51. Šeimininko Sūnaus Kūrėjo, Jėzaus Kristaus, mokymas, suteiktas urantams Pakalniuose, 2024 06 01

Algimantas – Mylimas Šeimininke Sūnau Kūrėjau, dvasini broli, Jėzau iš Nazareto, tau mūsų dvasinė sesė Vanda pateikė klausimą, tiksliau pasakius, prašymą, pageidavimą išgirsti tavo gyvą žodį čia, mums susirinkus gyvojoje Rojaus Trejybės-AŠ ESU vardo šventovėje, Utenos rajone, Pakalniuose, gausiai susirinkus. Aš esu pasirengęs tavo žodį perteikti savo lūpomis, kurį galėtų išgirsti visi, kas tik jį klausysis tiek čia, tiek ir jutubo (YouTube) programoje, platformoje, kada bus patalpintas šitas vaizdo įrašas.
Jėzus – Mano mylimieji dvasiniai broliai ir sesės, kaip aš džiaugiuosi girdėdamas jūsų Širdžių virpesių išraišką! Jūs puikiausia iš Urantijos Knygos Epochinio Apreiškimo sužinojote mano daugybę mirtingojo gyvenimo epizodų, kokių niekur kitur jūs negalėjote paskaityti. Ir man gera matyti jus, kad eina mano dvasiniai broliai ir sesės mano gimtojoje Visatoje ir mano gimtajame pasaulyje, eina įtikėjimu, žengdami tuos netvirtus, pirmuosius žingsnius kaip materialūs kūdikiai žengia savo pirmuosius žingsnius tiek pargriūdami, tiek atsikeldami, tiek įsikabindami į šalia pamatytą kokią nors materialią atramą, kokį daiktą ar į savo mylimų ir mylinčių tėvų kūno dalis. Taip ir jūs žengdami dvasinį, manieji broliai ir sesės, dar nesubrendę dvasia, klupinėjate, jaučiate tam tikrų nuopolių, kada prieš tai buvusi jūsų pakylėjimo būsena subliūkšta, ir jums kyla nepasitikėjimas, kyla net abejojimų, kas bus iš šito Gyvojo Kelio ateityje, kada jūsų nėra daug. Tai štai, aš matydamas ir jausdamas jūsų virpesių nuostabių aukštų dažnių virpesius, kada jūs garbinate mūsų visų Tėvus, aš negaliu atsižavėti jumis, kaip jūs šitame dar apraizgytame tamsos voratinklių pasaulyje pajutote mūsų Tėvų Rojuje Gyvą Šviesą savyje – pajutote, dėl to, kad jūs turite tą Kūrėjo mums suteikiamą Nuoširdumą – Nuoširdumu jūs siekiate naujų laiptelių, kopiate jais. Užkopę ant atitinkamos pakopos, dairėtės toliau, siekėte aukščiau sužinoti kažką, patyrimais patvirtinant, kad tai yra tikra, ir daug jūsų ieškojimų buvo jums ir skausmingi, ir tuo pačiu netenkinantys jūsų vidinio poreikio, jums vis tiek kažko stigdavo. Dabar jūs atėjote prie to Gyvojo Kelio pakopos, kur reikia jums paliudyti patyrimu, įtikėjimu, kokie jūs esate mūsų visų Rojaus Tėvų sūnūs ir dukros, mano dvasiniai broliai ir sesės. Tai labai neįprasta jūsų pasaulyje įtikėjimu ką nors liudyti. Paprastai jūs galite liudyti tai, ką matėte, ką patyrėte, ką žinote, kaip faktą perskaitytą ar kažkur pamatytą kino filme, per kokią nors televizijos laidą, tačiau jums reikia įtikėjimu liudyti tiek mano gyvą buvimą, tiek ir mūsų Rojaus Tėvų. Jūs, dabar gyvenantys po dviejų tūkstančių metų, kai aš buvau tarp jūsų vienas