, kurią jūs vadinate siela, taip, siela, kol jūs tapsite tikraja ta amžinaja dvasia.
Tačiau tai, ką jūs dabar atliekate pranoksta net ir sielą, nes jūs, garbindami Mus, atsiskleidžiate jau kaip dvasia, kaip toji amžinoji, niekada neišnykstanti esatis, pasireiškianti per jūsų dvasinį asmenį.
Todėl šitas patyrimas negali būti prieinamas neatsivėrusiam.
Jūsų šitas patyrimas jus išaukština Mano akyse; išaukština tiek, kad net ir iki tol jums buvusios aštrios frazės nebežeidžia jūsų, net ir iki tol žeidę veiksmai, atlikti kitų jūsų sielos brolių ir sesių, Mano vaikų, lygiai taip pat mylimų, tačiau neatsivėrusių Mums tokiu gelmės lygiu, kokiu atsiveriate jūs, ir dėl to jūsų patyrimas, kuris žemesniu dvasiniu laipteliu jums būtų suteikęs skausmą, dabar tokio skausmo nebesuteikia. Bet jums kelia naujų klausimų, kodėl jie šitaip pasielgė, kodėl jie nemato TO, ką matote JŪS?
Nes jūsų kitoks patyrimas, patyrimas, kuris jums suteikia gebėjimą pažvelgt iš aukštesnio laiptelio į žemesnį laiptelį; į savo pačių sielos brolius ir seses, einančius taip pat dvasiniu keliu, tačiau stovinčius ant žemesnio laiptelio, ir dar negalinčius įvertinti jūsų laipto šviesos ir prasmės, kai jūs matote savo nueito žemesnio laiptelio, ant kurio dabar jie stovi, prasmę ir šviesą.
Todėl, žinokite, kiekvieno, kuris stovi ant aukštesnio dvasinio laiptelio, patyrimas yra aukštesniu lygiu, kurio prasmės jūs dar negalite suprasti. Šito laiptelio prasmę jūs suprasite, kada jūs atsistosite ant dar aukštesnio dvasinio išsivystymo laiptelio. Tačiau jūs, stovėdami ant savojo dvasinio išsivytymo laiptelio, galite įvertinti ant žemesnio dvasinio išsivystymo laiptelio stovinčio savo sielos brolio ar sesės atliekamą veiksmą. Jie savo veiksmo dar negali vertinti, nes jie stovi ant to paties veiksmo lygmens laiptelio. Jūs gi stovėdami ant aukštesnio galite įvertinti žemesnį. Lygiai taip pat kaip mokytojas gali įvertinti mokinio pastangas ir veiksmus. Tuo tarpu mokinys negali įvertinti mokytojo nei veiksmo, nei pastangų, nes mokinio vertinimas neatitinka to šviesos lauko, kokiame jau gyvena mokytojas.
Todėl kada jūs kalbate apie tų pačių tradicijų laikymąsi ar nesilaikymą, jūs kalbate iš savojo supratimo, matydami tą tamsą, kurioje yra kiti jūsų sielos broliai ir sesės, kurie tų tradicijų laikosi.
Niekada nesmerkite jų. Niekada nepriekaištaukite jiems. Niekada nesiekite pakeisti jų tradicijas.
Tačiau patys, supratę šitų tradicijų beprasmiškumą, neprisidėkite prie jų. Tiesiog stebėkite jas iš šono. Stebėkite, jeigu kiti pasinėrę galvotrūkščiais lekia. Jūs galite su jais nuoširdžiai pabendrauti, paaiškinti, ir paaiškinti savo nuostatą, kodėl jūs nenorite prisidėti, bet jūs nesmerkite tos tradicijos. Jūs ją taip pat puoselėjate ir pasakote tiems sielos broliams ir sesėms, kad jūs uždegsite tą žvakutę. Pamąstykite, kad tas prie kurio kapo stovite, jisai čia eina toliau, aukštesniu lygiu, jis niekur nedingo. Pamąstykite apie Kūrėjus. Pamąstykite apie Mus. Pamąstykite apie Jėzų. Pamąstykite kaip jis nugyveno, ir kada jis gyveno šitame kūne, ir kada kūną jo kiti jo sielos broliai ir sesės taip išniekino, pakabindami ant kryžiaus, nužudydami jį pačia skausmingiausia ir to meto nešlovingiausia mirtimi, jis PRISIKĖLĖ. Jis gi tą veiksmą padarė vardan JŪSŲ, kad jus vis mokytų ir prie to paties žemės lopinėlio, kur uždegėte žvakutę. Pamąstykite apie tą Jėzaus PRISIKĖLIMĄ.