iš jūsų materialiu pavidalu, manęs niekada nebuvote išvydę. Jūs mano tam tikrą asmenybės pavaizdavimą įsivaizdavote skaitydami Urantijos Knygos Epochinį Apreiškimą. Jūs susikūrėte tam tikrą mano vaizdinį savo kiekvieno viduje. Tačiau tai, ką jūs imate patirti būdami jau Gyvajame Kelyje, ir tais ankstesniais patyrimais paliudydami ir mano gyvą pasireiškimą jūsų viduje, ir mūsų visų Rojaus Tėvų energinių virpesių išraišką jūsų viduje, štai jūs ir esate tie, kurie suprantate milžinišką skirtumą tarp tikėjimo ir įtikėjimo, tarp gyvenimo, kurį diktuoja tikėjimo tam tikri principai ir dogmos, paremtos ritualais, ir kada nėra viso šito matomo realia materialia išraiška arba patvirtinamo intelekto lygiu, jums reikia dvasia busti, stiprėti, įtikėjimą pasitelkiant kaip vėją burlaivio burėms, kad jis plauktų. Nuo to vėjo stiprumo priklauso laivo plaukimo greitis. Todėl įtikėjimo jūsų vidinis vėjas, kaip bebūtų keista, jis jus ramina, stiprina, o ne kaip audra išorėje laužo ir niokoja, griauna, ir net žudo. Jūs turite tokį patyrimą, kokio neturėjo ankstesnės kartos, bet, kokį turėjau aš, būdamas vienas iš jūsų ir tarp jūsų prieš du tūkstančius metų. Aš taip pat turėjau ir klupinėjimo akimirkų, turėjau ir tų tam tikrų abejojimų, bet visada aš tą dariau nuoširdžiai ieškodamas atsakymų. Ir būtent vidiniai atsakymai man pagrįsdavo mano paties sprendimus, ir po sprendimų aš patirdavau, kad iš tikrųjų tai yra teisingi pasireiškimai tiek mano veiksmais, tiek pasekmės, ir tuo pačiu atsakymas man. Jūs irgi esate dabartiniame pasaulyje, kaip tie vaikai, kurie galite remtis į rojaus Tėvus įtikėjimu. Jūs neturite, kuriuos galėtumėte matyti prieš save, kurie galėtų jus stiprinti. Jūs esate tie, kurie turite stiprinti kitus, paaiškinti išmintingai, kokia yra ir manoji gyvenimo misija šitame pasaulyje, turinti dviejų tūkstančių metų praeitį, ir Rojaus Tėvų, kokia Evoliucinė yra tėkmė ir prasmė. Kada jūsų pasaulis yra tiek apimtas tamsos voratinklių, sunku išsiveržti be kitų pagalbos, o jūs esate pagalba kitiems. Sau pagalbą jūs imate iš manęs, iš mano Tiesos Dvasios, Šventosios Dvasios, mano partnerės dvasios grandinės, ir iš visų mūsų Tėvų, iš Minties Derintojo. Todėl šita galia, kokią jūs turite ir patyrimu jau galite paliudyti, pranoksta visus tuos tamsos voratinklius, apraizgiusius visą jūsų aštuonių milijardų žmoniją – ir ji bijo, apimta tamsos baimės – o jūs jau patirdami tiek mano, tiek ir mūsų Rojaus Tėvų gyvąją Šviesą viduje, jūs laisvėjate – laisvėjate savo vidumi. Todėl ir jūsų mintys sklandėja, rimsta. Jūs tampate apšvietę gyvąja Šviesa Išmintį, kada joje ima pulsuoti Kantrybė ir Įžvalga į ateitį. Jūs esate tie mano dvasiniai broliai ir sesės, į kuriuos aš remiuosi šitame pasaulyje, kurie vieninteliai turite gyvąją, apreikštąją religiją.