Tai ar gali jūsų tėvai, vaikai NEPRISIKELTI, jeigu PRISIKĖLĖ JĖZUS?
Šitai jūs paaiškinkite tiems sielos broliams ir sesėms, kurie negali suprasti ir dėl to atlieka tiktai ritualą, nesuprasdami PRASMĖS, paaiškindami tiktai, kad taip darė jų tėvai, seneliai, protėviai, taip ir jie turi palikti šitą tradiciją savo vaikams, ir moko vaikus šitų pačių, neturinčių šviesos, tradicijų. Bet jūs jiems pamėginkite atskleisti PRASMĘ.
Nuo JŪSŲ PRIKLAUSO milžiniškas tolimesnis ŽMONIJOS ŠVIESĖJIMAS arba šitos ŠVIESOS UŽTEMDYMAS. Jūs turite šviesą savyje. Jūs ją atradote. Jūs įtikėjote. Jūs esate toji Mano druska, kurią Aš barstau visai planetai, kad suteiktų jai skonį.
Būkite šita, skonį turinčia, druska.
Tačiau, žinokite, jūs esate druska, kuri sukelia skausmą tik tiems, kurie turi tas žaizdas, kurios yra jų tamsos žaizdos, kurie yra užsivėrę Man, nusigręžę nuo Manęs. Jūs jiems esate kaip ta druska, sukelianti skausmą, užbėrus ant žaizdos. Tačiau jūs esate druska, kuri suteika skonį tiems, kurie nuoširdžiai ieško; ieško šviesos, ieško gyvojo vandens, gyvojo maisto.
Štai ir jūs būsite TĄJA druska, mokydami juos, aiškindami jiems apie tų tradicijų beprasmiškumą ir tamsumą.
Tačiau net ir tokiose tradicijose jie gali taip pat atrasti PRASMĘ, JEIGU ĮSIKLAUSYS Į JŪSŲ PAAIŠKINIMUS, Į JŪSŲ SUTEIKIAMUS MOKYMUS.
Bet jūs esate Mano vaikai, atradę, kiekvienas, savo viduje Kūrėją, ir žvelgiantys į Kūrėją iš vidaus savo virpesiais, savo sielos atsivėrimu. Ir šitas gyvasis ryšys, kuris yra NENUTRAUKIAMAS tarp mūsų, JEIGU JŪS PATYS JO NENUTRAUKSITE savo laisva valia. Šitas gyvasis ryšys jus visą laiką stiprins. Ir NIEKAS jūsų NIEKADA negalės ATSKIRTI nuo Mūsų, nuo nė Vieno iš Mūsų Trijų Rojaus Trejybėje esančių Asmenų.
Šitas ryšys yra AMŽINAS ir pats STIPRIAUSIAS.
Todėl, jeigu jūs palaikysite šitą gyvą ryšį, šitas ryšys UŽDENGS, UŽKLOS visus kitus žmonijos patyrimus.
Ir kokie jums būtų keliami reikalavimai, grasinimai, gąsdinimai, kada jūs palaikysite šitą gyvą ryšį per atsivėrimą Mums, jūsų siela turės GYVOS IŠMINTIES, kaip pasielgti kiekvienu konkrečiu atveju.
------------------------------------
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas


Algimantas
2009-11-04 15:26

Dokumentų sąrašas
Spausdinti
Grįžti atgal