Juk būtent ir aš siūliau ir būsimajam savajam apaštalui, Algimantui, per mano kitą dvasinį brolį, Robertą, atvykusį iš Australijos, įkurti Gyvąją Šventovę. Tik jo lūpomis šita gyvoji šventovė skambėjo – įsteigti bažnyčią – ir tai išgąsdino Algimantą. Jis prieštaravo tokiam supratimui. Tačiau supratimas buvo iš Algimanto tuometinio tikėjimo, o jis rėmėsi į tą aplinką, kurią pažino materialus, intelektualus protas, ne dar dvasioje esantis ir norintis šviesti savo užsiėmimų dėka visus, atiduodant save patį visiems. Bet tas protas turėjo paribio konfliktą tarp asmenybės šviesaus proto, kuris nori šviesti, ir materialaus proto, kuris mato bažnyčioje ritualus. Ir dabar girdėdamas teiginį, kad reikia įkurti bažnyčią, iškart užplūsta įvairių ritualų, simbolių, religinių švenčių, intrigų, hierarchijos įvairiausi faktai, epizodai, ir, natūralu, tada siekis neįsteigti tokios bažnyčios, kuri ir bus atkartojimas jau egzistuojančios ritualinės bažnyčios, pasireiškia pasipriešinimu. Nebuvo to įtikėjimo dvasioje, kad Gyvoji Šventovė šitame pasaulyje privalo būti. Be Gyvosios Šventovės civilizacija negali vystytis! Ir buvo akimirka, kada ir Robertas pateikė tą teiginį, jog jis atvežė žinią nuo manęs. Vis tiek Algimantas negalėjo tuo patikėti – negalėjo patikėti dėl to, kad jis nebuvo dar užmezgęs gyvo ryšio nei su Rojaus Tėvais, nei su manimi. Jis intelektu suprato ir dvasinį Epochinį Apreiškimą Urantijos Knygą, todėl stigo tos gyvasties, dvasinės kibirkšties patyrimo viduje. Ir dėl to tada pranoko ir mano energinius virpesius, kada Tėvas savais virpesiais nustelbė jo mintis ir perteikė Savo pamokymą – Gerai garbinti Tėvą individualiai ir melstis Jam individualiai, bet šito neužtenka. Būtina garbinti Tėvą kolektyviai ir melstis Jam kolektyviai. – Ir tie virpesiai, aukšto energinio dažnio, pranoko Algimanto pasąmonėje ir sąmonėje esančius žemesnio, daug žemesnio dažnio virpesius, kad tą pačią akimirką jis ir ištarė Robertui – Bažnyčia jau įsteigta! – Štai akimirka – kokybė transformuoja vidų, transformuoja gyvai, ir šita transformacija turi perspektyvą pavirsti kūnu. Transformacija dvasioje paverčiama kūnu per veiksmą, per sprendimus, ir tuo pačiu per procesą.
Štai jūs ir esate dabartinėje proceso segmento dalyje šitame pasaulyje, kada susirenkate jau ne tik jūsų krašto sostinėje, bet ir šitame nuostabiame aplinkos kampelyje, gamtos aplinkos kampelyje, susirenkate iš kitų vietovių dėl to, kad jūs pajuntate dvasinį impulsą tiek iš manęs per Tiesos Dvasios veikimą jūsų viduje, tiek ir iš mūsų Rojaus Tėvų Minties Derintojo impulsą, tiek ir mano partnerės Šventosios Dvasios impulsą. Visa tai harmoningai veikia jūsų dvasinę asmenybę, tuo pačiu stiprina ir jūsų įtikėjimą, ir valo jūsų pasąmonę, kad jūs, kaip Dvasiniai Mokytojai, nepasitrauktumėte iš Gyvojo Kelio, o savuoju gyvenimu ir susitikimų su savo dvasiniais broliais ir sesėmis akimirkomis galėtumėte paliudyti, ką reiškia tas įtikėjimas ir tikėjimas, ką reiškia Gyvasis Kelias ir ritualiniai papročiai bažnyčios lygiu, ką reiškia Evoliucinis procesas, ir Darvino evoliucija, kokie yra esminiai skirtumai, kokia yra kokybė ir vieno, ir kito. Ir kada jūs esate vis giliau panirstantys į mūsų Rojaus Tėvus savo dvasine asmenybe, tada jūs juntate sustiprėjimą viduje. Sustiprėjimas leidžia įsiviešpatauti daugiau aukščiausio energinio dažnio virpesių Šviesos jūsų pasąmonėje ir sąmonėje, ir tada jūsų sprendimai būna teisingesni, ir jie visada nukreipti visumos gerovei, visumos labui, mano labui, ir mūsų Rojaus Tėvų labui. Štai jūs esate šitame Kelyje, ir tai yra tas Kelias, kokiu ėjau aš prieš du tūkstančius metų jūsų pasaulyje. Jūs žengiate dabartinėje ypač komplikuotoje padėtyje, bet jūs turite jau supratimą, patyrimu paliudytą, kad su mūsų Rojaus Tėvais ir mano, ir mano partnerės parama, įmanoma viskas ir jums!
Tiktai įtikėkite ir pasitikėkite tiek, kiek aš buvau įtikėjęs, ir kiek pasitikėjau Tėvu prieš du tūkstančius metų, būdamas vienas iš jūsų ir tarp jūsų.
Algimantas – Ačiū tau, mano dvasios broli, dabar esantis Šeimininko Sūnaus Kūrėjo statuso. Ir aš dėkingas už tą tavo gyvąjį žodį. Ir aš visiems, visiems ir urantams, manau, kad jiems pritariant, galiu perduoti per tave, Jėzau, linkėjimus ir tavo partnerei, Dukrai Kūrėjai, Nebadonijai.